LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 31:2002 „RADIACINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI MEDICININĖJE RENTGENO DIAGNOSTIKOJE“ PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 656
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 300 (Žin., 2002, Nr. 25-910) „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2002 m. planų patvirtinimo“ priemonę „Tarybos 1997 m. birželio 30 d. direktyva 97/43/Euratom dėl asmenų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicininės apšvitos atveju, nutraukiant Tarybos direktyvos 81/466/Euratom galiojimą“, kurios kodas 3.22.9 – T3,
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 31:2002 „Radiacinės saugos reikalavimai medicininėje rentgeno diagnostikoje“ (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 786 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 31:2001 „Radiacinė sauga ir saugumas medicinos rentgeno diagnostikos praktikoje“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 3-72; 2000, Nr. 7-202, Nr. 44-1280; 2002, Nr. 12-436).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.
656
RADIACINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI MEDICININĖJE RENTGENO DIAGNOSTIKOJE
Šiuo norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikoje įgyvendinami Europos Sąjungos direktyvos 97/43/Euratom dėl asmenų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės taikant medicininę apšvitą, atšaukiančios direktyvos 84/466/Euratom galiojimą (angl. k.) = Council Directive 97/43/Euratom of 30 June 1997 on health protection of individuals against the dangers of ionizing radiation in relation to medical exposure, and repealing Directive 84/466/Euratom reikalavimai, tiesiogiai susiję su radiacinės saugos užtikrinimu medicininėje rentgeno diagnostikoje.
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma nustato specialiuosius radiacinės saugos reikalavimus medicininei rentgeno diagnostikai (toliau – rentgeno diagnostikai) naudojant jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius (toliau – rentgeno diagnostikos aparatus) bei nurodo, kaip įgyvendinti bendruosius radiacinės saugos reikalavimus, nustatytus [4.1] ir [4.2].
2. Higienos norma privaloma visiems juridiniams asmenims, rentgeno diagnostikai naudojantiems rentgeno diagnostinius aparatus, projektuojantiems ir statantiems rentgeno diagnostikos patalpas, ir institucijoms, vykdančioms valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę.
II. NUORODOS
4. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus ir leidinius:
4.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 11-239);
4.2. Lietuvos higienos normą HN 73: 2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388);
4.3. Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 653, (Žin.,1999 m., Nr. 47-1485);
4.4. Medicininių procedūrų, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, aprašymų parengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 662 (Žin., 2002, Nr. 5-197);
4.5. Atsakingųjų už radiacinę saugą ir dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais privalomojo mokymo, instruktavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 171 (Žin.,1999, Nr. 36-1098);
4.6. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų tvarką, patvirtintą Radiacinės saugos centro direktoriaus 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 44 (Žin., 2000, Nr. 38-1086);
4.7. Radiacinės saugos reikalavimų atitikties kontrolės tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 146 (Žin., 1999, Nr. 32-927);
4.8. G. Morkūnas. Rentgeno diagnostikos procedūrų kabineto apsaugomųjų elementų storių skaičiavimas. Metodinės rekomendacijos, Vilnius, 2001;
III. TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽIMAI
5. Šioje higienos normoje vartojami terminai, apibrėžimai, santrumpos:
5.1. darbo vietų monitoringas (stebėsena)
Sistemingas ir nuolatinis lygiavertės dozės arba dozės galios, radioaktyviosios taršos (oro ir paviršiaus) matavimas darbo vietose, kur darbuotojai dirba veikiami apšvitos [4.2].
5.2. ekspozicija
Laiko tarpas, kurio metu rentgeno diagnostikos aparatas generuoja jonizuojančiąją spinduliuotę.
5.3. individualiosios saugos priemonės
Techninės darbuotojų saugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio priemonės: prijuostės, pirštinės, avalynė, akiniai, skydeliai, širmos ir kt. [4.2].
5.4. individualusis monitoringas (stebėsena)
Sistemingas ir nuolatinis darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozių matavimas, įvertinimas ir padarinių prognozavimas [4.2].
5.5. medicininė rentgeno diagnostika
Jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimas medicininei diagnostikai. Rentgeno diagnostika susideda iš medicininių procedūrų, kuriomis gaunamas diagnostinis vaizdas ir laiduojama jo kokybė. Šioje higienos normoje rentgeno diagnostika laikomi visi jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimo medicininei diagnostikai atvejai – rentgeno diagnostika, kompiuterinė tomografija, intervencinė radiologija, mamografija, kaulų densitometrija ir t. t.
