LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.01:2005 „PASTATŲ ATITVARŲ ŠILUMINĖ TECHNIKA“ PATVIRTINIMO

2005 m. kovo 18 d. Nr. D1-156

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (pridedama).

2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kuriems prašymai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.

3. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 117 „Dėl statybos techninių reglamentų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297) 1.1 punktą.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. D1-156

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 2.05.01:2005

Pastatų atitvarų šiluminė technika

I. bendrosios nuostatos

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB 2002-12-16 dėl pastatų energinio naudingumo. Reglamentas nustato šiluminius techninius reikalavimus gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų [4.2] atitvaroms projektuoti.

2. Reglamentas taikomas projektuojant naujus ir rekonstruojamus pastatus [4.1], [4.3].

3. Reglamentas netaikomas:

3.1. Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento sprendimu pastatams, kurie saugomi kaip tam tikros aplinkos dalys arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, jeigu laikantis Reglamento reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;

3.2. religinės paskirties pastatams [4.2];

3.3. laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 3 metus;

3.4. poilsio paskirties pastatams [4.2], naudojamiems ne visą šildymo sezoną;

3.5. pastatams, kurių šildomų patalpų plotas ne didesnis kaip 50 m²;

3.6. pagalbinio ūkio paskirties, fermų paskirties, ūkio paskirties, šiltnamių paskirties, sodų paskirties pastatams [4.2];

3.7. nešildomiems pastatams;

3.8. šaldomoms patalpoms.

II. Nuorodos

4. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

4.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

4.2. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);

4.3. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372);

4.4. STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333);

4.5. STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ (Žin., 2002, Nr. 42-1586);

4.6. HN 42-2004 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ (Žin., 2004, Nr. 105-3911);

4.7. HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 45-1485);

4.8. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 24-394);

4.9. LST EN 12207:2004 „Langai ir durys. Oro skverbtis. Klasifikavimas“;

4.10. LST EN 13829:2002 „Šiluminės statinių charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Slėgių skirtumo metodas (modifikuotas ISO 9972:1996)“;

4.11. LST EN ISO 12569:2002 „Statinių šilumos izoliacija. Oro apykaitos pastatuose nustatymas. Žymėtųjų dujų praskiedimo metodas (ISO 12569:2000)“.

III. PAGRINDINĖS sąvokos

5. Reglamente vartojamos sąvokos:

5.1. atitvara – pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išorės arba nuo kitų patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse didesnis negu 4 K;

5.1. šildoma patalpa – patalpa, kuri šildoma palaikant nustatytą temperatūrą;

5.2. šiluminis tiltelis – atitvaroje esantis šilumai laidesnės medžiagos intarpas, per kurį pereinančio šilumos srauto tankis yra didesnis negu pereinančio per šalia esančias atitvaros dalis;

5.3. ilginis šiluminis tiltelis –nekintamo skerspjūvio vienalytis šiluminis tiltelis, kurio ilgis kelis kartus viršija plotį ir yra statmenas šilumos srautui, pereinančiam per atitvarą.

IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

6. Reglamente vartojami dydžiai, jų simboliai ir vienetai:

6.1. savitieji pastato atitvarų šilumos nuostoliai (H_T) – šilumos srautas, pereinantis per visas pastato atitvaras iš vidaus į išorę, kai temperatūrų skirtumas 1 K, W/K;

6.2. atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (U) – per atitvarą pereinančio šilumos srauto tankis, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse 1 K, W/(m²×K);

6.3. ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas (Y) – šilumos srauto tankis, tenkantis šiluminio tiltelio ilgio vienetui, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose atitvaros pusėse 1 K, W/(m×K);

6.4. Kiti simboliai, dydžiai ir vienetai:

U_N – norminis atitvaros šilumos perdavimo koeficientas, W/(m²×K);

U_MN – leistinasis atitvaros šilumos perdavimo koeficientas, W/(m²×K);

U_D – projektinis atitvaros šilumos perdavimo koeficientas, W/(m²×K);

Y_N – norminis ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas, W/(m×K);

Y_MN – leistinasis ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas, W/(m×K);

H_TN – pastato atitvarų norminiai savitieji šilumos nuostoliai, W/K;

H_TD – pastato atitvarų projektiniai savitieji šilumos nuostoliai, W/K;

q_i – patalpų vidaus oro temperatūra, ^oC;

q_e – išorės oro temperatūra, ^oC;

A – atitvaros plotas, m²;

l – ilginio šiluminio tiltelio ilgis, m.

V. pastatų atitvarų projektavimo reikalavimai

7. Pradiniai duomenys ir sąlygos pastato atitvarų projektavimui:

7.1. išorės oro temperatūros imamos iš [4.8];

7.2. gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų patalpų vidaus oro temperatūros imamos iš [4.6]. Pramonės ir žemės ūkio pastatų vidaus oro temperatūros imamos pagal nustatytus technologinius reikalavimus.

8. Pastato atitvarų savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimas:

8.1. pastato atitvarų norminiai savitieji šilumos nuostoliai H_TN skaičiuojami taip:

                   (1)

čia:	A – atitinkamos atitvaros plotas, m^2, nustatomas pagal Reglamento 3 priedo reikalavimus;
	r, ce, fg, cc, w, wd, d, t – poraidžiai nusako atitvaros rūšį, kaip nurodyta 1 lentelėje;
	UN – atitinkamos atitvaros norminis šilumos perdavimo koeficientas, W/(m^2×K);
	YN. t – ilginio šiluminio tiltelio norminis šilumos perdavimo koeficientas, W/(m×K);
	lt – ilginio šiluminio tiltelio ilgis, m, nustatomas pagal Reglamento 3 priedo reikalavimus;

8.2. pastato atitvarų projektiniai savitieji šilumos nuostoliai H_TD skaičiuojami taip:

                   (2)

čia:	UD – atitinkamos atitvaros projektinis šilumos perdavimo koeficientas, W/(m^2×K);
	YD. t – ilginio šiluminio tiltelio projektinis šilumos perdavimo koeficientas, W/(m×K).
	Kiti dydžiai ir indeksai pateikti prie (1) formulės.

9. Pastato atitvarų savitųjų šilumos nuostolių ir šilumos perdavimo koeficientų normavimas:

9.1. pastato atitvarų projektiniai savitieji šilumos nuostoliai H_TD turi būti ne didesni už pastato atitvarų norminius savituosius šilumos nuostolius H_TN:

                                                                H_TD £ H_TN;                                                                (3)

9.2. pastato atitvarų norminiai savitieji šilumos nuostoliai H_TN skaičiuojami pagal (1) formulę, naudojant 1 lentelėje pateiktas normines U_N ir Y_N parametrų vertes;

9.3. pastato atitvarų projektiniai savitieji šilumos nuostoliai H_TD skaičiuojami pagal (2) formulę, naudojant projektines U ir Y parametrų vertes;

9.4. atskirų atitvarų projektinės šiluminių parametrų U_D ir Y_D vertės turi būti ne didesnės už 2 lentelėje pateiktas leistinąsias U_MN ir Y_MN vertes;

9.5. jei pastatai nėra nuolat šildomi arba apšildomi vidinių šaltinių išskiriama šiluma, jiems taikomos 2 lentelės grafoje „Pramonės pastatai“ nurodytos koeficientų U_MN ir Y_MN vertės.

1 lentelė

Pastatų atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficiento U_N, W/(m²×K), ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Y_N, W/(m×K), vertės

Atitvaros rūšis	Atitvarą žymintis poraidis	Gyvenamieji pastatai	Negyvenamieji pastatai
			Viešosios paskirties pastatai*	Pramonės pastatai**
Stogai ^1)	r	UN =0,16×k	UN =0,20×k	UN =0,25×k
Perdangos, kurios ribojasi su išore ^2)	ce
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu ^3)	fg	UN =0,25×k	UN =0,30×k	UN =0,40×k
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių ^4)	cc
Sienos ^5)	w	UN =0,20×k	UN =0,25×k	UN =0,30×k
Langai ir kitos skaidrios atitvaros ^6)	wd	UN =1,6×k	UN =1,6×k	UN =1,9×k
Durys, vartai ^7)	d	UN =1,6×k	UN =1,6×k	UN =1,9×k
Ilginiai šiluminiai tilteliai ^8)	t	YN = 0,18×k	YN = 0,20×k	YN =0,25×k
Paaiškinimai: * Viešosios paskirties pastatams priskiriami: viešbučiai, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ir specialiosios paskirties pastatai [4.2]. ** Pramonės pastatams priskiriami: garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai [4.2]. ^1) Sutapdintieji plokštieji ir šlaitiniai stogai, perdangos po nešildoma pastoge. Perdangos po nešildoma pastoge šilumos perdavimo koeficiento vertė nustatyta įvertinus nešildomos pastogės ir kitų virš jos esančių atitvarų elementų šilumines varžas bei pastogės vėdinimo sąlygas, kaip nurodyta Reglamento 1 priede. ^2) Perdangos virš pravažiavimų ar praėjimų. Šiai grupei taip pat priskiriamos perdangos tarp patalpų su skirtingomis temperatūromis. ^3) Besiribojančios su gruntu šildomų patalpų rūsių sienos, rūsių grindys ir pan. Šių atitvarų šilumos perdavimo koeficiento vertė nustatyta įvertinus grunto šiluminę varžą ir šildomų patalpų matmenis, kaip nurodyta Reglamento 1 priede (15 punktas (1.13) formulė ir 15.4 punktas (1.26) formulė). ^4) Perdangos virš nešildomų vėdinamų ir nevėdinamų rūsių ir pogrindžių. Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių šilumos perdavimo koeficiento vertė nustatyta įvertinus susiliečiančių su gruntu rūsio atitvarų šilumines varžas ir vėdinimo sąlygas, kaip nurodyta Reglamento 1 priede (15.3 punktas (1.23) formulė ir 15.5 punktas (1.32) formulė). ^5) Visos neskaidrios vertikalios atitvaros. ^6) Langai, stoglangiai, švieslangiai, įstiklintos balkonų durys ir kitos skaidrios atitvaros. ^7) Išorinės viengubos ar dvigubos durys, išorinės ar vidinės durys į tambūrą, durys iš šildomų patalpų į nešildomas laiptines ir pan. ^8) Sąramos virš langų ir durų, langų angokraščiai, gelžbetoninių plokščių sandūros ir pan.

Pastabos:

1. Čia: k = 20/(q_i – q_e) – temperatūros pataisa, q_i – patalpų vidaus oro temperatūra, ^oC [4.4], [4.6], [4.7]; q_e – šildymo sezono vidutinė išorės oro temperatūra arba gretimos patalpos projektinė vidaus oro temperatūra, ^oC [4.8]. Nešildomų patalpų oro temperatūra apskaičiuojama pagal Reglamento 1 priedą. Kai patalpos vidaus oro projektinė temperatūra q_i = 20 ^oC, o išorės – q_e = 0 ^oC, tada k = 1.

2. Kai atitvara yra šildymo sistemos dalis, tokios atitvaros vidinio paviršiaus (pavyzdžiui, šildomos grindys arba lubos), tokios atitvaros temperatūros pataisa k apskaičiuojama: k = 20/(q_si – q_e); čia: q_si – atitvaros vidinio paviršiaus vidutinė šildymo sezono temperatūra, ^oC, q_e – šildymo sezono vidutinė išorės oro temperatūra arba gretimos patalpos projektinė vidaus oro temperatūra, ^oC [4.4], [4.6], [4.7].

3. Jeigu gyvenamųjų pastatų langų ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 25 % pastato sienų ploto, visų skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė turi būti 1,3 W/(m²×K).

4. Jeigu viešosios paskirties pastatų langų ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 35 % pastato sienų ploto, visų skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė turi būti 1,3 W/(m²×K).

5. Parduotuvių ir panašios paskirties patalpų pirmųjų dviejų aukštų langams ir kitoms skaidrioms atitvaroms leidžiama taikyti 1,9×k vertę.

2 lentelė

Pastatų atitvarų leistinosios šilumos perdavimo koeficiento U_MN, W/(m²×K), ir ilginių šiluminių tiltelių leistinosios šilumos perdavimo koeficiento Y_MN, W/(m×K), vertės

Atitvaros rūšis	Atitvarą žymintis poraidis	Gyvenamieji pastatai [4.2]	Negyvenamieji pastatai
			Viešosios paskirties pastatai*	Pramonės pastatai**
Stogai ^1)	r	UMN £0,25×k	UMN £0,25×k	UMN £0,40×k
Perdangos, kurios ribojasi su išore ^2)	ce
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu ^3)	fg	UMN £0,35×k	UMN £0,40×k	UMN £0,50×k
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių ^4)	cc
Sienos ^5)	w	UMN £0,30×k	UMN £0,40×k	UMN £0,50×k
Langai ir kitos skaidrios atitvaros ^6)	wd	UMN £1,9×k	UMN £1,9×k	UMN £3,0×k
Durys, vartai ^7)	d	UMN £1,9×k	UMN £1,9×k	UMN £3,0×k
Ilginiai šiluminiai tilteliai ^8)	t	YMN £ 0,50×k	YMN £ 0,60×k	YMN £ 0,70×k

Pastaba. Žr. 1 lentelės paaiškinimus ir pastabas.

10. Reikalavimai pastatų ir jų atitvarų sandarumui:

10.1. pastato langų ir stoglangių oro pralaidumo klasės turi būti ne mažesnės už pateiktas 3 lentelėje;

3 lentelė

Reikalavimai pastato langų ir stoglangių oro pralaidumui

Pastato aukštų skaičius	Langų ir stoglangių oro pralaidumo klasės pagal LST EN 12207 [4.9]
1 ir 2	2
3 ir daugiau	3

10.2. išorinės durys turi atitikti ne mažesnės už 2 oro pralaidumo klasės reikalavimus [4.9]. Viešbučių, prekybos ir transporto paskirties pastatų [4.2] išorinėms durims šis reikalavimas netaikomas;

10.3. kai tarp pastato vidaus ir išorės slėgių skirtumas yra 50 Pa, oro apykaita pastate, nustatyta pagal [4.10] ar [4.11], turi būti ne didesnė už:

– 3 kartus per valandą patalpose, kuriose nėra vėdinimo įtaisų;

– 1,5 karto per valandą patalpose, kuriose įrengti vėdinimo įtaisai.

Šie reikalavimai netaikomi gamybos ir pramonės paskirties pastatams [4.2].

11. Reikalavimai grindų šiluminiam imlumui:

11.1. pastatų šildomų patalpų, kuriose nuolat būna žmonės, grindų paviršiaus šiluminis imlumas Y_P turi būti ne didesnis už norminę Y_PN vertę, pateiktą 4 lentelėje;

11.2. grindų paviršiaus šiluminis imlumas Y_P skaičiuojamas pagal Reglamento 1 priede pateiktą metodiką;

4 lentelė

Grindų paviršiaus norminės šiluminio imlumo Y_PN, W/(m²×K), vertės

Eil. Nr.	Pastatų patalpos	Norminė grindų paviršiaus šiluminio imlumo vertė YPN, W/(m^2×K)
1	Gyvenamųjų pastatų ir negyvenamųjų gydymo paskirties pastatų [4.2] šildomos patalpos, išskyrus vestibiulius ir pagalbines patalpas	12
2	Kitų negyvenamųjų pastatų [4.2] šildomos patalpos (išskyrus nurodytus šios lentelės 1 eilutėje), kuriose dirbamas lengvas fizinis darbas [4.8], išskyrus vestibiulius, koridorius ir pan.	14
3	Šios lentelės 2 eilutėje išvardytos pastatų patalpos, kuriose dirbamas vidutinio sunkumo fizinis darbas [4.8]	17

11.3. grindų paviršiaus šiluminis imlumas nereglamentuojamas:

– kai grindų paviršiaus temperatūra didesnė už 23 ^oC;

– kai patalpose nuolatinėse darbo vietose patiesiami mediniai skydai arba šilumai mažai laidūs kilimėliai.

