Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ
2010 m. spalio 14 d. Nr. 1448
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831; 2010, Nr. 71-3541) 22 straipsnio 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1448
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI
KAITA, SKAIDRUMAS IR TEISĖ PASIRINKTI MODERNIOS IR SAUGIOS LIETUVOS LABUI
1. MODERNIOS EKONOMIKOS KŪRIMAS. Padėti tvarios ilgalaikės plėtros pagrindus – kurti modernią ir didesnės pridėtinės vertės ekonomiką, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, veiksmingai ir skaidriai valdyti išteklius, skatinti visuomenės verslumą ir sudaryti sąlygas kurti naujas darbo vietas.
Siūlomos kryptys:
1. Saulėtekis, verslo sąlygų gerinimas („Doing Business 2012“ ataskaitoje Lietuva pirmame dvidešimtuke).
3. Privataus kapitalo pritraukimas į viešąjį sektorių, taip pat sritis, kuriose iki šiol privatus kapitalas nevaidino esminio vaidmens.
7. Transporto sistemos tarptautinis konkurencingumas ir transporto infrastruktūros modernizavimas (projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas, Rytų–Vakarų transporto koridorius).
2. FINANSINĖ KONSOLIDACIJA IR EURAS. Mažinti valdžios sektoriaus deficitą ir stabilizuoti skolą, kad sumažėtų ilgalaikių palūkanų normų priedai už riziką ir paspartėtų privačios investicijos, didinančios darbo našumą ir spartinančios tvarią ūkio plėtrą. Pagal Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas iki 2012 metų sumažinti valdžios sektoriaus deficitą. Reformuoti biudžeto rengimo ir vykdymo sistemą – iš anksto orientuoti ilgalaikę viešųjų finansų politiką į perteklinių biudžetų sudarymą, valdžios sektoriaus skolos mažinimą, optimalaus dydžio finansinių rezervų sudarymą ir veiksmingą valdymą.
Siūlomos kryptys:
1. Valstybės lėšų naudojimo racionalizavimas įgyvendinant struktūrines švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos reformas, efektyvus valstybės turto valdymas.
3. Teisės aktų, sudarančių sąlygas 2012 metais pradėti planuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto politiką pagal reformuotą biudžeto valdymo ir vykdymo sistemą, užtikrinančią biudžeto politikos skaidrumą ir krizių prevenciją, parengimas.
4. Mokesčių administravimo gerinimas, šešėlinės ekonomikos masto mažinimas, skatinimas sąžiningai mokėti mokesčius.
Siūlomos kryptys:
2. Elektros energetikos ir gamtinių dujų sektorių pertvarka pagal Europos Sąjungos III energetikos paketo nuostatas.
5. Ignalinos atominei elektrinei uždaryti skirtų lėšų efektyvus naudojimas ir pasirengimas deryboms su Europos Sąjunga dėl reikiamų lėšų 2014–2020 metais skyrimo.
4. MODERNUS VALSTYBĖS VALDYMAS SIEKIANT NAUJOS PASLAUGŲ KOKYBĖS. Modernizuojant valstybės valdymą, siekti priartinti paslaugas prie žmogaus, kad jos atitiktų kiekvieno asmens poreikius, būtų paprastos, prieinamos ir geros kokybės (kiek jas pasirengę finansuoti mokesčių mokėtojai). Siekti, kad paslaugų teikimo srityje būtų daugiau konkurencijos, pasirinkimo galimybių ir kartu daugiau geros kokybės paslaugų.
Siūlomos kryptys:
1. Lengvai prieinamos ir kiekvienam žmogui suprantamos informacijos apie paslaugas užtikrinimas, paslaugų prieinamumo didinimas ir kokybės gerinimas naudojant informacines ir ryšių technologijas.
3. Valstybės valdymo sistemos modernizavimas – už rezultatus atsakingos ir atskaitingos valstybės tarnybos kūrimas ir rengimasis 2013 metais pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.
4. Struktūrinė sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos sričių pertvarka, siekiant geresnės paslaugų kokybės.
