LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL FIZINIŲ ASMENŲ, SIEKIANČIŲ TAPTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE EKSPERTAIS, TURINČIAIS TEISĘ ATLIKTI PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMĄ, MOKYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2006 m. birželio 21 d. Nr. D1-305

Vilnius

 

Įgyvendindamas statybos techninio reglamento STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2006, Nr. 2-19) nuostatas,

1. Tvirtinu Fizinių asmenų, siekiančių tapti Lietuvos Respublikoje ekspertais, turinčiais teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, mokymo programą (pridedama).

2. Nustatau, kad mokymo programa peržiūrima ne rečiau kaip kartą per 5 metus.

 

 

L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS                                              ARŪNAS KUNDROTAS

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006

m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-305

 

FIZINIŲ ASMENŲ, SIEKIANČIŲ TAPTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE EKSPERTAIS, TURINČIAIS TEISĘ ATLIKTI PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMĄ, MOKYMO PROGRAMA

 

MOKYMO TRUKMĖ:    32 val.

 

Mokymo programos tikslas: suteikti kvalifikacinius reikalavimus atitinkantiems asmenims pastatų energinio naudingumo sertifikavimui būtinas žinias ir parengti šiuos asmenis kvalifikaciniam egzaminui, kurio sėkmingas išlaikymas suteikia teisę tapti sertifikavimo ekspertu.

 

FIZINIŲ ASMENŲ, SIEKIANČIŲ TAPTI SERTIFIKAVIMO EKSPERTAIS, KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

 

Asmuo, norintis įgyti teisę būti Sertifikavimo ekspertu, privalo:

1. Turėti bet kurią kvalifikaciją, susijusią su statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, patvirtinantį dokumentą (dokumentus):

1.1. išduotą baigus universitetines studijas Lietuvos Respublikos ar buvusios LTSR aukštosiose mokyklose;

1.2. išduotą valstybės narės (išskyrus Lietuvos Respubliką) kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės teisės aktais;

1.3. išduotą valstybėje narėje (išskyrus Lietuvos Respubliką) sėkmingai baigus studijas valstybėje narėje ir tos valstybės kompetentingos institucijos pripažintą lygiaverčiu;

1.4. išduotą valstybėje narėje (išskyrus Lietuvos Respubliką) ir patvirtinantį, kad:

1.4.1. jo savininkas yra baigęs vidurinę mokyklą ir ne trumpesnes kaip 3 metų dienines ar atitinkamos trukmės vakarines ar neakivaizdines studijas universitete, aukštojo mokslo ar kitoje panašaus lygio mokymo įstaigoje, taip pat baigė papildomas profesines studijas, jeigu taip nustato valstybė narė;

1.4.2. jo savininkas yra įgijęs statybos inžinieriaus profesinę kvalifikaciją;

1.4.3. didžioji studijų, kurias baigus išduotas šis dokumentas, dalis vyko valstybėje narėje arba tai yra kitoje valstybėje įgytą statybos inžinieriaus kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, jeigu jį pripažinusi valstybė narė yra išdavusi jo savininkui dokumentą apie 3 metų profesinę patirtį valstybėje narėje;

1.5. išduotą kitos valstybės kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės teisės aktais.

2. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę būti Sertifikavimo ekspertu, privalo turėti ne mažiau kaip 3 metų darbo vienoje iš statybos sričių patirtį ir ne mažiau kaip 3 pastatų energinio naudingumo skaičiavimų patirtį.

3. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę būti Sertifikavimo ekspertu, turi būti baigęs pastatų energinio naudingumo sertifikavimo mokymo kursus ir turėti kursų baigimo pažymėjimą. Mokymo kursus organizuoja Aplinkos ministerijos paskirtos mokymo organizacijos pagal šią mokymo programą.

4. Pasikeitus mokymo programai, Sertifikavimo ekspertai privalo išklausyti papildomą mokymo kursą.

5. Pasikeitus pastatų energinio naudingumo nustatymo metodikai, Sertifikavimo ekspertas privalo papildomai išklausyti sutrumpintus mokymo kursus ir pateikti atestavimą organizuojančiai institucijai kursų baigimo pažymėjimą.

 

1. PROGRAMOS ANOTACIJA

 

STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ (Žin., 2005, Nr. 151-5568) įgyvendina 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/9l/EB dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimus Lietuvos Respublikoje. Reglamentas ir direktyva siekia šių tikslų:

– įgyvendinant Europos Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikalavimus;

– racionaliai ir ekonomiškai naudoti energijos šaltinius (naftos produktus, gamtines dujas, kietąjį kurą ir kt.), kurie yra ir pagrindiniai anglies dvideginio išskyrimo šaltiniai;

– sudaryti prielaidas efektyvesniam energijos vartojimui, nes efektyvesnis energijos vartojimas sudaro svarbią politikos ir taikomų priemonių dalį, reikalingo, kad būtų laikomasi 1997 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo, ratifikuoto 2002 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. IX-1203 „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo“ (Žin., 2002, Nr. 126-5728);

– sudaryti prielaidas energijos poreikio valdymui, nes energijos poreikio valdymas yra svarbi priemonė, leidžianti Europos Sąjungai daryti įtaką visuotinei energijos rinkai ir taip užtikrinanti energijos tiekimą atsižvelgiant į vidutinę trukmę ir ilgalaikę perspektyvą;

– mažinti gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriaus energijos suvartojimą, kuris sudaro daugiau kaip 40% bendro energijos suvartojimo Europos Sąjungoje ir vis didėja; dėl tokios tendencijos šio sektoriaus suvartojamos energijos dalis augs, taip pat didės ir išskiriamo anglies dvideginio kiekis;

