LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2002 m. gegužės 28 d. Nr. 759

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), II skyriaus „Švietimas ir mokslas“ 43 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Mokyklų tobulinimo programą;

1.2. bendrojo lavinimo mokyklų, dalyvausiančių Mokyklų tobulinimo programos projekte „Energijos išlaidų mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“, sąrašą pagal renovavimo eiliškumą.

2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai kasmet tvirtinti renovuojamų mokyklų skaičių, atsižvelgiant į tam skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos lėšas.

3. Pavesti Finansų ministerijai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos projektus, numatyti lėšas Mokyklų tobulinimo programai įgyvendinti.

4. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai įgyvendinti Mokyklų tobulinimo programą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759

MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios programos pagrindinis tikslas – iš esmės pagerinti bendrojo lavinimo mokyklų (pagrindinių ir vidurinių) V–X klasių moksleivių mokymą, jų mokymosi aplinką. Programa yra ilgalaikė ir apima visą bendrojo lavinimo sistemą. Daugelis šios programos priemonių skirta pagrindinio ugdymo programas teikiančioms švietimo įstaigoms, nes geras pagrindinis išsilavinimas yra vienas iš svarbiausių nacionalinės švietimo politikos prioritetų. Pagrindinėje mokykloje įgyjami ne tik išsilavinimo pagrindai, bet ir formuojamos vertybinės nuostatos, brandinamas atsakomybės jausmas, gebėjimas apsispręsti ir pasirinkti tolesnį mokymosi kelią.

Švietimo ir mokslo ministerija siekia visokeriopai stiprinti iki šiol dėmesio stokojusias pagrindines mokyklas bei pagrindinį ugdymą vidurinėse mokyklose.

2. Šios programos paskirtis – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas:

2.1. ugdyti mąstančias, kūrybingas asmenybes;

2.2. ugdymą grįsti sisteminiu ir loginiu mąstymu, savarankišku moksleivių darbu;

2.3. garantuoti saugų kaimo vaikų pavėžėjimą į mokyklą;

2.4. sutvarkyti mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą;

2.5. patikslinti mokyklų tinklo pertvarkos projektus;

2.6. lanksčiai, atsižvelgiant į būtinas reikmes, vykdyti mokyklų tinklo optimizavimą;

2.7. laipsniškai atsisakyti mokyklų pamainingumo;

2.8. sparčiau vykdyti mokyklų kompiuterizavimo programą;

2.9. sukurti mokyklų informacinę sistemą.

3. Šioje programoje dalyvauja savivaldybių, apskričių viršininkų administracijų, Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos bendrąjį lavinimą teikiančios pagrindinės ir vidurinės mokyklos.

4. Ši programa vykdoma 2002–2005 metais.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

5. Daugelis mokyklų pastatų, statytų prieš kelias dešimtis metų, nebeatitinka paprasčiausių sanitarinės higienos normų, be to, ir kapitalinis remontas daug kur vykdytas dar 1975–1985 metais. Per pastaruosius 5 metus šalies mokyklose vidutinės remonto darbų išlaidos siekė vos 4 Lt/m². Pastatai labai susidėvėję, nes lėšų jų amortizacijos išlaidoms nebuvo kaupiama. Dėl prastų įrengimų ir susidėvėjusios termoizoliacijos šilumos suvartojimas įvairiose mokyklose skiriasi bemaž du kartus (vienose – mažiau kaip 260, kitose – daugiau kaip 500 kWh/m² per metus), taigi prarandama daug lėšų, kurias būtų galima panaudoti ugdymui gerinti.

6. Prasta mokyklų sanitarinės higienos būklė, patalpos šaltos, 22 procentai mokyklų neturi karšto vandens tiekimo sistemų. Dėl to moksleiviai dažniau serga, nelanko mokyklos, ir tai atsiliepia mokymosi rezultatams. Beveik nėra mokyklų, pritaikytų neįgaliesiems.