5.6. kontroliuojamoji zona
Zona, kurioje galioja apsisaugojimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir (arba) radioaktyviosios taršos specialiosios taisyklės ir patekimas į kurią yra kontroliuojamas [4.2].
5.7. pacientas
Šioje higienos normoje – asmuo, kuriam, siekiant nustatyti diagnozę, profesinei sveikatos priežiūrai, profilaktiškai tikrinant sveikatą, vykdant medicininius ir biomedicininius mokslinius tyrimus arba atliekant medicinines teisines procedūras, atliekama rentgeno diagnostikos procedūra.
5.8. pirminė jonizuojančioji spinduliuotė
Jonizuojančioji spinduliuotė, sklindanti iš rentgeno diagnostikos aparato ir naudojama pacientui tirti. Pirmine spinduliuote laikoma ir spinduliuotė, sklindanti ta pačia kryptimi, kuria sklistų, jeigu jos kelyje paciento nebūtų.
5.9. pultinė
Nuo rentgeno diagnostikos aparato skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės apsaugota patalpa arba patalpos dalis, kur įrengtas rentgeno diagnostikos aparato valdymo pultas.
5.10. rentgeno diagnostikos aparatas
Įranga, skleidžianti arba galinti skleisti jonizuojančiąją spinduliuotę ir ją panaudojanti diagnostikai. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis tokioje įrangoje yra rentgeno vamzdis.
5.11. rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetas
Patalpa, kurioje eksploatuojamas rentgeno diagnostikos aparatas. Rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetu taip pat laikomas stomatologijos kabinetas, kuriame eksploatuojamas rentgeno diagnostikos aparatas. Patalpa, kurioje ne nuolat eksploatuojamas kilnojamasis rentgeno diagnostikos aparatas, rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetu nelaikoma.
5.12. standartinio svorio pacientas
Standartinio svorio pacientu laikomas pacientas, kurio svoris 70 kg ± 10 kg.
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
6. Juridiniai asmenys, nusprendę imtis rentgeno diagnostikos, privalo informuoti Radiacinės saugos centrą ir gauti licenciją [4.1] ir [4.3] nustatyta tvarka.
7. Už darbuotojų, pacientų ir gyventojų, kuriuos veikia arba gali veikti licencijos turėtojui priklausančių rentgeno diagnostikos aparatų spinduliuotė, radiacinę saugą atsako licencijos turėtojas.
8. Šios higienos normos reikalavimų vykdytojai yra licencijos turėtojai, darbuotojai, asmenys (tarnybos), atsakingi už radiacinę saugą.
9. Licencijos turėtojai ar juridiniai asmenys, negalintys vykdyti kurio nors šios higienos normos reikalavimo arba galintys tik iš dalies jį vykdyti, privalo įvertinti, kokią įtaką tai turės saugai ir vertinimo rezultatus bei vertinant naudotos metodikos aprašymą pateikti Radiacinės saugos centrui. Radiacinės saugos centras, remdamasis pateiktais vertinimais, sprendžia, ar galima atidėti reikalavimo vykdymą ir kokiam laikotarpiui.
10. Šios higienos normos reikalavimų pažeidimo atveju licencijos turėtojas privalo:
v. reikalavimai patalpoms
13. Licencijos turėtojas ar juridinis asmuo, norintis vykdyti veiklą su rentgeno diagnostikos aparatais, privalo pateikti Radiacinės saugos centrui patalpos, kurioje bus šis aparatas, projekto dalį, kurioje aprašyta, kaip bus užtikrinta radiacinė sauga. Turi būti pateikti visi skaičiavimai, jų metodikos arba nuorodos į jas ir rezultatai, kuriais remiantis buvo parengta ši projekto dalis. Radiacinės saugos centras atlieka projekto ekspertizę, įvertina, ar projekto radiacinės saugos sprendimai atitinka [4.2] ir šios higienos normos reikalavimus.
14. Licencijos turėtojas, norėdamas pakeisti rentgeno diagnostikos procedūrų kabineto ir/arba aplinkui esančių patalpų planą, paskirtį, rentgeno diagnostikos aparatą, rentgeno diagnostikos aparato vietą arba pirminės jonizuojančiosios spinduliuotės pluošto kryptį, ir jeigu šis pakeitimas gali turėti įtakos darbuotojų, gyventojų arba pacientų radiacinei saugai, privalo informuoti Radiacinės saugos centrą apie galimus dozių pokyčius ir gauti Radiacinės saugos centro sutikimą tai daryti.