– mažinti ir apriboti anglies dvideginio išskyrimą į aplinką įgyvendinant 1993 m. rugsėjo 13 d. Europos Tarybos direktyvą 93/76/EEB dėl išmetamųjų anglies dioksido dujų ribojimo gerinant energijos efektyvumą, kurioje reikalaujama, kad Europos Sąjungos valstybės narės rengtų, įgyvendintų ir atsiskaitytų už efektyvaus energijos vartojimo pastatų sektoriuje programas;

– įgyvendinti 1988 m. gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo nuostatas, kad statybos objektai ir jų įranga būtų suprojektuota ir įrengta taip, kad, atsižvelgiant į vietovės klimato ir gyventojų komforto sąlygas, energijos suvartojimas būtų mažesnis;

– kad pastatų energinis naudingumas būtų apskaičiuojamas pagal vieningą metodiką, paremtą Europos standartais ir užtikrinančią vienodas sąlygas Europos Sąjungos valstybėms narėms imantis energijos taupymo priemonių pastatų sektoriuje ir leidžiančią būsimiems savininkams ar naudotojams sužinoti tikslų energinį naudingumą Bendrijos nekilnojamojo turto rinkoje;

– siekiama, kad nauji pastatai atitiktų minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kad pastatų energinį naudingumą didinantys veiksniai būtų išnaudojami optimaliai;

– siekiama, kad kapitalinė esamų didelių pastatų renovacija turėtų būti laikoma proga imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant šių pastatų energinį naudingumą.

Mokymo programos tikslas: suteikti kvalifikacinius reikalavimus atitinkantiems asmenims pastatų energinio naudingumo sertifikavimui būtinas žinias ir parengti šiuos asmenis kvalifikaciniam egzaminui, kurio sėkmingas išlaikymas suteikia teisę tapti sertifikavimo ekspertais.

Mokymų pagal šią programą metu fiziniams asmenims suteikiamos žinios apie normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemą ir šių dokumentų naudojimo principus statybos pramonėje, normatyvinių dokumentų reikalavimus pastatų energijos taupymui ir energiniam naudingumui, pastatų atitvarų projektavimo principus, statybos pramonėje naudojamus statybos produktus, statybos produktų šiluminių techninių rodiklių projektinių verčių apskaičiavimo/nustatymo tvarką, pastatų vėdinimo, šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų įvertinimą Sertifikuojant pastatą, darbą su energinio naudingumo sertifikavimo kompiuterine programa, pastato energijos sąnaudų ir energinio naudingumo klasės nustatymą pagal STR 2.01.09:2005 reikalavimus, taip pat kitos žinios, susijusios su STR 2.01.09:2005 reikalavimais. Šiuos ir kitus darbus gali atlikti tik gerai parengti specialistai, turintys pakankamai teorinių ir praktinių įgūdžių pastatų energijos sąnaudų nustatymo srityje, sugebantys skaityti pastato projekto brėžinius, įvaldę MS EXCEL, MS WORD, AUTOCAD kompiuterines programas, mokantys naudotis internetu ir elektroniniu paštu.

 

2. MOKYMO PROGRAMOJE NAUDOJAMOS SĄVOKOS

 

2.1. Šioje mokymo programoje naudojamos sąvokos:

Pastato energinis naudingumas – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuotas energijos kiekis, išreikštas pastato energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį.

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.

Pastato energinio naudingumo sertifikatas (toliau – Sertifikatas) – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal šio Reglamento reikalavimus įvertintas pastato energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė.

Pastato ar pastato dalies kvalifikacinis rodiklis – pagal šio Reglamento reikalavimus apskaičiuotas rodiklis, pagal kurio vertę nustatoma pastato energinio naudingumo klasė.

Pastato ar pastato dalies energinio naudingumo klasė – pagal kvalifikacinio rodiklio vertę ir šio Reglamento reikalavimus nustatyta pastato energinio naudingumo klasė.

Pastato ar pastato dalies norminės energijos sąnaudos – tam tikros paskirties pastatų energijos sąnaudos, atitinkančios statybos techninių reglamentų reikalavimus.

Pastato ar pastato dalies atskaitinės energijos sąnaudos – numatomos mažiausiai energijos naudojančių 50 tam tikros paskirties pastatų vidutinės energijos sąnaudos.

Pastato ar pastato dalies skaičiuojamosios energijos sąnaudos – pagal šio Reglamento reikalavimus apskaičiuotos pastato standartines naudojimo sąlygas atitinkančios energijos sąnaudos.

Norminė šiluminio techninio rodiklio vertė – statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodyta šiluminio techninio rodiklio vertė.

Atskaitinė šiluminio techninio rodiklio vertė – mažiausiai energijos naudojančių 50 tam tikros paskirties pastatų vidutinė rodiklio vertė.

Skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė – pastato būklę atitinkanti šiluminio techninio rodiklio vertė. Paženklintų atitikties „CE“ ženklu statybos produktų skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė atitinka šio rodiklio projektinę vertę.

Pastato naudingasis plotas – visų šildomų pastato patalpų grindų plotų suma, įskaitant šildomų rūsių, laiptinių, bendro naudojimo ir kitų šildomų patalpų grindų plotus, taip pat patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos, grindų plotus. Ši sąvoka atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnyje 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse esančią sąvoką „bendras naudingasis vidaus patalpų plotas“. Gyvenamosios paskirties pastatų atveju ši sąvoka atitinka STR 1.14.01:1999 pateiktą gyvenamojo pastato šildomo ploto apibrėžimą.

Visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir, atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 nuostatas, priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio ar sporto paskirties pastatų pogrupiui.

Kapitaliai renovuojamas pastatas – šiame Reglamente kapitaliai renovuojamas pastatas suprantamas kaip pastatas, kurio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu atliekamų darbų, susijusių su pastato energinio efektyvumo pagerinimu, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato likutinės vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.

