LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2004 m. vasario 13 d. Įsakymo Nr. D1-71 „dėl vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programos patvirtinimo“ pakeitimo
2012 m. spalio 23 d. Nr. D1-854
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. D1-71 „Dėl vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1539; 2008, Nr. 58-2186; 2011, Nr. 89-4294):
1. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programoje:
1.1. išdėstau 7 punktą taip:
„7. Siekiant tobulinti ir papildyti šiuo metu egzistuojančią taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo sistemą, būtina atlikti naudojamų ir į vandens aplinką išleidžiamų pavojingų medžiagų inventorizaciją, nustatyti Lietuvai svarbias (darančias didžiausią poveikį ir keliančias didžiausią grėsmę vandens aplinkai) pavojingas medžiagas, patikslinti Lietuvos teisės aktuose reglamentuojamų pavojingų medžiagų sąrašus, nustatyti objektus, su nuotekomis išleidžiančius pavojingas medžiagas, užtikrinti, kad visiems pavojingas medžiagas išleidžiantiems objektams, teisės aktų nustatyta tvarka būtų išduoti leidimai, pavojingų medžiagų išleidimui su nuotekomis, vykdoma juose nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolė bei stebimas jų poveikis aplinkai.“;
1.2. išdėstau 8 punktą taip:
„8. Siekiant nustatyti realią situaciją apie pavojingų medžiagų koncentraciją pagrindiniuose taršos šaltiniuose ir aplinkoje, Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA), bendradarbiaudama su Suomijos aplinkos institutu, Baltijos aplinkos forumu ir Aplinkos apsaugos politikos centru, 2005–2007 m. vykdė projektą „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“. Projekto metu nustatyta, kad didžiausią susirūpinimą Lietuvos mastu vandens aplinkai kelia tokios medžiagos, kaip organiniai alavo junginiai, ftalatai ir fenoliai. Šių medžiagų buvo aptikta visose tirtose terpėse, t. y. nuotekose, nuotekų dumble, paviršiniuose vandenyse ir dugno nuosėdose, o jų koncentracijos dažnai viršijo esamas ar numatomas ribines vertes.
2009–2011 m. vykdyto tarptautinio projekto „Baltijos šalių veiksmai siekiant sumažinti Baltijos jūros taršą pavojingomis medžiagomis“ (toliau – Projektas) metu išnagrinėjus Lietuvos vandens telkinių užterštumo pavojingomis medžiagomis stebėsenos duomenis ir įvertinus informaciją apie šių medžiagų gamybą ir naudojimo būdus, nustatyta, kad Lietuvai aktualios šios pavojingos medžiagos ar jų grupės: organiniai alavo junginiai, fenoliai ir jų etoksilatai, ftalatai ir jų etoksilatai, polibrominti difenilo eteriai, chloralkanai. Projekto metu buvo analizuojami galimi Lietuvai aktualių pavojingų medžiagų patekimo į vandens aplinką šaltiniai, t. y. pramonės įmonės, žemės ūkio rajonai, nuotekų valymo įmonės (toliau – NVĮ), pavojingomis medžiagomis užterštos teritorijos, išmetimai į atmosferą ir pan. (1 lentelė).
1 lentelė. Potencialūs Lietuvai aktualių pavojingų medžiagų patekimo į vandens aplinką šaltiniai.
