LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS VALSTYBINIŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ 2011–2015 METŲ PROGRAMOS „ŽEMĖS GELMIŲ ERDVINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ IR NETRADICINIŲ IŠTEKLIŲ TYRIMAI (GEOLOGINIAI IŠTEKLIAI)“ PATVIRTINIMO
2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. D1-743
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164) 4 straipsnio 1 dalimi:
1. T v i r t i n u Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2011–2015 metų programą „Žemės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių tyrimai (Geologiniai ištekliai)“ (pridedama).
2. S k i r i u Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos atsakinga už Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2011–2015 metų programos „Žemės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių tyrimai (Geologiniai ištekliai)“ įgyvendinimą.
3. N u s t a t a u, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos šiuo įsakymu patvirtintą programą įgyvendina pagal aplinkos ministro patvirtintus kasmetinius Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2011–2015 metų programos „Žemės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių tyrimai (Geologiniai ištekliai)“ priemonių planus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. D1-743
Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2011–2015 metų programa „Žemės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių tyrimai
(Geologiniai ištekliai)“
I. Bendrosios nuostatos
1. Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2011–2015 metų programa „Žemės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių tyrimai (Geologiniai ištekliai)“ (toliau – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 895 punktu.
2. Programos pagrindą sudaro: Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215); 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16) (toliau – Direktyva 2009/28/EB); 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL 2009 L 140, p. 114) (toliau – Direktyva 2009/31/EB); 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL 2009 L 140, p. 136); tarptautiniai Lietuvos Respublikos įsipareigojimai, reglamentuojantys atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtrą, nustatyti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokole (Žin., 2002, Nr. 126-5735); 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Atsinaujinančiųjų energijos išteklių planas – Atsinaujinančių išteklių energija 21 amžiuje: tvaresnės ateities kūrimas“ (KOM/2006/0848).
Atsinaujinančių išteklių energijos plėtra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430); Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131); Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonėse. Rengiant Programą, atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), uždavinius.
II. esamos būklės analizė
3. Erdvinių (geometrinių ir talpinių) žemės gelmių išteklių tyrimas ir naudojimas vis aktualesnis plėtojantis urbanizacijai, energetikai, požeminei išteklių gavybai. Požeminių ertmių jau reikia infrastruktūros objektų statybai, jų reikės įvairios paskirties saugyklų rengimui. Miestuose, kur dažnai infrastruktūros objektams žemės paviršiuje trūksta erdvės, žemės gelmių erdvių naudojimo pavyzdžiais laikytini požeminių mašinų stovėjimo aikštelių rengimas, transporto tunelių statyba, prekybos plotų ar saugyklų (sandėlių) rengimas požeminėje erdvėje. Siekiant suteikti pakankamą geologinį pagrindą miestų plėtrai, būtina ištirti ir įvertinti požeminės erdvės naudojimo galimybes, kurios priklauso nuo konkrečios teritorijos žemės gelmių geologinės sandaros, sluoksnių monolitiškumo, uolienų filtracinių bei izoliacinių savybių, tektoninių lūžių, neotektoninio aktyvumo zonų ir t. t. Siekiant užtikrinti tinkamos geologinės informacijos gavimą, būtina nuosekliai plėtoti stambaus mastelio (M 1:50 000) erdvinį geologinį kartografavimą, kuris Lietuvoje kompleksiškai vykdomas nuo 1964 metų ir 2009 m. gruodžio 31 d. buvo atliktas tik 44 proc. Lietuvos teritorijos. Programoje numatyta atlikti erdvinį geologinį kartografavimą 11 715 km2 plote Vakarų, Centrinėje (Kauno apylinkės), Rytų Lietuvoje ir skaitmeninę geologinę kartografinę informaciją parengti 60 proc. Lietuvos teritorijos. Miestuose reikalinga išsamesnė geologinė informacija, apimanti ne tik bendrąsias geologinės struktūros savybes, bet ir uolienų gruntų fizikines-mechanines savybes. Didžiųjų Lietuvos miestų (Klaipėda, Šiauliai, Kaunas) teritorijose įvairiais laikotarpiais buvo vykdomi kompleksiniai geologiniai bei inžineriniai geologiniai tyrimai. Pagal tyrimų rezultatus yra sudarytos duomenų bazės. Programoje numatyta sukurti inžinerinių geologinių duomenų bazes Vilniaus (užbaigimas) ir Panevėžio miestams, kurie iki šiol neturėjo sisteminio inžinerinio-geologinio pagrindo miestų plėtrai.