15. Skaičiuojant rentgeno diagnostikos procedūrų kabineto apsaugomųjų elementų storį, būtina atsižvelgti į:
15.6. žmonių, kuriuos siekiama apsaugoti tais elementais, apribotąsias dozes.
1 PASTABA. Rekomenduojama metinė apribotoji darbuotojų efektinė dozė yra 5 mSv.
2 PASTABA. Rekomenduojama metinė apribotoji gyventojų efektinė dozė yra 0,3 mSv;
16. Jei rentgeno diagnostikos procedūrų kabinete planuojama eksploatuoti ne vieną rentgeno diagnostikos aparatą, apsaugomųjų elementų storis turi būti skaičiuojamas didžiausią dozę tuo elementu apsaugomame taške sąlygojančio rentgeno diagnostikos aparato atžvilgiu.
17. Rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetas turi būti įrengtas taip, kad kontroliuojamojoje zonoje būtų kuo mažiau langų ir durų. Langai ir durys yra apsaugomieji elementai, t. y. jie turi užtikrinti tinkamą už jų esančių vietų apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.
18. Jeigu į apsaugomuoju elementu apsaugomą vietą gali patekti išsklaidytoji jonizuojančioji spinduliuotė, šis elementas turi būti suprojektuotas taip, kad į tą vietą patektų mažiausiai du kartus išsklaidyta spinduliuotė.
19. Jeigu apsaugomasis elementas nesiekia lubų, jis turi būti suprojektuotas taip, kad į bet kurį šiuo elementu apsaugomoje vietoje 2 m aukštyje esantį tašką patektų ne mažiau kaip du kartus išsklaidyta spinduliuotė.
20. Stomatologijos kabinetuose, kuriuose bus eksploatuojami rentgeno diagnostikos aparatai ir kuriuose yra įrengta daugiau negu viena darbo vieta, tarp darbuotojų darbo vietų turi būti įrengtos ne žemesnės kaip 1,8 metro aukščio pertvaros, širmos ar pan., apsaugančios nuo rentgeno spinduliuotės taip, kad žmonių gaunama efektinė dozė neviršytų gyventojams nustatytų metinių apribotųjų dozių.
21. Reikiamas švino ekvivalentas turi būti ir tose apsaugomųjų elementų vietose, kuriose yra kanalai, rozetės, nišos ir pan.
22. Rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetas turi būti ne mažesnis nei reikalaujama rentgeno diagnostikos aparato lydimuosiuose dokumentuose. Nustatant, koks turi būti rentgeno diagnostikos procedūrų kabineto plotas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokie pacientai bus aptarnaujami (atgabenami ratukinėse kėdėse, neštuvuose ir pan.). Kabinete turi būti pakankamai vietos ir asmenims, procedūros metu padedantiems pacientui bei procedūrą atliekantiems darbuotojams.
23. Turi būti galimybė rentgeno diagnostikos procedūros metu pacientą stebėti iš tos vietos, kurioje ekspozicijos metu būna darbuotojas, valdantis rentgeno diagnostikos aparatą. Stebėti galima pro specialiai tam įrengtą stebėjimo langą, vaizdo sistemą, veidrodį ir pan.
24. Prie visų rentgeno diagnostikos procedūrų kabineto įėjimų, besiribojančių su kontroliuojamąja zona, turi būti įrengti šviesos signalai, ekspozicijos metu informuojantys, kad į kabinetą įeiti draudžiama. Signalas prie įėjimo iš pultinės pusės, jeigu įėjimą į rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetą ekspozicijos metu kontroliuoja darbuotojas, valdantis rentgeno diagnostikos aparatą, nebūtinas.
VI. kontroliuojamoji ir stebimoji zonos
27. Kontroliuojamosios zonos statusas turi būti suteiktas rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetui arba jo daliai, kai jame be individualiųjų saugos priemonių būnantys darbuotojai gali gauti metinę efektinę dozę, viršijančią 6 mSv.
29. Kitoms patalpoms kontroliuojamosios ir stebimosios zonų statusą suteikia licencijos turėtojas, atsižvelgdamas į apšvitą tose patalpose. Jeigu reikia, turėtojas turi pasikonsultuoti su medicinos fiziku.