5. KOVA SU KORUPCIJA. Panaikinti korupcijos sąlygas ir motyvus viešajame sektoriuje – užtikrinti priimamų teisinių sprendimų ir viešųjų finansų naudojimo skaidrumą ir viešumą, atsakingų teisėsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. Pasiekti, kad „Transparency International“ skelbiamas korupcijos suvokimo indeksas nuolat gerėtų.
Siūlomos kryptys:
1. Priimamų teisinių sprendimų, viešųjų finansų naudojimo viešumo, valstybės turto valdymo skaidrumo ir efektyvumo didinimas. Priemonių labiausiai korupcijos pažeistose srityse – sveikatos priežiūros įstaigose, viešųjų pirkimų, teritorijų planavimo, statybų reglamentavimo srityse ir policijoje – įgyvendinimas (ypač daug dėmesio skirti policijos pareigūnų vykdomai eismo priežiūros veiklai).
2. Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) Lietuvos Respublikai numatytų rekomendacijų įgyvendinimas.
3. Institucijų, atsakingų už kovą su korupcija ir valstybės lėšų grobstymu, veiklos koordinavimo pertvarka siekiant esminės pažangos kovoje su korupcija.
6. ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMAS. Sudaryti sąlygas įgyvendinti Valstybinę šeimos politikos koncepciją – stiprinti šeimos politikos įgyvendinimą koordinuojančių institucijų bendradarbiavimą, sudaryti sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms dalyvauti sprendžiant socialines problemas ir tobulinant teisinę bazę. Plėtoti institucinę sistemą, skirtą šeimai palankiai aplinkai puoselėti.
Siūlomos kryptys:
1. Teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą formavimas, socialinės rizikos šeimų atsiradimo prevencija, be priežiūros paliktų vaikų integracijos į šeimos aplinką skatinimas.
2. Šeimai palankios darbo aplinkos stiprinimas (darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas, įmonių socialinė atsakomybė ir panašiai).
3. Paslaugų šeimai plėtra ir prieinamumas (esamuose paslaugų tinkluose įtvirtintos paslaugos šeimai).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1448
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS LENTELĖ
I. MODERNIOS EKONOMIKOS KŪRIMAS
Tikslas – padėti tvarios ilgalaikės plėtros pagrindus – kurti modernią ir didesnės pridėtinės vertės ekonomiką, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, veiksmingai ir skaidriai valdyti išteklius, skatinti visuomenės verslumą ir sudaryti sąlygas kurti naujas darbo vietas.
2011 metų rodikliai:
1. Žinių ekonomikos indeksas (Pasaulio bankas – Lietuva 2009 metais yra 31 vietoje iš 146, siekiamas 2030 metų rezultatas – ne žemesnė kaip 20 vieta). 2011 metais – 30*, 2012 metais – 28*, 2013 metais – 25 vieta*. Atsakingos institucijos: Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija.
2. Pasaulio konkurencingumo indeksas („World Economic Forum“ – Lietuva 2009 metais 47 vietoje iš 139, siekiamas 2030 metų rezultatas – ne žemesnė kaip 25 vieta). 2011 metais – 41*, 2012 metais – 40*, 2013 metais – 38 vieta*. Atsakingos institucijos: Ūkio ministerija, Finansų ministerija.
3. Verslo aplinkos indeksas. Lietuvos vieta tarp geriausių pasaulio valstybių pagal verslo sąlygas (Pasaulio banko „Doing Business“ tyrimas – Lietuva 2009 metais 26 vietoje iš 183). 2010–2011 metais – 20, 2012–2013 metais – 15 vietoje. Atsakingos institucijos: Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija, Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija.
4. Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas (Europos Komisija – Lietuvos 2009 metų indeksas – 0,31), 2011 metų – 0,32, 2012 metų – 0,35**, 2013 metų – 0,37** (**ar rodiklis bus pasiektas, priklausys nuo to, ar bus skirti reikiami nacionaliniai asignavimai inovatyvios ekonomikos plėtros prioritetui). Atsakingos institucijos: Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija.
5. Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (viešojo ir verslo sektorių), BVP procentais (Statistikos departamentas 2009 metų rodiklį paskelbs 2010 m. spalio 15 d.): 2011 metais – 1,212 procento, 2012 metais – 1,312 procento, 2013 metais – 1,612 procento. Atsakingos institucijos: Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija.
6. Tiesioginių užsienio investicijų didinimas, 2010–2011 metais – 10 procentų; 2012–2013 metais – 20 procentų. Atsakinga institucija – Ūkio ministerija.
7. Globalus verslumo indeksas (George Mason University). Lietuvos kol kas nėra tarp 64 vertinamų valstybių. Latvija tarp jų 31. 2011 metais – Lietuva tarp vertinamų valstybių, 2012 metais 2 pozicijomis aukščiau nei 2011 metais, 2013 metais 2 pozicijomis aukščiau nei 2012 metais*. Atsakingos institucijos: Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
| Prioritetų kryptys |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 1.1. Saulėtekis, verslo sąlygų gerinimas („Doing Business 2012“ ataskaitoje Lietuva pirmajame dvidešimtuke) |
IV ketvirtis Sumažinta nacionalinė administracinė našta verslui prioritetinėse srityse, nustatytose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 161 „Dėl nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo“, – 30 procentų |
Ūkio ministerija (koordinuoja), kitos ministerijos, valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją |
|
|
IV ketvirtis 25 procentais sumažinta teisės aktų, reglamentuojančių ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklą ir atitinkamų priežiūros sričių reikalavimus, imtasi kitų priemonių ūkio subjektų veiklos priežiūrai tobulinti, institucijų atliekamoms priežiūros funkcijoms optimizuoti |
ministerijos |
| 1.1.1. Darbo santykiai |
III ketvirtis Įsigaliojus Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymui, bus įgyvendinta 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 1.1.2. Verslo pradžia |
I–IV ketvirčiai 1. Sumažinta verslo pradžios procedūrų, sutrumpintas laikas, sumažintos išlaidos: 2011 metais panaikintos 4 procedūros (steigimo dokumentų tvirtinimas pas notarą, pranešimas darbo inspekcijai apie įmonės veiklos pradžią, antspaudo gamyba / naudojimas), 12 dienų, 0,67 procento pajamų 1 gyventojui; 2010 metais – 7 procedūros, 26 dienos, 2,4 procento pajamų 1 gyventojui1. 2. Minimalus uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas 1 000 litų (o ne 10 000 litų) |
Ūkio ministerija, ministerijos ir įstaigos pagal kompetenciją |
|
|
I–IV ketvirčiai Uždarųjų akcinių bendrovių, steigiamų elektroniniu būdu, 2011 metų pabaigoje bus 20 procentų
I–IV ketvirčiai Juridinių asmenų, nuotoliniu būdu keičiančių duomenis Juridinių asmenų registre, 2011 metų pabaigoje bus 20 procentų |
Teisingumo ministerija |
|
|
IV ketvirtis Įgyvendinant Hipotekos registro vystymo reforma, atsisakyta teisėjo funkcijų registruojant hipoteką ir turto įkeitimą. Hipotekos ir turto įkeitimo registravimas elektroniniu būdu supaprastės ir sutrumpės iki vienos dienos (dabar tam reikia 3 dienų) |
Teisingumo ministerija |
| 1.1.3. Statybos leidimų gavimas |
I–IV ketvirčiai Sutrumpintos teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų) rengimo procedūros nuo 12 iki 6 mėnesių, priėmus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus (I ketvirtį – 4, II ketvirtį – 4, III ketvirtį – 4, IV ketvirtį – 3 teisės aktai) |
Aplinkos ministerija |
| 1.1.4. Mokesčių mokėjimas |
IV ketvirtis Paslaugų, teikiamų mokesčių mokėtojams elektroniniu būdu, – 42 procentai |
Valstybinė mokesčių inspekcija |
| 1.1.5. Investuotojų apsauga |
Pagerintas investuotojų apsaugos stiprumo indeksas: 2010 metais – 52, 2011 metais – 8 |
Ūkio ministerija |
| 1.2. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas |
I ketvirtis Parengta ir patvirtinta Investicijų pritraukimo 2010–2017 metų programa |