7. Švietimo ir mokslo ministerija 1998 metais vienu iš svarbiausių švietimo prioritetų paskelbė ugdymo kokybę. Per šį laikotarpį iš esmės baigtas formuoti naujas bendrojo ugdymo turinys, pereita prie 6 metų trukmės pagrindinio mokymo, įvestas profilinis mokymas ir valstybiniai brandos egzaminai, pradėti rengti svarbiausieji mokyklų audito ir švietimo būklės monitoringo, mokyklų bibliotekų modernizavimo dokumentai, sukurta švietimo kompiuterizavimo strategija ir t. t. Kai kuriose srityse tik pradėta formuoti konceptualias nuostatas ir veiklos metodiką, o didesniems pokyčiams, pedagogų tobulinimuisi turimų išteklių nepakanka. Vis dar yra didelių, neatidėliotinai spręstinų švietimo kokybės problemų.

8. Pagal IEA organizacijos 1995 metais vykdytus TIMSS tyrimus matematikos ir gamtos mokslų srityje Lietuvos aštuntokų laimėjimų vidurkis buvo lygus Europos septintokų vidurkiui (European Report on Quality of School Education. – European Commission, 2000). Pagal 1999 metų TIMSS-R tyrimus Lietuvos rezultatas pastebimai pagerėjo ir dabar yra artimas tyrimuose dalyvavusių šalių vidurkiui. Tačiau šiuose tyrimuose nebedalyvavo 10 stiprių Europos valstybių. Kad būtų galima prilygti toms valstybėms, reikia ryžtingiau tobulinti mokyklų veiklą.

9. Šiuo metu maždaug 30 procentų mokytojų neturi pedagoginio ir (arba) dalykinio išsilavinimo, maždaug 50 procentų mokyklų bibliotekų darbuotojų nėra šios srities specialistai. Neturima mokyklų vadovų rengimo sistemos.

10. Įvairių informacijos šaltinių poreikis mokyklose tenkinamas tik maždaug 50 procentų. Mokyklose trūksta gerai įrengtų skaityklų. Praktiškai neskiriama lėšų mokymo priemonėms.

11. Per menkos paskatos mokykloms tobulėti: stokojama objektyvios informacijos apie mokyklų būklę, tenkinamasi kiekybine, fragmentiškai skleidžiama informacija apie geriausius ugdymo pavyzdžius. Dar ne visai aiškiai suformuluoti nacionaliniai mokyklų tobulinimo tikslai. Švietimo priežiūros sistema nepakankamai skatina mokyklas tobulėti, daugiausia rūpinamasi tik tuo, kad būtų nustatyta, ar mokyklų veikla atitinka teisės aktų nuostatas. Neapibrėžta švietimo kokybės sąvoka, stinga švietimo kokybės vertinimo metodikos, kompetentingų vertintojų ir už tai atsakingų institucijų.

12. Pastaruoju metu daugiausia pastangų buvo sutelkta viduriniam mokymui reformuoti, todėl mažiau dėmesio skirta pagrindinės mokyklos problemoms. Tuo tarpu ją stiprinti itin svarbu: ji padeda Lietuvos piliečių socialinio raštingumo pamatus, įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo numatytą privalomąjį mokymąsi iki 16 metų. Šioje bendrojo lavinimo mokyklos pakopoje nemaža spręstinų klausimų (pvz., dėl lygių galimybių garantavimo), ji svarbi kaimo kultūros ir švietimo uždaviniams. Dėl šių priežasčių Lietuvos švietimo reformoje būtina skirti daugiau dėmesio pagrindinei mokyklai.

13. Įvairiuose šalies regionuose švietimo išlaidos vienam moksleiviui skiriasi daugiau kaip dvigubai. Gana tankus mokyklų tinklas mažiau apgyventose teritorijose ir švietimo išlaidų planavimo principas skirti lėšų moksleivių klasės (grupės) mokymui lėmė tai, kad 1999/2000 mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose buvo finansuojama per 280 tūkst. tuščių mokymosi vietų, kurios valstybei kainavo ne mažiau kaip 465 mln. litų (2000 metų kovo mėnesio duomenys). Taigi prarasta daug lėšų, kurias buvo galima panaudoti ugdymui gerinti.