Pagal Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 (Žin., 2006, Nr. 6-225), planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, vertinant galimą poveikį vandeniui ir žemės gelmėms, reikia ir apžvalginės, ir detalios geologinės informacijos. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) nuostatas, įvairiuose teritorijų planavimo dokumentuose taip pat būtina įvairaus detalumo geologinė informacija žemės naudojimo režimui nustatyti, kraštovaizdžio funkciniam stabilumui užtikrinti ar pagrįsti inžinerinės infrastruktūros plėtrą. Ją gali užtikrinti tik erdvinio geologinio kartografavimo (M 1:50 000 ir stambesnio) darbų plėtra.
4. Nuo Ignalinos atominės elektrinės darbo pradžios Lietuva yra branduolinė valstybė. Branduolinėje energetikoje vienas svarbiausių plėtros klausimų yra saugus radioaktyviųjų atliekų tvarkymas. Lietuva yra ratifikavusi Jungtinę panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją (Žin., 2004, Nr. 36-1186). Pasaulyje vis daugiau valstybių teisės aktais numato ilgaamžių aukšto aktyvumo radioaktyviųjų atliekų giluminį laidojimą, kuris neįmanomas be tinkamo žemės gelmių erdvinių ir kitų savybių tyrimo. Daugelyje branduolinių valstybių (Suomija, Švedija, JAV, Prancūzija, Šveicarija, Vokietija, Belgija, Ispanija ir kt.) jau kelis dešimtmečius atliekami aukšto radioaktyvumo atliekų laidojimo geologinėse formacijose galimybių tyrimai rodo, kad toks šių atliekų tvarkymo būdas artimoje ateityje yra realiausias. Giluminio radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių analizė numatyta ir Lietuvos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 860 (Žin., 2008, Nr. 105-4019). Siekiant saugiai sutvarkyti uždarytos Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviąsias atliekas, giluminio šių atliekų kapinyno rengimo galimybių vertinimas vis aktualesnis. Didžiąją dalį šių galimybių vertinimo sudaro didelio masto ilgalaikiai geologiniai tyrimai.
Europos Taryba 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2006/976/EURATOM dėl Specialiosios programos, įgyvendinančios Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintąją bendrąją tyrimų ir mokymų veiklos programą (2007–2013 m.) (OL 2006 L 400, p. 405) apibrėžė, kad svarbiausi veiksmai Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) „R&D“ (Research and development) programose turi sietis su mokslinių tyrimų taikymu visose panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų giluminio laidojimo srityse. Dokumente akcentuojamas vieningas Europos požiūris į radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir laidojimą, technologijų ir saugos stiprinimą.
2006–2007 metais finansuojant Europos Komisijai, atlikta galimybių studija „Tyrimų, plėtros, demonstratyvumo prioritetizavimo ir strategijų geologiniam laidojimui koordinavimas“, kurioje buvo numatytas IGD-TP (Implementing Geological Disposal – Technology Platform; Europos technologinė platforma geologiniam radioaktyviųjų atliekų laidojimui įgyvendinti) technologinės platformos kūrimas. Technologinės platformos steigiamajame dokumente nurodomas tikslas iki 2025 metų Europoje atidaryti giluminį radioaktyviųjų atliekų kapinyną.
5. ES klimato kaitos ir energetikos politikoje vis didesnę reikšmę kaip išmetamo šiltnamio dujų kiekio mažinimo priemonė įgauna anglies dioksido (toliau – CO2) geologinis saugojimas žemės gelmių ertmėse. Tai pabrėžia ir Direktyva 2009/31/EB, kurioje numatomos CO2 surinkimo, transportavimo ir geologinio saugojimo sąlygos ir reikalavimai. CO2 geologinio saugojimo problemai pasaulyje ir Europoje skiriamas didelis dėmesys, vykdomi tarptautiniai projektai, skirti vertinti CO2 geologinio saugojimo potencialą geologiniuose sluoksniuose, plėtoti naujus metodus skaičiuojant tokiam saugojimui tinkamą erdvę (porų tūrį). Atliktos studijos ir taikomieji tyrimai parodė, kad CO2 emisijų mažinimas, atskiriant ir saugojant susidariusį CO2 požeminėse formacijose, yra viena iš netolimoje ateityje įgyvendinamų galimybių, siekiant labai sumažinti žmogaus daromą poveikį klimato kaitai. Šis faktas pateikiamas ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC)) 2005 m. specialioje studijoje apie CO2 atskyrimo ir saugojimo galimybes (studija atlikta Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) nurodymu).
