LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

dėl MIŠKO BEI DEKORATYVINIŲ SODMENŲ APSKAITOS IR INVENTORIZACIJOS TVARKos

 

2004 m. birželio 21 d. Nr. D1-349

Vilnius

 

Vadovaudamasis Inventorizacijos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Žin., 1999, Nr. 50-1622; 2002, Nr. 8-277), 6 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 11.5 ir 6.40 punktais,

1. Tvirtinu Miško bei dekoratyvinių sodmenų apskaitos ir inventorizacijos tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 309 „Dėl miško bei urbanistinių sodmenų apskaitos tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 62-2544).

 

 

Aplinkos Ministras                                                                          Arūnas Kundrotas


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. birželio 21 d.

įsakymu Nr. D1-349

 

MIŠKO BEI DEKORATYVINIŲ SODMENŲ APSKAITOS IR INVENTORIZACIJOS TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Miško bei dekoratyvinių sodmenų (toliau – Sodmenys) apskaitos ir inventorizacijos tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato valstybiniuose miško medelynuose auginamų Sodmenų įtraukimo į nebaigtos gamybos apskaitą, jų auginimo išlaidų perkėlimo iš nebaigtos gamybos į pagamintą produkciją ir Sodmenų nurašymo bei inventorizacijos tvarką.

2. Tvarkos aprašas privalomas valstybės įmonėms miškų urėdijoms, valstybinių parkų direkcijoms ir gali būti taikoma kitiems juridiniams asmenims, auginantiems Sodmenis savo reikmėms ir jais prekiaujantiems.

3. Pagrindinės Tvarkos apraše naudojamos sąvokos:

3.1. dekoratyviniai sodmenys – sodmenys, skirti ne miško želdiniams veisti;

3.2. miško sodmenys – sodmenys, skirti miško želdiniams veisti;

3.3. nebaigta gamyba – visos faktinės sodmenų auginimo išlaidos, kurios kaupiamos per visą auginimo laikotarpį iki sodmenų iškasimo miškui želdinti arba realizuoti kitiems vartotojams;

3.4. pagaminta produkcija – tai iškasti sodmenys, skirti miškui želdinti bei dekoratyviniams želdiniams arba realizuoti kitiems vartotojams;

3.5. sėjinukai – išauginti iš sėklų, nepersodinti jauni medeliai ir krūmai;

3.6. sodmenų auginimo išeiga – tai įtrauktas į apskaitą sodmenų kiekis, įvertinus jų nuostolius dėl išmirkimo, nudžiuvimo, nušalimo, priežiūros, rūšiavimo, iškasimo bei ligų ir kenkėjų poveikio;

3.7. sodinukai – sodmenys, išauginti vieną ar kelis kartus persodinus sėjinukus;

3.8. sodmenys – medžių ir krūmų sėjinukai ir sodinukai.

 

II. SODMENŲ APSKAITA

 

4. Sodmenų apskaitos tikslas – nustatyti sodmenų kiekį ir kokybę.

5. Pirmaisiais metais pasėti pasėlių plotai apskaitomi 0,001 ha tikslumu. Sėjinukai miškams želdinti apskaitomi 0,001 ha ir 1000 vnt. tikslumu; sėjinukai dekoratyviniams želdiniams – 0,0001 ha ir 100 vnt. tikslumu; sodinukai miško ir dekoratyviniams želdiniams – 0,001 ha ir 100 vnt. tikslumu. Sodmenys, išauginti konteineriuose, apskaitomi vieneto tikslumu. Sėjinukų kiekis skaičiuojamas nuo pirmaisiais metais inventorizacijos metu nustatyto sudygusių sėjinukų kiekio. Sodinukų kiekis skaičiuojamas nuo persodintų sėjinukų kiekio.

6. Sodmenų apskaitos duomenys įrašomi į Medelyno kortelę (1 priedas), Sodmenų inventorizacijos darbinį žiniaraštį (2 priedas), Sėjimų žiniaraštį (3 priedas), Sodinimų žiniaraštį (4 priedas) bei Sodmenų inventorizacijos aprašą (5 priedas).

7. Pirmais metais apskaitytų Sodmenų auginimo išeiga iki jų persodinimo momento turi būti ne mažesnė kaip: pušies – 85 procentai, eglės ir kitų rūšių – 80 procentų, ąžuolo – 75 procentai, o juos persodinus visoms rūšims – 80 procentų nuo persodintų sėjinukų kiekio.

8. Dėl nepalankių gamtinių sąlygų, ligų, kenkėjų ir antropogeninių veiksnių medelynuose žuvę vyresni kaip vienerių metų tos pačios medžių rūšies, amžiaus ir kilmės Sodmenys nurašomi be apribojimų.

9. Peraugusių nurašomų Sodmenų kiekis negali viršyti 10 procentų bendro einamaisiais metais panaudoto (pasodinto ir parduoto) jų kiekio.