12. Prie pastato pristatyti priestatai ar antstatai turi atitikti Reglamento 9 ir 10 punktų reikalavimus.

13. Jei iš išorinės pusės apšiltinama kuri nors iš Reglamento 5 lentelėje minima gyvenamojo ar negyvenamojo viešosios paskirties pastato (žr. Reglamento 1 lentelės paaiškinimus) atitvara ar jos dalis, tai šios apšiltinamos atitvaros ar jos apšiltinamos dalies projektinės šilumos perdavimo koeficiento vertės U_D, W/(m²×K), turi būti ne didesnės už pateiktas Reglamento 5 lentelėje arba turi būti ne didesnės už ekonomiškai optimalią papildomai apšiltintos atitvaros ar jos apšiltintos dalies šilumos perdavimo koeficiento vertę, apskaičiuotą pagal reglamento 5 priede pateiktą metodiką.

5 lentelė

Papildomai apšiltinamų iš išorės gyvenamųjų ir negyvenamųjų viešosios paskirties pastatų (žr. Reglamento 1 lentelės paaiškinimus) atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U, W/(m²×K), vertės

Atitvaros rūšis	Šilumos perdavimo koeficientas U, W/(m^2×K)
Stogai ^1)	0,20×k
Perdangos, kurios ribojasi su išore ^2)
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu ^3)	0,30×k
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių ^4)
Sienos^5)	0,25×k

Pastaba. Žr. 1 lentelės paaiškinimus ir pastabas.

14. Projektuojant atitvarų apšiltinimą iš vidaus, reikia vadovautis Reglamento 6 priedu.

VI. PASTATŲ ATITVARŲ IR ilginių šiluminių tiltelių ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTŲ NUSTATYMAS

15. Atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertė apskaičiuojama pagal Reglamento 1 priede pateiktą metodiką.

16. Ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Y vertė nustatoma pagal Reglamento 1 priedo 17 punktą.

17. Atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertė suapvalinama šimtosios dalies tikslumu, langų ir durų – dešimtosios dalies tikslumu.

VII. Atitvarų drėgminė būklė

18. Atitvaros turi būti suprojektuotos taip, kad šaltuoju metu jose susikaupusi drėgmė šiltuoju metu išgaruotų. Metų eigoje atitvaroje susikaupiantis ir išgaruojantis drėgmės kiekis nustatomas pagal Reglamento 2 priedo reikalavimus.

19. Šaltuoju metu atitvarose susikaupęs drėgmės kiekis neturi viršyti Reglamento 2 priedo reikalavimų.

20. Atitvaros turi būti suprojektuotos taip, kad nebūtų pelėsių augimo ant vidinio atitvaros paviršiaus rizikos, t. y. atitvaros paviršiuje santykinis oro drėgnis turi būti ne didesnis už 80 %. Ši rizika turi būti įvertinta pagal Reglamento 2 priede pateiktą skaičiavimo metodą.

21. Lengvos konstrukcijos, kurių vidinio paviršiaus temperatūra, keičiantis išorės oro temperatūrai, pakinta greičiau negu per parą, pvz., langų rėmai, turi atitikti Reglamento 2 priedo 12 punkto reikalavimus.

22. Kondensacija mediniuose pastato elementuose arba ant jų paviršių neleistina. Ar kondensacija galima, apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo 16.5 punktą.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23. Reglamentas yra suderintas ir atitinka atitvarų šiluminę techniką reglamentuojančių Lietuvos standartais perimtų Europos standartų reikalavimus bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB 2002.12.16 dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimus.

24. Jei atitvaroms projektuoti nepakanka šiame Reglamente pateiktų reikalavimų, jų projektams rengti gali būti naudojami tarptautiniai ar užsienio valstybių (nacionaliniai) normatyviniai statybos techniniai dokumentai, pritarus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal STR 1.01.05:2002 [4.5] nustatytą tvarką.

25. Asmenys, pažeidę Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

STR 2.05.01:2005

1 priedas

šilumos perdavimo per pastatų atitvaras Skaičiavimo metodai

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiame Reglamento priede pateikti šilumos perdavimo per atitvaras skaičiavimo metodai.

II. NUORODOS

2. Šiame Reglamento priede pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

2.1. STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 2003, Nr. 80-3670);

2.2. STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“. (Žin., 2002, Nr. 118-5326);

2.3. LST EN ISO 6946:2000 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimas. Apskaičiavimo metodas (ISO 6946:1996)“;

2.4. LST EN ISO 6946:2000/A1:2003 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimas. Apskaičiavimo metodas (ISO 6946:1996/Amd.1:2003)“;

2.5. LST EN ISO 13370:2000 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Šilumos perdavimas gruntu. Apskaičiavimo metodai (ISO 13370:1998)“;

2.6. LST EN 1264-2:2000 „Grindų šildymas. Sistemos ir sudedamosios dalys. 2 dalis. Šiluminės galios nustatymas“;

2.7. LST EN 1264-3:2000 „Grindų šildymas. Sistemos ir sudedamosios dalys. 3 dalis. Parinkimas“;

2.8. LST EN ISO 10077-1:2004 „Langų, durų ir užsklandų šiluminės charakteristikos. Šilumos perdavimo apskaičiavimas. 1 dalis. Supaprastintas metodas (ISO 10077-1:2000)“;

2.9. LST EN ISO 10077-2:2004 „Šiluminės langų, durų ir langinių charakteristikos. Šiluminio skaidrumo apskaičiavimas. 2 dalis. Skaitmeninis rėmų apskaičiavimo metodas (ISO 10077-2:2003)“;

2.10. LST EN ISO 10211-1:2000 „Statybinių konstrukcijų šilumos tilteliai. Šilumos srautų ir paviršiaus temperatūrų apskaičiavimas. 1 dalis. Bendrieji apskaičiavimo metodai (ISO 10211-1:1995)“;

2.11. LST EN ISO 10211-2:2002 „Statybinių konstrukcijų šilumos tilteliai. Šilumos srautų ir paviršiaus temperatūrų apskaičiavimas. 2 dalis. Ilginiai šilumos tilteliai (ISO 10211-2:2001)“;

2.12. LST EN ISO 14683+AC:2000 „Statybinių konstrukcijų šilumos tilteliai. Ilginis šilumos perdavimas. Supaprastinti metodai ir nustatomos vertės (ISO 14683:1999)“;

2.13. LST EN ISO 12567-1:2002 „Šiluminės langų ir durų charakteristikos. Šilumos perdavimo koeficiento nustatymas karštosios dėžės metodu. 1 dalis. Langų ir durų deriniai (ISO 12567-1:2000)“

III. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

3. Šiame Reglamento priede vartojami dydžiai, jų simboliai ir vienetai:

3.1. šilumos laidumo koeficientas (λ) – šilumos srauto tankis W/m², pereinantis per 1 m storio medžiagos sluoksnį, kai temperatūrų skirtumas tarp jo paviršių yra lygus 1K; W/(m·k);

3.2. deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas (λ_dec) – statybinės medžiagos šilumos laidumo koeficiento tikėtina vertė, nustatoma pagal [2.1]; W/(m·K);

3.3. projektinis šilumos laidumo koeficientas (λ_ds) – statybinės medžiagos šilumos laidumo koeficiento vertė normaliomis eksploatavimo sąlygomis, atsižvelgiant į medžiagos vidutinį drėgnį ir temperatūrą, nustatoma pagal [2.1]; W/(m·K);

3.4. šiluminė varža (R) – temperatūrų skirtumas, K, tarp medžiagos sluoksnio paviršių, kuriam esant susidaro vienetinis šilumos srauto tankis W/m²; m²·K/W;

3.5. atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (U) – šilumos srauto tankis per atitvarą, esant oro temperatūrų skirtumui abiejose atitvaros pusėse 1 K, W/(m²×K);

3.6. termiškai vienalytis sluoksnis – sluoksnis, kurio šiluminiai parametrai bet kuria kryptimi nekinta;

3.7. atitvaros vidinio paviršiaus šilumos imlumas (Y_si) – šilumos srauto tankio santykis su atitvaros vidaus paviršiaus temperatūros svyravimo amplitude; W/(m²·K);

3.8. atitvaros šiluminė inercija (D), išreiškianti šiluminį pastovumą, – atitvaros sluoksnių šiluminių varžų ir šiluminio imlumo koeficientų sandaugų suma;

3.9. šiluminio spinduliavimo geba (ε) – parametras, parodantis, kokią šiluminių spindulių dalį duotasis paviršius išspinduliuoja arba sugeria, lyginant su tokios pat temperatūros juodojo kūno paviršiumi. Šis parametras dar vadinamas paviršiaus juodumo laipsniu;

3.10. būdingas grindų matmuo (B′) – grindų plotas, padalytas iš pusės grindų perimetro ilgio.

4. Simboliai, dydžiai ir vienetai:

Simbolis	Dydis	Vienetai
λdec	deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas	W/(m·K)
λds	projektinis šilumos laidumo koeficientas	W/(m·K)
R	šiluminė varža	m^2·K/W
Rg	oro tarpo šiluminė varža	m^2·K/W
Rsi	vidaus paviršiaus šiluminė varža	m^2·K/W
Rse	išorės paviršiaus šiluminė varža	m^2·K/W
Rt	visuminė šiluminė varža	m^2·K/W
Rs	suminė šiluminė varža	m^2·K/W
R^I	didžiausioji suminės šiluminės varžos vertė	m^2·K/W
R^II	mažiausioji suminės šiluminės varžos vertė	m^2·K/W
Ru	nešildomos pastogės arba ertmės joje šiluminė varža	m^2·K/W
Rq	plono sluoksnio (kartono, plėvelės ir pan.) šiluminė varža	m^2·K/W
Rf	grindų konstrukcijos šiluminė varža	m^2·K/W
U	šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2·K)
ΔUfn	šilumos perdavimo koeficiento pataisa dėl jungčių įtakos	W/(m^2·K)
Uo	grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficiento pagrindinė dedamoji	W/(m^2·K)
Uf	grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2·K)
Ubf	rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2·K)
Ubw	įgilintos rūsio sienų dalies šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2·K)
Uw	antžeminių pogrindžio sienų šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2·K)
DY	kraštų įtakos pataisa	W/(m^2·K)
Uwd	lango šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2·K)
Ufr	lango rėmo šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2·K)
Ug	įstiklintos lango dalies šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2·K)
e	šiluminio spinduliavimo geba	–
A	plotas	m^2
d	atitvaros sluoksnio storis	m
P	grindų perimetro ilgis	m
h	grindų viršaus aukštis nuo grunto paviršiaus	m
e	didžiausioji santykinė paklaida	%
Av	pogrindžio vėdinimo angų plotas perimetro metrui	m^2/m
v	vidutinis vėjo greitis 10 m aukštyje	m/s
fw	užuovėjos faktorius	–
w	sienos storis	m
B′	būdingas grindų matmuo	–
dt	atstojamasis grindų storis	m
Ysi	atitvaros vidinio paviršiaus šilumos imlumas	W/(m^2·K)
S	medžiagos šilumos imlumo koeficientas, esant 24 h periodui	W/(m^2·K)
D	atitvaros šiluminė inercija	–
θ	temperatūra	ºC

Poraidžiai: dec – deklaruojamasis, ds – projektinis, s – suminis, t –visuminis, se – išorės paviršius, si – vidaus paviršius, fn – metalinių jungčių, w – siena, v – vėdinimas, wd – langas.

Kitų simbolių paaiškinimai pateikiami Reglamento tekste.

IV. šilumos perdavimo per pastatų atitvaras Skaičiavimo metodai

5. atitvarų visuminė šiluminė varža [2.3], [2.4]

atitvarų visuminė šiluminė varža, m²·K/W, apskaičiuojama pagal šią formulę:

R_t = R_si + R_s + R_se

(1.1)

čia:	Rsi – atitvaros vidinio paviršiaus šiluminė varža, m^2·K/W;
	Rs – atitvaros sluoksnių suminė šiluminė varža, m^2·K/W;
	Rse – atitvaros išorinio paviršiaus šiluminė varža, m^2·K/W.

6. Paviršių šiluminių varžų R_si ir R_se vertės pateiktos 1.1 lentelėje.

1.1 lentelė

Vidinio ir išorinio paviršių šiluminės varžos R_si ir R_se, m²·K/W

Vidinio paviršiaus šiluminė varža, Rsi, m^2·K/W			Išorinio paviršiaus šiluminė varža, Rse, m^2·K/W
šilumos srauto kryptis
horizontali ®	aukštyn	žemyn ¯	Visomis kryptimis
0,13	0,10	0,17	0,04	0,04	0,04

Pastabos:

1. pertvarų, skiriančių dvi patalpas su skirtingomis oro temperatūromis, suminė abiejų paviršių šiluminė varža (R_si + R_se) prilyginama 0,25 m²·K/W.

2. Horizontaliuoju vadinamas srautas, kurio kryptis vertikaliosios plokštumos atžvilgiu nesiskiria daugiau kaip ± 30º.

Jei reikia įvertinti vėjo poveikį, išorės paviršiaus šiluminės varžos vertės imamos iš 1.2 lentelės.

1.2 lentelė

R_se vertės, esant įvairiems vėjo greičiams, m²·K/W

Vėjo greitis, m/s	1	2	3	5	7	10
Rse, m^2·K/W	0,08	0,06	0,05	0,04	0,03	0,02

7. Atitvarų iš termiškai vienalyčių sluoksnių suminė šiluminė varža R_s, m²·K/W, apskaičiuojama pagal formulę:

                                 R_s = R₁ + R₂ + … + R_n + (R_g + R_q + R_u);                                         (1.2)

čia:	R1, R2, … Rn – atskirų atitvaros sluoksnių šiluminės varžos;
	Rg – oro tarpo šiluminė varža;
	Rq – plono sluoksnio (plėvelės) šiluminė varža;
	Ru – nešildomos pastogės šiluminė varža.

Atskirų sluoksnių varžų skaičiavimo būdai ir šiluminių parametrų vertės pateiktos šio priedo 8–12 p.

8. Termiškai vienalyčio sluoksnio šiluminė varža R, m²·K/W, apskaičiuojama pagal formulę:

;                                                         (1.3)

čia:	d – sluoksnio storis, m;
	λds – medžiagos sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K).

9. atitvaros oro tarpo šiluminė varža

šiame punkte aptariamos šių oro tarpų šiluminės varžos:

- kai oro tarpą riboja du lygiagretūs paviršiai, statmeni einančiam per juos šilumos srautui, o šių paviršių šilumos spinduliavimo geba ε_n ne mažesnė kaip 0,8;

- kai oro tarpo storis šilumos srauto kryptimi mažesnis kaip dešimtoji dalis vienos iš kitų dviejų matmenų (aukščio ir pločio), bet ne didesnis kaip 0,3 m;

- kai oro tarpe nesimaišo lauko ir vidaus oras.

9.1. Nevėdinamojo oro tarpo šiluminė varža R_g imama iš 1.3 lentelės.

1.3 lentelė

Nevėdinamojo oro tarpo šiluminė varža R_g, m²·K/W

Oro tarpo storis d, mm	Šiluminė varža, Rg, m^2·K/W
	Šilumos srauto kryptis
	Horizontali ®	Aukštyn	Žemyn ¯
5	0,11	0,11	0,11
7	0,13	0,13	0,13
10	0,15	0,15	0,15
15	0,17	0,16	0,17
25	0,18	0,16	0,19
50	0,18	0,16	0,21
100	0,18	0,16	0,22
300	0,18	0,16	0,23

9.2. Nevėdinamojo oro tarpo, ribojamo paviršiumi su atspindinčia danga, šiluminė varža

nevėdinamo oro tarpo, kai vienas iš paviršių padengtas atspindinčia danga (šilumos spinduliavimo geba 0,2 ≤ ε_n < 0,8), R_g vertės pateiktos 1.4 lentelėje.