Pastatas – šiame Reglamente pastato sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme pateiktą sąvoką.

Ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą – (toliau -Sertifikavimo ekspertas) asmuo, turintis galiojantį atitinkamą atestatą, nustatyta tvarka atliekantis sertifikavimą ir išduodantis pastato energinį sertifikatą.

 

3. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI ASMENIMS, BAIGUSIEMS MOKYMĄ PAGAL ŠIĄ PROGRAMĄ

 

Mokymo programos tikslas: suteikti kvalifikacinius reikalavimus atitinkantiems asmenims pastatų energinio naudingumo sertifikavimui būtinas žinias ir parengti šiuos asmenis kvalifikaciniam egzaminui, kurio sėkmingas išlaikymas suteikia teisę tapti sertifikavimo ekspertais.

 

3.1. Privalo žinoti:

3.1.1. normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemą;

3.1.2. normatyvinių dokumentų reikalavimus pastatų energiniam naudingumui ir energinio naudingumo sertifikavimui;

3.1.3. sertifikavimo ekspertų atestavimo tvarką;

3.1.4. Sertifikavimo eksperto kvalifikacinio atestato galiojimo, anuliavimo ir pratęsimo tvarką;

3.1.5. pastatų klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį;

3.1.6. reikalavimus apibrėžiančius pastatų energinio naudingumo sertifikavimo privalomumą;

3.1.7. pastato energijos suvartojimo vertinimo principus: pastato vartotojo elgsenos vertinimą, pastato norminių, atskaitinių ir skaičiuojamųjų energijos sąnaudų nustatymo principus;

3.1.8. pastato energijos sąnaudų skaičiavimui reikalingų išeities duomenų nustatymo tvarką;

3.1.9. reikalavimus išeities duomenų apie sertifikuoto pastato būklę saugojimui ir perdavimui sertifikavimo proceso priežiūrą vykdančiai įstaigai;

3.1.10. reikalavimus dokumentacijai, kurią privalo kaupti, turėti ir saugoti pastatų Sertifikavimo ekspertas. Dokumentacijos saugojimo terminus;

3.1.11. pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimo tvarką. Reikalavimus sertifikato blankams ir sertifikato numerio suteikimo tvarką;

3.1.12. pastatų energinio naudingumo įvertinimo ir energinio naudingumo sertifikavimo kompiuterinės programos įsigijimo ir naudojimo tvarką. Programos atnaujinimo tvarką;

3.1.13. normatyvinių dokumentų reikalavimus pastatų atitvarų šilumą izoliuojančioms savybėms;

3.1.14. statybos techninių reglamentų reikalavimus statybos produktų šiluminių techninių rodiklių projektinių verčių nustatymui;

3.1.15. kitas žinias, susijusias su pastatų energinio naudingumo sertifikavimu.

 

3.2. Privalo mokėti:

 

3.2.1. klasifikuoti pastatus pagal jų naudojimo paskirtį;

3.2.2. nustatyti pastato energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingus išeities duomenis visais Reglamente STR 2.01.09:2005 išvardytais būdais;

3.2.3. nustatyti pastato būklės duomenis pagal STR 2.01.09:2005 1 priedo reikalavimus;

3.2.4. įvertinti pastato fasadų orientaciją;

3.2.5. nustatyti atitvarų matmenis pagal STR 2.01.09:2005 7 priedo reikalavimus;

3.2.6. apskaičiuoti/nustatyti statybos produktų šiluminių techninių rodiklių vertes;

3.2.7. nustatyti pastato ilginių šiluminių tiltelių ilgius ir šilumos perdavimo koeficientus;

3.2.8. įvertinti pastato karšto vandens ruošimo sistemą;

3.2.9. įvertinti pastato vėdinimo sistemas;

3.2.10. įvertinti pastato šildymo sistemą;

3.2.11. skaičiuoti su Aplinkos ministerijos rekomenduojama kompiuterine pastatų energinio naudingumo sertifikavimo programa;

3.2.12. atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą pagal STR 2.01.09:2005 reikalavimus;

3.2.13. atlikti kitus veiksmus, susijusius su pastatų energinio naudingumo sertifikavimu.

 

4. MOKYMO PLANAS

 

Eil. Nr.

Paskaitos tema

Paskaitos trukmė, val.

TEISINIAI IR BENDRIEJI KLAUSIMAI

4.1

Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema

2

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– statybos techninio normavimo principai (STR 1.01.05:2002, IV skyrius);

– normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema ir normavimo sritys (Statybos įstatymo 8 straipsnio 1–3 punktai, 9 straipsnis ir STR 1.01.05:2002, 13, 14 punktai);

– normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarka (STR 1.01.05:2002, 23 punktas);

– normatyvinių statybos techninių dokumentų įsigaliojimo tvarka;

– Statybos įstatymo paskirtis, taikymas ir sąvokos (Statybos įstatymo 1 straipsnis ir 2 straipsnio 3, 4, 17–21, 33, 34, 37, 38, 57–60 punktai);

– projektavimo sąlygų sąvado išdavimas (Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 punktas);

– statybos dalyviai, vykdantys pastato projekto priežiūrą (Statybos įstatymo 14 straipsnis), jos metu leistini projekto pakeitimai ir jų registravimas (STR 1.09.04:2002, 17 punktas ir STR 1.05.06:2005 52 punktas), projekto vykdymo priežiūros vadovo atsakomybės trukmė (STR 1.09.04:2002, 24 punktas), statybos darbų ir statybos techninių dokumentų reikalavimų atitikimo kontrolė (Statybos įstatymo 2 straipsnio 14 punktas ir STR 1.09.04:2002, 26 punktas);

– atvejai, kai architektas kartu yra ir statinio projekto vadovas (Statybos įstatymo 21 straipsnio 2 punktas);

– pastato pripažinimas tinkamu naudoti (Statybos įstatymo 24 straipsnis).