Lietuvoje CO2 laidojimo geologinis potencialas labai mažas, tačiau įgyvendinant Direktyvos 2009/31/EB nuostatas būtina atlikti CO2 laidojimo galimybių geologiniuose sluoksniuose vertinimą ir reglamentavimą. Tam tikslui reikia surinkti pakankamai duomenų apie pagrindines galimos saugyklos geologinio komplekso savybes; žemės gelmių uždarumą; aprašyti gretimų teritorijų žemės gelmių galimą poveikį CO2 saugyklai; sukurti galimo saugyklos komplekso trimatį geologinės storymės modelį. Lietuvoje CO2 geologinio saugojimo apsektai pradėti analizuoti 2005 metais. 2008 metais Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „COWI Baltic“ ir UAB „KRIGE investicija“ parengė galimybių studiją „Anglies dvideginio surinkimas, transportavimas ir saugojimas geologinėse struktūrose, atsižvelgiant į Direktyvos projekto nuostatas“, kurioje buvo apžvelgti ir CO2 geologinio saugojimo Lietuvoje geologinio potencialo klausimai; pateikta CO2 geologinio saugojimo požiūriu galimų perspektyvių geologinių formacijų apžvalga. Tačiau nuoseklūs, Direktyvos 2009/31/EB I priede numatytus kriterijus užtikrinantys geologinių ir geofizinių duomenų rinkimo ir įvertinimo, saugyklos komplekso modelio sudarymo ir kt. tyrimai šalyje neatlikti. Lietuvos geologijos tarnybos planuose iki šiol nebuvo tyrimo projektų, skirtų Lietuvos žemės ertmių tinkamumo CO2 geologinio saugojimo ir CO2 migracijos geologinėse formacijose klausimams.
6. Europos Sąjungos energetikos politikoje nemažas dėmesys skiriamas naftos ir gamtinių dujų sektoriui. Pagal rengiamą Europos Sąjungos reglamentą nuo 2014 metų šalys narės bus įpareigotos dviem mėnesiams užsitikrinti dujų rezervą. Požeminės gamtinių dujų saugyklos gali būti įrengtos tik žemės gelmių ertmėse, kurių sąvokos, naudojimo ir tyrimo sąlygos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme. Pagal šias nuostatas žemės gelmių ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka jas ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Nors žemės gelmių ertmės ūkio uždavinių sprendimui jau tirtos, pvz., Vaškų struktūra dujų saugyklos rengimui, tačiau žemės gelmių ertmės požeminių saugyklų rengimo požiūriu dar nepakankamai ištirtos ir naudojamos. Kadangi nebuvo žemės gelmių ertmių naudojimo poreikio, jų ištirtumo, įvertinimo, aprobavimo reikalavimai neparengti – nenustatyta žemės gelmių ertmių tyrimo ir aprobavimo tvarka, neparengtos tyrimo metodinės rekomendacijos ir ertmių klasifikacija pagal ištyrimo laipsnį. Vienas iš standartų, nustatantis reikalavimus vertinti požemines dujų saugyklas, yra LST EN 1918-1:2000 „Dujų tiekimo sistemos. Požeminė dujų saugykla. 1 dalis. Saugyklos vandeningame sluoksnyje. Funkcinės rekomendacijos“. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad žemės gelmių ertmių naudojimas yra atskira žemės gelmių išteklių naudojimo rūšis. Tai rodo, kad žemės gelmių ertmių tyrimo ir naudojimo reikalavimai skiriasi lyginant su kitais žemės gelmių ištekliais, nes naudojamos žemės gelmių ertmės nekeičia savo kiekybinių parametrų, t. y. jų ištekliai nesunaudojami tiesiogine prasme. Todėl tinkamai žemės ertmių apskaitai ir tausojančiam naudojimui užtikrinti reikia sukurti žemės gelmių erdvinių ir talpinių išteklių duomenų bazę ir aprašą.
7. Išsivysčiusių ir besivystančių šalių energetikos politikoje vis svarbesnę vietą užima atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo klausimai. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas sprendžia ne tik klimato kaitos problemas, bet ir sudaro sąlygas kovoti su skurdu, energetinės atskirties ir ekonominėmis problemomis. Lietuvoje galimybės plačiau naudoti energetinėms reikmėms vietinius įprastinius žemės gelmių išteklius – išgaunamą naftą, durpes ir cheminių procesų energiją – ribotos, todėl būtinas atsinaujinančių ir netradicinių energijos išteklių išsamesnis vertinimas ir skatinimas plačiau naudoti.