1.4 lentelė

Nevėdinamojo oro tarpo šiluminė varža Rg, m²·K/W, kai vienas iš oro tarpą ribojančių paviršių yra padengtas atspindinčia danga, (spinduliavimo geba 0,2 ≤ εn < 0,8)

Oro tarpo storis d, mm	Šiluminė varža, Rg, m^2·K/W
	Šilumos srauto kryptis
	Horizontali ®	Aukštyn	Žemyn ¯
5	0,17	0,17	0,17
10	0,29	0,23	0,29
20	0,37	0,25	0,43
50 – 100	0,34	0,27	0,61

9.3. Atitvarų su ribotai vėdinamu oro tarpu visuminė šiluminė varža R_t, m²·K/W.

Ribotai vėdinamas oro tarpas – jeigu į oro tarpą per angas patenka iš išorės oras, kai angų plotas A_v:

- 5 cm² < A_v ≤15 cm² kiekvienam atitvaros perimetro metrui, kai oro tarpas vertikalus;

- 5 cm² < A_v ≤15 cm² vienam kvadratiniam horizontalaus oro tarpo metrui.

Atitvarų, su ribotai vėdinamu oro tarpu visuminė šiluminė varža R_t, m²·K/W, yra lygi oro tarpo ir sluoksnių, esančių tarp išorės aplinkos ir oro tarpo, šiluminių varžų sumos pusei, pridėjus likusių sluoksnių ir paviršių šiluminių varžų sumą.

9.4. Atitvarų su vėdinamu oro tarpu visuminė šiluminė varža R_t, m²·K/W.

vėdinamas oro tarpas – vėdinamas išorės oru oro tarpas, kai angų plotas A_v:

- ne mažesnis kaip 15 cm² kiekvienam atitvaros perimetro metrui, kai oro tarpas vertikalus;

- ne mažesnis kaip 15 cm² vienam kvadratiniam horizontalaus tarpo metrui.

Atitvarų su vėdinamu oro tarpu visuminė šiluminė varža R_t, m²·K/W, lygi sluoksnių, esančių tarp šio oro tarpo ir vidaus oro, šiluminių varžų sumai, pridėjus paviršių šilumines varžas (išorės paviršiaus šiluminė varža prilyginama vidaus paviršiaus šiluminei varžai, R_se = R_si).

10. Nešildomų pastogių ir jų ertmių šiluminė varža R_u imama iš 1.5 lentelės.

1.5 lentelė

Pastogių ertmių šiluminė varža R_u, m²·K/W

Stogo rūšis	Ru, m^2·K/W
Čerpių stogas be ritininės dangos, ištisinio lentų pakloto ir pan.	0,06
Stogas su lakštine arba čerpių danga, su ritinine danga ir lentų paklotu	0,2
Tas pats kaip ir 2 eilutėje, su papildomu aliuminio ar kitokiu atspindinčiu paviršiumi, nukreiptu į pastogės pusę	0,3
Stogas su glaudžiai suleistų lentų ir ritininės dangos paklotu	0,3

Pastaba. Šios vertės taikomos neapšiltintiems stogams ir pastogėms virš apšiltintos perdangos. Pastogė gali būti vėdinama, tačiau oro judėjimo greitis ne didesnis kaip 1 m/s.

11. Plonų sluoksnių šiluminė varža R_q imama iš 1.6 lentelės.

1.6 lentelė

Plonų sluoksnių (plėvelių, kartono ir kt.) šiluminė varža R_q, m²·K/W

Plono sluoksnio padėtis	Ru, m^2·K/W
Glaudžiai prispaustas prie vieno iš atitvarinės konstrukcijų paviršių	0,02
Tarp atitvaros sluoksnių *	0,04

* Šiluminė varža R_q apibūdina plono sluoksnio šiluminę varžą, įskaitant šiluminę varžą, atsirandančią dėl nepakankamo šio sluoksnio sąlyčio su kitomis atitvaros dalimis.

12. Atitvaros iš termiškai nevienalyčių sluoksnių suminė šiluminė varža

Termiškai nevienalytės atitvaros suminė šiluminė varža R_s, m²×K/W, apskaičiuojama pagal formulę:

;                                                          (1.4)

čia:	R^I– didžiausioji suminės šiluminės varžos vertė, m^2×K/W;
	R^II– mažiausioji suminės šiluminės varžos vertė, m^2×K/W.

(1.4) formulė taikytina, jeigu skaičiavimo rezultatų santykinė paklaida e, %, apskaičiuota pagal (1.5) formulę, neviršija 15%:

.                                                       (1.5)

Jei formulės (1.5) apribojimų sąlygos netenkinamos, turi būti naudojami tikslesni šiluminės varžos nustatymo metodai, pvz., temperatūros laukų skaitmeniniai skaičiavimai arba eksperimentinis modeliavimas.

Didžiausioji ir mažiausioji varžų vertės apskaičiuojamos suskirsčius termiškai nevienalytę atitvarą (1.1 pav.) į būdingąsias dalis ir sluoksnius. Pirmiausia atitvara dalijama į būdingąsias dalis plokštumomis, lygiagrečiomis šilumos srauto krypčiai (1.2 pav.) ir apskaičiuojama didžiausioji suminės šiluminės varžos vertė. Toliau atitvara skaidoma į būdinguosius sluoksnius plokštumomis, statmenomis šilumos srauto per atitvarą krypčiai (1.3 pav.), ir apskaičiuojama mažiausioji suminės šiluminės varžos vertė.

Didžiausioji atitvaros suminės šiluminės varžos vertė R^I, m²×K/W, atitinkanti vidutinę atitvaros šiluminę varžą pagal būdingąsias atitvaros dalis, apskaičiuojama pagal formulę:

;                                                (1.6)

čia:	A – nagrinėjamos termiškai nevienalytės atitvaros skerspjūvio plotas (1.2 pav.), m^2:
	A = Aa + Ab +…+ Am,
	Aa= a×h, Ab= b×h, Am= m×h;
	Ra, Rb, …, Rm – kiekvienos dalies šiluminė varža (1.2 pav.), m^2×K/W:
	Ra= R1a + R2a +…+ Rna,
	Rb= R1b + R2b +…+ Rnb,
	Rm= R1m +R2m +…+ Rnm,

, , ............. .                       (1.7)

1.1 pav. Termiškai nevienalytės atitvaros pavyzdys	1.2 pav. Termiškai nevienalytės atitvaros suskirstymo į būdingąsias dalis ir sluoksnius schema skaičiuojant didžiausiąją suminę šiluminę varžą R^I

1.3 pav. Termiškai nevienalytės atitvaros suskirstymo į būdingąsias dalis ir sluoksnius schema, apskaičiuojant mažiausiąją suminę šiluminę varžą R^II

Atitvaros mažiausioji suminės šiluminės varžos vertė R^II, m²×K/W, atitinkanti būdingųjų sluoksnių vidutinių šiluminių varžų sumą, apskaičiuojama pagal formulę:

                                                   R^II = R₁ + R₂ +…+ R_n;                                                                      (1.8)

čia R₁, R₂, … R_n – atskirų sluoksnių vidutinės šiluminės varžos (žr. 1.3 pav.), m²×K/W.

Kiekvieno sluoksnio vidutinė šiluminė varža R_1, R₂... R_n, m²×K/W, apskaičiuojama taip:

,

;                (1.9)

čia R_na, R_nb, …, R_nm – n-tojo nevienalyčio sluoksnio vienalyčių dalių (a, b, … m) atitinkamos šiluminės varžos, m²×K/W, apskaičiuojamos pagal (1.7) formulę.

13. atitvaros šilumos perdavimo koeficientas U, W/(m²·K), apskaičiuojamas:

;                                                               (1.10)

čia R_t – atitvaros visuminė šiluminė varža W/(m²·K).

Apskaičiuotoji šilumos perdavimo koeficiento vertė suapvalinama vieneto šimtosios dalies tikslumu (iki dviejų skaitmenų po kablelio).

14. šilumos perdavimo koeficiento pataisa ΔU_fn dėl papildomo šilumos nutekėjimo per metalines jungtis

Jei termoizoliacinį sluoksnį kerta metalinės jungtys, jungiančios atitvaros vidaus ir išorės sluoksnius, atitvaros šilumos perdavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

;                                                         (1.11)

Pataisa ΔU_fn, W/(m²·K), apskaičiuojama:

;                                                   (1.12)

čia:	a – struktūrinis daugiklis (1.7 lentelė);
	lfn – metalinės jungties šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K);
	nfn – jungčių skaičius viename m^2;
	Afn – vienos jungties skerspjūvio plotas, m^2;
	dfn – skaičiuojamasis jungties ilgis, prilygintas termoizoliacinio sluoksnio storiui, m.

1.7 lentelė

Struktūrinio daugiklio a vertės

Jungčių vieta	a
Sienoje tarp mūro ir medienos	0
Sienoje tarp mūro ir betono	0,5
Sienoje tarp dviejų betono sluoksnių	0,6
tvirtinantys varžtai tarp stogo ritininės dangos ir metalo lakštų	0,6
tvirtinantys varžtai tarp stogo plastikinės dangos ir metalo lakštų	0,4
varžtai tarp metalinių lakštų	0,8

15. grindų šilumos perdavimo koeficientas

čia pateikiami grindų ant grunto ir rūsių atitvarų šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimo būdai. Kitais atvejais turi būti naudojami metodai, nurodyti [2.5], arba temperatūros laukų skaitmeniniai skaičiavimo metodai.

Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientas U, W/(m²·K), bendruoju atveju apskaičiuojamas pagal formulę:

;                                                        (1.13)

čia:	U0 – grindų ant grunto šilumos perdavimo pagrindinė dedamoji, priklausanti nuo grindų, ploto, jų formos ir grindis ribojančių sienų storio, W/(m^2·K);
	DY – pataisa, įvertinanti pakraščių vertikaliojo ir horizontaliojo apšiltinimo įtaką. Vertė apskaičiuojama pagal (1.21) arba (1.22) formules;
	B′ – būdingasis grindų matmuo, apskaičiuojamas taip:

;                                                            (1.14)

čia:	A – bendras grindų ant grunto plotas, m^2;
	P – grindų perimetras, m.

Dydžių A ir P vertėms apskaičiuoti imami pastato vidaus matmenys. Jei nagrinėjama patalpa turi ir vidines sienas, perimetrui apskaičiuoti imami tik išorės sienų ilgiai.

15.1. Grindų ant grunto su neapšiltintais pakraščiais šilumos perdavimo koeficientas

Šios grindys gali būti neapšiltintos arba su vienodu ištisiniu termoizoliaciniu sluoksniu (po grindų plokšte, jos viduje arba virš jos (1.4 pav.).

1.4 pav. Grindų ant grunto schema

Jei grindys ant grunto pakraščiuose nėra papildomai apšiltintos, tai antrasis (1.13) formulės narys lygus 0 ir formulė tampa tokia:

                                                               U = U₀.                                                                (1.15)

U₀ vertė apskaičiuojama taip:

- jei grindys neapšiltintos arba mažai apšiltintos (d_t < B′), tai:

;                                                (1.16)

- jei grindys gerai apšiltintos (d_t ≥ B′), tai:

;                                                      (1.17)

čia:	λgr – grunto projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K), imamas iš 8 priedo;
	dt – atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu, m:

;                                             (1.18)

čia:	Rf – grindų šiluminė varža, m^2·K/W;
	w – grindis ribojančios sienos storis, (1.4 pav.), m;
	lgr – grunto šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K).

Pastaba. Galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama.

15.2. Grindų ant grunto su apšiltintais pakraščiais šilumos perdavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal (1.13) formulę.

Pirmiausiai pagal (1.16) arba (1.17) formules apskaičiuojama U₀ vertė. Po to apskaičiuojama R′_ins:

                                                     R′_ins = R_ins – d_ins/l_gr;                                                      (1.19)

čia:	R′ins – grindų ant grunto papildomoji šiluminė varža, esant pakraščių apšiltinimui, m^2·K/W;
	Rins – pakraščių termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža, m^2·K/W;
	dins – pakraščių termoizoliacinio sluoksnio storis, m;
	lgr – grunto šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K).

tada apskaičiuojamas atstojamasis papildomojo apšiltinančio sluoksnio storis (išreikštas grunto sluoksnio storiu), m:

                                                           d′ = R′_ins·λ_gr.                                                            (1.20)

po to apskaičiuojama ΔΨ vertė, priklausanti nuo papildomo pakraščių termoizoliacinio sluoksnio pločio arba gylio D, apšiltinamų pakraščių šiluminės varžos bei tokio pat storio grunto sluoksnio šiluminės varžos:

a) kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą horizontaliai (1.5 pav.):

;                                     (1.21)

čia:	dt – apskaičiuojamas pagal (1.18) formulę;
	d’ – apskaičiuojamas pagal (1.20) formulę.

Formulė (1.21) taip pat taikoma, jei horizontalusis pakraščių termoizoliacinis sluoksnis įrengtas virš grindų plokštės arba išorinėje pamatų pusėje;

b) kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą vertikaliai pamatų vidinėje arba išorinėje pusėje (1.6 pav.):

                                     (1.22)

Kai pamato sienos požeminės dalies šilumos laidumo koeficientas mažesnis už grunto, priimama, kad ši pamato dalis yra vertikalusis apšiltinimas (1.7 pav.) ir apskaičiuojama pagal (1.22) formulę.

1.5 pav. Grindų ant grunto horizontalių pakraščių apšiltinimo schema

1.6 pav. Grindų ant grunto vertikaliojo pakraščių apšiltinimo schema

1.7 pav. Grindų ant grunto vertikaliojo pakraščių apšiltinimo schema (pamatų siena vertinama kaip vertikalusis termoizoliacinis sluoksnis)

15.3. Grindų su natūraliai vėdinamu pogrindžiu šilumos perdavimo koeficientas

šiuo atveju šilumos perdavimo koeficientas U, W/(m²·K), apskaičiuojamas iš formulės:

;                                                 (1.23)

čia:	Uf – perdangos tarp patalpos vidaus ir pogrindžio oro šilumos perdavimo koeficientas, W/(m^2·K);
	Ugr – pogrindžio grindų (grunto) šilumos perdavimo koeficientas, W/(m^2·K), apskaičiuojamas pagal (1.16) formulę;
	Uwv – pogrindžio sienų šilumos perdavimo koeficientas, apimantis šilumos perdavimą per antžemines pogrindžio sienas į išorę ir šio pogrindžio vėdinimo poveikį W/(m^2·K).

1.8 pav. Grindų virš nešildomo natūraliai vėdinamo pogrindžio schema

paviršių šiluminių varžų vertės imamos iš 1.1 lentelės.

U_gr apskaičiuojamas pagal (1.16) formulę, kur vietoje d_t įstatomas dydis d_gr:

                                             d_gr = w + l_gr·(R_si + R_gr + R_se);                                           (1.24)

čia:	Rgr –pogrindžio gringų suminė šiluminė varža, m^2·K/W;
	w – pogrindžio sienos storis, m;
	lgr – grunto šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K).

Jei vidutinis pogrindžio gylis z yra didesnis už 0,5 m, tai skaičiuojama pagal [2.5] (F.2) formulę. pogrindžio sienų šilumos perdavimo koeficientas U_wv apskaičiuojamas:

(1.25)

čia:	h – grindų aukštis nuo grunto paviršiaus, m (1.8 pav.). Jei h yra nevienodas visu grindų perimetru, formulėje (1.25) reikia imti vidutinę h vertę;
	Av – pogrindžio vėdinimo angų plotas vienam perimetro metrui, m^2/m;
	v – vidutinis vėjo greitis 10 m aukštyje, m/s;
	fw – užuovėjos faktorius (žr. 1.8 lentelę);
	Uw – pogrindžio sienų antžeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas, W/(m^2·K).