Atlikta analizė leidžia manyti, kad geresnių moksleivių mokymosi rezultatų bus pasiekta, jeigu labiau bus rūpinamasi mokyklos tobulinimu, jos prieinamumu. Lėšas tam tikslui galima kaupti racionaliau naudojant švietimui skiriamus asignavimus.

III. PROGRAMOS STRATEGIJA

14. Šioje programoje numatyti darbai suskirstyti į 5 projektus (paprogrames): „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“; „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“; „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“; „Mokyklų tinklo optimizavimas“; „Programos koordinavimas“.

15. Projekto „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ paskirtis – didinti mokytojų profesinę kompetenciją, gerinti mokymo(-si) sąlygas, skatinti moksleivius aktyviai mokytis, taip pat skatinti mokytojų bendradarbiavimą mokyklose ir tarp mokyklų, aprūpinti mokyklas mokymo priemonėmis.

16. Projekto „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“ paskirtis – sukurti tokią sistemą, kuri leistų laiku gauti reikiamą informaciją tam, kad būtų priimami geresni sprendimai švietimo srityje nacionaliniu ir vietos lygmeniu, kad švietimo sistema veiktų efektyviau ir gerėtų mokymasis.

17. Projekto „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“ paskirtis – pagerinti švietimo įstaigų pastatų būklę, jų šiltinimą, higienos sąlygas. Pagrindinis šio projekto tikslas – sutaupytas mokyklų šildymui skiriamas lėšas panaudoti ugdymui gerinti.

18. Projekto „Mokyklų tinklo optimizavimas“ paskirtis – didinti savivaldybių materialinį ir intelektinį pajėgumą rengti ir įgyvendinti mokyklų tinklo optimizavimo planus, garantuojančius prieinamą ikimokyklinį ugdymą ir bendrąjį lavinimą. Šio projekto darbai leis mažinti dėl esamos demografinės situacijos susidariusių tuščiai finansuojamų vietų skaičių bendrąjį lavinimą teikiančiose mokyklose, ypač kaime, pertvarkyti kaime gyvenančių moksleivių ir moksleivių, turinčių specialių ugdymo poreikių, pavėžėjimą.

19. Projekto „Programos koordinavimas“ paskirtis – efektyviai ir racionaliai koordinuoti programos įgyvendinimą, vykdyti jos monitoringą ir kontrolę.

IV. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

20. Ši programa suteikia pagrindą gauti Pasaulio banko paskolą. Antai 2002–2005 metais numatoma 100,131 mln. litų paskola.

21. Projektui „Energijos išlaidų mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ skiriamas išlaidas numatoma dengti apytiksliai tokiomis proporcijomis: Pasaulio banko paskola – 50 procentų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas – 25 procentai, programoje dalyvaujančios savivaldybės – 25 procentai. Švietimo įstaigų, kurios nėra pavaldžios savivaldybėms, renovacijos išlaidas numatoma dengti taip: Pasaulio banko paskola – 50 procentų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas – 50 procentų.

22. Lėšų poreikis šiai programai įgyvendinti pagal metus ir finansavimo šaltinius nurodytas šios programos 1 priede, o pagal jos projektus ir priemones – 2 priede.

23. Konkrečios lėšos šiai programai įgyvendinti numatomos ir gali būti tikslinamos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir Valstybės investicijų programą.