Efektyvus atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas, gamintojų ir vartotojų skatinimas yra pagrindiniai energijos politikos tikslai, apibrėžti Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 433 (Žin., 2006, Nr. 54-1956), jos įgyvendinimo priemonėse, įgyvendinančiose ES norminių dokumentų, Energetikos chartijos sutarties (Žin., 1998, Nr. 66-1912), Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo ir kitų teisės aktų nuostatas. ES norminiuose dokumentuose nurodomi atsinaujinančių energijos išteklių rodikliai visos 2020 m. suvartojamos galutinės energijos balanse. Taip siekiama sudaryti ilgalaikės energetikos plėtros ir siekių stabilumo sąlygas, kurios būtinos racionaliems investavimo sprendimams atsinaujinančių energijos išteklių sektoriuje įgyvendinti. Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių įnašas dar palyginti mažas – 2006 m. jų dalis pirminės energijos balanse sudarė 9,2%, o naudojant šiuos išteklius elektros energijos pagaminta vos 3,6%. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), numatyta didinti vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą. Vienas iš daugelio alternatyvios atsinaujinančios energijos šaltinių yra geoterminė energija. Norint sėkmingai didinti šios energijos indėlį į energetinius šalies išteklius, ją racionaliai ir efektyviai naudoti, pirmiausia būtina sukurti strategiją, kurioje būtų įvertintas bendras geoterminių išteklių potencialas šalyje, nustatant sekliosios ir giliosios geotermijos išteklius ir jų plėtros gaires, būdus, kuriais bus skleidžiama informacija visuomenei, viešinami projektai, parengti ir įgyvendinti teisės aktai, normatyviniai ir techniniai dokumentai, programos, sudarančios sąlygas ir skatinančios geoterminių išteklių vartojimą, naudojimo priemonių gamybą ir diegimą. Šių tikslų ir uždavinių sprendimui reikia turėti informaciją apie pagrindinius uolienų ir požeminio vandens temperatūros pasiskirstymo dėsningumus šalies teritorijoje, jų kaitą laikui bėgant ir erdvėje.
8. Sekliosios geotermijos tyrimai Lietuvoje pradėti 1962–1968 m., kai greta regioninių požeminio vandens režimo ir balanso tyrimų buvo pradėti ir temperatūros stebėjimai. Tuomet 14-oje stebėjimo gręžinių kas 2,5 m buvo matuojama temperatūra iki 22,5–70 m gylio. Stebėjimai vyko iki 1989–1990 m. Ši informacija pateikta įvairiose ataskaitose, monitoringo metraščiuose. Ją būtina susisteminti, suformuoti duomenų bazę, kuri leistų efektyviai naudotis šiais duomenis nuolat juos atnaujinant ir papildant. Juolab kad 2005 m. automatizavus valstybinio požeminio vandens monitoringo tinklo stebėjimus, kartu su požeminio vandens slūgsojimo gyliu nuolat matuojama ir vandens temperatūra. Dabar požeminio vandens temperatūra yra matuojama 79 stebėjimo vietose, įrengtose visoje šalies teritorijoje. Duomenys saugomi Lietuvos geologijos tarnyboje. Juos būtina apjungti su ankstesnių tyrimų duomenimis, išanalizavus ir apibendrinus visą informaciją, išryškinti pagrindinius seklių horizontų temperatūrų pasiskirstymo šalies teritorijoje dėsningumus, temperatūrų svyravimo intervalus skirtinguose gyliuose ir nuogulose, sudaryti preliminarius gruntinio vandens ir gilesnių sluoksnių temperatūros žemėlapius. Gauti rezultatai padės ne tik vertinant sekliosios geotermijos potencialą, kuriant teisinę bazę gręžimo procedūroms, bet leis darniai ir efektyviai panaudoti šį alternatyvų energijos šaltinį.
