LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINIŲ MOKSLO INSTITUTŲ SVARBIAUSIŲJŲ VEIKLOS KRYPČIŲ

1998 m. liepos 2 d. Nr. 825

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti valstybinių mokslo institutų svarbiausiąsias veiklos kryptis (pridedama).

2. Pavesti valstybiniams mokslo institutams aktyviau dalyvauti Europos Sąjungos, NATO ir Vakarų Europos Sąjungos mokslo tyrimų bei technologijų plėtros programose.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 399 „Dėl valstybinių mokslo institutų statuso“ (Žin., 1995, Nr. 27-611);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 1487 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų valstybinių mokslo institutų klausimais dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 97-2176) 3 punktą;

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 399 „Dėl valstybinių mokslo institutų statuso“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 10-186).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              GEDIMINAS VAGNORIUS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                  KORNELIJUS PLATELIS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 825

Valstybinių mokslo institutų svarbiausiosios veiklos kryptys

1. Svarbiausiosios Biochemijos instituto veiklos kryptys yra šios:

1.1. mikroorganizmų genų struktūros ir ekspresijos bei ląstelės metabolinių sistemų reguliavimo tyrimai;

1.2. eukariotinės ląstelės signalinių sistemų veikimo ir reguliavimo tyrimai;

1.3. biologinių katalizatorių struktūros, funkcionavimo ir praktinio naudojimo tyrimai;

1.4. aminorūgščių, angliavandenių ir heterociklų darinių, kaip biologinių procesų moduliatorių, sintezės ir savybių tyrimai.

2. Svarbiausiosios Biotechnologijos instituto veiklos kryptys yra šios:

2.1. išgrynintų baltymų bei kitų gamtinių junginių tyrimai, kuriant produktų, naudojamų medicinoje, žemės ūkyje ir mokslo darbuose, gamybos technologijų mokslinius pagrindus;

2.2. genų veiklos tyrimai mielėse;

2.3. restrikcijos ir modifikacijos reiškinio molekuliniai genetiniai tyrimai.

3. Svarbiausiosios Botanikos instituto veiklos kryptys yra šios:

3.1. Lietuvos botaninės įvairovės struktūros ir funkcionavimo tyrimai;

3.2. augalų ir mikroorganizmų funkcinės organizacijos, biologinio produktyvumo, augimą ir morfogenezę lemiančių genų bei fiziologinių determinantų tyrimai;

3.3. grybų bei mikroorganizmų įvairovės ir funkcionavimo tyrimai.

4. Svarbiausiosios Chemijos instituto veiklos kryptys yra šios:

4.1. elektrocheminių, cheminių heterogeninių ir katalizinių procesų tirpaluose tyrimas;

4.2. metalų korozijos tyrimai;

4.3. kietųjų kūnų paviršiaus modifikavimas cheminiais ir elektrocheminiais metodais;

4.4. cheminių medžiagų, įskaitant cheminius teršalus ir atliekas, analizės, kontrolės, perdirbimo ir nukenksminimo metodai;

4.5. veikliųjų organinių medžiagų sintezė ir tyrimas.

5. Svarbiausiosios Ekologijos instituto veiklos kryptys yra šios:

5.1. vandens ekosistemų, jų populiacijų ir bendrijų funkcionavimo, įvairovės, tarpusavio sąveikos, ryšio su aplinka, adaptacijos ir evoliucijos dėsningumai ir mechanizmai;

5.2. sausumos ekosistemų faunos, jos įvairovės, populiacijų ir bendrijų funkcionavimo, adaptacijos ir evoliucijos dėsningumai ir mechanizmai;

5.3. parazitų vaidmuo ekosistemose ir populiacijose, jų įvairovė, tarpusavio sąveikos su šeimininkais ekologiniai ir genetiniai dėsningumai;

5.4. chemorecepcijos, feromoninės komunikacijos, gyvūnų elgesio fiziologiniai ir ekologiniai mechanizmai, jų valdymo teoriniai pagrindai.

6. Svarbiausiosios Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto veiklos kryptys yra šios:

6.1. uždegiminių ir degeneracinių reumatinių ligų patogenezinių mechanizmų tyrimai, šių ligų diagnostikos ir gydymo metodų kūrimas ir tobulinimas;

6.2. biomedicininiai ir socialiniai senėjimo proceso tyrimai, senatvinių judėjimo sutrikimų gydymo ir reabilitacijos metodų kūrimas.

