LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ SANTAUPŲ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 3 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2044, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ SANTAUPŲ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 3, 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2087
2007 m. birželio 6 d. Nr. 547
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1506 5 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2044 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-2044) dėl šių priežasčių:
1.1. Įstatymo projekte Nr. XP-2044, kuriuo būtų keičiami Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 58-1330) 3 ir 6 straipsniai, siūloma nustatyti, kad gyventojams būtų atkurta ir išmokėta ne didesnė kaip 15000 litų suma. Nėra galimybių tiksliai apskaičiuoti, kiek lėšų reikėtų Įstatymo projektui Nr. XP-2044 įgyvendinti: turimais duomenimis, indėlių, sukauptų Taupomajame banke pagal 1991 m. sausio 1 d. būklę ir tuo metu nusavintų buvusios Sovietų Sąjungos, suma sudaro 6,669 mlrd. rublių, tačiau nežinoma, kiek rublinių indėlių buvo paimta ir kiek jų įnešta į Taupomąjį banką nuo 1991 m. sausio 1 d. iki vasario 26 d. (šios informacijos bankas nebegali pateikti, nes sunaikinti archyvai – praėjęs teisės aktų nustatytas dokumentų saugojimo terminas); nežinoma, kaip keitėsi indėlių sumos 1991 m. vasario 26 d., 1992 m. gegužės 1 d. ir 1993 m. birželio 24 d. (santaupos atkuriamos pagal įstatyme nustatytą trijų datų mažiausią indėlių likutį), nėra duomenų, kiek iš viso gyventojų ir kokias indėlių sumas laikė Lietuvos žemės ūkio banke ir Lietuvos valstybiniame komerciniame banke (pagal įstatymą šie indėliai taip pat atkuriami); nežinoma kompensacijų už laiką, išbūtą laisvės atėmimo vietose, grąžintino turto vertės atlyginimo, pensijų likučių, išmokėtų reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir rezistencijos dalyviams, lėšų, gautų už parduotus valstybei gyvulininkystės produktus ir pervestų į atskiras indėlių sąskaitas arba į atskiras atsiskaitomąsias sąskaitas, atkuriamų ir tuo atveju, kai jos į gyventojų sąskaitas buvo pervestos po 1991 m. vasario 26 d. ir išbuvo sąskaitose iki 1993 m. birželio 24 d., tiksli suma.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, būtų galima prognozuoti tik apytikslę sumą, kurios reikėtų Įstatymo projektui Nr. XP-2044 įgyvendinti, – nuo 2 mlrd. iki 3 mlrd. litų.
1.2. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą pagrindinis lėšų šaltinis santaupoms atkurti yra valstybės įmonei Valstybės turto fondui perduodamas visas privatizuotinas valstybės turtas. Kadangi didžiausios vertės valstybei nuosavybės teise priklausantys objektai (buvusi akcinė bendrovė Lietuvos telekomas ir akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“) privatizuoti, nenumatoma sukaupti lėšų, kurių pakaktų Įstatymo projektui Nr. XP-2044 įgyvendinti. Šias lėšas reikėtų skirti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba skolintis. Įstatymo projekte Nr. XP-2044 numatyti pakeitimai beveik dvigubai padidintų valstybės įsipareigojimus atkurti santaupas. Tokie pakeitimai būtų žalingi visai finansų sistemai – gerokai padidintų valdžios sektoriaus deficitą, apsunkintų Lietuvos konvergencijos 2006 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1230 (Žin., 2006, Nr. 136-5162), užsibrėžtų fiskalinio deficito mažinimo tikslų įgyvendinimą. Fiskalinės drausmės nesilaikymas atitinkamai neigiamai veiktų Lietuvos siekį artimiausiu laikotarpiu tapti euro zonos nare, būtų neigiamai įvertintas tarptautinių kredito agentūrų ir padidintų Lietuvos skolinimosi išlaidas.
1.3. Akcinės bendrovės banko „Hansabankas“ 2007 m. gegužės 1 d. duomenimis, apskaičiuotoji atkurtų santaupų suma yra 3624,1 mln. litų. Į gyventojų banko sąskaitas pervesta 3569 mln. litų atkurtų santaupų, dar liko pervesti 55,1 mln. litų. Tačiau valstybė privalo vykdyti ir kitus įsipareigojimus gyventojams pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymą (Žin., 1998, Nr. 61-1728; 2003, Nr. 102-4582) ir Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 27-600). Šie įsipareigojimai pinigine išraiška labai pasunkėjo 2006 metų pabaigoje, kadangi dėl teismų sprendimu atkuriamų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat dėl savivaldybių nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomininkams iškeldinti iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų įsigijimo labai padidėjo nekilnojamojo turto rinkos vertė. Minėtieji įsipareigojimai 2007 m. sausio 1 d. sudarė apie 601 mln. litų (o Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžete jiems padengti numatyta 243 mln. litų).
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2087 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-2087), kuriuo būtų keičiami Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsniai ir kuris nustatytų, kad gyventojai, nepateikę akcinei bendrovei bankui „Hansabankas“ prašymų atkurti santaupas įstatymo nustatytu laikotarpiu iki 1998 m. kovo 31 d., gali tai padaryti iki 2008 m. liepos 1 dienos. Neaišku, kiek lėšų reikėtų Įstatymo projektui Nr. XP-2087 įgyvendinti, kiek indėlininkų ir dėl kokių sumų atkūrimo galėtų kreiptis, nes nėra žinomas bendras 1991 m. vasario 26 d. buvęs indėlininkų skaičius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo priėmimo praėjo 10 metų ir daugeliui indėlininkų santaupos atkurtos įstatymo nustatyta tvarka, todėl tiems asmenims, kurie nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos, būtų sudarytos palankesnės sąlygos, palyginti su tais, kurie jos laikėsi. Įsidėmėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, kad įstatymui visi asmenys lygūs.