Ūkio ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai Įgyvendinant INVEST litų+ priemonę, per 2011 metus inicijuoti 5 investicijų projektai, kuriuos įgyvendinus į Lietuvą pritraukta 60 mln. litų privačių investicijų |
Ūkio ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai 1. Pritraukti tiesioginių užsienio investicijų projektai sudarys 35 procentus visų tiesioginių užsienio investicijų projektų Lietuvoje3 (2010 metais – 35 procentai) |
Ūkio ministerija |
|
|
2. Pagal Investicijų pritraukimo 2010–2017 metų programą, aktyviai dalyvaujant Lietuvos Respublikos dvišalėms diplomatinėms atstovybėms, pritraukiama bent po vieną užsienio valstybės investuotoją |
Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai Per aukštų pareigūnų oficialius vizitus užsienyje užtikrintas efektyvus Lietuvos ekonominių interesų pristatymas. Organizuojamos tikslinės atskirus sektorius pristatančios verslo misijos (planuojama jų 25 procentais daugiau nei 2010 metais) |
Užsienio reikalų ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai Pasirašytos investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys su Alžyru, Indija, Jungtiniais Arabų Emyratais, Libija, Nigerija, Pakistanu, Saudo Arabija ir Turkmėnistanu |
Užsienio reikalų ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai Pasirašytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su Bosnija ir Hercegovina, Indija, Kuveitu, Libija, Saudo Arabija, Pakistanu ir Tadžikistanu |
Užsienio reikalų ministerija |
| 1.3. Privataus kapitalo pritraukimas į viešąjį sektorių, taip pat sritis, kuriose iki šiol privatus kapitalas nevaidino esminio vaidmens |
I ketvirtis Atsižvelgiant į ilgalaikius viešojo ir privataus sektorių partnerystės investicijų projektų sektorinius planus, parengti 5 nauji tokie projektai IV ketvirtis Įgyvendinami 4 viešojo ir privataus sektorių partnerystės investicijų į socialinės infrastruktūros modernizavimą projektai |
Ūkio ministerija |
| 1.4. Išeivijos potencialo naudojimas moderniai ekonomikai kurti |
I–IV ketvirčiai Įgyvendinant globalios Lietuvos – užsienio lietuvių įtraukimo į Lietuvos gyvenimą – idėją ir atsižvelgiant į Lietuvos ekonominius interesus ir užsienio lietuvių užimamą nišą konkrečiose užsienio valstybėse, užtikrintas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo (PLEF) veiklos tęstinumas – organizuojamas verslo forumas Izraelyje |
Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija |
| 1.5. Inovatyvios ekonomikos plėtra |
I–IV ketvirčiai Siekiant skatinti inovacijų diegimą versle, įgyvendinamas inovacinių čekių projektas: 1. Pagal inovacinių čekių schemą per 2011 metus pasirašytos 87 sutartys. 2. Pagal inovacinių čekių schemą skirtų ir išmokėtų lėšų santykis 2011 metais – skirta 1 mln. litų, išmokėta 995 tūkst. litų |
Ūkio ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai Įgyvendinant klasterių kompetencijos tinklo projektą: 1. Bus 10 dviejų naujų klasterių narių. 2. Į klasterius bus pritraukta 2 mln. litų privačių investicijų |
Ūkio ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai 1. Pasirašyta slėnių projektų ir jungtinių tyrimų programų stebėsenos vykdymo sutartis. |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 2. Pasirašytos 6 slėnių projektų įgyvendinimo sutartys. |
Ūkio ministerija |
|
| 3. Įgyvendinama 14 slėnių projektams skirtų sutarčių. |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| 4. Projektams įgyvendinti skirta 82 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Inogeb LT 2). |
Ūkio ministerija |
|
|
|
5. Ne mažiau kaip 100 tyrėjų, studentų, mokslo ir studijų institucijų darbuotojų tobulinę žinių ir technologijų perdavimo įgūdžius, reikalingus moksliniams tyrimams komercinti (neformalus ugdymas). |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 6. Įgyvendinamos nacionalinės kompleksinės programos žinioms imliuose ekonomikos subsektoriuose (177 mln. litų skirta studijų programoms, mokslo ir studijų institucijų infrastruktūrai plėtoti, tyrėjų ir studentų mobilumui skatinti) |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