1.8 lentelė

Užuovėjos faktoriaus f_w vertės

Užuovėjos lygis	fw
Pastatas apsaugotas nuo vėjo (pvz., miesto viduryje)	0,02
Vidutiniškai apsaugotas (pvz., priemiesčiuose)	0,05
Neapsaugotas (pvz., atvirose vietose)	0,10

15.4. šildomo rūsio atitvarų požeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas

Rūsio visų atitvarų požeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas U, W/(m²·K), apskaičiuojamas taip (1.9 pav.):

;                                                (1.26)

čia:	z – rūsio sienos požeminės dalies aukštis, m. Kai z = 0, šilumos perdavimo koeficientas U skaičiuojamas pagal (1.15) – (1.17) formules;
	Ubf – šildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas;
	Ubw – rūsio sienų požeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas;
	A – rūsio grindų plotas, m^2;
	P – išorinių rūsio atitvarų perimetras, m.

1.9 pav. Šildomo rūsio schema

Dydžių A ir P vertėms apskaičiuoti imami pastato vidaus matmenys. Jei nagrinėjama patalpa turi ir vidines atitvaras, perimetrui apskaičiuoti imami tik išorės atitvarų ilgiai.

Šildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas U_bf apskaičiuojamas pagal formules:

a) neapšiltintų arba mažai apšiltintų rūsio grindų (d_t + 0,5·z < B′):

;                                     (1.27)

b) gerai apšiltintų rūsio grindų (d_t + 0,5·z ≥ B′):

.                                             (1.28)

U_bf skaičiavimui reikia nustatyti d_t ir B′. Tada rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) atstojamasis storis lygus:

                                               d_t = w + l_gr·(R_si + R_bf+ R_se);                                         (1.29)

čia:R_bf – rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) suminė varža, m²·K/W. Apskaičiuojant R_bf, galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama.

Šildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas U_bw apskaičiuojamas pagal formulę:

;                                         (1.30)

(1.30) formulė naudojama, kai d_w ≥ d_t. Jeigu d_w < d_t, tada vietoje d_t imama d_w:

;                                            (1.31)

čia:	dw –atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis, m;
	Rbw – rūsio sienos požeminės dalies suminė šiluminė varža, m^2·K/W.

Tuo atveju, jei tik po dalimi pastato yra rūsys, o kitoje dalyje – grindys ant grunto, skaičiuoti galima tiktai apytiksliai, tariant, kad po visu pastatu yra rūsys, tačiau jo įgilinimas imamas lygus pusei rūsio įgilinimo.

15.5. Nešildomo vėdinamo rūsio atitvarų šilumos perdavimo koeficientas, kai žinoma oro kaita rūsyje

Žemiau pateiktos formulės naudojamos, jei nešildomi rūsiai vėdinami išorės oru. Šilumos perdavimo koeficientas apskaičiuojamas iš formulės:

;                         (1.32)

čia:	Uf – pirmo aukšto grindų perdangos šilumos perdavimo koeficientas (tarp šildomos vidaus aplinkos ir rūsio), W/(m^2·K), apskaičiuojamas pagal (1.1) formulę;
	Uw – rūsio sienų antžeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas, W/(m^2·K), apskaičiuojamas pagal (1.1) formulę;
	n – oro kaita, vėdinant išorės oru, kartais per valandą;
	V – rūsio tūris, m^3;
	Ubf – rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas, W/(m^2·K), apskaičiuojamas pagal (1.27) arba (1.28) formules;
	Ubw – rūsio sienų požeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas, W/(m^2·K), apskaičiuojamas pagal (1.30) formulę;
	h – rūsio sienų antžeminės dalies aukštis iki pirmo aukšto grindų viršaus (1.9 pav.), m;
	z – rūsio sienų požeminės dalies aukštis nuo rūsio grindų plokštės apačios (1.9 pav.), m;
	P – pirmo aukšto grindų perimetras, m;
	A – pirmo aukšto grindų plotas, m^2.

Nesant duomenų apie oro kaitą rūsyje, priimama n = 0,3 karto per valandą oro kaitą.

Vidutinė rūsio temperatūra gali būti apskaičiuojama pagal (1.34) formulę.

15.6. Šildomų grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientas

Šilumos perdavimo koeficientas, kai grindų plokštėje yra šildymo sistema, tolygiai paskirstanti šilumą, skaičiuojamas padarius tokius pakeitimus:

- vidaus temperatūra θ_i pakeičiama vidutine šildymo elementų plokštumos temperatūra θ_el;

- skaičiuojant dydžio d_t vertę, reikia vertinti tiktai sluoksnių, esančių žemiau šildymo elementų plokštumos, šilumines varžas, sienų storį bei išorės paviršiaus varžą.

Dažniausiai šildymo elementų plokštumos temperatūra grindų plokštės viduje yra nežinoma, kadangi, reguliuojant patalpos temperatūrą, šios plokštumos temperatūra svyruoja arba periodiškai kinta per parą (naktį patalpos temperatūra sumažinama arba šildymas visiškai išjungiamas). Tuomet vidutinė grindų paviršiaus temperatūra gali būti įvertinta pagal [2.5] nurodymus, panaudojant [2.6] ir [2.7] duomenis.

16. Langų šilumos perdavimo koeficientas U_wd

Lango šilumos perdavimo koeficientas apskaičiuojamas kaip atstojamasis šilumos perdavimo koeficientas per lango rėmą ir įstiklintą dalį. Įstiklintos dalies šilumos perdavimo koeficientas priklauso nuo stiklų skaičiaus, stiklų rūšies (paprastas stiklas, su atspindinčia danga ir pan.), oro tarpų storio ir dujų rūšies stiklo paketuose.

Langų šilumos perdavimo koeficientas U_wd, W/(m²×K), turi būti apskaičiuotas pagal [2.8].

Jeigu yra žinomos lango rėmo ir įstiklintos dalies šilumos perdavimo koeficientų vertės bei lango matmenys, lango šilumos perdavimo koeficientas U_wd apskaičiuojamas, W/(m²×K):

;                                        (1.33)

čia:	Ug – įstiklintos dalies šilumos perdavimo koeficientas, W/(m^2×K);
	Ufr – rėmo šilumos perdavimo koeficientas, W/(m^2×K);
	Yg – ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas dėl įstiklinimo, tarpiklių ir rėmo šiluminės sąveikos, W/(m×K);
	Ag – įstiklintos dalies plotas, m^2;
	Afr – lango rėmo plotas, m^2;
	lg – įstiklinimo perimetro ilgis, m.

Lango plotas A_wd yra rėmo ploto A_fr ir įstiklinimo ploto A_g suma.

Lango įstiklintas plotas A_g yra mažiausias matomasis plotas, žiūrint iš abiejų pusių.

Lango rėmo plotas A_fr yra didesnės rėmo projekcijos į plokštumą, lygiagrečią su įstiklinimo plokšte, žiūrint iš abiejų pusių, plotas.

Įstiklinimo perimetras l_g yra lango arba durų stiklo lakštų matomųjų perimetrų suma.

Ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas dėl įstiklinimo, tarpiklių ir rėmo šiluminės sąveikos Y_g, W/(m×K) imamas iš [2.8].

Įstiklintos dalies šilumos perdavimo koeficientas turi būti apskaičiuotas pagal [2.8] nurodymus arba nustatytas bandymais. Įstiklintos dalies šilumos perdavimo koeficientų vertės (kur tinka) gali būti priimtos pagal [2.8].

Langų rėmų šilumos perdavimo koeficientui apskaičiuoti gali būti naudojamos U_fr vertės, apskaičiuotos skaitmeninio skaičiavimo metodais (baigtinių elementų, baigtinių skirtumų) pagal [2.9] arba nustatytos tiesioginiais matavimais pagal [2.13].

Jeigu nėra kitokios informacijos, atitinkamų rėmų tipų vertės gali būti apskaičiuojamos naudojant [2.8] duomenis.

17. šilumos perdavimas per pastato atitvarų ilginius šiluminius tiltelius

Pagrindinės šiluminių tiltelių buvimo vietos: pastato atitvarų sandūros, sienų kampai, sienų ir perdangų jungtys, langų ir durų apvadai, pan. [2.10].

Apytikrės šilumos perdavimo koeficiento per ilginius šiluminius tiltelius vertės apskaičiuojamos pagal [2.11], [2.12]. Tiksliems skaičiavimams turi būti naudojami temperatūrinių laukų skaitmeniniai skaičiavimo metodai.

Dažnai sutinkamų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento vertės, apskaičiuotos pagal [2.12], imant išorinius atitvarų matmenis, pateikiamos Reglamento 7 priede.

Ilginių šiluminių tiltelių ilgiai imami pagal išorinius pastato matmenis arba atstumus tarp ašių (Reglamento 3 priedas).

18. Nešildomos patalpos temperatūros skaičiavimas

Nešildomos patalpos temperatūra skaičiuojama taip:

;                 (1.34)

čia:	qu – vidutinė nešildomos patalpos temperatūra šildymo laikotarpiu, ^oC;
	qe – vidutinė išorės oro temperatūra šildymo laikotarpiu, ^oC;
	qi – šildomos patalpos temperatūra šildymo laikotarpiu, ^oC;
	Ai – atitvarų plotas, skiriantis šildomą patalpą nuo nešildomos, m^2;
	Ae – nešildomos patalpos išorės atitvarų plotas, m^2;
	Ui – atitvarų, skiriančių šildomą patalpą nuo nešildomos, šilumos perdavimo koeficientai, W/m^2·K;
	Ue – atitvarų, skiriančių nešildomą patalpą nuo išorės, šilumos perdavimo koeficientai, W/m^2·K;
	V – nešildomos patalpos tūris, m^3;
	c – savitoji oro šiluminė talpa, c = 0,279 Wh/(kg K);
	r – oro tankis (apytiksliai r = 1,2 kg/m^3);
	n – vidutinė oro apykaita nešildomojoje patalpoje šildymo laikotarpio metu, kartais/h;
	Fhg – vidutiniai šilumos pritekėjimai (vidiniai + išoriniai) į nešildomą patalpą šildymo laikotarpiu, W. Nustatoma pagal [2.2].

Skaičiavimo lygtis išvesta iš lygybės:

.          (1.35)

Tai šilumos kiekių balanso lygtis, išreikšta šilumos srautais. Šilumos srautas, perduodamas iš šildomos patalpos į nešildomą, yra lygus šilumos srautui iš nešildomos patalpos į išorę, įvertinant pašildymą infiltruojamo išorės oro į nešildomą patalpą bei šilumos pritekėjimus į ją.

1.10 pav. Pastato su nešildoma patalpa schema

19. Grindų paviršiaus šilumos imlumo skaičiavimas

šiame skyriuje pateikta skaičiavimo tvarka, kuri bendruoju atveju gali būti taikoma apskaičiuoti bet kurios atitvaros vidaus paviršiaus šilumos imlumą.

19.1. Projektinis atitvaros sluoksnio šilumos imlumo koeficientas esant 24 h periodui, W/(m²·K), apskaičiuojamas pagal formulę:

;                                                (1.36)

čia:	λds – projektinis atitvaros sluoksnio šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K);
	c – atitvaros sluoksnio savitoji šilumos talpa, J/(kg·K), nustatoma taip:

;                                                              (1.37)

čia:	co – sausos medžiagos savitoji šiluminė talpa, J/(kg·K);
	u – masinis medžiagos drėgnis eksploatavimo sąlygomis, %;
	ρ – atitvaros sluoksnio tankis eksploatavimo sąlygomis, kg/m^3.

Pagrindinių statybinių medžiagų, naudojamų grindims įrengti, c₀ ir ρ vertės pateiktos [2.1] ir 8 priede.

19.2. Atitvaros šiluminė inercija D apskaičiuojama pagal formulę:

                                                 D=R₁·S₁+R₂·S₂+...+R_n·S_n                                                  (1.38)

čia:	R1, R2,..., Rn – atskirų atitvaros sluoksnių šiluminės varžos, m^2·K/W, nustatomos pagal šio priedo 3 p.;
	S1, S2,..., Sn – atskirų atitvaros sluoksnių projektiniai šilumos imlumo koeficientai (esant 24h periodui), W/(m^2·K).

19.3. Grindų paviršiaus šilumos imlumas Y_si

Jei grindų pirmojo sluoksnio šiluminė inercija D = R₁ · S₁ ≥ 0,5, tai grindų paviršiaus šilumos imlumas apskaičiuojamas pagal formulę:

                                                             Y_si= 2 · S_1.                                                                                  (1.39)

Pirmuoju sluoksniu imama grindų danga (t. y. pirmasis atitvaros sluoksnis iš vidaus į išorę).

Jei pirmųjų grindų n sluoksnių (n ≥ 1) suminė šiluminė inercija D₁ + D₂ +... + D_n< 0,5, tačiau (n+1) sluoksnių šiluminė inercija D₁ + D₂ +... + D_n+1 ≥ 0,5, tai vidinio grindų paviršiaus šilumos imlumas Y_si nustatomas nuosekliai skaičiuojant atskirų konstrukcijos sluoksnių paviršių šilumos imlumą, pradedant n-tuoju ir baigiant pirmuoju sluoksniu:

n-tajam sluoksniui Y_n apskaičiuojamas pagal šią formulę:

;                                                     (1.40)

i-tajam sluoksniui (i = n-1, n-2,..., 1) – pagal formulę:

.                                                   (1.41)

Grindų paviršiaus šilumos imlumas Y_si prilyginamas apskaičiuotam pirmojo sluoksnio šilumos imlumui.

______________

STR 2.05.01:2005

2 priedas

IŠORINIŲ ATITVARŲ DRĖGMINĖS BŪKLĖS SKAIČIAVIMO METODAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiame Reglamento priede pateikiami supaprastinti skaičiavimo metodai, kaip įvertinti atitvarų paviršių ir jų sluoksnių įdrėkimą.

1.2. Galima naudotis ir kitais, tikslesniais skaičiavimo metodais. Pirmenybė teikiama sprendimui, kurio dėka gaunamas rezultatas su mažiausia rizika.

1.3. Šiame priede pateiktais metodais nustatoma, kokia turi būti atitvaros vidaus paviršiaus temperatūra, kad būtų išvengta pavojingo paviršiaus įdrėkimo, įskaitant pelėsių susidarymo galimybę. Šiais skaičiavimo metodais taip pat įvertinamas metų eigoje atitvarų viduje susikaupiantis ir išgaruojantis drėgmės kiekis.

II. NUORODOS

2. Šiame Reglamento priede pateiktos nuorodos į dokumentus:

2.1. STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 2003, Nr. 80-3670);

2.2. HN 42-2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ (Žin., 2004, Nr. 105-3911);

2.3. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 24-394; 2002, Nr. 96-4230);

2.4. LST EN ISO 13788:2002 „Higroterminės statybinių komponentų ir dalių charakteristikos. Vidinio paviršiaus temperatūra siekiant išvengti pavojingo paviršiaus drėgnio ir kondensacijos plyšiuose. Apskaičiavimo metodai (ISO 13788:2001)“;

2.5. LST EN ISO 10211-1:2000 „Statybinių konstrukcijų šilumos tilteliai. Šilumos srautų ir paviršiaus temperatūrų apskaičiavimas. 1 dalis. Bendrieji apskaičiavimo metodai (ISO 10211-1:1995)“;

2.6. LST EN ISO 9346:1999 „Termoizoliacija. Masės pernaša. Fizikiniai dydžiai ir apibrėžimai (ISO 9346:1987“;

2.7. LST EN 12524:2000 „Statybinės medžiagos ir gaminiai. Higroterminės savybės. Projektinių verčių lentelės“;

2.8. LST EN ISO 10456:2000 „Statybinės medžiagos ir gaminiai. Šiluminių dydžių deklaruojamųjų ir projektinių verčių nustatymas (ISO 10456:1999)“;

2.9. LST EN ISO 12572:2002 „Higroterminės statybinių medžiagų ir gaminių charakteristikos. Pralaidumo vandens garams savybių nustatymas (ISO 12572:2001)“;

2.10. LST EN ISO 6946:2000 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimas. Apskaičiavimo metodas (ISO 6946:1996)“.

III. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

3. Šiame Reglamento priede vartojami dydžiai, jų simboliai ir vienetai:

3.1. Atitvaros vidaus paviršiaus temperatūrinis faktorius (¦_Rsi) – atitvaros vidaus paviršiaus ir išorės temperatūrų skirtumas, padalytas iš vidaus ir išorės oro temperatūrų skirtumo, apskaičiuotas įvertinant vidaus paviršiaus šiluminės varžos vertę R_si [2.4]:

;

(2.1)

čia: q_si – apskaičiuojama iš formulės .

Atitvaros vidaus paviršiaus temperatūrinio faktoriaus apskaičiavimo metodas sudėtingoms konstrukcijoms pateiktas [2.5];

3.2. Projektinis atitvaros vidaus paviršiaus temperatūrinis faktorius (¦_{Rsi. min}) – minimali priimtina atitvaros vidaus paviršiaus temperatūrinio faktoriaus vertė [2.4]:

;

(2.2)

3.3. Minimali priimtina atitvaros vidaus paviršiaus temperatūra – mažiausia atitvaros vidinio paviršiaus temperatūra, kuriai esant pradeda augti pelėsiai [2.4];

3.4. Vidinis drėgmės prieaugis Dn – į patalpą patenkantis drėgmės srautas, padalytas iš oro pasikeitimo dažnio patalpoje ir patalpos tūrio [2.4]:

, kg/m^3;

(2.3)

čia:	G – į patalpą patenkantis drėgmės srautas, kg/h;
	n – oro pasikeitimo dažnis patalpoje, h^-1;
	V – patalpos tūris, m^3;

3.5. Vidaus oro dalinio vandens garų slėgio prieaugis (Dp) – į patalpą patenkantis drėgmės srautas, padaugintas iš dujų konstantos vandens garams ir temperatūros vidurkio tarp vidaus ir išorės oro, padalytas iš oro pasikeitimo dažnio patalpoje ir patalpos tūrio [2.4]:

, Pa;

(2.4)

čia:	Rv – dujų konstanta vandens garams, Rv=462 Pa×m^3/(K×kg);
	Ti ir Te – vidaus ir išorės oro temperatūra, K.

Pagal vidaus oro dalinį vandens garų slėgio prieaugį patalpos gali būti klasifikuojamos į penkias drėgnumo klases (žr. Reglamento 4 priedą);

3.6. Medžiagos sluoksnio garinei varžai lygiavertis oro sluoksnio storis s_d (sutrumpintai – lygiavertis oro sluoksnio storis s_d) – atitinkamo storio nejudančio oro sluoksnis, turintis tokią pačią garinę varžą kaip ir medžiagos sluoksnis [2.4]:

, m;

(2.5)

3.7. Santykinis oro drėgnis (j) – dalinio vandens garų slėgio santykis su vandens garų soties slėgiu esant tam tikrai temperatūrai [2.4]:

, %;

(2.6)

3.8. Vandens garų soties slėgis (p_sat) – maksimalus vandens garų slėgis esant normaliam barometriniam slėgiui ir tam tikrai temperatūrai [2.4]:

, kai temperatūra q³0 °C;

(2.7)

, kai temperatūra q<0 °C;

(2.8)

3.9. Sočiųjų vandens garų temperatūra – sočiųjų vandens garų temperatūra esant normaliam barometriniam slėgiui [2.4]:

, kai psat³610,5 Pa;

(2.9)

, kai psat<610,5 Pa;

(2.10)

3.10. Kritinis paviršiaus drėgnis – oro santykinis drėgnis prie paviršiaus, kuris skatina paviršiaus gadinimą, ypač pelėsių augimą [2.4].

4. Kiti simboliai, dydžiai ir vienetai [2.6]:

Simbolis	Dydis	Vienetai
G	į patalpą patenkantis drėgmės srautas	kg/h
Ma	plokštumoje ploto vienete susikaupęs drėgmės kiekis	kg/m^2
R	šiluminė varža	m^2×K/W
Rv	dujų konstanta vandens garams =462	Pa×m^3/(K×kg)
T	temperatūra	K
U	šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2×K)
V	pastato vidaus tūris	m^3
d	medžiagos sluoksnio storis	m
¦Rsi	atitvaros vidaus paviršiaus temperatūrinis faktorius	-
¦Rsi. min	projektinis atitvaros vidaus paviršiaus temperatūrinis faktorius	-
g	vandens garų srauto tankis	kg/(m^2×s)
n	oro pasikeitimo dažnis	h^-1
p	dalinis vandens garų slėgis	Pa
pi	vidaus oro dalinis vandens garų slėgis	Pa
pe	išorės oro dalinis vandens garų slėgis	Pa
psat	vandens garų soties slėgis	Pa
Dp	vidaus oro dalinio vandens garų slėgio prieaugis	Pa
q	šilumos srauto tankis	W/m^2
sd	medžiagos sluoksnio garinei varžai lygiavertis oro sluoksnio storis (sutrumpintai – lygiavertis oro sluoksnio storis)	m
t	laikas	s
u	masinis medžiagos drėgnis	kg/kg
dp^air	oro vandens garų laidumas dalinio garų slėgio atžvilgiu	kg/(m×s×Pa)
v	tūrinis oro drėgnis	kg/m^3
Dv	vidinis drėgmės prieaugis	kg/m^3
j	santykinis oro drėgnis	%
lds	medžiagos projektinis šilumos laidumo koeficientas	W/(m×K)
m	vandens garų varžos faktorius	-
q	temperatūra	°C
qsi. min	minimali priimtina paviršiaus temperatūra	°C

5. Reglamento priede vartojami poraidžiai:

c –	kondensacija;	n –	skaičius (kiekis);
cr –	kritinė vertė;	s –	paviršius;
e –	išorė;	sat –	vertė prisotintoje būsenoje;
ev –	garavimas;	se –	išorinis paviršius;
i –	vidus;	si –	vidinis paviršius;
min –	minimali vertė;	t –	suminis viso komponento ar elemento.
j –	numeris;

IV. PRADINIAI SKAIČIAVIMO DUOMENYS

6. Medžiagų ir gaminių savybės

Skaičiavimams turi būti naudojamos projektinės fizikinių dydžių vertės. Gali būti naudojamos medžiagos ar gaminio specifikacijoje nurodytos projektinės fizikinių dydžių vertės arba projektinės vertės, nustatytos pagal 2.1 lentelėje minimus standartus:

2.1 lentelė

Medžiagų ir gaminių savybės

Fizikinis dydis	Simbolis	Projektinės vertės
Šilumos laidumo koeficientas Šiluminė varža	lds R	Paimtos iš [2.7] arba nustatytos pagal [2.1] ar [2.8]
Vandens garų varžos faktorius Medžiagos sluoksnio garinei varžai lygiavertis oro sluoksnio storis	m sd	Paimtos iš [2.7] arba nustatytos pagal [2.1] ar [2.9]

Šilumos laidumo koeficientas l_ds ir vandens garų varžos faktorius m taikytini vienalytėms medžiagoms, o šiluminė varža R ir lygiavertis oro sluoksnio storis s_d taikytini sudėtiniams gaminiams arba gaminiams be aiškiai apibrėžto storio.

Oro sluoksnių šiluminė varža imama iš Reglamento 1 priedo. Bet kokio oro tarpo garinei varžai lygiavertis oro sluoksnio storis s_d yra prilyginamas 0,01m, neatsižvelgiant į sluoksnio storį ir jo padėtį.

7. Klimato sąlygos

7.1. Statinio vieta

Išorės oro parametrai turi atitikti statinio vietovės klimato duomenis.

7.2. Laiko periodas

Skaičiavimais vertinant pelėsių augimo ant atitvaros paviršiaus riziką arba vertinant kondensacijos pavojų atitvaros viduje turi būti naudojami vidutiniai mėnesiniai klimato duomenys, pateikti 2.2 lentelėje [2.3].

Skaičiavimais vertinant kondensacijos riziką ant mažos šiluminės inercijos elementų paviršių, pvz., langų ir jų rėmų, turi būti naudojama lentelėje 2.3 nurodyta minimali metinė paros temperatūra (Pastaba. Skaičiavimuose numatyta, kad vieną dieną per pusę metų tam tikra kondensacija galima).

2.2 lentelė

Vidutinės mėnesinės išorės oro temperatūros (°C) ir vidutiniai mėnesiniai išorės oro santykiniai drėgniai (%) įvairiuose Lietuvos miestuose

	Metų mėnuo
Miestas	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
Biržai	-5,7	-5,2	-1,2	5,5	12,1	15,7	16,7	15,9	11,4	6,7	1,5	-3,2
	84	82	79	74	69	72	77	79	83	85	88	87
Dūkštas	-6,8	-5,9	-1,9	5,2	12,1	15,5	16,8	15,9	11,2	6,2	0,9	-3,8
	87	85	81	74	70	72	76	79	84	86	89	89
Dotnuva	-5,4	-4,7	-0,8	5,6	12,3	15,8	17	16,4	11,8	6,9	1,7	-2,5
	87	85	82	75	70	74	76	77	82	85	89	89
Kaunas	-5,2	-4,3	-0,4	5,8	12,4	15,8	16,9	16,4	11,9	7,1	1,8	-2,3
	86	83	81	75	72	74	77	78	82	86	89	89
Kybartai	-4,4	-3,7	0,2	6,2	12,4	15,4	16,9	16,5	12,4	7,8	2,5	-1,9
	86	85	81	75	72	75	78	79	82	85	88	89
Klaipėda	-2,8	-2,6	0,3	5	10,6	14,3	16,6	16,8	13,3	9	3,9	-0,1
	84	82	80	78	75	79	79	79	80	82	85	85
Laukuva	-5,3	-4,7	-1,2	4,8	11,3	14,9	16,1	15,5	11,2	6,7	1,4	-2,8
	88	86	82	76	72	74	79	80	85	88	91	91
Lazdijai	-5,5	-4,7	-0,5	6,1	12,4	15,6	16,6	16,2	12	7,4	1,9	-2,7
	87	85	81	73	69	72	75	76	80	84	88	89
Nida	-3,2	-2,9	-0,1	4,9	11	15,3	17,2	17,3	13,7	9,2	3,9	-0,1
	86	85	84	81	78	77	78	78	80	83	86	86
Panevėžys	-5,3	-4,7	-0,6	5,6	12,3	15,7	17,1	16,2	11,7	6,9	1,9	-2,9
	85	83	80	74	70	73	77	78	82	85	88	88
Raseiniai	-5,4	-4,7	-1	5,3	11,7	15,2	16,4	15,8	11,5	6,8	1,6	-2,8
	88	86	83	77	72	74	78	80	84	88	91	90
Šiauliai	-5,1	-4,7	-1	5,2	11,8	15,5	16,7	16,1	11,7	7	1,8	-2,6
	87	84	81	74	69	71	75	78	82	85	88	89
Šilutė	-3,8	-3,3	0,3	5,7	11,7	15,3	16,7	16,3	12,4	8	2,9	-1,1
	87	85	81	76	72	74	78	80	83	85	88	89
Telšiai	-4,7	-4,4	-0,9	4,8	11,2	14,9	16,4	15,7	11,5	7	1,7	-2,3
	87	85	81	75	70	73	77	79	83	86	89	89
Ukmergė	-5,7	-4,8	-0,8	5,9	12,5	15,7	16,8	16,2	11,8	7	1,8	-2,8
	85	83	80	75	71	74	77	78	82	84	88	88
Utena	-6	-5,2	-1,2	5,5	12,2	15,6	16,8	15,9	11,4	6,6	1,4	-3,2
	85	83	79	74	70	72	75	78	82	84	87	88
Varėna	-5,8	-4,6	-0,7	6	12,3	15,7	16,9	16,2	11,7	6,8	1,9	-2,8
	84	82	77	72	69	71	74	76	80	84	87	88
Vėžaičiai	-4	-3,7	-0,4	5,1	11,3	14,9	16,3	15,9	11,9	7,6	2,5	-1,5
	88	85	81	77	71	74	78	80	83	85	88	90
Vilnius	-6,4	-5,2	-0,9	5,5	12,3	15,6	16,7	16	11,3	6,3	0,9	-3,2
	87	84	80	73	68	72	75	77	82	86	89	90

2.3 lentelė

Minimali metinė išorės oro paros temperatūra įvairiuose Lietuvos miestuose [2.3]

Miestas	Minimali metinė išorės oro paros temperatūra, °C
Kaunas	-27
Klaipėda	-24
Šiauliai	-27
Telšiai	-26
Vilnius	-27

7.3. Temperatūros

Skaičiavimams turi būti naudojamos šios temperatūros [2.4]:

- išorės oro temperatūra, kaip nurodyta 7.2 punkte;

- greta statinio elemento esančio grunto temperatūra. Turi būti naudojamos vidutinės metinės išorės oro temperatūrų vertės.

- vidaus oro temperatūra. Nustatoma pagal pastato ar jo patalpų paskirtį.

7.4. Drėgminės sąlygos

Drėgminės sąlygos įvertinamos taip [2.4]:

- išorės oro drėgminėms sąlygoms apibūdinti naudojamas vandens garų dalinis slėgis p_e.

Vidutinis mėnesinis dalinis vandens garų slėgis p_e apskaičiuojamas pagal vidutinę mėnesinę temperatūrą q_e ir vidutinį mėnesinį santykinį oro drėgnį j_e:

, Pa;

(2.11)

čia p_{sat. e –} išorės oro vandens garų soties slėgis, Pa, esant vidutinei mėnesinei išorės oro temperatūrai q_e.

Atliekant mažos šiluminės inercijos elementų kondensacijos rizikos skaičiavimus, pvz., langų ir jų rėmų, išorės oro santykinis drėgnis priimamas 95 %;

- grunto drėgminės sąlygos.

Grunto drėgnis prilyginamas santykiniam oro drėgniui 100 %;

- vidaus (patalpų) oro drėgnis.

Kai patalpose palaikomas pastovus santykinis oro drėgnis j_{i. const} (pvz., yra oro kondicionavimo sistema), vidaus oro dalinis vandens garų slėgis apskaičiuojamas [2.4]:

, Pa;

(2.12)

čia p_{sat. i –} vidaus oro vandens garų soties slėgis, Pa, esant vidaus oro temperatūrai q_i.

Kitais atvejais vidaus oro dalinis vandens garų slėgis apskaičiuojamas [2.4]:

, Pa.

(2.13)

Formulėse (2.12) ir (2.13) neįvertinta, kad išorės temperatūrų pokyčiai, kintanti saulės spinduliuotė, medžiagų higroskopinė inercija, nepastovus patalpų šildymas gali turėti įtakos išorinėms drėgminėms sąlygoms. Ypač ši įtaka gali pasireikšti šiluminių intarpų zonose iš didelės šiluminės inercijos statybinių medžiagų. Minėtose formulėse taip pat neįvertinta, kad gyventojų elgsena gali daryti įtaką patalpų ventiliacijai.