10. Kai nurašomas Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytas Sodmenų kiekis, surašomas aktas, kurį pasirašo padalinio vadovas ir tvirtina miškų urėdas. Jeigu Sodmenų auginimo išeiga mažesnė už nurodytą Tvarkos aprašo 7 punkte, jiems nurašyti miškų urėdo įsakymu sudaroma komisija, į kurios sudėtį įtraukiamas Miško sanitarinės apsaugos tarnybos specialistas.

11. Nurašant Sodmenis Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytais atvejais, surašomas aktas, kurį pasirašo miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija, į kurios sudėtį įtraukiamas Miško sanitarinės apsaugos tarnybos specialistas, ir tvirtina miškų urėdas.

12. Kai nurašomas Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytas Sodmenų kiekis, surašomas aktas, kurį pasirašo miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija ir tvirtina miškų urėdas.

13. Nesudygusių arba pirmais metais žuvusių pasėlių plotų dydį nustato ir juos nurašo miškų urėdo sudaryta komisija. Jei ploto dydis didesnis kaip 0,1 ha, į komisijos sudėtį įtraukiamas Miško sanitarinės apsaugos tarnybos specialistas.

 

III. NEBAIGTOS GAMYBOS IR PAGAMINTOS PRODUKCIJOS SAVIKAINOS APSKAIČIAVIMAS

 

14. Sodmenų nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija apskaitoma pagal šiuos dokumentus:

14.1. paskyras – aktus, darbų priėmimo–perdavimo aktus ir kitus aktus;

14.2. vidaus priėmimo–perdavimo dokumentus;

14.3. Medelyno kortelę;

14.4. Sėjimų žiniaraščius;

14.5. Sodinimų žiniaraščius;

14.6. Sodmenų inventorizacijos darbinius žiniaraščius;

14.7. Sodmenų inventorizacijos aprašus;

14.8. kitus valstybės įmonių miškų urėdijų ar kitų juridinių asmenų patvirtintus Sodmenų apskaitos dokumentus.

15. Apskaičiuojant nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos savikainą, Sodmenys įtraukiami į apskaitą pagal šias grupes:

15.1. I grupė – sėjinukai miškui veisti nepriklausomai nuo jų amžiaus;

15.2. II grupė – sodinukai miškui veisti nepriklausomai nuo jų amžiaus;

15.3. III grupė – dekoratyviniai sodmenys nepriklausomai nuo jų amžiaus.

16. Nebaigtos gamybos likučiai ir pagaminta produkcija įkainuojama faktine savikaina, į kurią įskaitoma vertė pagal tiesioginių išlaidų straipsnius.

17. Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos išlaidos, kurios pagal pirminių išlaidų dokumentus priskiriamos gaminamai produkcijai. Šias išlaidas sudaro:

17.1. medelyno personalo išlaikymo išlaidos;

17.2. naujų medelynų įrengimo išlaidos;

17.3. savos gamybos sėklų savikaina, pirktų sėklų įsigijimo vertė;

17.4. sėjimo, sodinimo ir persodinimo, priežiūros išlaidos (darbo užmokestis, socialinis draudimas);

17.5. trąšos, mechanizmų darbas ir kt.;

17.6. kovos priemonių su ligomis ir kenkėjais medelynuose išlaidos;

17.7. kitos išlaidos (laistymo sistemos bei šiltnamių įrengimas ir išlaikymas, medelyno apsauga);

17.8. Sodmenų iškasimo, rūšiavimo, pakavimo ir laikymo išlaidos.

18. Nebaigtos gamybos savikaina laikotarpio pabaigoje apskaičiuojama taip: prie nebaigtos gamybos likučio laikotarpio pradžioje pridėjus ataskaitinio laikotarpio išlaidas, įskaitant sėjinukų persodinimo išlaidas, ir atėmus per ataskaitinį laikotarpį parduotų ir persodintų į mišką, taip pat Tvarkos aprašo 7, 8 bei 9 punktuose nustatyta tvarka nurašytų Sodmenų vertę.

19. Atlikus Sodmenų inventorizaciją, koreguojama ataskaitiniais metais parduotų ir persodintų Sodmenų vertė ir perskaičiuojama nebaigta gamyba.

20. Nesudygusių arba pirmais metais žuvusių pasėlių plotų paruošimo ir sėjimo išlaidos faktine savikaina nurašomos į miško atkūrimo ir įveisimo sąnaudas.

21. Nebaigtos gamybos pagal atskiras Sodmenų grupes sumažėjimas ir pagamintos produkcijos padidėjimas fiksuojamas tuo laikotarpiu, kai Sodmenys iškasami miškui sodinti arba realizuoti kitiems vartotojams.

 

IV. SODMENŲ INVENTORIZACIJA

 

22. Sodmenų inventorizacijos tikslas – Sodmenų patikrinimas, kurio metu palyginamas faktiškai rastų Sodmenų likučių kiekis ir kokybė su jų apskaitos duomenimis.