4.2

STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ reikalavimai

0,5

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– sertifikavimo ekspertų kvalifikaciniai reikalavimai (STR 1.02.09:2005, V skyrius);

– sertifikavimo ekspertų atsakomybė (STR 1.02.09:2005, IV skyrius);

– sertifikavimo ekspertų atestavimo tvarka (STR 1.02.09:2005, VII skyrius);

– reikalavimai sertifikavimo ekspertų kvalifikacijos kėlimui, sertifikavimo ekspertų atestato galiojimas ir galiojimo pratęsimas (STR 1.02.09:2005, VII skyrius);

– sertifikavimo ekspertų atestato galiojimo sustabdymas, panaikinimas ir praradimas (STR 1.02.09:2005, 38–41 punktai);

– informacijos apie sertifikavimo ekspertus skelbimas (STR 1.02.09:2005, 34 ir 35 punktai).

4.3

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo.

0,5

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– Direktyvos siekiai (atkreipti dėmesį į Direktyvos įžangos 2, 3, 6–8, 12, 13 punktus ir 1 straipsnį);

– energinio naudingumo reikalavimai ir jų peržiūrėjimo periodiškumas (Direktyvos 4 straipsnio 1 punktas);

– energinio naudingumo sertifikatas, jo galiojimo laikas ir paskirtis (Direktyvos 7 straipsnis).

4.4

STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ esminiai reikalavimai

0,5

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– reglamento taikymas ir tikslai (STR 2.01.09:2005, 1 ir 2 punktai);

– reglamento sąvokos (STR 2.01.09:2005, 4.1–4.15 punktai);

– energinių naudingumo reikalavimų ir sertifikavimo privalomumas (STR 2.01.09:2005, V skyrius, taip pat reglamento 1 ir 11.1 punktų reikalavimų išaiškinimas);

– energinių naudingumo reikalavimų ir sertifikavimo reikalavimų įsigaliojimas (Statybos įstatymas, Žin., 2005, Nr. 97-3631, Nr. 143-5175);

– pastatų energinio naudingumo reikalavimai (STR 2.01.09:2005, VIII skyrius);

– sertifikavimo užsakovas, užsakovo ir eksperto atsakomybė už sertifikavimo rezultatus (STR 2.01.09:2005, 29–31 punktai).

4.5

Statybos produktų sertifikavimas ir atitikties deklaravimas. STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“ ir STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“ reikalavimai.

0,5

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– statybos produktų sertifikavimas, atitikties deklaravimas ir atsakomybė, statybos produktų tinkamumas naudoti, techniniai liudijimai, „CE“ ženklinimas, (STR 1.01.04:2002, 16, 24, 25, 35, 39, 47, 65 punktai; STR 1.03.02:2002, 7, 9, 30 punktai).

4.6

STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ esminiai reikalavimai

0,5

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– reglamento taikymas (STR 2.05.01:2005, 1–3 punktai) ir palyginimas su STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ taikymu (STR 2.01.09:2005, 1, 10 ir 12 punktai);

– reikalavimai pastato šilumos nuostolių norminėms vertėms (STR 2.05.01:2005, 8 ir 9 punktai).

4.7

STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ reikalavimai

0,5

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– statinių rūšys pagal naudojimo paskirtį, dvi pagrindinės statinių grupės (STR 1.01.09:2003, IV skyrius);

– pastatų skirstymas į pogrupius (STR 1.01.09:2003, V ir VI skyriai) – pažintinė medžiaga;

– praktinis darbas 3–5 kursantų grupėms. Darbo metu turi būti naudojama Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterinė programa. Duomenų apie pastato naudojimo paskirtį suvedimo į programą tvarka. Pagal mokymo personalo parengtą užduotį kursantai turi išmokti įvesti į programą duomenis apie pastato paskirtį.

4.8

Statybos produktų šiluminių techninių dydžių projektinių verčių nustatymas. STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ reikalavimai.

0,5

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– sąlygos, kuriose nustatomos statybos produktų deklaruojamosios šiluminės savybės (STR 2.01.03:2003, 25 punktas);

– statybos produktų šilumos laidumo koeficientų projektinių verčių nustatymas (STR 2.01.03:2003, VII skyrius).

PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO SKAIČIAVIMO METODIKA.

ENERGIJOS SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

4.9

Pastato naudingojo ploto nustatymas. STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ pastato naudingojo ploto sąvoka ir jos palyginimas su STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ pastatų plotų sąvokomis.

0,5

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– pastato naudingojo ploto nustatymas pastatų energinio naudingumo skaičiavimuose (STR 2.01.09:2005, (4.12) punktas ir 7 priedo 3 punktas);

– pastatų plotų sąvokos, naudojamos pastatų kadastro duomenyse (STR 1.14.01:1999, 8, 9, 18 punktai – pagrindinė medžiaga; STR 1.14.01:1999, III skyrius, 10–17 ir 19–21 punktai – pažintinė medžiaga).

4.10

Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodikos bendrieji principai. Atitvarų šiluminės varžos ir šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimas. STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ reikalavimai.

1

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– pastato energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingų išeities duomenų nustatymas (STR 2.01.09:2005, 20 punktas);

– reglamente vartojami dydžiai, simboliai ir vienetai (STR 2.01.09:2005, 6 punktas);

– pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodikos bendrieji principai (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 1 punktas);

– atitvaras šiluminės varžos ir šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 2 punktas);

– pastato parametrų nustatymas pagal pastato paskirtį (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 3 punktas ir 2.4–2.6 lentelės).