V. LAUKIAMI REZULTATAI PAGAL PROGRAMOS PROJEKTUS

24. Projekto „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ rezultatai:

24.1. tikimasi, kad 70 procentų pagrindinių mokyklų pagerės ugdymo kokybė. Padidės mokytojų profesinė kompetencija. Šios mokyklos bus aprūpintos jų poreikius atitinkančiomis mokymo priemonėmis ir gebės taikyti jas ugdymo procese;

24.2. maždaug 6000 mokytojų iš beveik 400 pagrindinių mokyklų bus pasirengę taikyti aktyvius mokymo metodus, alternatyvius moksleivių pažangos vertinimo būdus, modernias mokymo priemones ir naujas technologijas;

24.3. maždaug 250 mokytojų taps pokyčių skatintojais – jie padės kolegoms savoje ir kitose mokyklose diegti naujoves; programos įgyvendinimo metu mokytojams bus parengta išsami mokomoji medžiaga, kuri bus kaupiama ir skleidžiama regioniniuose mokytojų švietimo centruose, – taigi programos mokymo turinys taps prieinamas visiems Lietuvos mokytojams;

24.4. maždaug 400 Lietuvos pagrindinių mokyklų bus aprūpintos ir išmokytos naudotis moderniomis mokymo priemonėmis, kurias atsirinks pačios pagal savo poreikius; tai padės gerinti ugdymą, skatins moksleivių norą mokytis; bus sukurta veiksminga aprūpinimo mokymo priemonėmis sistema, įgalinanti gamintojus ir tiekėjus plėsti mokymo priemonių rinką;

24.5. maždaug 400 mokyklų vadovų ir mokyklų komandų gebės kolegialiai planuoti, dirbti, drauge tobulinti savo mokyklas;

24.6. daugelis pagrindinių mokyklų mokytojų ir moksleivių, aprūpinti ir išmokyti naudotis informacinėmis technologijomis, gebės mokymui ir mokymuisi naudoti virtualią mokymosi aplinką, kuri leis sparčiau ir visapusiškiau dalytis idėjomis ir patirtimi, ugdys mokytojų ir moksleivių informacinius gebėjimus;

24.7. bus sukurtas ir veiks mokyklų ir mokytojų, kurie bendradarbiauja ir visi kartu mokosi, tinklas. Mokyklos dalysis patirtimi periodiniame leidinyje „Besikeičianti mokykla“ ir projekto tinklalapyje. Remiantis mokyklų patirtimi, bus parengtos rekomendacijos mokytojams, vaizdajuostės. Tai padės skleisti projekte dalyvaujančių mokyklų patirtį visoms Lietuvos mokykloms ir mokytojams.

25. Projekto „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“ rezultatai:

25.1. bus sukurta švietimo vadybos informacijos sistema, ir visų lygių vadybininkai ja naudosis priimdami sprendimus;

25.2. padidės gebėjimai analizuoti švietimo politiką. Politikai, taip pat nacionalinio ir regioninio lygio vadybininkai, siekdami nuolat gerinti ugdymą, formuos, įgyvendins ir vertins švietimo politiką remdamiesi informacija ir politikos analize;

25.3. veiks nacionalinė moksleivių laimėjimų vertinimo sistema. Visų lygių vadybininkams, ugdymo turinio kūrėjams ir mokytojams bus prieinama patikima informacija apie moksleivių laimėjimus, ir jie efektyviai naudosis ja, siekdami gerinti ugdymą;

25.4. bus sukurta ir įdiegta mokyklų vidinio ir išorinio audito sistema, skatinanti mokyklų tobulėjimą ir ugdymo kokybės laidavimą; visų Lietuvos pagrindinių mokyklų bendruomenės bus išmokytos atlikti vidaus auditą ir strategiškai planuoti mokyklos plėtrą; visų Lietuvos savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių darbuotojai bus pasirengę atlikti mokyklų išorinį auditą, o tai leis įvertinti ir gerinti ugdymą mokyklose;

25.5. pastebimai pagerės Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių, taip pat mokyklų vadovų vadybinė kompetencija, jiems bus sudarytos sąlygos tobulintis, jų daromi sprendimai bus paremti patikima informacija.