30. Kontroliuojamosios zonos ribos patalpoje, kurioje rentgeno diagnostikos procedūros atliekamos kilnojamuoju rentgeno diagnostikos aparatu (palatose, operacinėse ir pan.), nustatomos atsižvelgiant į konkrečias apšvitos sąlygas.
31. Draudžiama kontroliuojamosios arba stebimosios zonų statusą suteikti patalpoms, kurios tiesiogiai nesusijusios su rentgeno diagnostika.
VII. REIKALAVIMAI ĮRANGAI
33. Visa rentgeno diagnostikai naudojama įranga turi būti aprobuota Lietuvoje ir turėti atitinkamus dokumentus [4.7].
34. Ant rentgeno diagnostikos aparato dalių (gaubių), kuriose įmontuoti rentgeno vamzdžiai, turi būti jonizuojančiosios spinduliuotės ženklai [4.9]. Draudžiama šiuos ženklus dėti ant bet kurio rentgeno diagnostikos aparato paviršiaus, kuris nespinduliuoja jonizuojančiosios spinduliuotės ekspozicijos metu.
35. Visi įsigyjami rentgenografijos aparatai turi turėti automatinės ekspozicijos valdymo sistemą. Šis reikalavimas netaikomas dantų bei kilnojamiesiems rentgeno aparatams.
36. Visi įsigyjami rentgenoskopijos aparatai turi turėti elektroninį vaizdo stiprintuvą bei automatinę ryškumo valdymo sistemą mažiausiai dviem dozės galios reikšmėms.
37. Nuo 2004 metų sausio 1 d. draudžiama naudoti rentgenoskopijos aparatus be elektroninių vaizdo stiprintuvų.
38. Turi būti įrengti girdimi arba matomi signalai, informuojantys, kad vyksta ekspozicija. Šie signalai turi būti matomi arba girdimi pultinėje ir rentgeno diagnostikos procedūrų kabinete, jeigu jame ekspozicijos metu gali būti žmonių.
39. Darbuotojui, valdančiam radiodiagnostikos aparatą, turi būti žinoma apie galimą anodinės įtampos, atstumo tarp židinio ir vaizdo imtuvo, srovės ir ekspozicijos trukmės sandaugos (srovės ir ekspozicijos trukmės) reikšmių intervalus, filtro storį, fokalinės dėmės dydį, lauko dydį.
40. Rentgeno diagnostikos aparatai turi būti apsaugoti nuo vagysčių ir sugadinimo bei kad jais negalėtų pasinaudoti asmenys, neturintys tokios teisės.
41. Profilaktinės rentgeno diagnostikos procedūros negali būti atliekamos rentgenoskopijos (fluoroskopijos) metodu. Draudžiama fluorografijos aparatus naudoti vaikų rentgeno diagnostikai.
42. Draudžiama naudoti kilnojamuosius rentgenografijos aparatus be reguliuojamo rentgeno spinduliuotės lauko dydžio įtaiso (diafragmos). Šis reikalavimas netaikomas kilnojamiesiems dantų rentgeno aparatams.
43. Visos rentgenogramos turi būti ryškinamos tik specialiaisiais automatiniais įrenginiais, tačiau, atsižvelgdamas į rentgenogramų skaičių, Radiacinės saugos centras gali leisti ir rankinį rentgeno nuotraukų ryškinimo būdą. Šis reikalavimas netaikomas intraoralinių rentgeno nuotraukų ryškinimui.
VIII. darbuotojai IR jų apmokymas
45. Rentgeno diagnostikos procedūras gali atlikti reikiamą profesinę bei radiacinės saugos kvalifikaciją ir tai patvirtinančius dokumentus turintys darbuotojai. Turi būti tiek darbuotojų, kad būtų galima laiduoti reikiamą rentgeno diagnostikos procedūros kokybę ir radiacinę saugą.
46. Licencijos turėtojas, įsigydamas rentgeno diagnostikos aparatą, turi sudaryti sutartį su tiekėju arba kitu juridiniu asmeniu dėl su šiuo aparatu dirbsiančių asmenų apmokymo juo naudotis.