8. Paviršių varžos

8.1. Šilumos perdavimas

Įvertinant pelėsių augimą atitvaros paviršiuje ir vykdant drėgmės kondensavimosi atitvaros viduje skaičiavimus, imamos 2.4 lentelėje nurodytos paviršių šiluminių varžų R_se ir R_si vertės [2.4]:

2.4 lentelė

Paviršių šiluminės varžos

Pavadinimas	Šiluminė varža m^2×K/W
Išorės paviršiaus šiluminė varža Rse	0,04
Vidaus paviršiaus šiluminė varža Rsi:
įstiklintų paviršių ir rėmų	0,13
visų kitų paviršių	0,25

8.2. Vandens garų pernešimas

Paviršių garinės varžos daro nežymią įtaką Reglamente pateiktų skaičiavimo metodų tikslumui, todėl jos nevertinamos.

V. PAVIRŠIAUS TEMPERATŪROS SKAIČIAVIMAS NORINT IŠVENGTI KRITINIO PAVIRŠIAUS DRĖGNUMO

9. Įvadas

Čia pateikiami metodai pastato elementų projektavimui, neleidžiantys susidaryti nepalankiems poveikiams dėl kritinio paviršių drėgnio, pvz., pelėsių augimui.

Kondensacija paviršiuose gali suardyti neapsaugotas ir jautrias drėgmei statybines medžiagas. Trumpalaikė ir nedidelė kondensacija gali būti priimtina, pvz., ant langų ir vonios plytelių paviršių, jei paviršiai neabsorbuoja drėgmės ir naudojamos pakankamos priemonės drėgmės kontaktui užkirsti su gretimomis jautriomis drėgmei medžiagomis.

Jei keletą dienų santykinis oro drėgnis atitvaros paviršiuje viršija 80 %, atsiranda pelėsių augimo rizika.

10. Nustatomi parametrai

Be išorės klimato (oro temperatūros ir drėgnio), trys parametrai lemia kondensaciją paviršiuose ir pelėsių augimą:

- kiekvieno pastato elemento „šiluminė kokybė“, įvertinanti šiluminę varžą, šiluminius tiltelius, geometriją, vidinių paviršių varžas. Šiluminė kokybė gali būti išreikšta vidaus paviršiaus temperatūriniu faktoriumi f_Rsi.

- drėgmės kiekis viduje, žr. 7.4 punktą;

- vidaus oro temperatūra ir šildymo sistema.

Žemesnė patalpų temperatūra dažniausiai pavojingesnė. Ypač kambariams, kurie mažai šildomi, periodiškai šildomi arba nešildomi ir vandens garai į juos gali patekti iš gretutinių šiltesnių patalpų. Šildymo sistema lemia oro judėjimą ir temperatūros pasiskirstymą patalpose ir todėl atskiri šaltesni atitvarų paviršių plotai gali tapti kritiškesni.

11. Skaičiavimo būdas tikslu išvengti pelėsių augimo atitvarų paviršiuje

Norint išvengti pelėsių augimo, santykinis oro drėgnis atitvaros paviršiuje neturi viršyti 80%.

Kiekvienam metų mėnesiui turi būti atlikti šie skaičiavimai [2.4]:

- pagal 7.3 punktą nustatyta išorės oro temperatūra;

- pagal 7.4 punktą ir (2.11) formulę nustatytas išorė oro vidutinis mėnesinis vandens garų dalinis slėgis p_e;

- nustatyta projektinė vidaus oro temperatūra q_i. Įvairios paskirties visuomeninėms ir gyvenamoms patalpoms ši temperatūra gali būti nustatyta iš [2.2], o pramonės ir žemės ūkio pastatų patalpų temperatūros imamos pagal nustatytus technologinius reikalavimus;

- pagal 7.4 punktą ir (2.12) arba (2.13) formules apskaičiuotas patalpų oro dalinis vandens garų slėgis p_i;

- apskaičiuotas minimalus priimtinas vandens garų soties slėgis p_sat(q_si), esant atitvaros paviršiaus temperatūrai q_si ir maksimaliam priimtinam santykiniam oro drėgniui atitvaros paviršiuje 80 %:

, Pa;

(2.14)

Pastaba. Vietoje santykinio oro drėgnio atitvaros paviršiuje 80 %, kuris įvertina pelėsių augimo sąlygas, (2.14) formulėje gali būti panaudotas santykinis oro drėgnis 60 %, kuris apibūdina plieno korozijos pradžią.

- pagal (2.9) arba (2.10) formules apskaičiuota minimali priimtina paviršiaus temperatūra q_{si. min} esant pagal (2.14) formulę nustatytam minimaliam priimtinam vandens garų soties slėgiui p_sat(q_si);

- turint nustatytas temperatūrų q_{si. min}, q_i ir q_e, vertes, pagal (2.2) formulę apskaičiuotas projektinis atitvaros temperatūrinis faktorius ¦_{Rsi. min}.

Mėnuo, kurio temperatūrinis faktorius ¦_{Rsi. min} didžiausias, yra nepalankiausias. Šis didžiausias temperatūrinis faktorius žymimas simboliu ¦_{Rsi. max}. Atitvara turi būti suprojektuota taip, kad bet kurį metų mėnesį ¦_Rsi., apskaičiuotas pagal (2.1) formulę, būtų didesnis už ¦_{Rsi. max,} t. y. ¦_Rsi>¦_{Rsi. max}.

Reglamento 9 priede pateikti skaičiavimų pavyzdžiai.

Pastaba. Pastato plokštiems elementams projektinis vidaus paviršiaus temperatūrinis faktorius gali būti nustatytas pagal formulę  [2.4].

12. Skaičiavimo būdas norint išvengti kondensacijos lengvų atitvarų paviršiuje

Lengvoms konstrukcijoms, kurių vidinio paviršiaus temperatūra, keičiantis išorės oro temperatūrai, pakinta greičiau negu per parą, pvz., langų rėmai, turi būti atlikti šie skaičiavimai [2.4]:

- nustatyta išorės oro minimali metinė dienos temperatūra;

- pagal (2.11) formulę apskaičiuotas išorės oro dalinis vandens garų slėgis p_e, esant 95 % santykiniam išorės oro drėgniui;

- nustatyta projektinė vidaus oro temperatūra q_I. Ši temperatūra gali būti nustatyta pagal higienos normas (pvz., [2.10]) arba pagal kitus reikalavimus pastatų mikroklimatui;

- pagal 7.4 punktą ir (2.12) arba (2.13) formules apskaičiuotas patalpų oro dalinis vandens garų slėgis p_i;

- apskaičiuotas minimalus priimtinas vandens garų soties slėgis p_sat(q_si), esant atitvaros paviršiaus temperatūrai q_si ir maksimaliam priimtinam santykiniam oro drėgniui atitvaros paviršiuje 100 %:

, Pa;

(2.15)

- pagal (2.9) arba (2.10) formules apskaičiuota minimali priimtina paviršiaus temperatūra q_{si. min} esant pagal (2.15) formulę nustatytam minimaliam priimtinam vandens garų soties slėgiui p_sat(q_si);

- turint nustatytas temperatūrų q_{si. min}, q_i ir q_e, vertes, pagal (2.2) formulę apskaičiuotas projektinis atitvaros temperatūrinis faktorius ¦_{Rsi. min}.

Atitvara turi būti suprojektuota taip, kad ¦_Rsi., apskaičiuotas pagal (2.1) formulę, būtų didesnis už ¦_{Rsi. min,} t. y. ¦_Rsi>¦_{Rsi. min}.

Reglamento 9 priede pateiktas skaičiavimo pavyzdys.

VI. DRĖGMĖS KONDENSAVIMOSI ATITVAROS VIDUJE SKAIČIAVIMAS

13. Įvadas

Čia pateiktas metinio drėgmės balanso skaičiavimo ir maksimalaus atitvaros viduje susikaupusio drėgmės kiekio skaičiavimo metodas, kai drėgmė kondensuojasi atitvaros viduje. Metode priimta, kad statybos metu į atitvaros vidų patekusi drėgmė yra išdžiūvusi.

Taikant šį metodą, galima palyginti skirtingas atitvarų konstrukcijas ir nustatyti konstrukcinių pakeitimų poveikį jų įdrėkimui. Šio metodo negalima taikyti, kai norime nustatyti tikslų eksploatuojamo pastato atitvarų drėgnumą arba apskaičiuoti, kaip džiūsta statybos metu į atitvaros vidų patekusi drėgmė.

14. Principai

Pradedant nuo mėnesio, kada pradeda vykti kondensacija atitvaros viduje, apskaičiuojamas atitvaroje susikaupiantis arba iš jos išgaruojantis drėgmės kiekis kiekvieno iš dvylikos mėnesių laikotarpiu. Drėgmės kondensavimosi atitvaros viduje laikotarpiu susikondensavusios drėgmės kiekis kiekvieno mėnesio gale palyginamas su suminiu išgaravusios drėgmės kiekiu likusiu metų laikotarpiu. Priimama, kad sąlygos vienmatės ir nuostoviosios būsenos. Oro judėjimas per atitvarą ar jos viduje nevertinamas.

Priimama, kad drėgmės pernešimas vyksta tik vandens garų difuzijos būdu ir jis aprašomas šia lygtimi [2.4]:

, kg/(m^2×s);

(2.16)

čia: d_p^air = 2×10^-10 kg/(m×s×Pa). d_p^air vertė priklauso nuo temperatūros ir barometrinio slėgio, tačiau jų įtaka šiame metode nevertinama.

Šilumos srauto tankis aprašomas šia lygtimi [2.4]:

, W/m^2;

(2.17)

čia: l_ds – medžiagos šilumos laidumo koeficiento projektinė vertė. Priimta, kad šilumos laidumo koeficiento l_ds vertė ir šiluminės varžos vertė R yra nekintantys, medžiagos šiluminė talpa nesvarbi ir todėl nevertinama. Šilumos išsiskyrimas ar sugėrimas dėl drėgmės fazinių pokyčių nepaisomas.

15. Apribojimai ir paklaidų šaltiniai

Dėl 14 punkte aprašytų supaprastinimų susidaro šie paklaidų šaltiniai [2.4]:

- medžiagos šilumos laidumas priklauso nuo jos drėgnio; taip pat drėgmei kondensuojantis/išgaruojant, išsiskiria/sugeriama šiluma. Todėl pasikeičia temperatūrų bei soties slėgių pasiskirstymas per atitvaros skerspjūvį bei pakinta susikondensavusios bei išgaravusios drėgmės kiekiai;

- medžiagų nekintančių parametrų naudojimas duoda apytikslius duomenis;

- daugelyje medžiagų vyksta kapiliarinis pasiurbimas ir skystos drėgmės pernešimas, todėl gali pasikeisti drėgmės pasiskirstymas atitvaros skerspjūvyje;

- oro judėjimas nesandarumuose arba oro tarpuose gali pakeisti drėgmės pasiskirstymą dėl drėgmės pernešimo konvekcijos būdu. Drėgmines sąlygas taip pat gali pakeisti lietus ar tirpstantis sniegas;

- tikrosios aplinkų sąlygos mėnesio eigoje kinta;

- daugelis medžiagų yra daugiau ar mažiau higroskopiškos ir gali absorbuoti vandens garus;

- priimtas vienmatis drėgmės pernešimas;

- neįvertintas saulės bei ilgabangių šiluminių spindulių poveikis.

Nevertinant skystos drėgmės pernešimo, dažniausiai pasiekiami saugesni skaičiavimo rezultatai.

Skaičiuojant atitvaras, kuriose yra oro srautų judėjimas per jas arba atitvarų viduje, skaičiavimo rezultatai gali būti labai nepatikimi, todėl jie turėtų būti vertinami labai atsargiai.

16. Skaičiavimas

16.1. Medžiagų savybės

Atitvara sudalijama į lygiagrečius homogeniškus sluoksnius ir nustatomos kiekvieno sluoksnio medžiagos savybės bei atitvaros paviršių koeficientai pagal šio priedo 6 ir 8 punktų reikalavimais. Kiekvienas daugiasluoksnės medžiagos sluoksnis ar komponentas, įskaitant bet kurį gaminį su danga arba apdaila, turi būti traktuojamas kaip individualus sluoksnis, turintis atitinkamus parametrus, pilnai įvertinančius jo šilumos ir drėgmės pernešimo savybes.

Apskaičiuojama kiekvieno atitvaros sluoksnio šiluminė varža R ir medžiagos sluoksnio garinei varžai lygiavertis oro sluoksnio storis s_d. Didelę šiluminę varžą turintis sluoksnis, pvz., termoizoliacinis sluoksnis, turi būti padalijamas į reikiamą kiekį sluoksnelių, kurių kiekvieno šiluminė varža neviršija 0,25 m²×K/W; šie sluoksneliai visuose skaičiavimuose traktuojami kaip atskiri medžiagų sluoksniai [2.4].

Kai kurios medžiagos, pvz., plieno lakštai, sudaro efektyvų barjerą vandens garams ir todėl jų m vertė yra be galo didelė. Skaičiavimuose tokių medžiagų m vertė apribojama ir priimama m = 100 000. Tai gali privesti prie nežymaus kondensato kiekio prognozės, kuri galėtų būti ignoruojama kaip atitinkama skaičiavimo metodo paklaida [2.4].

Apskaičiuojami suminė šiluminė varža ir lygiavertis oro sluoksnio storis nuo atitvaros išorinio paviršiaus iki kiekvienos sluoksnių sandūros n [2.4]:

, m^2×K/W;

(2.18)

, m;

(2.19)

čia:	j – atitvaros sluoksnio numeris;
	n – atitvaros sluoksnių skaičius.

Apskaičiuojami atitvaros visuminė šiluminė varža [2.10] ir visuminis lygiavertis oro sluoksnio storis [2.4]:

, m^2×K/W;

(2.20)

, m;

(2.21)

čia n – bendras atitvaros sluoksnių skaičius.

16.2. Ribinės sąlygos

Vidaus ir išorės temperatūros bei santykinės oro drėgmės nustatomos pagal šio priedo 7 punktą.

16.3. Startinis mėnuo

Skaičiavimai pradedami nuo bet kurio metų mėnesio. Pagal šio priedo 16.4 ir 16.5 punktų reikalavimus apskaičiuojamos temperatūros, vandens garų soties slėgiai, daliniai vandens garų slėgiai ir nustatomas jų pasiskirstymas atitvaroje. Nustatoma ar atitvaroje vyksta kondensacija.

Jei bandomojo mėnesio metu kondensacija atitvaroje nenustatyta, skaičiavimai atliekami kiekvienam ateinančiam mėnesiui, kol:

- kondensacija atitvaroje nebus nustatyta nei vieno iš dvylikos mėnesių metu, ir tada skaičiavimų išvadoje pažymima, kad kondensacija atitvaros viduje nevyksta, arba:

- bus surastas mėnuo, kurio metu vyksta kondensacija. Tai bus skaičiavimų pradžios mėnuo.

Jei bandomojo mėnesio metu bus nustatyta kondensacija atitvaroje, skaičiavimai atliekami kiekvienam ankstesniam mėnesiui, kol:

- kondensacija atitvaroje bus nustatyta visų dvylikos mėnesių metu ir tada pagal 16.4 bei 16.5 punktų reikalavimus gali būti apskaičiuotas per metus atitvaroje susikaupiantis drėgmės kiekis, arba:

- bus surastas mėnuo, kurio metu kondensacija nevyksta. Tai bus startinis skaičiavimų mėnuo.

Kai nustatytas startinis skaičiavimų mėnuo, nuo šio mėnesio pradžios pagal šio priedo 16.4, 16.5 bei 16.6 punktų reikalavimus atliekami skaičiavimai kiekvienam metų mėnesiui.

16.4. Temperatūros ir vandens garų soties slėgių pasiskirstymas

Kiekvienoje atitvaros sluoksnių sandūroje apskaičiuojama temperatūra [2.4]:

, °C.