23. Sodmenų inventorizaciją vykdo miškų urėdo įsakymu sudaryta komisija kiekvienais metais rugsėjo mėnesį vadovaudamasi Inventorizacijos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Žin., 1999, Nr. 50-1622; 2002, Nr. 8-277), bei šia Tvarka.

24. Atliekant Sodmenų inventorizaciją, leidžiamos šios skaičiavimo paklaidos: sėjinukų, skirtų miškui želdinti – 10 procentų; sodinukų, skirtų miškui želdinti, – 5 procentai; sodmenų, skirtų dekoratyviniams želdiniams, – 1 procentas.

25. Vasarą pasėti beržo pasėliai tų pačių metų rudenį inventorizuojami tik pagal plotą. Juos inventorizuojant kitais metais po pasėjimo, jie į apskaitą įtraukiami kaip 2 metų sėjinukai.

26. Inventorizacijos metu, vadovaujantis Miško sodmenų kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337 (Žin., 2003, Nr. 71-3292), įvertinama miško sodmenų kokybė. Jeigu kokybės reikalavimus atitinkantys miško sodmenys apskaitos plote sudaro 25 procentus ir mažiau, tokiu atveju jie visi įtraukiami į apskaitą kaip neatitinkantys kokybės reikalavimų. Šiuo atveju nustatomas tik bendras jų kiekis. Jeigu kokybės reikalavimus atitinkantys miško sodmenys sudaro daugiau kaip 25 procentus sodmenų kiekio, tokiu atveju miško sodmenims nustatomi Miško sodmenų kokybės reikalavimuose nurodyti dydžiai (šaknies kaklelio storis, antžeminės dalies aukštis, pažeidimai ir kt.). Šaknies kaklelio storis ir antžeminės dalies aukštis matuojami kiekvienoje apskaitos aikštelėje pagal pasirinktą charakteringą apskaitos aikštelės kraštinę, joje iš eilės išmatuojant ne mažiau kaip 5 procentus miško sodmenų.

27. Inventorizacija atliekama pagal medžių ir krūmų rūšis, Sodmenų amžių (sėjinukų ir sodinukų), taip pat pagal jų paskirtį (miško ar dekoratyviniams želdiniams) ir kilmę.

28. Sėjinukai, augantys eilėse, skaičiuojami taip:

28.1. kai jie sudygę tolygiai, – 1 procentas eilučių ilgio, jei eilučių bendras ilgis didesnis kaip 20 m; 2 procentai eilučių ilgio, jei jų bendras ilgis mažesnis arba lygus 20 m;

28.2. kai jie sudygę netolygiai, – 2 procentai eilučių ilgio, jei eilučių bendras ilgis didesnis kaip 20 m; 4 procentai eilučių ilgio, jei jų bendras ilgis mažesnis arba lygus 20 m.

29. Sėjinukai, pasėti padrikai, skaičiuojami 0,2–1 m2 apskaitos aikštelėse taip:

29.1. kai bendras pasėlių plotas mažesnis kaip 0,5 ha, apskaitos aikštelės turi sudaryti 4 procentus bendro pasėlių ploto;

29.2. kai bendras pasėlių plotas 0,5–1 ha, apskaitos aikštelės turi sudaryti 3 procentus bendro pasėlių ploto;

29.3. kai bendras pasėlių plotas didesnis kaip 1 ha, apskaitos aikštelės turi sudaryti 2 procentus bendro pasėlių ploto.

30. Sodinukai ir įsišaknijusios gyvašakės skaičiuojamos taip:

30.1. kai sodinukai ir įsišaknijusios gyvašakės auga retai (mažiau kaip 100 tūkst. vnt./ha) ir plotas mažesnis kaip 0,01 ha, apskaita atliekama ištisai;

30.2. kai sodinukai ir įsišaknijusios gyvašakės auga tankiai (daugiau kaip 100 tūkst. vnt./ha) ir plotas didesnis kaip 0,01 ha, jie apskaitomi vadovaujantis Tvarkos aprašo 28 punktu.

31. Apskaitos aikštelės išdėstomos tolygiai (kai didesnių Sodmenų tankumo ir jų aukščio skirtumų nėra, apskaitos aikšteles geriausia išdėstyti vienodais atstumais įstrižainių kryptimis, priešingu atveju – šachmatiniu būdu).

32. Skaičiuojant ir vertinant sodinukus ritiniuose, apskaitos aikštelės išdėstomos šachmatiniu būdu, joje sodinukai skaičiuojami ir jų kokybė nustatoma viename pasirinktame charakteringame ritinyje, gauti rezultatai perskaičiuojami visam ritinių kiekiui.

33. Pildant Sodmenų inventorizacijos aprašus, duomenys iš Sodmenų inventorizacijos darbinių žiniaraščių sugrupuojami ir įrašomi kiekine ir vertine išraiška Tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta tvarka.

34. Sodmenų inventorizacijos aprašai pateikiami kartu su Sodmenų inventorizacijos darbiniais aprašais, kurių pagrindu jie buvo sudaryti.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

35. Sodmenų apskaitos ir inventorizacijos dokumentai saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

______________