4.11

Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodika. Šilumos nuostolių per pastato sienas skaičiavimas.

1

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– sienų ploto ir matmenų nustatymas (STR 2.01.09:2005, 7 priedo 4–7 punktai);

– pastato būklės duomenys apie sienas (STR 2.01.09:2005, 1 priedo 4 ir 4.1 punktai);

– norminių, atskaitinių ir skaičiuojamųjų šilumos nuostolių per sienas skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 4 punktas);

– reglamento duomenys apie plačiausiai paplitusių sienų konstrukcijų šilumos perdavimo koeficientus (STR 2.01.09:2005, 5 priedas);

– sienų konstrukcijose naudojamų statybos produktų projektinių šilumos laidumo koeficientų verčių nustatymas (STR 2.01.09:2005, 3 priedo 1–4 punktai);

– praktinis darbas 3–5 kursantų grupėms. Darbo metu turi būti naudojama Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterinė programa. Duomenų apie pastato sienas suvedimo į programą tvarka. Pagal mokymo personalo parengtą užduotį kursantai turi apskaičiuoti užduotyje nurodytos sienos šilumos perdavimo koeficientą, įvertinti sienos orientaciją, apskaičiuoti sienos plotą ir įvesti duomenis į skaičiavimo programą.

4.12

Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodika. Šilumos nuostolių per pastato stogą skaičiavimas.

1

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– stogų ploto ir matmenų nustatymas (STR 2.01.09:2005, 7 priedo 9–11 punktai);

– pastato būklės duomenys apie stogus (STR 2.01.09:2005, 1 priedo 5.1 ir 5.2 punktai);

– norminių, atskaitinių ir skaičiuojamųjų šilumos nuostolių per stogus skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 5 punktas);

– reglamento duomenys apie plačiausiai paplitusių stogų konstrukcijų šilumos perdavimo koeficientus (STR 2.01.09:2005, 5 priedas);

– stogų konstrukcijose naudojamų statybos produktų projektinių šilumos laidumo koeficientų verčių nustatymas (STR 2.01.09:2005, 3 priedo 1–4 punktai);

– praktinis darbas 3–5 kursantų grupėms. Darbo metu turi būti naudojama Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterinė programa. Duomenų apie pastato stogus suvedimo į programą tvarka. Pagal mokymo personalo parengtą užduotį kursantai turi išmokti apskaičiuoti užduotyje nurodyto stogo šilumos perdavimo koeficientą, įvertinti stogo orientaciją, apskaičiuoti stogo plotą ir įvesti duomenis į skaičiavimo programą.

4.13

Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodika. Šilumos nuostolių per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore, skaičiavimas.

1

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– pastato perdangų, kurios ribojasi su išore, ploto ir matmenų nustatymas (STR 2.01.09:2005, 7 priedo 13 punktas);

– pastato būklės duomenys apie perdangas, kurios ribojasi su išore (STR 2.01.09:2005, 1 priedo 6 punktas);

– norminių, atskaitinių ir skaičiuojamųjų šilumos nuostolių per perdangas, kurios ribojasi su išore, skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 6 punktas);

– reglamento duomenys apie plačiausiai paplitusių perdangų, kurios ribojasi su išore, konstrukcijų šilumos perdavimo koeficientus (STR 2.01.09:2005, 5 priedas);

– perdangų, kurios ribojasi su išore, konstrukcijose naudojamų statybos produktų projektinių šilumos laidumo koeficientų verčių nustatymas (STR 2.01.09:2005, 3 priedo 1–4 punktai);

– praktinis darbas 3-5 kursantų grupėms. Darbo metu turi būti naudojama Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterinė programa. Duomenų apie pastato perdangų, kurios ribojasi su išore, suvedimo į programą tvarka. Pagal mokymo personalo parengtą užduotį kursantai turi išmokti apskaičiuoti užduotyje nurodytų perdangų, kurios ribojasi su išore, šilumos perdavimo koeficientą, apskaičiuoti jų plotą ir įvesti duomenis į skaičiavimo programą.

4.14

Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodika. Šilumos nuostolių per pastato perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiavimas.

1

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– pastato perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių matmenų nustatymas ir ploto skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 7 priedo 14 punktas);

– pastato būklės duomenys apie perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių (STR 2.01.09:2005, 1 priedo 7 punktas);

– norminių, atskaitinių ir skaičiuojamųjų šilumos nuostolių per perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 7 punktas);

– reglamento duomenys apie plačiausiai paplitusių perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių konstrukcijų šilumos perdavimo koeficientus (STR 2.01.09:2005, 5 priedas);

– perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių konstrukcijose naudojamų statybos produktų projektinių šilumos laidumo koeficientų verčių nustatymas (STR 2.01.09:2005, 3 priedo 1–4 punktai);

– praktinis darbas 3–5 kursantų grupėms. Darbo metu turi būti naudojama Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterinė programa. Duomenų apie pastato perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių suvedimo į programą tvarka. Pagal mokymo personalo parengtą užduotį kursantai turi išmokti apskaičiuoti užduotyje nurodytų perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių šilumos perdavimo koeficientą, apskaičiuoti jų plotą ir įvesti duomenis į skaičiavimo programą.

4.15

Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodika. Šilumos nuostolių per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, skaičiavimas.

