LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL AMBULATORINIAM GYDYMUI SKIRTŲ VAISTŲ, KOMPENSUOJAMŲ IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, BAZINIŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2003 m. sausio 15 d. Nr. V-22

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5512) 10 straipsnio 1 dalimi:

1. Tvirtinu Ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarką (pridedama).

2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu ministerijos sekretoriui E. Bartkevičiui.

 

 

Sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro

2003 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-22

 

AMBULATORINIAM GYDYMUI SKIRTŲ VAISTŲ, KOMPENSUOJAMŲ IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, BAZINIŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA

 

1. Šioje tvarkoje nustatyta, kaip apskaičiuoti ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazines kainas.

2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:

2.1. bazinė kaina – tai mažmeninės vaisto kainos dalis, pagal kurią kompensuojamos vaisto įsigijimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų išlaidos;

2.2. bendrinis (tarptautinis) vaisto pavadinimas – tai tarptautinis nepatentinis veikliosios medžiagos pavadinimas;

2.3. vaisto prekinis pavadinimas – vaisto gamintojo suteiktas vaisto pavadinimas;

2.4. sutartinis veikliosios medžiagos kiekis – tai laisvai pasirenkamas veikliosios medžiagos kiekis.

3. Bazinei kainai nustatyti vaistai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka grupuojami pagal tuos pačius bendrinius (tarptautinius) vaistų pavadinimus, vartojimo būdą, formą, paskirtį ir veikimo trukmę.

4. Kompensuojamųjų vaistų (išskyrus insulino preparatus) bazinės kainos skaičiuojamos taip:

4.1. nustatoma kiekvieno tos pačios grupės vaisto prekiniu pavadinimu mažmeninės kainos dalis jo bazinei kainai (M) nustatyti pagal formulę:

M = A – A/(0,2 x A + 10), kur

A – mažmeninė vaisto kaina (be pridėtinės vertės mokesčio tarifo (toliau – PVM);

0,2 ir 10 – pastovūs koeficientai;

4.2. apskaičiuojama kiekvieno tos pačios grupės vaisto prekiniu pavadinimu veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kaina (V) pagal formulę:

V = M/N, kur

N – vaisto veikliosios medžiagos sutartinių kiekių skaičius pakuotėje;

4.3. kiekvienoje vaistų grupėje nustatoma, kurio vaisto prekiniu pavadinimu veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kaina yra mažiausia (Vmin);

4.4. nustatoma kiekvieno grupėje esančio prekinio pavadinimo vaisto bazinė kaina (B):

jei vaistas neapmokestintas PVM, tai B = Vmin x N;

jei vaistas apmokestintas PVM, tai B = Vmin x N × 1,05.

5. Insulino preparatų bazinės kainos skaičiuojamos:

5.1. apskaičiuojama kiekvienos insulino preparatų grupės (vaistai grupuojami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka) vaisto prekiniu pavadinimu veikliosios medžiagos sutartinio kiekio (Vins.) kaina:

Vins. = A/N;

5.2. kiekvienoje vaistų grupėje nustatoma, kurio insulino preparato prekiniu pavadinimu veikliosios medžiagos sutartinio kiekio kaina yra mažiausia (Vins. min);

5.3. nustatoma kiekvieno grupėje esančio insulino preparato bazinė kaina Bins.:

jei vaistas neapmokestintas PVM, tai Bins. = Vins. min x N;

jei vaistas apmokestintas PVM, tai Bins. = Vins. min x N x1,05.

6. Jeigu į ekstemporaliai pagaminto vaistinėje vaisto sudėtį įeina bent viena vaistinė medžiaga, įrašyta Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyne, kompensuojama visa sudėtinio vaisto kaina.

7. Jeigu vaistų grupėje yra tik vieno gamintojo vaistai, kiekvieno vaisto bazinė kaina nustatoma pagal šios tvarkos 4.1 punktą. Jei vaistų grupę sudaro vaistai, apmokestinti PVM, bazinė kaina didinama koeficientu 1,05.

8. Kompensuojamuosius vaistus, įrašytus Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyne, galima parduoti vaistinėse ne didesnėmis už nustatytąsias kainyne mažmeninėmis kainomis. Nekompensuojamoji vaisto kainos dalis gali būti kompensuojama labdaros ir paramos teikėjų, vaistų gamintojų, tiekėjų, kitų įmonių ir organizacijų lėšomis. Jeigu tvirtinant arba tikslinant kainyną vaisto mažmeninė kaina padidėja, palyginti su nustatytąja anksčiau galiojusiame kainyne, vaisto kaina padidinama kainyne tik tada, kai Valstybinė ligonių kasa suderina vaisto kainą su vaistų gamintojais ir (ar) tiekėjais (surengia derybas).

______________