47. Darbuotojų radiacinės saugos mokymas bei instruktavimas turi būti vykdomas [4.5] nustatyta tvarka.
48. Darbuotojai turi:
48.1. žinoti, kokias teises suteikia licencija bei išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, reikalavimus;
48.3. mokėti naudotis jų darbui reikalinga įranga ir priemonėmis, skirtomis savo, pacientų bei gyventojų saugai užtikrinti;
IX. darbuotojų radiacinė sauga
50. Darbuotojai nuo profesinės apšvitos turi būti saugomi laikantis priemonių, nurodytų [4.2] VIII skyriuje, bei šios normos reikalavimų.
51. Individualiųjų ir kolektyvinių saugos priemonių kiekis ir pobūdis turi atitikti atliekamų rentgeno diagnostikos procedūrų pobūdį ir mastą.
52. Individualiųjų saugos priemonių švino ekvivalentas turi būti ne mažesnis kaip 0,25 mm.
1 PASTABA. Jei darbuotojas, procedūros metu yra mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo rentgeno vamzdžio, kurio įtampa didesnė nei 100 kV, rekomenduojama, kad individualių saugos priemonių švino ekvivalentas būtų ne mažesnis kaip 0,35 mm. Taip pat rekomenduojama mūvėti pirštines, kurių švino ekvivalentas ne mažesnis kaip 0,35 mm.
2 PASTABA. Dirbant su rentgenoskopijos aparatu, kai elektroninis vaizdo stiprintuvas yra po stalu, rekomenduojama pacientą palpuoti ne rankomis, o specialiomis mechaninėmis priemonėmis. Jei elektroninis vaizdo stiprintuvas yra virš stalo, rekomenduojama mūvėti pirštines, kurių švino ekvivalentas ne mažesnis kaip 0,5 mm.
54. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad darbuotojų apšvitos bei darbo vietų monitoringai (stebėsenos) būtų atliekami [4.6 ] nustatyta tvarka.
55. Turi būti atliekamas A kategorijos darbuotojų, būnančių rentgeno diagnostikos procedūrų kabinete ekspozicijos metu, individualusis apšvitos monitoringas (stebėsena). Dėl kitų darbuotojų individualiojo apšvitos monitoringo (stebėsenos) sprendžia licencijos turėtojas, jeigu reikia, pasikonsultavęs su medicinos fiziku.
56. Rekomenduojamas viso kūno dozės per mėnesį ištyrimo lygis – 0,5 mSv, odos ir galūnių – 12 mSv, akių – 4 mSv.
57. Darbuotojas pacientui rentgeno diagnostikos procedūros metu turi padėti tik tuo atveju, kai to padaryti negali paciento artimieji ar kiti asmenys, ne darbuotojai. Toks padedantis darbuotojas turi būti saugomas individualiosiomis saugos priemonėmis. Jo gauta apšvitos dozė turi būti matuojama tuo pačiu individualiuoju dozimetru, kuriuo atliekamas darbuotojo individualiosios apšvitos monitoringas (stebėsena). Jeigu darbuotojo individualiosios apšvitos monitoringas (stebėsena) neatliekamas, darbuotojas ekspozicijos metu turi turėti individualųjį dozimetrą arba turi būti registruojami visi duomenys, kurių reikia padedančio darbuotojo dozei apskaičiuoti. Pastaruoju atveju licencijos turėtojas, jeigu reikia, pasikonsultavęs su medicinos fiziku, turi nustatyti šios dozės apskaičiavimo būdus.
58. Dozės arba dozės galios matavimai darbo vietose, esančiose už kontroliuojamosios zonos, pirminės spinduliuotės pluošto kryptimis turi būti atliekami be fantomo, jonizuojančiosios spinduliuotės pluoštą nukreipus į apsaugomąjį elementą, už kurio atliekami matavimai.
59. Dozės arba dozės galios matavimai darbo vietose, esančiose už apsaugomųjų elementų, į kuriuos krenta tik išsklaidytoji ir nuotėkinė spinduliuotės, turi būti atliekami naudojant ne mažesnį kaip 30x30x15 cm organinio stiklo arba vandens fantomą, pastatytą paciento vietoje, jonizuojančiosios spinduliuotės pluoštą nukreipus į naudojamą fantomą. Atliekant matavimus, rentgeno diagnostikos aparato diafragma turi būti atidaryta iki galo, parinkti tokie ekspozicijos režimai, kurie sąlygoja didžiausią dozės galią, taikomą praktikoje. Fantomas turi būti nukreiptas taip, kad jo storis pirminės spinduliuotės pluošto kryptimi būtų 15 cm.