7. Svarbiausiosios Fizikos instituto veiklos kryptys yra šios:

7.1. aplinkos fizika ir chemija: vyksmai atmosferoje ir hidrosferoje, aplinkos taršos dėsningumų tyrimai, foninės ir antropogeninės taršos monitoringas;

7.2. molekulinė biofizika ir cheminė fizika: dinaminiai vyksmai baltymuose, polimeruose ir organizuotose molekulinėse struktūrose;

7.3. branduolinės spektroskopijos metodų plėtojimas bei naudojimas, aplinkos radionuklidų ir radioekologinio monitoringo tyrimai;

7.4. netiesinės optikos bei spektroskopijos metodų plėtojimas ir naudojimas, lazerių kūrimas ir taikymas, megasistemų evoliucijos tyrimai.

8. Svarbiausiosios Geografijos instituto veiklos kryptys yra šios:

8.1. Baltijos jūros bei kranto zonos raidos ir būklės geografinis tyrimas ir prognozavimas;

8.2. Lietuvos teritorijos gamtinių geografinių procesų ir kraštovaizdžio funkcionavimo tyrimas;

8.3. Lietuvos visuomenės teritorinės sąrangos geografinė analizė.

9. Svarbiausiosios Geologijos instituto veiklos kryptys yra šios:

9.1. Lietuvos teritorijos ir Baltijos jūros akvatorijos žemės gelmių sandaros, sudėties, savybių, jų raidos ir naudingųjų iškasenų susidarymo dėsningumų tyrimai; kerno ir geologinių kolekcijų kaupimas, tyrimas ir saugojimas;

9.2. žemės gelmių, kaip aplinkos dalies, būklės tyrimai ir jos kitimo prognozė, žemės gelmių tausojamojo naudojimo pagrindimas.

10. Svarbiausiosios Imunologijos instituto veiklos kryptys yra šios:

10.1. molekulinių ir ląstelinių imuniteto funkcionavimo dėsningumų tyrimai;

10.2. organizmo imuninės būklės nustatymo ir įvertinimo sistemos kūrimas;

10.3. Lietuvai svarbių imunologiškai aktyvių preparatų kūrimas.

11. Svarbiausiosios Lietuvių kalbos instituto veiklos kryptys yra šios:

11.1. lietuvių kalbos leksikologija, leksikografija ir gramatinės sandaros tyrimai;

11.2. lietuvių kalbos istorijos, tarmių ir kalbų ryšio tyrimai;

11.3. lietuvių kalbos funkcionavimo visuomenėje ir terminologijos tyrimai.

12. Svarbiausiosios Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto veiklos kryptys yra šios:

12.1. senosios Lietuvos literatūros tyrimai bei leidybos darbai;

12.2. dabartinio literatūros proceso bei literatūros teorijos tyrimai;

12.3. literatūros tekstologija ir fundamentiniai leidybos darbai;

12.4. dainuojamosios, pasakojamosios ir smulkiosios tautosakos istorinių ir teorinių problemų tyrimai, kaupimas bei sisteminimas, tekstologijos ir fundamentiniai leidybos darbai.

13. Svarbiausiosios Lietuvos energetikos instituto veiklos kryptys yra šios:

13.1. energetikos ūkio planavimo metodų kūrimas, energetikos objektų saugumo, patikimumo, poveikio aplinkai bei efektyvaus energijos vartojimo tyrimai (taip pat Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą kontekste);

13.2. tyrimai šiluminės fizikos, skysčių bei dujų mechanikos ir metrologijos srityse;

13.3. sudėtingų sistemų modeliavimas, jų valdymo metodikų ir kontrolės techninių priemonių kūrimas;

13.4. karščiui bei cheminiam poveikiui atsparių medžiagų, jų technologijos ir konstrukcinių elementų ilgaamžiškumo tyrimai;

13.5. degimo ir plazminių procesų tyrimai kuro taupymo, aplinkos taršos mažinimo ir medžiagų terminio nukenksminimo srityse.