26. Projekto „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“ rezultatai:

26.1. pagerės 62 Lietuvos pagrindinių mokyklų moksleivių mokymosi sąlygos, jiems nebereikės mokytis šaltose klasėse, taupiau bus naudojami energijos ištekliai, o sutaupytos lėšos bus naudojamos ugdymui gerinti;

26.2. renovavus pastatus, bus sutaupyta šiluminė ir elektros energija, pagerės moksleivių mokymosi sąlygos, patalpos taps patogesnės. Renovuotų patalpų temperatūra bus apie 18 ^oC;

26.3. šiluminės energijos tikimasi sutaupyti apie 30–40 procentų. Jeigu artimiausiais metais energijos kaina nedidės, per 4 šio projekto įgyvendinimo metus tikimasi sutaupyti 5,5 mln. litų;

26.4. atlikus mokyklų renovavimo darbus, pagerės pastatų atitvarų būklė.

27. Projekto „Mokyklų tinklo optimizavimas“ rezultatai:

27.1. bus sukurtos mokyklų tinklo savivaldybių teritorijose pertvarkos metodinės rekomendacijos, savivaldybės be didelės socialinės įtampos bus išmokytos pagal jas rengti mokyklų tinklo optimizavimo planus;

27.2. bus išanalizuotos ir įvertintos moksleivių pavėžėjimo alternatyvos, jų finansinis efektyvumas. Savivaldybės geriau ir saugiau organizuos moksleivių pavėžėjimą. Bus nupirkta 100 „geltonųjų autobusų“, jie bus perduoti savivaldybėms;

27.3. savivaldybės apskaitys lėšas, sutaupytas renovuojant mokyklas ir optimizuojant mokyklų tinklą, ir investuos jas į švietimą – pagerės švietimo finansavimas, kartu ir ugdymas.

28. Projekto „Programos koordinavimas“ rezultatas – Mokyklų tobulinimo programos koordinavimo tarnyba koordinuos atskirų programos projektų priemonių įgyvendinimą, vykdys jos monitoringą ir kontrolę.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ADMINISTRAVIMAS IR KONTROLĖ

29. Šią programą įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios institucijos: Švietimo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras, Informacinių technologijų centras, Pedagogų profesinės raidos centras. Į programos įgyvendinimą įsitrauks apskričių ir savivaldybių švietimo skyriai, regioniniai mokytojų švietimo centrai, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės švietimo organizacijos, kiti partneriai. Daugelis programoje numatytų darbų yra visiškai nauji, Lietuva dar neturi pakankamai specialistų, galinčių juos įgyvendinti, todėl bus pasitelkiama ir užsienio ekspertų.

30. Pasaulio banko paskolai administruoti ir programos įgyvendinimui koordinuoti Švietimo ir mokslo ministerija dar 2001 metais įsteigė specialią Mokyklų tobulinimo programos koordinavimo tarnybą. Pagal Pasaulio banko reikalavimus ją sudaro direktorius, programos administratorius, buhalteris, viešųjų pirkimų specialistas ir inžinierius.

______________

Mokyklų tobulinimo programos

1 priedas

LĖŠŲ POREIKIS MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMAI ĮGYVENDINTI PAGAL METUS IR FINANSAVIMO ŠALTINIUS

(tūkst. litų)

Eil. Nr.	Finansavimo šaltinis	Metai				Iš viso
		2002	2003	2004	2005
1.	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas
	Nepaprastosios išlaidos	4915	12498	11082	8114	36610
	Paprastosios išlaidos	1462	2597	3063	4031	11153
	Iš viso	6377	15095	14145	12145	47763
2.	Pasaulio bankas
	Nepaprastosios išlaidos	5469	31953	27524	32143	97089
	Paprastosios išlaidos	431	931	839	841	3042
	Iš viso	5900	32784	28363	32984	100131
3.	Savivaldybės
	Nepaprastosios išlaidos	2735	11211	10236	4873	29055
	Paprastosios išlaidos	520	835	728	315	2398
	Iš viso	3255	12046	10964	5188	31453
4.	Iš visų finansavimo šaltinių (1+2+3)
	Nepaprastosios išlaidos	13119	55662	48843	45130	162753
	Paprastosios išlaidos	2413	4363	4630	5187	16594
	Iš viso	15532	60025	53473	50317	179347