X. gyventojų radiacinė sauga
61. Be darbuotojams skirtų individualiųjų saugos priemonių, rentgeno diagnostikos procedūrų kabinete turi būti bent vienas individualiosios saugos priemonių komplektas, skirtas asmenims, padedantiems pacientams rentgeno diagnostikos procedūros metu. Gali būti vienas komplektas, skirtas keliems rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetams, jei jį patogu naudoti bet kuriame iš jų.
63. Specialių priemonių apsaugoti gyventojams turi būti imamasi, kai rentgeno diagnostikos procedūra atliekama ne rentgeno diagnostikos procedūrų kabinete. Darbuotojas, atliekantis rentgeno diagnostikos procedūras kilnojamuoju rentgeno aparatu, turi mokėti nustatyti kontroliuojamosios zonos ribas ir išmanyti, kokių radiacinės saugos priemonių imtis. Atitinkamas instrukcijas turi parengti licencijos turėtojas, jeigu reikia, pasikonsultavęs su medicinos fiziku. Jei reikia ir yra galimybė, ši zona turi būti aptverta kilnojamosiomis širmomis.
64. Pacientui ekspozicijos metu padedantis asmuo turi būti informuotas apie galimą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį jo sveikatai bei, kaip jis turi elgtis. Jo gauta dozė turi būti matuojama individualiuoju dozimetru arba turi būti registruojami visi duomenys, kurių reikia padedančio asmens dozei apskaičiuoti. Pastaruoju atveju licencijos turėtojas, jeigu reikia, pasikonsultavęs su medicinos fiziku, turi nustatyti šios dozės apskaičiavimo būdus.
65. Dozės arba dozės galios matavimai turi būti atliekami aplink kontroliuojamąją ir stebimąją zonas, visose vietose, kuriose gali būti gyventojai, laikantis taisyklių nurodytų 58 ir 59 punktuose. Galimos gyventojų dozės turi būti vertinamos atsižvelgiant į šių matavimų rezultatus ir gyventojų buvimo tose vietose laiką. Dozės galios matavimų tvarką ir dažnį nustato licencijos turėtojas, jeigu reikia, pasikonsultavęs su medicinos fiziku.
PASTABA. Rekomenduojama, kad šie matavimai būtų atliekami kartu su dozės arba dozės galios darbo vietose matavimais.
XI. pacientų radiacinė sauga
67. Visi pacientai turi būti informuojami apie:
68. Kontroliuojamojoje zonoje ekspozicijos metu gali būti tik pacientas ir jam padedantis asmuo (asmenys).
69. Rentgenografijoje turi būti nustatytos standartinio svorio paciento tipinių paviršiaus įėjos dozių arba dozės ir ploto sandaugų reikšmės.
70. Rentgnoskopijoje turi būti nustatytos standartinio dydžio pacientų tipinių dozės ir ploto sandaugų arba dozės galios ir ekspozicijos trukmių reikšmės.
71. Kitais, nei nurodyta 69 ir 70 punktuose, atvejais turi būti nustatytos standartinio svorio pacientų labiausiai švitinamų organų sugertųjų dozių reikšmės.
72. Jei nėra galimybės tai padaryti, turi būti nustatyti parametrai, kurių reikia standartinio svorio pacientų tipinės paviršiaus įėjos dozių, dozės ir ploto sandaugų arba labiausiai švitinamų organų sugertųjų dozių reikšmėms nustatyti.
73. Licencijos turėtojas turi pasirinktinai atlikti pacientų dozių (dozės ploto sandaugos arba paviršinės įėjos dozės) matavimus ir matavimų rezultatus pateikti Radiacinės saugos centrui. Šie matavimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per 5 metus, taip pat matavimus būtina atlikti ir pareikalavus Radiacinės saugos centrui. Pacientų parinkimo kriterijus, matuojamus parametrus ir matavimų metodikas nustato licencijos turėtojas, jeigu reikia, pasikonsultavęs su medicinos fiziku.
74. Rentgeno diagnostikos procedūros kilnojamuoju rentgeno aparatu turi būti atliekamos tik tada, kai paciento į rentgeno diagnostikos procedūrų kabinetą atgabenti negalima arba klinikiniu požiūriu netikslinga.