9. Kaip minėta, galimybės Lietuvoje energetines reikmes tenkinti naudojant vietinius įprastinius žemės gelmių išteklius – išgaunamą naftą, durpes ir cheminių procesų energiją – ribotos, todėl būtinas išsamesnis netradicinių žemės gelmių išteklių tyrimas ir jų vertinimas naujais aspektais. Molio skalūnų dujos (shale gas) – viena iš naujų netradicinių energijos šaltinių rūšių. Paskaičiuota, kad pasaulyje gali būti surasta daugiau kaip 450 mlrd. m3 šių dujų, tačiau dabar pramoninė jų eksploatacija vykdoma tik JAV – 2009 metais metinė molingų formacijų dujų gavyba iš maždaug 30 000 gavybos gręžinių sudarė 6% bendro JAV per metus išgaunamo gamtinių dujų kiekio. Iki 2020 metų JAV planuojama pasiekti 20%. Europoje molio skalūnų dujų tyrimai aktyviai pradėti tik 2009 metais. Jau vykdomas tarptautinis GASH (Europos molingų formacijų dujų tyrimų iniciatyva) projektas, finansuojamas stambių naftos kompanijų, kuriame dalyvauja 18 Europos šalių ir JAV atstovai. Preliminariais duomenimis, molio skalūnų dujų potencialas Europoje – 15,6 mlrd. m3. Shell koncernas Švedijoje, Skänės regione, turi licenciją šio tipo dujų paieškai ir (ar) gavybai ir 2010 metų pirmoje pusėje užbaigė gręžinio Lovestad-1 gręžimą. Danijoje 2010 m. viduryje pradėta gręžti gilusis tyrimo gręžinys. Baltijos jūros regione šiuo požiūriu perspektyviausi yra kambro alumo molio skalūnai ir silūro graptolitiniai molio skalūnai, paplitę nuo Lenkijos (Teiserio–Tornkvisto lūžio) iki Vakarų Lietuvos. Lenkijoje per dvejus pastaruosius metus vyksta labai aktyvus šios formacijos molio skalūnų dujų tyrimo ir (ar) gavybos licencijų išdavimas – keliolikai tarptautinių naftos bendrovių 2008–2009 m. buvo suteikta 40 šių dujų tyrimo ir (ar) gavybos leidimų (ar svarstomos pateiktos paraiškos) keliolikoje plotų; pirmas gręžinys planuojamas 2010 m. Preliminariais tyrimo duomenimis, Vakarų Lietuvos silūro molio skalūnų storymė galėtų išskirti iki 389 x105 m3 metano dujų 1 km2 plote 150 m storio sluoksnyje, iš kurių keli procentai galėtų būti išgauti, tačiau tikslesniam vertinimui reikia specializuotų geologinių tyrimų. Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities teritorijos šiuo požiūriu netirtos. Molio skalūnų dujos galėtų būti nauju, Lietuvoje beveik netyrinėtu ir neįvertintu išteklių šaltiniu.
10. Pagal Europos Komisijos teminę dirvožemio apsaugos strategiją (KOM/2006/0231) nuošliaužos yra viena iš 8 pagrindinių dirvožemio praradimo priežasčių Europoje. Dėl globalinio klimato atšilimo prognozuojamas didesnis nuošliaužų aktyvumas, nes bus neišvengiami hidrologinio režimo pokyčiai, kritulių kiekio (liūčių) didėjimas, meteorologiniai reiškiniai, lemiantys štormus jūrose ir jūrų krantų abrazijos intensyvėjimą, kiti reiškiniai. Lietuvoje dėl gravitacinių procesų šlaituose dažnai kyla pavojus statiniams, infrastruktūros ar gamybos objektams, patiriami ekonominiai nuostoliai. Neigiamas šlaituose vykstančių procesų pasekmes dažniausiai lemia nepakankami inžinerinių geologinių ir statinių statybos sąlygų tyrimai.
11. Pastaraisiais dešimtmečiais gerokai suaktyvėjo karstiniai procesai, jie sparčiau plėtojasi. Gipso cheminės denudacijos monitoringo duomenys rodo, kad 1994–2000 metais, lyginant su 1962–1979 metais, gipso cheminės denudacijos greitis buvo 30 procentų didesnis. Vėlesniais metais (duomenys iki 2005 metų įskaitytinai) gipso cheminės denudacijos greitis gerokai viršijo vidutinį. Po sumažėjimo 2006 m. gipso cheminė denudacija 2009 m. vėl išaugo, todėl tikėtinas ir karsto proceso aktyvėjimas. Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone dėl karstinio proceso plėtros stebimi ir paviršiniai (kasmet aptinkamos dešimtys įgriuvų), ir požeminiai karstiniai reiškiniai, lemiantys ūkinei veiklai skirtos žemės praradimą ir ekonominius nuostolius dėl statinių deformacijų.