1

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– pastato atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, ploto ir matmenų nustatymas (STR 2.01.09:2005, 7 priedo 15–18 punktai);

– pastato būklės duomenys apie atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, (STR 2.01.09:2005, 1 priedo 8–12 punktai);

– norminių, atskaitinių ir skaičiuojamųjų šilumos nuostolių per atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 8 punktas);

– reglamento duomenys apie plačiausiai paplitusių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, konstrukcijų šilumos perdavimo koeficientus (STR 2.01.09:2005, 5 priedas);

– atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, konstrukcijose naudojamų statybos produktų projektinių šilumos laidumo koeficientų verčių nustatymas (STR 2.01.09:2005, 3 priedo 5 punktas);

– praktinis darbas 3–5 kursantų grupėms. Darbo metu turi būti naudojama Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterinė programa. Duomenų apie pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, suvedimo į programą tvarka. Pagal mokymo personalo parengtą užduotį kursantai turi išmokti apskaičiuoti užduotyje nurodytų atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientą, apskaičiuoti jų perimetrą ir plotą, įvesti duomenis į skaičiavimo programą.

4.16

Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodika. Šilumos nuostolių per pastato langus ir išorines duris skaičiavimas.

1

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– langų ir durų ploto ir matmenų nustatymas (STR 2.01.09:2005, 7 priedo 8 ir 12 punktai);

– pastato būklės duomenys apie langus ir duris (STR 2.01.09:2005, 1 priedo 4.2, 4.3 ir 5.3–5.6 punktai);

– norminių, atskaitinių ir skaičiuojamųjų šilumos nuostolių per langus ir duris skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 9 ir 10 punktai);

– reglamento duomenys apie plačiausiai paplitusių langų ir durų konstrukcijų šilumos perdavimo koeficientus ir reikalavimai šių koeficientų nustatymui (STR 2.01.09:2005, 4 priedas);

– praktinis darbas 3–5 kursantų grupėms. Darbo metu turi būti naudojama Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterinė programa. Duomenų apie pastato langus ir išorines duris suvedimo į programą tvarka. Pagal mokymo personalo parengtą užduotį kursantai turi nustatyti užduotyje nurodytų langų ir durų šilumos perdavimo koeficientą, įvertinti langų orientaciją apskaičiuoti langų ir durų plotą ir įvesti duomenis į skaičiavimo programą.

4.17

Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodika. Šilumos nuostolių dėl išorinių įėjimo durų varstymo, šilumos pritekėjimų iš išorės, vidinių šilumos išsiskyrimų, elektros energijos suvartojimo pastate, energijos sąnaudų karštam vandeniui skaičiavimas.

0,5

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– šilumos nuostolių dėl išorinių įėjimo durų varstymo skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 1 priedo 3 ir 14 punktai, 2 priedo 12 punktas);

– šilumos pritekėjimų iš išorės skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 15 punktas, 4 priedo 2 ir 6 punktai);

– vidinių šilumos išsiskyrimų skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 16 punktas);

– elektros energijos suvartojimo pastate skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 17 punktas);

– energijos sąnaudų karštam vandeniui skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 1 priedo 16 punktas ir 2 priedo 18 punktas).

4.18

Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodika. Šilumos nuostolių per pastato ilginius šiluminius tiltelius skaičiavimas.

1

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– ilginių šiluminių tiltelių matmenų nustatymas (STR 2.01.09:2005, 7 priedo 19–25 punktai);

– pastato būklės duomenys apie ilginius šiluminius tiltelius (STR 2.01.09:2005, 1 priedo 13 punktas);

– norminių, atskaitinių ir skaičiuojamųjų šilumos nuostolių per ilginius šiluminius tiltelius skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 11 punktas);

– reglamento duomenys apie plačiausiai paplitusių ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientus (STR 2.01.09:2005, 6 priedas);

– praktinis darbas 3–5 kursantų grupėms. Darbo metu turi būti naudojama Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterinė programa. Duomenų apie pastato ilginius šiluminius tiltelius suvedimo į programą tvarka. Pagal mokymo personalo parengtą užduotį kursantai turi apskaičiuoti užduotyje nurodytų ilginių šiluminių tiltelių ilgius, nustatyti šių tiltelių šilumos perdavimo koeficientus ir įvesti duomenis į skaičiavimo programą.

4.19

Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodika. Šilumos nuostolių dėl pastato vėdinimo ir dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos į patalpas per langus ir duris skaičiavimas.

0,5

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– pastato būklės duomenys apie pastato vėdinimo sistemas (STR 2.01.09:2005, 1 priedo 15 punktas);

– norminių, atskaitinių ir skaičiuojamųjų energijos sąnaudų pastato vėdinimui skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 13 punktas);

– norminių, atskaitinių ir skaičiuojamųjų energijos sąnaudų dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos į patalpas per langus ir duris skaičiavimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 14 punktas);

– praktinis darbas 3–5 kursantų grupėms. Darbo metu turi būti naudojama Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterinė programa. Duomenų apie pastato vėdinimo sistemas suvedimo į programą tvarka. Pagal mokymo personalo parengtą užduotį kursantai turi įvesti duomenis apie pastato vėdinimo sistemas į skaičiavimo programą.

4.20

Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodika. Pastato suminių energijos sąnaudų skaičiavimas ir šildymo sistemos įvertinimas.

1

Paskaitoje pateikiama medžiaga:

– pastato suminių norminių, atskaitinių ir skaičiuojamųjų energijos sąnaudų skaičiavimas ir šildymo sistemos įvertinimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 19 punktas);

– pastato būklės duomenys apie pastato šildymo sistemą (STR 2.01.09:2005, 1 priedo 17 punktas);

– praktinis darbas 3–5 kursantų grupėms. Darbo metu turi būti naudojama Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterinė programa. Duomenų apie pastato šildymo sistemą suvedimo į

– programą tvarka. Pagal mokymo personalo parengtą užduotį kursantai turi įvesti duomenis į skaičiavimo programą apie pastato šildymo sistemą.

4.21

Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodika. Pastato ir pastato dalies energinio naudingumo klasės nustatymas. Pagrindiniai pastato energijos sąnaudų skaičiavimo rezultatai ir priemonių pastato energiniam naudingumui gerinti įvertinimas.

