LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA
S P R E N D I M A S
DĖL KULTŪROS VERTYBIŲ IŠSAUGOJIMO VILNIAUS MIESTE
2000 m. sausio 21 d. Nr. 66
Vilnius
Valstybinė paminklosaugos komisija 2000 01 11 išvažiuojamajame posėdyje apžiūrėjo atliktus tvarkymo darbus kai kuriose Vilniaus kultūros vertybėse. Komisija susipažino su pastatų ansamblio (buv. AtV 88) Tilto g. 1/2, komplekso (G223 K) Bernardinų g. 8/8, Bernardinų bažnyčios (G204 K1P) Maironio g. 6, Misionierių parko su tvenkiniais teritorijos dalies Aukštaičių/Maironio g., pastatų vadinamų „Akcinės draugijos žydų namais“ Subačiaus g. 49 ir sklype Vytauto g. 46/2, koplytėlės (D 23) Konarskio g. 1/2 statybos ir tvarkymo darbais bei tyrimų ir projektinės dokumentacijos parengimo eiga.
Vilniaus senamiesčio kultūros vertybių apsaugos klausimu Komisija 1998 12 11 yra priėmusi sprendimą Nr. 56 „Dėl neleistinų statybų ir rekonstrukcijų Vilniaus senamiestyje“, bet situacija negerėja. Vilniaus miesto nekilnojamosiose kultūros vertybėse statybos darbai atliekami neturint individualių apsaugos reglamentų, neparengus nustatyta tvarka detaliųjų planų, nepasitarus su piliečiais (visuomene), nesilaikant Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo reikalavimų, ignoruojant Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Kultūros vertybių apsaugos departamentas (Departamentas) nepasinaudoja įstatymų suteiktais įgaliojimais, kad užtikrintų nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimą. Statoma ir tvarkoma neatsižvelgiant į tai, kad neatlikta kultūros paveldo objektų apskaita ir neparengti kiti jų apsaugos dokumentai. Tyrimo, projektavimo ir tvarkymo (statybos) darbų kontrolė menka ir paminklosauginiu požiūriu neefektyvi.
Valstybinės paminklosaugos komisijos kontrolės tarnyba, tikrindama gyventojų ir visuomeninių organizacijų skundus, nustato daug kitų atvejų, kai kultūros vertybės yra žalojamos pritarus Departamento pareigūnams. Tariamai teisėtas kultūros vertybių žalojimas vyksta dėl to, kad dažniausiai tas pats pareigūnas subjektyviai nustato, kas ir kaip yra saugotina (arba nesaugotina), derina darbų kultūros vertybėse projektus, išduoda leidimus ir tikrina darbų vykdymą.
Yra toleruojami aiškūs nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teisės aktų pažeidimai. Neatsižvelgiama į visuomenės protestus ir Valstybinės paminklosaugos komisijos reikalavimus. Tokią ydingą situaciją sąlygoja du faktoriai: paveldosaugos sistemos organizavimo netobulumas ir atskirų atsakingų paveldosaugos pareigūnų subjektyvūs sprendimai. Dėl to Komisija mano, kad pirmiausia reikėtų atkurti valstybinę kultūros paveldą inspektuojančią tarnybą ir priimti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisas, teisiškai įtvirtinančias Valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimų privalomumą su kultūros vertybių apsauga susijusioms Vyriausybės ir savivaldybių institucijoms.
Įvertinusi esamą situaciją atliekant nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus Vilniaus mieste bei atsižvelgdama į Kultūros ministerijos 1999 09 16 protokolo „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 08 23 įsakymo Nr. 328 vykdymo“ išvadas ir vadovaudamasi savo nuostatų 6 ir 7 str., Valstybinė paminklosaugos komisija nusprendžia:
1. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1.1. inicijuoti 1998 ir 1999 metais Vilniaus senamiesčio tvarkymo programoms Vyriausybės skirtų lėšų panaudojimo patikrinimą;
1.2. nustatyti tvarką, kad Vilniaus senamiesčio tvarkymo programos būtų tvirtinamos tik pritarus Valstybinei paminklosaugos komisijai, o jų rengimo ir įgyvendinimo priežiūros procese dalyvautų Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas;
2. Rekomenduoti Kultūros ministerijai įvertinti Kultūros vertybių apsaugos departamento atsakingų pareigūnų, savo veiksmais pažeidusių paveldosaugos teisės aktus ir neužtikrinusių nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos Vilniuje, veiklą.
3. Kultūros vertybių apsaugos departamento vadovybė privalo:
3.1. griežčiau kontroliuoti savo įsakymais patvirtintų teisės aktų nuostatų vykdymą teritoriniuose padaliniuose;
3.2. pareikalauti, kad Vilniaus teritorinis padalinys, išduodamas leidimus ir derindamas projektinę dokumentaciją, įgyvendintų Nekilnojamosiose kultūros vertybėse atliekamų priešavarinių, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tvarkos (KVAD 1999 02 10 įsakymas Nr. 29) nuostatas;
3.3. užtikrinti, kad tvarkymo darbai būtų vykdomi tik turint privalomus nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos ir kitus apsaugos dokumentus;
3.4. užtikrinti, kad Senamiestyje Vilniaus teritorinio padalinio suderinta projektinė dokumentacija ir tvarkymo darbams išduoti leidimai atitiktų Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimus;
3.5. užtikrinti, kad būtų rengiamos (derinamos) paminklosaugos sąlygos, kurios laiduotų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą ir kultūrinės vertės išsaugojimą;
3.6. užtikrinti, kad teritoriniai padaliniai įgyvendintų 1992 10 06 Vyriausybės nutarime Nr. 735 „Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ nustatytus paminklosaugos principus, prižiūrėdami tvarkymo darbus ir kitą veiklą nekilnojamosiose kultūros vertybėse.