Apibendrinant karstinio rajono hidrogeologines sąlygas, pažymėtina, kad jam būdingas aukštas gruntinio ir spūdinio vandens lygis, dideli prekvartero vandeningųjų sluoksnių spūdžiai, geri prekvartero vandeninguosius sluoksnius sudarančių uolienų filtraciniai parametrai, karstinis vanduo dažniausiai neprisotintas kalcio sulfatu, agresyvus gipsui, todėl karsto vystymasis neišvengiamas.
Siekiant išvengti karsto proceso nulemtų avarijų ir nuostolių, būtini karsto proceso ir reiškinių tyrimai, prognozė. Ateityje naudojant gilesnių žemės gelmių sluoksnių naudinguosius išteklius (pvz., anhidritą, akmens druską), talpines savybes, būtina karsto procesų prognozė dėl pasikeitusių hidrodinaminių ir hidrocheminių sąlygų.
12. Geodinaminiai tyrimai skirti įvairių žemės gelmėse veikiančių jėgų, jų sukeltų poslinkių tyrimams ir įvairių geodinaminių procesų prognozei. Žemės pluta suprantama kaip judri sistema, veikiama įvairios genezės geodinaminių endogeninių (giluminių) procesų ir reiškinių. Žemės plutai būdingas šiuolaikinis tektoninis (neotektoninis) aktyvumas – svyruojamieji judesiai. Šis judrumas Lietuvos teritorijoje yra nedidelio intensyvumo, pasireiškia kelių milimetrų per metus vertikaliais ir horizontaliais plutos judesiais. Esant tam tikroms geologinėms sąlygoms, šie procesai gali turėti pasekmių ūkinei veiklai. Todėl svarbus yra Lietuvos teritorijos tektoninio (neotektoninio) aktyvumo vertinimas. Nors Lietuvos teritorija ir traktuojama kaip nedidelio seisminio aktyvumo zona, tačiau šiuolaikinis tektoninis (neotektoninis) aktyvumas dažnai gali sąlygoti ekosistemai svarbius aspektus. Tektoninis veiksnys gali pasireikšti lūžiais, didesnio gelmių pažeidžiamumo zonomis; žemės drebėjimais; blokų judėjimu išilgai lūžių; kitų pavojingų geologinių procesų suaktyvėjimu. Todėl tektoninius (neotektoninius) procesus būtina stebėti norint nustatyti įvairių Lietuvos rajonų geodinaminį aktyvumą; padidintą geodinaminio aktyvumo laipsnį; padidinto geodinaminio pavojaus zonas; pateikti potencialiai pavojingų zonų geodinamines charakteristikas, šiuolaikinių tektoninių įtampų parametrus. Šiam tikslui įgyvendinti būtina vykdyti seismologinę ar geodinaminę stebėseną; būtina atlikti geodezinių duomenų, palydovinių interferometrijos matavimų, seisminių stebėjimų, hidrogeodinaminių ir hidrogeocheminių, helio koncentracijos matavimų duomenų vertinimą ir apibendrinimą. Geodinaminių tyrimų rezultatas – šiuolaikinės geodinaminės situacijos išaiškinimas ir galimų procesų prognozė ūkinės veiklos praktinių klausimų sprendimui.
13. Žemės drebėjimai susiję su žemės plutos tektoniniu aktyvumu, kurį lemia tektoninės jėgos. Net santykinai stabiliuose regionuose kaip Lietuva yra nustatyti įvairūs lūžiai, žemės pluta veikiama tektoninių jėgų. Priklausomai nuo jų dydžio skirtingi regionai pasižymi skirtingu seisminiu aktyvumu. Pagal turimus istorinius ir instrumentinių matavimų duomenis nuo 1616 metų iki 2005 metų Baltijos regione ir gretimoje Baltarusijos teritorijoje nustatyta apie 40 žemės drebėjimų, kurių intensyvumas siekė V–VII balus pagal MSK-64 skalę. Lietuvos teritorijoje patikimai neužregistruotas nė vienas vietinis žemės drebėjimas, tačiau netoli Lietuvos valstybinės sienos yra buvę gana stiprių (VI–VII balų intensyvumo pagal MSK-64 skalę) žemės drebėjimų, įskaitant ir du Kaliningrado žemės drebėjimus (4,5 ir 5,0 magnitudės), įvykusius 2004 m. rugsėjo 21 d. Instrumentiniai seismologiniai stebėjimai Lietuvoje pradėti vykdyti 1970 metais Vilniaus seisminėje stotyje. 