1

– pastato kvalifikacinio rodiklio C apskaičiavimas ir energinio naudingumo klasės nustatymas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 20 punktas);

– pastato dalies energinio naudingumo įvertinimas (STR 2.01.09:2005, 2 priedo 21 punktas);

– pagrindiniai pastato energijos sąnaudų skaičiavimo rezultatai ir priemonių pastato energiniam naudingumui gerinti įvertinimas (STR 2.01.09:2005, 9 priedas);

– praktinis darbas 3–5 kursantų grupėms. Darbo metu turi būti naudojama Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterinė programa. Pastatų energinio naudingumo skaičiavimo rezultatai kompiuterinėje programoje. Rezultatų spausdinimas ir išeities duomenų apie pastatą persiuntimas pastatų sertifikavimo proceso priežiūrą vykdančiai įstaigai.

PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMO ORGANIZACINIAI KLAUSIMAI

4.22

Įstaiga, vykdanti sertifikavimo proceso priežiūrą. Reikalavimai išeities duomenų apie sertifikuoto pastato būklę saugojimui ir perdavimui sertifikavimo proceso priežiūrą vykdančiai įstaigai. Dokumentacija, kurią privalo kaupti, turėti ir saugoti pastatų sertifikavimo ekspertas. Pastato energinio naudingumo sertifikato išdavimo tvarka. Sertifikato blankai, sertifikato numeris. Pastatų energinio naudingumo įvertinimo ir energinio naudingumo sertifikavimo kompiuterinės programos įsigijimas ir naudojimas. Programos atnaujinimas.

1

INDIVIDUALUS PRAKTINIAI MOKYMAI. PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO SKAIČIAVIMAI SU APLINKOS MINISTERIJOS REKOMENDUOJAMA KOMPIUTERINE PROGRAMA

4.23

Individualus praktinis darbas. Bandomasis pastatų energinio naudingumo sertifikavimas. Nr. 1. Kursų dalyvis pagal individualią užduotį atlieka pastato energinio naudingumo sertifikavimą pagal STR 2.01.03:2003 reikalavimus. Pastato energinio naudingumo skaičiavimai su Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterine programa, kai žinomi visi išeities duomenys, reikalingi skaičiavimams.

2

4.24

Individualus praktinis darbas. Bandomasis pastatų energinio naudingumo sertifikavimas. Nr. 2. Kursų dalyvis pagal individualią užduotį atlieka pastato energinio naudingumo sertifikavimą pagal STR 2.01.03:2003 reikalavimus. Pastatų energinio naudingumo skaičiavimai su Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterine programa, kai išeities duomenys nustatomi iš pastato projekto dokumentacijos (brėžinių).

4

4.25

Individualus praktinis darbas. Bandomasis pastatų energinio naudingumo sertifikavimas. Nr. 3. Kursų dalyvis atlieka pastato energinio naudingumo sertifikavimą pagal vieną iš šių savo nuožiūra pasirinktų variantų:

6

– sertifikuoja pastatą pagal pastato projektą, pateiktą kompiuterinėje laikmenoje;

 

– sertifikuoja pasirinktą realų eksploatuojamą pastatą.

 

Bendra mokymo trukmė, val.:

32

 

5. REIKALAVIMAI MOKYMO KURSŲ LANKYTOJAMS

 

5.1. Mokymo kursų lankytojai kursų metu su savimi turi turėti šiuos statybos normatyvinius dokumentus:

5.1.1. STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2006, Nr. 2-19);

5.1.2. STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ (Žin., 2005, Nr. 151-5568);

5.1.3. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);

5.1.4. STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 2005, Nr. 100– 3733);

5.1.5. STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 2003, Nr. 80-3670).

5.2. Mokymo kursų lankytojai prieš kursų pradžią turi būti susipažinę su 5.1.1–5.1.5 išvardintais norminiais dokumentais, mokėti apskaičiuoti atitvarų šilumines varžas ir šilumos perdavimo koeficientus, turėti žinių apie pastatų šildymo ir vėdinimo sistemas.

5.3. Mokymo kursų lankytojai turi mokėti dirbti kompiuteriu, naudotis internetu ir elektroniniu paštu.

 

6. REIKALAVIMAI MOKYMO ORGANIZACIJAI

 

6. Mokymo organizacija turi atitikti šiuos minimalius kvalifikacijos reikalavimus:

6.1. būti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas juridinis asmuo, vykdantis studijų ir/ar mokslinę veiklą;

6.2. turėti ne mažesnę kaip 5 metų mokymo ir/ar mokslinę patirtį šiluminės technikos ir/arba statybos srityje;

6.3. kursų organizavimo vadovas turi turėti ne mažiau kaip 3 metų vadovavimo panašių kursų organizavimui patirtį;

6.4. organizacijos finansiniai rodikliai turi būti teigiami;

6.5. organizacija neturi būti likviduojama, įsiskolinusi valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams;

6.6. taip pat tenkinti šios mokymo programos 7, 8 ir 9 skyrių reikalavimus.

 

7. REIKALAVIMAI MOKYMO PATALPŲ APRŪPINIMUI

 

7.1. Paskaitoms teisiniais, bendraisiais ir organizaciniais klausimais mokymo patalpa turi būti aprūpinta šiomis priemonėmis:

7.1.1. kompiuteriu mokymo personalui;

7.1.2. skaitmeniniu projektoriumi ir kitomis priemonėmis, užtikrinančiomis mokymo kursų tęstinumą.

7.2. Paskaitoms specialybės klausimais mokymo patalpa turi būti aprūpinta šiomis priemonėmis:

7.2.1. ne mažiau kaip vienu kompiuteriu penkiems kursų lankytojams;

7.2.2. kompiuteriu mokymo personalui;

7.2.3. Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterine pastatą energinio naudingumo sertifikavimo programa visuose kompiuteriuose;

7.2.4. skaitmeniniu projektoriumi ir kitomis priemonėmis, užtikrinančiomis mokymo kursų tęstinumą.