(2.22)

Priimant nuostoviosios būsenos sąlygas, temperatūros pasiskirstymas sluoksnio viduje yra tiesinis (žr. 2.1 pav.).

2.1 pav. Temperatūros pasiskirstymas daugiasluoksnėje atitvaroje: a) nubrėžtas sluoksnių storio atžvilgiu; b) nubrėžtas sluoksnių šiluminės varžos atžvilgiu

Kiekvienoje sluoksnių sandūroje pagal jos temperatūrą apskaičiuojamas vandens garų soties slėgis (žr. (2.7) ir (2.8) formules).

16.5. Vandens garų slėgių pasiskirstymas

Brėžiamas atitvaros skerspjūvis, sluoksnių storius atidedant proporcingai sluoksnių s_d (žr. 2.2 pav.). Brėžiama vandens garų soties slėgių pasiskirstymo atitvaroje kreivė, šias slėgių vertes atitvaros sandūrose jungiant tiesėmis.

Jei iš praėjusio mėnesio nėra susikaupusio kondensato likučio, brėžiama dalinio vandens garų slėgio pasiskirstymo atitvaroje kreivė, tiesia linija jungianti vidaus ir išorės oro dalinių vandens garų slėgių vertes (p_i ir p_e). Jei ši kreivė nekerta vandens garų soties slėgių pasiskirstymo atitvaroje laužtinės linijos, kondensacijos atitvaros viduje nėra (žr. 2.2 pav.).

Nesant atitvaros viduje kondensacijos, vandens garų srauto tankis per atitvarą gali būti apskaičiuotas [2.4]:

, kg/(m^2×s).

(2.23)

2.2 pav. Vandens garų slėgių pasiskirstymas daugiasluoksnėje atitvaroje, kai nė vienoje sluoksnių sandūroje drėgmė nesikondensuoja

Jei kurioje nors sluoksnių sandūroje dalinio vandens garų slėgio vertė viršija vandens garų soties slėgio vertę, dalinių vandens garų slėgių pasiskirstymo kreivė perbraižoma taip, kad ji liestų (jei įmanoma nedaugelyje taškų), bet neviršytų vandens garų soties slėgių kreivės (žr. 2.3 ir 2.5 pav.). Šie lietimosi taškai yra kondensacijos plokštumos.

2.3 pav. Vandens garų slėgių pasiskirstymas daugiasluoksnėje atitvaroje, kai drėgmė kondensuojasi vienoje atitvaros sluoksnių sandūroje (plokštumoje)

Paviršių ir kiekvienos plokštumos sluoksnių sandūroje j dalinį vandens garų slėgį p_j galima apskaičiuoti pagal formulę [2.4]:

, Pa;

(2.24)

čia:	pj-1 – dalinis vandens garų slėgis sluoksnių sandūroje j-1, Pa;
	sd. j – atitvaros sluoksnio j, esančio tarp atitvaros sluoksnių sandūrų j ir j-1, lygiavertis oro sluoksnio storis, m;
	sd. t – atitvaros visuminis lygiavertis oro sluoksnio storis, m.

Pastaba. Kai atitvaros sluoksnių sandūroje apskaičiuotoji dalinio vandens garų slėgio vertė yra didesnė už šios plokštumos p_sat vertę, tai šioje plokštumoje drėgmė kondensuojasi ir dalinis vandens garų slėgis turi būti prilygintas šios plokštumos p_sat vertei.

Apskaičiuotoji p_j vertė gali būti pagal (2.6) formulę perskaičiuota į santykinį oro drėgnį.

16.6. Kondensacija

Kondensacijos srauto tankis yra lygus drėgmės, pritekančios į kondensavimosi plokštumą, ir drėgmės, ištekančios iš kondensavimosi plokštumos, srautų tankių skirtumui. Jei drėgmė kondensuojasi tik vienoje atitvaros sluoksnių sandūroje (žr. 2.3 pav.), drėgmės kondensacijos srauto tankis gali būti apskaičiuotas [2.4]:

, kg/(m^2×s);

(2.25)

čia: s_{d. c –} lygiavertis oro sluoksnio storis nuo atitvaros išorinio paviršiaus iki sluoksnių sandūros p_c, m.

Dažnai drėgmė kondensuojasi tam tikroje vienoje atitvaros zonoje, apimančioje kelias viena šalia kitos esančias atitvaros sluoksnių sandūras (žr. 2.4 pav.). Šiuo atveju drėgmės kondensacijos srauto tankis apskaičiuojamas [2.4]:

, kg/(m^2×s);

(2.26)

čia:	sd. c1 – lygiavertis oro sluoksnio storis nuo atitvaros išorinio paviršiaus iki sluoksnių sandūros pc1, m;
	sd. c2 – lygiavertis oro sluoksnio storis nuo atitvaros išorinio paviršiaus iki sluoksnių sandūros pc2, m.

2.4 pav. Vandens garų slėgių pasiskirstymas daugiasluoksnėje atitvaroje, kai drėgmė kondensuojasi keliose viena šalia kitos esančiose atitvaros sluoksnių sandūrose (plokštumose)

Atitvaroje, kurioje drėgmė kondensuojasi keliose viena nuo kitos nutolusiose atitvaros sluoksnių sandūrose (žr. 2.5 pav.), drėgmės kondensacijos srauto tankis apskaičiuojamas kiekvienoje sandūroje atskirai [2.4]:

sandūroje c1: , kg/(m^2×s);

(2.27)

sandūroje c2: , kg/(m^2×s).

(2.28)

2.5 pav. Vandens garų slėgių pasiskirstymas daugiasluoksnėje atitvaroje, kai drėgmė kondensuojasi dviejose viena nuo kitos nutolusiose atitvaros sluoksnių sandūrose

Dažnai drėgmė kondensuojasi ne keliose viena nuo kitos nutolusiose atitvaros sluoksnių sandūrose, o keliose viena nuo kitos nutolusiose atitvaros zonose, kiekviena iš kurių apima kelias viena šalia kitos esančias atitvaros sluoksnių sandūras (žr. 2.6 pav.). Tokiu atveju drėgmės kondensacijos srauto tankis apskaičiuojamas atskirai kiekvienoje zonoje [2.4]:

- zonoje tarp c1 ir c3 plokštumų:

, kg/(m^2×s);

(2.29)

- zonoje tarp c5 ir c7 plokštumų:

, kg/(m^2×s).

(2.30)

2.6 pav. Vandens garų slėgių pasiskirstymas daugiasluoksnėje atitvaroje, kai drėgmė kondensuojasi keliose viena nuo kitos nutolusiose atitvaros zonose, kiekviena iš kurių apima kelias viena šalia kitos esančias atitvaros sluoksnių sandūras

16.7. Garavimas.

Susikondensuojančios ir išgaruojančios drėgmės srautų tankio skaičiavimo formulės yra vienodos. Tariama, kad drėgmė kondensuojasi, kai apskaičiuota vertė yra teigiama, ir išgaruoja, kai vertė neigiama [2.4].

16.8. Garavimas ir kondensacija.

Atitvaroje, kurioje drėgmė kondensuojasi dviejose viena nuo kitos nutolusiose atitvaros sluoksnių sandūrose, metų eigoje turėtų būti bent vienas mėnuo, kai vienoje iš sandūrų drėgmė kondensuojasi, o kitoje garuoja (žr. 2.7 pav.)

2.7 pav. Vandens garų slėgių pasiskirstymas daugiasluoksnėje atitvaroje, kai drėgmė iš vienos sandūros garuoja, o kitoje kondensuojasi

2.7 pav. nurodytu atveju drėgmės kondensavimosi ir garavimo srauto tankiai apskaičiuojami kiekvienoje sandūroje atskirai [2.4]:

- sandūroje c1: , kg/(m^2×s);

(2.31)

- sandūroje c2: , kg/(m^2×s).

(2.32)

16.9. Metinio drėgmės balanso skaičiavimas

Skaičiavimų eigoje kiekvieną metų mėnesį vandens garų slėgiai atitvaros sluoksnių sandūrose pakinta. Taip pat drėgmės kondensavimosi laikotarpiu keičiasi kondensacijos zonos plotis atitvaroje. Vieną ar kelis metų mėnesius kondensacija gali vykti tik vienoje sandūroje, po to gali apimti kelias atitvaros sluoksnių sandūras (žr. 2.8 a) pav.).

2.8 pav. Kondensacijos zonos pločio atitvaroje kitimo pavyzdys (a) ir vandens garų slėgių pasiskirstymas daugiasluoksnėje atitvaroje sausio mėnesį, pagal kurį turi būti atliekami išgaravusios drėgmės kiekio skaičiavimai metų eigoje (b).

Pagal šio priedo 16.3 punkto reikalavimus skaičiavimai pradedami nuo startinio mėnesio. Susikondensavusios drėgmės kiekio skaičiavimai kiekvieną metų mėnesį atliekami tą mėnesį atitvaroje esančioje kondensacijos zonoje, o išgaravusios drėgmės kiekio skaičiavimai atliekami plačiausios kondensacijos zonos ribose (žr. 2.8 b) pav.) pagal šią formulę:

, kg/m^2;

(2.33)

čia:	gc., ev. – susikondensavusios arba išgaravusios drėgmės srauto tankis, kg/(m^2×s);
	t – skaičiuojamojo laikotarpio trukmė, s.

Kiekvieną einamąjį metų mėnesį susikaupęs ar išgaravęs drėgmės kiekis sumuojamas prie praėjusio mėnesio drėgmės kiekio likučio kondensacijos zonoje. Kol ši suma yra teigiama, vandens garų slėgis sandūrose c1 ir c2 (žr. 2.8 b) pav.) nustatomas taip: sandūroje apskaičiuojama temperatūra (žr. 2.22 formulę) ir pagal (2.7) arba (2.8) formules apskaičiuojamas vandens garų slėgis, t. y. šiose sandūrose vandens garų slėgis prilyginamas vandens garų soties slėgiui.

Jei drėgmės kiekių suma mėnesio pabaigoje tampa neigiama, ji prilyginama nuliui. Nuo šio mėnesio iki startinio mėnesio pradžios atitvara laikoma išdžiūvusia ir tokioje atitvaroje drėgmė nesikaupia.

Jei metinis (12 mėnesių) drėgmės kiekių balansas teigiamas, tokioje atitvaroje drėgmė kaupiasi.

VII. LEISTINASIS DRĖGMĖS PRIEAUGIS ATITVAROSE

17. Šiame Reglamento priede pateiktu drėgmės kondensavimosi atitvarų viduje skaičiavimo metodu negalima pakankamai tiksliai apskaičiuoti atitvarų viduje susikaupiančio drėgmės kiekio. Tam tikslui turi būti naudojami tikslesni atitvarų drėgminės būsenos skaičiavimo metodai, įvertinantys kintamas aplinkos poveikio sąlygas.

18. Drėgmės kaupimosi (kondensavimosi) atitvarose laikotarpiu susikaupiantis atitvarų viduje drėgmės kiekis yra normuojamas. Atitvaros turi būti suprojektuotos taip, kad drėgmės kaupimosi laikotarpiu drėgmės prieaugis bet kuriame atitvaros sluoksnyje neviršytų 2.5 lentelėje nurodytų dydžių.

2.5 lentelė

Didžiausiais leistinas drėgmės prieaugis atitvarų medžiagose Du_max, kg/kg

Eil. Nr.	Statybinė medžiaga	Masinio medžiagos drėgnio prieaugis Dumax, kg/kg
1	Mineralinė vata	0,045
2	Polistireninis putplastis (EPS)	0,15
3	Ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS) su žieve	0,025
4	Ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS) be žievės	0,06
5	Putų poliuretanas	0,15
6	Organinės kilmės termoizoliacinės medžiagos – antiseptikuotos pjuvenos, drožlės, spaliai, susmulkinti šiaudai, durpės	0,15
7	Ekovata	0,2
9	Dujų gipsas (r=500 kg/m^3)	0,2
10	Akytasis betonas, akytasis silikatas	0,18
12	Keramzitbetonis (r=1100-1400 kg/m^3)	0,06
13	Keraminių plytų mūras (r=1400 kg/m^3)	0,05
14	Silikatinių plytų mūras	0,06
15	Betonas, gelžbetonis	0,015
16	Mineralinis tinkas ir skiedinys	0,1
17	Gipso kartono plokštė (paprastoji)	0,15
18	Gipso kartono plokštė (drėgmei atspari)	0,05

______________

STR 2.05.01:2005

3 priedas

PASTATO MATMENYS

1. Pastatų atitvarų matmenys nustatomi iš statybinių brėžinių (išoriniai matmenys l), kaip nurodyta 3.1 ir 3.2 pav., arba matuojant tiesiogiai.

2. Langų ir durų matmenys imami pagal mažiausius statybinių angų matmenis.

3. Grindų, stogų ir perdangų matmenys imami pagal pastato matmenis (matmenys l_{i, o}, 3.1 ir 3.2 pav.), įvertinant pertvarų storius.

4. Matmenys imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, metrais.

5. Atitvarų plotai imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, kvadratiniais metrais.

6. Patalpų vidiniai tūriai imami kubiniais metrais [STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507; 1999, Nr. 98-2831)].

3.1 pav. Horizontalūs atitvarų matmenys plane

3.2 pav. Vertikalūs atitvarų matmenys pjūvyje

____________

STR 2.05.01:2005

4 priedas

VIDAUS ORO DALINIO VANDENS GARŲ SLĖGIO PRIEAUGIS ĮVAIRIOS PASKIRTIES PATALPOSE

Reglamento 4 priede pateikti minimalūs reikalavimai drėgmės išsiskyrimams patalpose įvertinti.

Pagal vidaus oro dalinį vandens garų slėgio prieaugį patalpos gali būti skirstomos į penkias drėgnumo klases. 4.1 pav. nurodytos ribinės Dp vertės kiekvienai klasei.

4.1 lentelė

Patalpų ar pastatų suskirstymas į drėgnumo klases

Drėgnumo klasė	Pastatų ar patalpų apibūdinimas
1	Sandėliavimo patalpos
2	Kontoros, parduotuvės
3	Individualūs gyvenamieji pastatai
4	Pastatai su daug gyventojų, sporto salės, virtuvės, valgyklos, dujiniais prietaisais be dūmtraukių šildomi pastatai
5	Spec. paskirties pastatai, pvz., skalbyklos, alaus daryklos, baseinai

4.1 pav. Vidaus oro dalinio vandens garų slėgio prieaugis įvairių drėgnumo klasių patalpose priklausomai nuo vidutinės mėnesinės išorės oro temperatūros

Temperatūrų intervale tarp 0 °C ir 20 °C oro dalinio vandens garų slėgio prieaugiai gali būti skaičiuojami taip:

1 drėgnumo klasei:	dalinio vandens garų slėgio prieaugis prilygintas nuliui;
2 drėgnumo klasei:	, Pa;	(4.1)
3 drėgnumo klasei:	, Pa;	(4.2)
4 drėgnumo klasei:	, Pa;	(4.3)
5 drėgnumo klasei:	, Pa.	(4.4)

______________

str 2.05.01:2005

5 priedas

PAPILDOMAI APŠILTINAMŲ atitvarų ekonomiškai OPTIMALIŲ PARAMETRŲ nustatymas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. pagal Reglamento 5 priede pateiktą metodiką apskaičiuojama papildomai apšiltinamų atitvarų termoizoliacinio sluoksnio ekonomiškai optimali šiluminė varža, ekonomiškai optimalus termoizoliacinio sluoksnio storis ir lėšų atitvarų apšiltinimui atsipirkimo laikas.

II. žYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

2. Reglamento 5 priede vartojami simboliai, dydžiai ir vienetai:

Eil. Nr.	simbolis	Dydžio pavadinimas, paaiškinimai	Vienetai
1.	t	Laiko trukmė (laikotarpis)	metai; h
2.	din	Apšiltinimo konstrukcijos termoizoliacinio sluoksnio storis	m
3.	d^opin	Ekonomiškai optimalus apšiltinimo konstrukcijos termoizoliacinio sluoksnio storis	m
4.	E	Šiluminės energijos kaina atitvaros apšiltinimo metu	Lt/kWh
5.	I	Lėšos 1m^2atitvaros apšiltinimui (medžiagos + darbas + kitos išlaidos)	Lt/m^2
6.	kin	Apšiltinimo konstrukcijos termoizoliacinio sluoksnio 1m^3 kaina (medžiagos + darbas + kitos išlaidos)	Lt/m^3
7.	Iin	Apšiltinimo konstrukcijos termoizoliacinio sluoksnio 1m^2 kaina (medžiagos + darbas + kitos išlaidos)	Lt/m^2
8.	Ic	Kitų apšiltinimo konstrukcijos sluoksnių (be termoizoliacinio) 1m^2 kaina (medžiagos + darbas + kitos išlaidos)	Lt/m^2
9.	Iyr	Metinės išlaidos apšiltinimui (medžiagos + darbas + kitos išlaidos)	Lt/(m^2·metai)
10.	Ch. s.	Metinės išlaidos šildymui	Lt/(m^2·metai)
11.	Ca. t.	Visuminės metinės išlaidos	Lt/(m^2·metai)
12.	N	Atitvaros apšiltinimo konstrukcijos ekonomiško eksploatavimo trukmė	metai
13.	B	Kapitalo metinio panaudojimo rodiklis, įvertinantis laukiamą pelną, indėlių arba paskolos palūkanas ir šilumos brangimą	vnt. d./metai
14.	N¢	Perskaičiuota ekonomiško eksploatavimo trukmė, įvertinant kasmetines palūkanas ir šilumos brangimą, N¢ = 1/B	metai
15.	i	Bendroji infliacijos norma	vnt. d./metai
16.	rn	Vardinė lėšų nuvertėjimo norma	vnt. d./metai
17.	ri	Grynoji lėšų nuvertėjimo norma, įvertinanti infliaciją: apytiksliai ri » rn – i; tiksliai ri = (rn – i)/(1 + i)	vnt. d./metai
18.	en	Vardinė šiluminės energijos brangimo norma	vnt. d./metai
19.	e	Grynoji šiluminės energijos brangimo norma: apytiksliai e » en – 1; tiksliai e = (en – i)/(1 + i)	vnt. d./metai
20.	r	Grynoji lėšų nuvertėjimo (diskonto) norma, įvertinanti ir šilumos brangimą: r = (rn – en)/(1 + en)	vnt. d./metai
21.	th. s.	Vidutinė metinė šildymo trukmė	h/metai
22.	Δθ	Vidutinis temperatūrų skirtumas abipus atitvaros per šildymo laikotarpį: Δθ = θi – θe	ºC
23.	U1	Neapšiltintos atitvaros šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2 ·K)
24.	UD	Apšiltintos atitvaros šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2 ·K)
25.	Rin	Apšiltinimo konstrukcijos termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža: Rin = din/λin	m^2·K/W
26.	Rad. c	Visų kitų apšiltinimo konstrukcijos sluoksnių (be termoizoliacinio sluoksnio) šiluminė varža	m^2·K/W
27.	Rc	Visų kitų atitvaros sluoksnių (be atitvaros papildomo apšiltinimo termoizoliacinio sluoksnio) šiluminė varža	m^2·K/W
28.	lds	Projektinis termoizoliacinės medžiagos šilumos laidumo koeficientas	W/(m·K)
29.	lin	Apšiltinimo konstrukcijos termoizoliacinio sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas: vienalyčio – lin =lds nevienalyčio – apskaičiuojamas pagal A priedo reikalavimus.	W/(m·K)

III. PAPILDOMAI APŠILTINAMŲ ATITVARŲ ekonomiškai OPTIMALIŲ PARAMETRŲ SKAIČIAVIMAS

3. Atitvaros ekonomiškai optimalios šiluminės varžos skaičiavimas

Pasirenkant įvairias apšiltintos atitvaros šilumos perdavimo koeficiento U_D vertes, pagal (5.1-5.4) formules apskaičiuojamos visuminės išlaidos C_{a. t.}, Lt/(m²·metai) ir nustatoma mažiausioji jų vertė. Skaičiuojama tam tikrai nustatytai ar pasirinktai apšiltinimo konstrukcijos ekonomiško eksploatavimo trukmei N. Optimali apšiltinimo konstrukcijos suminė šiluminė varža R_ad^op yra ta, kuriai esant C_{a. t.} vertė yra mažiausia.

Šis metodas dažniausiai naudojamas tuomet, kai apšiltinimo išlaidų I priklausomybė nuo šiluminės varžos verčių turi netiesinę išraišką (žr. 5.1 pav. I_yr. kreivę).

;                                 (5.1)

čia:      C_{h. s.} – metinės išlaidos šildymui, Lt/(m²·metai);

I_yr = I/N¢ – metinės išlaidos apšiltinimui, Lt/(m²·metai);

U_D – apšiltintos atitvaros šilumos perdavimo koeficientas, W/(m² ·K), apskaičiuojamas pagal Reglamento 1 priedo reikalavimus;

I – lėšos atitvaros apšiltinimui, Lt/m², I=I_c+I_in.

, vnt. d./metai;                                     (5.2)

, metai;                                            (5.3)

čia r = (r_n – e_n)/(1 + e_n) – grynoji lėšų nuvertėjimo norma, įvertinanti ir šiluminės energijos brangimą, vnt. d./metai.

Jeigu e_n = r_n, tuomet daroma prielaida, kad e_n ir r_n artėja vienas prie kito (e_n <=> r_n) ir priimama, kad N¢=N.

Kada termoizoliacinio sluoksnio kaina k_in, Lt/m³ pastovi, lėšos atitvaros apšiltinimui I, Lt/m², apskaičiuojamos:

.                                              (5.4)

5.1 pav. Išlaidų priklausomybė nuo apšiltintos atitvaros visuminės šiluminės varžos

4. Termoizoliacinio sluoksnio ekonomiškai optimalaus storio skaičiavimas

Skaičiuojama tik tuo atveju, jei tarp atitvaros apšiltinimo išlaidų I, Lt/m², ir apšiltinimo konstrukcijos termoizoliacinio sluoksnio storio d_in, m, yra tiesinė priklausomybė. Tada apšiltinimo išlaidos I, Lt/m², apskaičiuojamos pagal (5.4) formulę.

Ekonomiškai optimalus apšiltinimo konstrukcijos termoizoliacinio sluoksnio storis apskaičiuojamas:

_, m; (5.5)

čia: N’ – apskaičiuojama pagal (5.3) formulę, metai;

R_c – apskaičiuojama pagal (5.6) formulę, m²·K/W.

; m²·K/W                                                (5.6)

Ekonomiškai optimali apšiltinimo konstrukcijos termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža apskaičiuojama:

, m²·K/W.                                                 (5.7)

Visos apšiltintos atitvaros ekonomiškai optimalus šilumos perdavimo koeficientas apskaičiuojamas:

, W/(m²·K).                                            (5.8)

5. Lėšų atitvarų apšiltinimui atsipirkimo laiko skaičiavimas

Paprastasis atsipirkimo laikas PB vartotinas, kai jo apskaičiuotoji vertė yra iki 5 metų:

, metai;                                                     (5.9)

čia:      ΔS – kasmetiniai sutaupymai įrengus apšiltinimą pirmųjų metų verte, Lt/(m²·metai), apskaičiuojami pagal (5.10) formulę.

, Lt/(m²×metai);                               (5.10)

čia: t – šildymo sezono trukmė, h,

DU – šilumos perdavimo koeficiento sumažėjimas apšiltinus atitvarą, W/(m² K), apskaičiuojamas pagal (5.11) formulę:

.                                                     (5.11)

Tikrasis atsipirkimo laikas PO, įvertinantis lėšų vertės kitimą laike, skaičiuojamas:

, metai;                                           (5.12)

čia:      r = (r_n – e_n)/(1 + e_n) – lėšų nuvertėjimo norma, įvertinant ir šilumos brangimą, vnt. d./metai.

_____________

STR 2.05.01:2005

6 priedas

PASTATŲ ATITVARŲ APŠILTINIMAS IŠ VIDAUS

Šiame priede pateiktais duomenimis privalu naudotis tais atvejais, kai neatliekami detalūs tyrimai arba skaičiavimai apie atitvaros temperatūrinę-drėgminę būklę po jos apšiltinimo iš vidaus.

Patalpų, kuriose temperatūra šildymo sezono metu 16-20° C ir santykinis drėgnis neviršija 60 %, atitvaras (sienas ir perdenginius) apšiltinant iš vidaus, reikia vadovautis 6.1 lentelės duomenimis.

6.1 lentelė

Atitvarų vidinėje pusėje įrengiamos papildomos termoizoliacinės konstrukcijos šiluminės varžos

Neapšiltintos atitvaros visuminė šiluminė varža Rt, m^2×K/W	0,7	0,9	1,2
Atitvaros vidinėje pusėje įrengiamos papildomos termoizoliacinės konstrukcijos suminė šiluminė varža Rad, m^2×K/W	ne daugiau už 1,0	ne daugiau už 1,5	ne daugiau už 2,5

Atitvaras apšiltinant iš vidaus, vidinėje atitvaros pusėje turi būti įrengtas garinės izoliacijos sluoksnis, kaip tai parodyta 6.1 pav.

6.1 pav. Medžiagų sluoksnių principinis išdėstymas apšiltinant atitvaras iš vidaus.

R_t – neapšiltintos atitvaros visuminė šiluminė varža; R_ad – papildomos termoizoliacinės konstrukcijos suminė šiluminė varža.

______________

STR 2.05.01:2005

7 priedas

ILGINIŲ ŠILUMINIŲ TILTELIŲ ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTAI

Šiame priede pateiktos įvairių atitvarų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento Ψ vertės, W/(m·K). Kitoms atitvaroms šios vertės turi būti apskaičiuotos pagal LST EN ISO 14683+AC:2000  „Statybinių konstrukcijų šilumos tilteliai. Ilginis šilumos perdavimas. Supaprastinti metodai ir nustatomos vertės (ISO 14683:1999)“.

1. Stogų ir sienų sandūrų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų Y, W/(m K), vertės:

1.1 schema

U, W/(m^2 K) (R, m^2 K/W; d, m)	U2=0,16 (R2=6; d2=0,25)	U2=0,2 (R2=4,8; d2=0,2)	U2=0,25 (R2=3,8; d2=0,15)
U1=0,20 (R1=3; d1=0,15)	Y=0	Y=0	Y=0
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Y=0	Y=0	Y=0
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Y=0	Y=0	Y=0

1.2 schema

U, W/(m^2 K) (R, m^2 K/W; d, m)	U2=0,16 (R2=6; d2=0,25)	U2=0,2 (R2=4,8; d2=0,2)	U2=0,25 (R2=3,8; d2=0,15)
U1=0,20 (R1=3; d1=0,15)	Y=0,10	Y=0,10	Y=0,10
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Y=0,15	Y=0,15	Y=0,15
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Y=0,25	Y=0,35	Y=0,35

1.3 schema

U, W/(m^2 K) (R, m^2 K/W; d, m)	U2=0,16 (R2=6; d2=0,25)	U2=0,2 (R2=4,8; d2=0,2)	U2=0,25 (R2=3,8; d2=0,15)
U1=0,20 (R1=3; d1=0,15)	Y=0,0	Y=0,10	Y=0,10
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Y=0,10	Y=0,10	Y=0,10
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Y=0,15	Y=0,15	Y=0,15

1.4 schema

U, W/(m^2 K) (R, m^2 K/W; d, m)	U2=0,16 (R2=6; d2=0,25)	U2=0,2 (R2=4,8; d2=0,2)	U2=0,25 (R2=3,8; d2=0,15)
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Ψ = 0,60	Ψ = 0,60	Ψ = 0,60
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Ψ = 0,65	Ψ = 0,65	Ψ = 0,65

1.5 schema

U, W/(m^2K) (R, m^2K/W; d, m)	U2=0,16 (R2=6; d2=0,25)	U2=0,2 (R2=4,8; d2=0,2)	U2=0,25 (R2=3,8; d2=0,15)
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Ψ = 0,25	Ψ = 0,25	Ψ = 0,25
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Ψ = 0,20	Ψ = 0,20	Ψ = 0,20

1.6 schema

U, W/(m^2K) (R, m^2K/W; d, m)	U2=0,16 (R2=6; d2=0,25)	U2=0,2 (R2=4,8; d2=0,2)	U2=0,25 (R2=3,8; d2=0,15)
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Ψ = 0,65	Ψ = 0,65	Ψ = 0,65
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Ψ = 0,70	Ψ = 0,70	Ψ = 0,65

1.7 schema

U, W/(m^2 K) (R, m^2 K/W; d, m)	U2=0,16 (R2=6; d2=0,25)	U2=0,2 (R2=4,8; d2=0,2)	U2=0,25 (R2=3,8; d2=0,15)
U1=0,4 (R1=2,5; d1=0,400)	Ψ = 0,15	Ψ = 0,15	Ψ = 0,15

1.8 schema

U, W/(m^2 K) (R, m^2 K/W; d, m)	U2=0,16 (R2=6; d2=0,25)	U2=0,2 (R2=4,8; d2=0,2)	U2=0,25 (R2=3,8; d2=0,15)
U1=0,4 (R1=2,5; d1=0,400)	Ψ = 0,35	Ψ = 0,35	Ψ = 0,35

1.9 schema

U, W/(m^2 K) (R, m^2 K/W; d, m)	U2=0,16 (R2=6; d2=0,25)	U2=0,2 (R2=4,8; d2=0,2)	U2=0,25 (R2=3,8; d2=0,15)
U1=0,4 (R1=2,5; d1=0,400)	Ψ = 0,25	Ψ = 0,25	Ψ = 0,30

2. balkonų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų Y, W/(m K), vertės:

2.1 schema

U, W/(m^2 K), (R, m^2 K/W; d, m)
U1=0,2 (R1=3; d1=0,15)	Y = 0,75
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Y = 0,80
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Y = 0,90

2.2 schema

U, W/(m^2 K), (R, m^2 K/W; d, m)
U1=0,20 (R1=3; d1=0,15)	Y = 0, 75
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Y = 0,80
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Y = 0,90

2.3 schema

U, W/(m^2K), (R, m^2×K/W; d, m)
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Y = 0,70
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Y = 0,80

2.4 schema

U, W/(m^2K), (R, m^2K/W; d, m)
U1=0,4 (R1=2,5; d1=0,400)	Y = 0,65

2.5 schema

U, W/(m^2 K), (R, m^2 K/W; d, m)
U1=0,20 (R1=3; d1=0,15)	Y = 0,75
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Y = 0,80
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Y = 0,80

2.6 schema

U, W/(m^2 K), (R, m^2 K/W; d, m)
U1=0,20 (R1=3; d1=0,15)	Y = 0,65
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Y = 0,70
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Y = 0,70

2.7 schema

U, W/(m^2 K), (R, m^2 K/W; d, m)
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Y = 0,65
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Y = 0,70

2.8 schema

U, W/(m^2 K), (R, m^2 K/W; d, m)
U1=0,4 (R1=2,5; d1=0,400)	Y = 0,65

2.9 schema

U, W/(m^2 K), (R, m^2 K/W; d, m)
U1=0,20 (R1=3; d1=0,15)	Y = 0,60
U1=0,3 (R1=2,5; d1=0,1)	Y = 0,65
U1=0,4 (R1=1,5; d1=0,05)	Y = 0,70