1999 metais, kai Vilniaus seisminės stoties veikla buvo nutraukta, Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE) apylinkėse buvo įrengtos keturios seisminės stotys, skirtos IAE saugumui užtikrinti. Kai kurie šiose stotyse užregistruojami seisminiai duomenys pateikiami (siunčiama elektroniniais tinklais) Lietuvos geologijos tarnybai, kiti buvo kaupiami IAE. Per vienuolika IAE seisminių stebėjimų stočių darbo metų (1999–2010 m.) atsiskleidė šios sistemos darbo trūkumai – duomenų perdavimas nepakankamai patikimas, dėl techninių gedimų dažnai sutrinka stočių darbas. Seisminių stebėjimo stočių tinklo lokalizacija šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje neleidžia vienodu tikslumu stebėti ir registruoti Lietuvos teritorijoje vykstančių seisminių įvykių. Atsižvelgiant į minėtą informaciją ir į IAE uždarymą, 2006 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 935 patvirtinta „Lietuvos seisminių sąlygų įvertinimo 2007–2010 metų programa“ (Žin., 2006, Nr. 104-3970), kurios pagrindiniai uždaviniai yra užtikrinti nuolatinį Lietuvos teritorijos seisminio aktyvumo stebėjimą, įvertinti Lietuvos teritorijos seisminį pavojingumą, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, skleisti Europoje ir pasaulyje Lietuvos seismologinių tyrimų patirtį ir rezultatus, informuoti visuomenę apie seismologinius vertinimus. Programos įgyvendinimas susijęs su ES regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“ finansuojamo projekto „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ įgyvendinimu ir veiklomis, kurių viena iš svarbiausių – iki 2011 metų pabaigos įrengti dvi stacionarias labai plataus diapazono seisminių stebėjimų stotis Lietuvoje. Įgyvendinus minėtą projektą, bus sudarytos reikiamos sąlygos nuolatinio Lietuvos teritorijos seisminio aktyvumo stebėjimo užtikrinimui ateityje. Naujai įrengtų seisminių stebėjimų stočių duomenys leis vykdyti Europos ir pasaulio standartus atitinkančius seisminius stebėjimus Lietuvoje.
III. programos tikslaI ir uždaviniai
14. Programa numatoma siekti kelių tikslų:
14.1. nustatyti erdvinių žemės gelmių išteklių naudojimo galimybes. Šio tikslo uždaviniai:
14.2. tirti ir vertinti atsinaujinančių žemės gelmių išteklių kiekį ir kokybę. Šio tikslo uždaviniai:
14.3. nustatyti netradicinių žemės gelmių išteklių naudojimo galimybes. Šio tikslo uždavinys:
IV. programos įgyvendinimo priemonės
V. SIEKIAMI rezultatai ir Jų vertinimo kriterijai
16. Įgyvendinus Programą, bus:
16.1. gauta nauja objektyvi informacija, būtina darniam žemės gelmių naudojimui, ūkio plėtrai, aplinkos kokybei gerinti, ekologiniam saugumui didinti. Rezultatas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
16.1.2. ar veikia ir pildoma geologinių reiškinių duomenų bazė (kasmet įvedamų duomenų apie reiškinius skaičius);
16.1.3. ar sudarytas spūdinio vandens kartografinis modelis, skirtas žemės gelmių naudojimo saugumui užtikrinti;
16.2. ar įvertintos žemės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių naudojimo galimybės. Rezultatas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
16.2.1. ar sudaryta ir veikia žemės gelmių erdvinių ir talpinių išteklių duomenų bazė ir kiek įvesta objektų;
16.3. ar užtikrintas valstybinių geologinių tyrimų tęstinumas, valstybinės geologinės informacijos sistemos pildymas naujais duomenimis, duomenų bazių plėtra. Rezultatas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
16.3.1. ar dalyje Lietuvos teritorijos atliktas erdvinis geologinis kartografavimas M 1:50 000 (kartografuota šalies teritorijos dalis, procentais);
16.3.2. ar sudarytas Lietuvos žemės gelmių erdvinis modelis naudojant visus Valstybinės geologijos informacinės sistemos tinkamus gręžinių duomenis;
VI. finansavimas
vii. baigiamosios nuostatos
18. Įvykdžius Programoje numatytas priemones, gauta ir parengta informacija yra valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo ir disponuoja Lietuvos geologijos tarnyba.
Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų
2011–2015 metų programos
„Žemės gelmių, erdvių, atsinaujinančių ir
netradicinių išteklių tyrimai
(Geologiniai ištekliai)“
priedas
Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2011–2015 metų programos „Žemės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių tyrimai (Geologiniai ištekliai)“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždaviniai |
Priemonės |
Vykdymo terminai, metais |
|
|
|
|
| 1 |
2 |
3 |
| 1. Tirti erdvinius (geometrinius ir talpinius) žemės gelmių išteklius |
1.1. Geologinių formacijų erdvinių (geometrinių) savybių apibūdinimas, parametrizacija, naudojimo galimybių vertinimas |
2012–2015 |
| 1.2. Sudaryti tirtinų savybių, procesų ir įvykių sąrašą giliųjų kasinių įrengimo molingose formacijose požiūriu, tirti giliųjų kasinių įrengimui tinkamų uolienų ir nuogulų fizikines-mechanines ir izoliacines savybes, suformuoti duomenų rinkinius |
2012–2015 |
|
| 1.3. Sudaryti Vilniaus miesto inžinerinių geologinių duomenų bazę |
2011–2012 |
|
| 1.4. Sudaryti Panevėžio miesto inžinerinių geologinių duomenų bazę |
2012–2015 |
|
| 1.5. Surinkti duomenis apie anglies dioksido potecialaus saugyklos komplekso ir jį supančios aplinkos geologines savybes; sudaryti potencialios geologinės storymės tinkamumo Lietuvos sąlygomis aprašą |
2011–2015 |
|
| 1.6. Parengti ertmių dujų saugyklų įrengimo žemės gelmėse vertinimo metodologiją |
2012 |
|
| 1.7. Suformuoti žemės gelmių erdvinių ir talpinių išteklių duomenų bazę ir aprašą |
2012–2015 |
|
| 2. Vykdyti geologinį erdvinį kartografavimą siekiant nustatyti žemės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių naudojimo galimybes |
2.1. Erdvinis geologinis kartografavimas M 1:50 000 plote, apimančiame 15 proc. šalies teritorijos arba 11715 km2
|
2011–2015 |
| 2.2. Lietuvos žemės gelmių erdvinio modelio sudarymas ir papildymas |
2011–2015 |
|
| 2.3. Požeminio vandens infiltracinės mitybos žemėlapio M 1:200 000 sudarymas |
2011–2013 |
|
| 3. Tirti ir vertinti geoterminės energijos išteklius bei jų naudojimo galimybes |
3.1. Parengti geoterminės energijos išteklių naudojimo rekomendacijas |
2011–2012 |
| 3.2. Pildyti geotermijos duomenų bazę |
2011–2015 |
|
| 4. Vertinti sekliosios geotermijos plėtros galimybes |
4.1. Gruntinio vandens kartografavimas sekliosios geotermijos išteklių naudojimo plėtojimui |
2011–2015 |
| 4.2. Parengti geologines rekomendacijas sekliajai geotermijai |
2013 |
|
| 5. Vertinti naujų žemės gelmių išteklių potencialą |
5.1. Tirti molio skalūnų geologinę sandarą siekiant nustatyti netradicinių žemės gelmių išteklių – skalūnų dujų potencialą ir jų naudojimo galimybes |
2011–2015 |
| 5.2. Parengti skalūnų dujų išteklių tyrimo ir naudojimo metodines rekomendacijas (aprašą) |
2015 |
|
| 6. Tirti ir vertinti pavojingus geologinius procesus ir reiškinius žemės gelmių naudojimo saugumui užtikrinti |
6.1. Formuoti gravitacinių ir karstinių reiškinių duomenų bazę |
2011–2015 |
| 6.2. Įdiegti skaitmeninio šlaitų pastovumo modeliavimo metodą |
2011–2015 |
|
| 6.3. Įvertinti urbanizuotų teritorijų statybos sąlygas šlaitų pastovumo požiūriu |
2011–2015 |
|
| 6.4. Įvertinti traserių metodų taikymo karsto proceso tyrimams galimybes, parengti tyrimo metodiką |
2014–2015 |
|
| 6.5. Spūdinio vandens kartografinio modelio sudarymas žemės gelmių naudojimo saugumui užtikrinti |
2011–2014 |
|
| 7. Tirti ir vertinti svyruojamuosius endogeninius judesius Lietuvos teritorijoje |
7.1. Vykdyti nuolatinius seisminius stebėjimus |
2011–2015 |
| 7.2. Palydovinės interfometrijos pagrindu tirti Lietuvos teritorijos vertikalius svyruojamuosius judesius |
2011–2015 |
|
| 7.3. Kompleksiškai tirti Lietuvos teritorijos endogeninį (seisminį, tektoninį ir neotektoninį) aktyvumą |
2011–2015 |