______________

Mokyklų tobulinimo programos

2 priedas

LĖŠŲ POREIKIS MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMAI ĮGYVENDINTI PAGAL JOS PROJEKTUS IR PRIEMONES

Eil. Nr.	Projektų pavadinimai ir priemonės	Lėšų poreikis
		tūkst. litų	procentais
1.	Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas
	Mokymo priemonės	15329	8,6
	Virtuali aplinka	1341	0,7
	Mokytojų kvalifikacija	3444	1,9
	Iš viso projektui	20115	11,2
2.	Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas
	Švietimo valdymo informacijos sistema	1621	0,9
	Švietimo politikos analizės sistema	1377	0,7
	Nacionalinė moksleivių laimėjimų vertinimo sistema	811	0,5
	Vidaus ir išorės audito sistema	2044	1,1
	Iš viso projektui	5853	3,2
3.	Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas	134620	75,1
4.	Mokyklų tinklo optimizavimas	17069	9,5
5.	Programos koordinavimas	1690	0,9
	Iš viso programai	179347	99,9

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ, DALYVAUSIANČIŲ MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PROJEKTE „ENERGIJOS IŠLAIDŲ MAŽINIMO IR MOKYMOSI SĄLYGŲ GERINIMAS“, SĄRAŠAS PAGAL RENOVAVIMO EILIŠKUMĄ