| Cheminė medžiaga |
Potencialūs išmetimo į aplinką šaltiniai |
| Nikelis (Ni) |
Statybinių medžiagų pramonė; baterijų ir akumuliatorių gamyba; pigmentų pramonė; fluorescencinių lempų gamybos pramonė; metalų apdirbimo pramonė; trąšų gamyba; laboratorijos. |
| Organiniai alavo junginiai |
|
| Tributilalavas (TBT), dibutilalavas (DBT), monobutilalavas (MBT), dioktilalavas (DOT), monooktilalavas (MOT). |
Laivų statyklos (nustatyta didelė šių junginių koncentracija); metalų apdirbimo ir galvanizacijos pramonė; odos pramonė; farmacijos pramonė; medienos ir popieriaus pramonė; tekstilės pramonė; plastikų ir gumos pramonė; cemento, betono ir asfalto gamyba; plokščių (lentų) gamyba; prekybos centrai; namų ūkiai; sąvartynų filtratas; NVĮ nuotekos; pramoninių rajonų paviršinės nuotekos. |
| Fenoliai ir jų etoksilatai |
|
| Nonilfenolis (NP), nonilfenolio etoksilatas (NPE), oktilfenolis (OP), oktilfenolio etoksilatas (OPE). |
Dažų pramonė (nustatyta didelė NP koncentracija); farmacijos pramonė; buitinio ir pramoninio valymo priemonių gamyba; medienos ir popieriaus pramonė; metalo apdirbimo ir galvanizacijos pramonė; spaustuvės; cemento, betono, asfalto gamyba; tekstilės pramonė; odos pramonė; plokščių (lentų) gamyba; plastikų pramonė; gumos pramonė; laivų statyklos; skalbyklos; automobilių plovyklos; panaudotos alyvos regeneracijos įmonės; automobilių utilizavimo įmonės; namų ūkiai; NVĮ nuotekos; prekybos centrai; pramoninių rajonų paviršinės nuotekos; sąvartynų filtratas. |
| Ftalatai ir jų etoksilatai |
|
| Di-(2-etiheksil) ftalatas (DEHP), dietilftalatas (DEP), di-izobutilftalatas (DIBP), dibutilftalatas (DBP). |
Automobilių plovyklos (nustatyta didelė DEHP koncentracija); dažų gamybos pramonė; plastikų pramonė; metalo apdirbimo pramonė; laivų statyklos; statybinių medžiagų pramonė; panaudotos alyvos regeneracijos įmonės; sąvartynų filtratas (DEHP aptikta visuose tirtuose mėginiuose); prekybos centrai (nustatyta koncentracija artima ribinei teršalų vertei); namų ūkiai. |
| Brominti difenilo eteriai |
|
| Polibrominti difenilo eteriai (PBDE47, 99, 100, 196, 197, 203, 209), nonabromodifenilo eteriai (NBDE), heksabromociklododekanas (HBCDD) |
Skalbyklos (PBDE47 ir PBDE99 rasta visuose tirtuose mėginiuose); plastikų pramonė (nustatyta didelė PBDE209 koncentracija); odos pramonė (PBDE47 rasta daugelyje tirtų mėginių); automobilių plovyklos; medienos ir popieriaus pramonė; spaustuvės; tekstilės pramonė; laivų statyklos; statybinių medžiagų pramonė; metalų apdorojimas ir mechaninis apdirbimas; sąvartynų filtratas (PBDE47 ir PBDE99 aptikta visuose tirtuose mėginiuose); namų ūkiai; prekybos centrai; automobilių utilizavimo įmonių ir pramoninių rajonų paviršinės nuotekos. |
| Chloralkanai |
|
| Trumposios grandinės chlorintieji parafinai (SCCP), vidutinio ilgio grandinės chlorintieji parafinai (MCCP). |
Skalbyklos (nuotekose aptiktos didelės šių medžiagų koncentracijos); medienos ir popieriaus pramonė; metalo apdirbimo ir galvanizacijos pramonė; spaustuvės; tekstilės pramonė; odos pramonė; plastikų pramonė; gumos pramonė; laivų statyklos; statybinių medžiagų pramonė; automobilių plovyklos; namų ūkiai; prekybos centrai; NVĮ nuotekos; pramonės rajonų paviršinės nuotekos. |
| PFOS ir PFOA (perfluortenzidai) |
|
| Perfluoroktano sulfonatas (PFOS), perfluorooktaninė rūgštis (PFOA). |
Plastikų pramonė; puslaidininkių gamybos pramonė; skalbyklos; sąvartynai (PFOA aptikta visuose tirtuose mėginiuose). |