14. Svarbiausiosios Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto veiklos kryptys yra šios:

14.1. Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisinės minties istorijos tyrimai;

14.2. dabartinės filosofijos ir etikos tyrimai;

14.3. sociologiniai Lietuvos visuomenės socialinių, ekonominių, politinių bei integracijos į Europos Sąjungą procesų tyrimai;

14.4. Lietuvos demografinės raidos, demografinės politikos tyrimai.

15. Svarbiausiosios Lietuvos istorijos instituto veiklos kryptys yra šios:

15.1. Lietuvos archeologija, proistorės tyrimai;

15.2. Lietuvos etnologija: etnokultūrinių arealų ir socialinių procesų tyrimai;

15.3. Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos iki XVIII a. pabaigos istorija ir istoriografija;

15.4. pagalbiniai istorijos mokslai (heraldika, sfragistika, diplomatika ir kita);

15.5. Lietuvos Metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas;

15.6. Lietuvos visuomenės raida XIX–XX a. pradžioje, pilietinės visuomenės vystymasis Lietuvos valstybėje;

15.7. Lietuva sovietų ir nacių okupacijos metais, šiuolaikinės visuomenės ir valstybės raida.

16. Svarbiausiosios Lietuvos miškų instituto veiklos kryptys yra šios:

16.1. miško ekosistemų biologinės įvairovės ir tvarumo tyrimai;

16.2. miškų produktyvumo, jų apsaugos, naudojimo ir ekonomikos problemų sprendimas;

16.3. miškų genetinių išteklių išsaugojimo, turtinimo, naudojimo ir miško atkūrimo tyrimai.

17. Svarbiausiosios Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto veiklos kryptys yra šios:

17.1. augalų selekcijos ir biotechnologijos pagrindų plėtojimas, sodo ir daržo augalų veislių išvedimas, jų genofondo tyrimas, saugojimas ir turtinimas;

17.2. sodo ir daržo augalų bioekologiniai tyrimai, dauginimo ir auginimo technologijų kūrimas;

17.3. vaisių, uogų ir daržovių kokybės tyrimai, jų laikymo ir perdirbimo būdų kūrimas bei tobulinimas.

18. Svarbiausiosios Lietuvos žemdirbystės instituto veiklos kryptys yra šios:

18.1. skirtingos genezės dirvožemių klasifikacijos bei jų fizikinių, cheminių, biologinių parametrų kitimo dėsningumų tyrimai, dirvožemių naudojimo strategijos rengimas;

18.2. mineralinės augalų mitybos, įvairių maisto medžiagų dinamikos dirvožemyje ir reguliavimo priemonių tyrimai;

18.3. lauko augalų derliaus formavimosi dėsningumų ir regioninių žemdirbystės sistemų tyrimai;

18.4. augalų ligų, kenkėjų ir piktžolių biologijos bei žalingumo reguliavimo tyrimai, bičių veislininkystės, sveikatingumo ir produktyvumo problemų sprendimas;

18.5. pievų ir lauko žolynų biologinės įvairovės formavimosi ir kitimo dėsningumų agrobiologiniai ir ekologiniai tyrimai;

18.6. augalų genetikos, citologijos, fiziologijos tyrimai ir selekcija, genetinių išteklių išsaugojimas.

19. Svarbiausiosios Matematikos ir informatikos instituto veiklos kryptys yra šios:

19.1. tikimybių teorijos ir matematinės statistikos, integralinių diferencialinių lygčių ir jų skaitmeninio sprendimo metodų bei matematinės logikos ir algoritmų teorijos problemų teorijos tyrimai;

19.2. atpažinimo procesų, daugiaekstremalių optimizavimo uždavinių bei sudėtingų sistemų ir jų valdymo tyrimai;

19.3. kompiuterinių ir kompiuterizuotųjų sistemų matematinės įrangos bei duomenų bazių kūrimas.

20. Svarbiausiosios Puslaidininkių fizikos instituto veiklos kryptys yra šios:

20.1. technologijos ir medžiagotyros darbai bei išorinio poveikio puslaidininkių ir superlaidininkų savybėms tyrimai;

20.2. ultrasparčiųjų procesų puslaidininkiuose ir superlaidininkuose, medžiagos ir elektromagnetinio spinduliavimo sąveikos, medžiagų elektroninės sandaros, fliuktuacijų ir chaoso tyrimai;

20.3. kietakūnių jutiklių, energiją tausojančių bei informacinių technologijų, fizikinių dydžių valstybinių etalonų kūrimas.

21. Svarbiausiosios Teorinės fizikos ir astronomijos instituto veiklos kryptys yra šios:

21.1. daugiadalių sistemų ir kvantuotų laukų teoriniai tyrimai;

21.2. atomų, jų branduolių, molekulių, kondensuotųjų medžiagų ir plazmos tyrimai ir spektroskopijos metodų kūrimas bei taikymas;

21.3. galaktikos, žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos struktūros ir evoliucijos tyrimai.

______________