Eil. Nr.	Mokyklos steigėjas	Mokyklos pavadinimas
1.	Zarasų rajono savivaldybės taryba	Zarasų Pauliaus Širvio vidurinė mokykla
2.	Švietimo ir mokslo ministerija	Vilniaus kurčiųjų internatinė mokykla
3.	Švenčionių rajono savivaldybės taryba	Švenčionių rajono Švenčionėlių pagrindinė mokykla
4.	Klaipėdos rajono savivaldybės taryba	Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinė mokykla
5.	Alytaus rajono savivaldybės taryba	Alytaus rajono Alovės pagrindinė mokykla
6.	Telšių rajono savivaldybės taryba	Telšių rajono Viešvėnų pagrindinė mokykla
7.	Joniškio rajono savivaldybės taryba	Joniškio rajono Kriukų pagrindinė mokykla
8.	Kauno rajono savivaldybės taryba	Kauno rajono Zapyškio pagrindinė mokykla
9.	Rokiškio rajono savivaldybės taryba	Rokiškio rajono Panemunėlio pagrindinė mokykla
10.	Šilalės rajono savivaldybės taryba	Šilalės rajono Žadeikių pagrindinė mokykla
11.	Kalvarijos savivaldybės taryba	Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinė mokykla
12.	Kretingos rajono savivaldybės taryba	Kretingos rajono Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla
13.	Radviliškio rajono savivaldybės taryba	Radviliškio rajono Alksniupių pagrindinė mokykla
14.	Raseinių rajono savivaldybės taryba	Raseinių rajono Girkalnio pagrindinė mokykla
15.	Akmenės rajono savivaldybės taryba	Akmenės rajono Kivylių pagrindinė mokykla
16.	Kupiškio rajono savivaldybės taryba	Kupiškio rajono Noriūnų Jono Černiaus pagrindinė mokykla
17.	Lazdijų rajono savivaldybės taryba	Lazdijų rajono Kapčiamiesčio pagrindinė mokykla
18.	Panevėžio rajono savivaldybės taryba	Panevėžio rajono Žibartonių pagrindinė mokykla
19.	Prienų rajono savivaldybės taryba	Prienų rajono Balbieriškio pagrindinė mokykla
20.	Biržų rajono savivaldybės taryba	Biržų rajono Pačeriaukštės pagrindinė mokykla
21.	Tauragės rajono savivaldybės taryba	Tauragės rajono Lauksargių pagrindinė mokykla
22.	Varėnos rajono savivaldybės taryba	Varėnos rajono Marcinkonių pagrindinė mokykla
23.	Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba	Kaišiadorių rajono Stasio Tijūnaičio Pravieniškių pagrindinė mokykla
24.	Šiaulių rajono savivaldybės taryba	Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinė mokykla
25.	Ukmergės rajono savivaldybės taryba	Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla
26.	Klaipėdos miesto savivaldybės taryba	Klaipėdos Gedminų pagrindinė mokykla
27.	Šilutės rajono savivaldybės taryba	Šilutės „Pamario“ pagrindinė mokykla
28.	Jonavos rajono savivaldybės taryba	Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinė mokykla
29.	Šiaulių miesto savivaldybės taryba	Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla
30.	Utenos rajono savivaldybės taryba	Utenos Aukštakalnio pagrindinė mokykla
31.	Vilniaus miesto savivaldybės taryba	Vilniaus Petro Vileišio pagrindinė mokykla
32.	Skuodo rajono savivaldybės taryba	Skuodo rajono Lenkimų Simono Daukanto pagrindinė mokykla
33.	Visagino miesto savivaldybės taryba	Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla
34.	Vilniaus rajono savivaldybės taryba	Vilniaus rajono Kenos pagrindinė mokykla
35.	Pakruojo rajono savivaldybės taryba	Pakruojo rajono Pašvitinio pagrindinė mokykla
36.	Šalčininkų rajono savivaldybės taryba	Šalčininkų rajono Šalčininkėlių pagrindinė mokykla
37.	Šakių rajono savivaldybės taryba	Šakių vidurinė mokykla
38.	Kėdainių rajono savivaldybės taryba	Kėdainių Juozo Paukštelio gimnazija
39.	Alytaus miesto savivaldybės taryba	Alytaus Šaltinių vidurinė mokykla
40.	Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba	Vilkaviškio rajono Gižų vidurinė mokykla
41.	Kelmės rajono savivaldybės taryba	Kelmės „Kražantės“ vidurinė mokykla
42.	Širvintų rajono savivaldybės taryba	Širvintų „Atžalyno“ vidurinė mokykla
43.	Mažeikių rajono savivaldybės taryba	Mažeikių Senamiesčio vidurinė mokykla
44.	Druskininkų savivaldybės taryba	Druskininkų savivaldybės Leipalingio vidurinė mokykla
45.	Marijampolės savivaldybės taryba	Marijampolės „Ryto“ vidurinė mokykla
46.	Plungės rajono savivaldybės taryba	Plungės „Ryto“ vidurinė mokykla
47.	Kazlų Rūdos savivaldybės taryba	Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija
48.	Molėtų rajono savivaldybės taryba	Molėtų vidurinė mokykla
49.	Pagėgių savivaldybės taryba	Pagėgių savivaldybės Stoniškių vidurinė mokykla
50.	Trakų rajono savivaldybės taryba	Trakų rajono Senųjų Trakų Kęstučio vidurinė mokykla
51.	Panevėžio miesto savivaldybės taryba	Panevėžio „Senvagės“ vidurinė mokykla
52.	Jurbarko rajono savivaldybės taryba	Jurbarko rajono Raudonės vidurinė mokykla
53.	Kauno miesto savivaldybės taryba	Kauno Kazio Griniaus vidurinė mokykla
54.	Pasvalio rajono savivaldybės taryba	Pasvalio „Lėvens“ vidurinė mokykla
55.	Palangos miesto savivaldybės taryba	Palangos Vlado Jurgučio vidurinė mokykla
56.	Ignalinos rajono savivaldybės taryba	Ignalinos Česlovo Kudabos vidurinė mokykla
57.	Rietavo savivaldybės taryba	Rietavo savivaldybės Tverų vidurinė mokykla
58.	Elektrėnų savivaldybės taryba	Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla
59.	Anykščių rajono savivaldybės taryba	Anykščių rajono Debeikių pagrindinė mokykla
60.	Šiaulių apskrities viršininkas	Dabikinės specialioji internatinė mokykla
61.	Kauno apskrities viršininkas	Kėdainių specialioji internatinė mokykla
62.	Panevėžio apskrities viršininkas	Panevėžio specialioji internatinė mokykla

______________