XII. DokumentaI
76. Gydymo įstaigose, kuriose atliekamos rentgeno diagnostikos procedūros, turi būti tokie dokumentai:
76.2. rentgeno diagnostikos patalpų projekto dalis, aprašanti radiacinę saugą (patalpose, kurios įrengtos po 2001 m. sausio 1 d.);
76.5. rentgeno diagnostikos aparato bei visos kitos įrangos, kurios reikia rentgeno diagnostikos procedūroms atlikti, naudojimo instrukcijos lietuvių kalba;
XIII. avarinė apšvita
77. Rentgeno diagnostikoje radiacinėmis avarijomis laikomi atvejai, kai:
77.3. atliekama kita, nei paskirta, rentgeno diagnostikos procedūra, nesuteikusi diagnostinės informacijos;
77.4. pacientas apšvitinamas doze, viršijančią rekomenduojamus lygius:
77.4.2. 10 kartų, jeigu tipinė efektinė tokio tipo procedūros efektinė dozė viršija 0,5 mSv, bet neviršija 5 mSv,
78. Turi būti parengti avariniai planai, kuriuose nurodyta:
79. Licencijos turėtojas privalo registruoti atvejus, kurie nors ir nėra laikomi radiacinėmis avarijomis, tačiau dėl kurių (įrangos darbo sutrikimų, darbuotojų klaidų arba kitų nenumatytų atvejų) teko rentgeno diagnostikos procedūrą atlikti pakartotinai. Šie atvejai turi būti analizuojami bei imamasi priemonių jiems pašalinti.
______________
Lietuvos higienos normos HN 31:2002
„Radiacinės saugos reikalavimai
medicininėje rentgeno diagnostikoje“
priedas
REKOMENDUOJAMIEJI RENTGENO DIAGNOSTIKOS APŠVITOS LYGIAI
1 lentelė. Standartinio svorio pacientui rekomenduojami apšvitos lygiai rentgeno diagnostikos metu, atliekant viena rentgenogramą
| Tyrimo sritis |
Poveikio kryptis |
Rekomenduojamas apšvitos lygis, mGy, pacientui, atliekant vieną rentgenogramą |
| Juosmens slanksteliai |
AP LAT LSJ |
10 30 40 |
| Pilvas, intraveninė urografija ir cholecistografija |
AP |
10 |
| Dubuo |
AP |
10 |
| Klubo sąnarys |
AP |
10 |
| Krūtinės ląsta |
PA LAT |
0,5-0,6 2 |
| Krūtinės (dalies) slanksteliai |
AP LAT |
7 20 |
| Dantys |
Periapikalinė AP |
7 5 |
| Kaukolė |
PA LAT |
5 3 |
| PASTABA. AP: priekinė-užpakalinė projekcija, LAT: šoninė projekcija, LSJ: stuburo-kryžkaulio-klubo projekcija, PA: užpakalinė-priekinė projekcija. |
||
2 lentelė. Standartinio svorio pacientui rekomenduojami apšvitos, atliekant rentgeno diagnostikos procedūras kompiuteriniu tomografu, lygiai
| Tyrimo sritis |
Daugkartinio skanavimo rekomenduojamos apšvitos lygis pacientui, mGy*) |
| Galva |
50 |
| Stuburas |
35 |
| Pilvas |
25 |
| *) dozė nustatyta 15 cm ´ 16 cm (galva) ir 30 cm (stuburas ir pilvas) dydžio vandens fantomą, sukant apie jo ašį laisvai parenkamu greičiu. |
|
3 lentelė. Rekomenduojamieji moters krūties vidutinės sugertosios dozės mamografijos metu lygiai
| Tyrimo sritis |
Poveikio kryptis |
Atlikimo būdas |
Rekomenduojami krūties vidutinės sugertosios dozės lygiai, mGy*), atliekant vieną mamogramą |
| Krūtys |
CC**) |
Be tinklelio |
1 |
|
|
|
Su tinkleliu |
3 |
| *) dozė nustatyta matuojant 4,5 cm storio suspaustą krūtį, susidedančią iš 50 % liaukinio ir 50 % riebalinio audinio, esant molibdeno anodui ir molibdeno filtrui. **) CC: galvos-kojų projekcija |
|||
4 lentelė. Rekomenduojami standartinio svorio paciento apšvitos fluoroskopijos metu lygiai
| Darbo režimas |
Rekomenduojamas apšvitos lygis, mGy/min. |
| Normalus |
25 |
| Didelės dozės *) |
100 |
| *) rentgeno aparatai, kuriuos galima nustatyti didelės dozės režimu (rentgeno aparatai dažnai naudojami intervencinėje radiologijoje) |
|
______________