7.3. Praktiniams mokymams patalpa turi būti aprūpinta šiomis priemonėmis:

7.3.1. kompiuteriu kiekvienam kursų lankytojui;

7.3.2. kompiuteriais mokymo personalui;

7.3.3. Aplinkos ministerijos patvirtinta kompiuterine pastatų energinio naudingumo sertifikavimo programa visuose kompiuteriuose;

7.3.4. spausdinimo įrenginiais ne mažesniam kaip A4 popieriaus lapo formatui;

7.3.5. skaitmeniniu projektoriumi ir kitomis priemonėmis, užtikrinančiomis mokymo kursų tęstinumą.

7.4. Mokymų metu pastate, kur vyksta kursai, turi būti dokumentų dauginimo aparatas ir sudarytos sąlygos operatyviam reikalingų dokumentų dauginimui.

 

8. REIKALAVIMAI MOKYMO PERSONALUI

 

8.1. Mokymą vykdančio personalo kvalifikacija turi atitikti šiuos reikalavimus:

8.1.1. visas mokymo personalas turi turėti aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą, mokėti dirbti kompiuteriu, naudotis internetu, elektroniniu paštu;

8.1.2. mokymo personalas, mokantis kursų lankytojus teisiniais klausimais (pagal mokymo plano punktus 4.1–4.3), turi turėti aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą technikos arba teisės mokslų srityje, taip pat ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį teisinio, administracinio, mokslinio ar organizacinio darbo srityse, susijusiose su statybos normatyvinių dokumentų rengimu ar taikymu;

8.1.3. mokymo personalas, mokantis kursų lankytojus bendraisiais ir organizaciniais klausimais (pagal mokymo plano punktus 4.4–4.8 ir 4.22), turi turėti aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą technikos mokslų srityje, taip pat ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį teisinio, administracinio, mokslinio ar organizacinio darbo srityje, susijusioje su statybos normatyvinių dokumentų rengimu ar taikymu;

8.1.4. mokymo personalas, mokantis kursų lankytojus klausimais, susijusiais su pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodika (pagal mokymo plano punktus 4.9–4.21 ir 4.23–4.25), turi turėti aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą technikos mokslų srityje, taip pat ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį pastatų energijos nuostolių tyrimo, skaičiavimo ar vertinimo srityse, mokėti dirbti su Aplinkos ministerijos patvirtinta pastatų energinio naudingumo sertifikavimo skaičiavimo programa;

8.1.5. turėti pedagoginių, psichologinių ir metodinių žinių pagrindus darbui su darbo patirtį statybos srityje turinčiais specialistais.

 

9. REIKALAVIMAI MOKYMO TECHNINIAM PERSONALUI

 

9.1. Mokymo kursų techninis personalas turi parengti mokymo patalpas pagal 7.1–7.4 punktuose aptartus reikalavimus šių mokymo patalpų aprūpinimui. Techninis personalas kursų metu turi užtikrinti kompiuterių, projektoriaus ir spausdinimo įrenginių patikimą darbą, būti pasirengęs ir turėti pakankamą kvalifikaciją operatyviai pakeisti kompiuterinę techniką jos gedimo atveju, būti pasirengęs ir turėti pakankamą kvalifikaciją operatyviai pašalinti programinės įrangos gedimus, mokėti naudotis dauginimo aparatu ir sudaryti sąlygas operatyviam reikalingų dokumentų dauginimui.

 

10. MINIMALŪS REIKALAVIMAI, KURIUOS ĮVYKDŽIUS IŠDUODAMAS MOKYMO KURSŲ BAIGIMO PAŽYMĖJIMAS

 

10. Mokymo kursų baigimo pažymėjimas išduodamas įvykdžius šiuos reikalavimus:

10.1. Kursų lankytojas išklausė ne mažiau kaip 20 akademinių valandų paskaitų pagal mokymo plano punktus 4.1–4.22.

10.2. Kursų lankytojas dalyvavo visuose individualiuose praktiniuose mokymuose pagal mokymo plano punktus 4.23–4.25 ir sėkmingai atliko visus individualius praktinius darbus apskaičiuodamas pastatų energinį naudingumą su Aplinkos ministerijos rekomenduojama kompiuterine programa.

 

11. LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

11.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2002, Nr. 124-5625; 2003, Nr. 104-4649, Nr. 123-5592; 2004, Nr. 73-2545; 2005, Nr. 97-3631, Nr. 143-5175);

11.2. STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586; 2003, Nr. 37-1634; 2004, Nr. 25-780, Nr. 56-1952, Nr. 90-3332, Nr. 166-6079; 2005, Nr. 110-4020);

11.3. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80, Nr. 85-3185, Nr. 118-4289);

11.4. STR 1.02.09:2005 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2006, Nr. 2-19);

11.5. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB 2002-12-16 Dėl pastatų energinio naudingumo;

11.6. STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638; 2003, Nr. 62-2833);

11.7. STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638; 2003, Nr. 62-2833);

11.8. STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2140; 2003, Nr. 51-2295);

11.9. STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2142);

11.10. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);

11.11. STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 2003, Nr. 80-3670);

11.12. STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507, Nr. 98-2831);

11.13. STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 2005, Nr. 100-3733);

11.14. STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ (Žin., 2005, Nr. 151-5568).

 

Informaciją apie vėlesnius teisės aktų pakeitimus galima rasti „Valstybės žiniose“ arba Aplinkos ministerijos interneto tinklapyje http://www.am.lt

______________

.