Siekiant identifikuoti Baltijos jūrai pavojingų medžiagų šaltinius ir nustatyti tokių medžiagų ribines vertes nuotekose, 2009–2011 m. dalyvaujant Aplinkos apsaugos agentūrai, Botanikos institutui ir Baltijos aplinkos forumui, buvo vykdomas tarptautinis projektas „Pavojingų medžiagų valdymas Baltijos jūroje“ (COHIBA). Šio projekto metu buvo analizuojamos svarbiausios Baltijos jūrai pavojingos medžiagos, t. y. organiniai alavo junginiai, polibrominti difenilo eteriai (PBDE), perfluoruoti junginiai, heksabromciklododekano izomerai (HBDC), alkilfenoliai ir jų etoksilatai, kadmis, gyvsidabris, endosulfanas, chloruoti parafinai, dioksinai. Atlikus cheminę analizę buvo nustatyta, kad šių medžiagų koncentracijos nuotekose neviršijo teisės aktuose nustatytos didžiausios leidžiamos koncentracijos.“;
1.3. išdėstau 11 punktą taip:
„11. Vandens aplinkai pavojingų medžiagų išleidimui į vandens telkinius būtina teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą. Kiekvienas teršėjas (asmuo, valdantis taršos objektą), išleidžiantis (planuojantis išleisti) vandens aplinkai pavojingas medžiagas, prieš gaudamas leidimą, privalo detaliai inventorizuoti išleidžiamas (planuojamas išleisti) pavojingas medžiagas, įvertinti (skaičiavimais arba matavimais) jų poveikį priimančiam vandens telkiniui ir parengti vandenų taršos mažinimo programas (toliau – Programa). Programose turi būti numatytos priemonės vandens taršai prioritetinėmis medžiagomis mažinti arba palaipsniui nutraukti. Programa pateikiama leidimą išduodančiai institucijai.“;
1.4. išdėstau 16 punktą taip:
„16. Išleidžiamų teršalų ribinės vertės leidimuose, išduotuose pavojingų medžiagų išleidimui su nuotekomis, nustatomos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir/arba Europos Sąjungos atitinkamai veiklos rūšiai parengtais GPGB informaciniais dokumentais. Visais atvejais su nuotekomis išleidžiamos pavojingos medžiagos negali viršyti šioms medžiagoms nustatytų aplinkos kokybės standartų paviršiniame vandens telkinyje.“;
1.5. išdėstau 17 punktą taip:
„17. Pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 (Žin., 2009, Nr. 113-4831), asmenys, turintys leidimus išleisti vandens aplinkai pavojingas medžiagas, ir asmenys, kurie į kitų ūkio subjektų valdomą nuotakyną išleidžia gamybines nuotekas, kuriose pavojingų medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo A ir B1 dalyse nurodytą ribinę koncentraciją į nuotekų surinkimo sistemą, privalo vykdyti tų pavojingų medžiagų monitoringą ir nuotekų srauto matavimus. Išleidžiamų teršalų monitoringo dažnumą ir parametrus nustato leidimą išduodanti institucija.“;
2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programos įgyvendinimo priemonių plane:
2.1. įrašau 1 uždavinio 1.1 priemonės trečiojoje skiltyje vietoje žodžių „duomenų bazė INFOCHEMA“ žodžius „aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema (AIVIKS)“ ir ketvirtojoje skiltyje vietoje žodžio „nuolat“ žodžius ir skaičius „kiekvienais metais iki 06-30“;
2.2. išdėstau 1 uždavinio 1.2 priemonę taip:
|
|
|
1.2. Pagal 1.1, 2.1, 2.2, 6.3 ir 6.4 priemonių įgyvendinimo rezultatus identifikuoti Lietuvoje išleidžiamas (arba pagal 1.1 priemonės rezultatus yra požymių, kad jos gali būti išleidžiamos) ir/arba aplinkoje aptinkamas vandens aplinkai pavojingas medžiagas, kurios neįtrauktos į „II sąrašo“ medžiagas, tačiau kurios atitinka „II sąrašo“ medžiagoms nustatytus kriterijus. Ataskaitą apie identifikavimo rezultatus pateikti AM Vandenų departamentui. |
kiekvienais metais iki 09-30 |
AAA |
2.3. 1 uždavinį papildau nauja 1.4 priemone ir išdėstau taip:
|
|
|
1.4. Parengti kontrolinius klausimynus, atspindinčius svarbiausius teisės aktų reikalavimus ūkio subjektams užsiimantiems cheminių medžiagų gamyba, importu, platinimu bei tolesniu naudojimu, į šiuos klausimynus įtraukiant klausimus apie galimus pavojingų medžiagų išleidimus į aplinką. |
2013-04-01 |
AAA |
2.7. 4 uždavinį papildau nauja 4.6 priemone ir išdėstau taip:
|
|
|
4.6. Parengti rekomendacijas pavojingų medžiagų susidarymo, patekimo į vandens aplinką prevencijai ir mažinimui. |
2013-06-30 |
AAA |