|
I–IV ketvirčiai 1. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTTP) veiklai vykdyti sukurta 70 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų. 2. Paremtos 35 MTTP veiklą vykdančios įmonės |
Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai 1. Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriaus sukurta pridėtinė vertė sudarys 26 procentus (2008 metais – 25,8 procento) apdirbamosios gamybos sukurtos pridėtinės vertės. 2. Per metus paduota 150 paraiškų registruoti pramoninės nuosavybės objektus (išradimų patentus ir registruotus pramoninius dizainus) |
Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
III ketvirtis Patvirtintas konkursinis Mokyklų tobulinimo programos plius projektų finansavimo sąlygų aprašas, kurio viena iš remiamų veiklų – verslumo ugdymo priemonių sukūrimas, įdiegimas ir tobulinimas (2 mln. litų) |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Profesinis mokymas ir informavimas“, mokslo, studijų institucijos atliks 50 parodomųjų bandymų ūkininkų ūkiuose arba žemės ūkio įmonėse |
Žemės ūkio ministerija |
| 1.6. Verslumo skatinimas ir jaunimo užimtumo didinimas |
IV ketvirtis 1. Remiant jaunimo verslumą skatinančius projektus, 15 procentų padaugės jaunimo, dalyvaujančio verslumo gebėjimus skatinančio mokymo renginiuose. 2. Įgyvendinant 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto finansų inžinerijos priemonę „Verslumo skatinimas“, apmokyta 170 jaunesnių kaip 29 metų asmenų, kurie rengiasi prašyti mikrokreditų |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
IV ketvirtis 88 procentams jaunų bedarbių per 4 nedarbo mėnesius pasiūlyta „naujojo starto“ paslauga (darbas, gamybinė praktika, papildomas mokymas ar kita įdarbinimo skatinimo priemonė) |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai 1. Teikiamos viešosios paslaugos – suteikiamas iki 6 000 litų vertės pirmųjų verslo metų krepšelis (pagal „vaučerio“ sistemą skiriamas įsteigtai naujai įmonei) konsultacijoms, mokymui, biuro paslaugoms, verslumo skatinimo renginiams. 2. Įsteigta 500 naujų įmonių |
Ūkio ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai Finansinę paramą pagal finansų inžinerijos ir susijusias priemones gaus 1 280 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų (skaičiuojami visi finansavimo atvejai) |
Ūkio ministerija |
|
|
Siekiant mažinti verslo reguliavimo naštą, vykdoma koordinuota verslą kontroliuojančių įstaigų veikla: |
|
| II ketvirtis Parengti priežiūros reikalavimų vadovai (sąvadai), kuriais galės vadovautis verslo subjektai ir inspektuotojai. |
Ūkio ministerija |
|
| IV ketvirtis 9 verslą kontroliuojančių institucijų grupės pradės koordinuotai inspektuoti verslą |
Ūkio ministerija |
|
|
|
I–III ketvirčiai 700 kaimo gyventojų suteiktos individualios konsultacijos pradedančiųjų verslą klausimais |
Žemės ūkio ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai Ūkio subjektams suteikta 150 lengvatinių kreditų |
Žemės ūkio ministerija |
| 1.7. Transporto sistemos tarptautinis konkurencingumas ir transporto infrastruktūros modernizavimas (projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas, Rytų–Vakarų transporto koridorius) |
I ketvirtis 1. Rekonstruota geležinkelio linijos Mockava–Šeštokai sugretinta 1 435/1 520 mm vėžė (6,2 kilometro) |
Susisiekimo ministerija |
| 2. Suformuotas Rytų–Vakarų transporto koridoriaus (EWTC) asociacijos sekretoriatas, išspręstas asociacijos būstinės klausimas, parengtas ir suderintas su partneriais asociacijos veiklos planas |
Ministro Pirmininko tarnyba, Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija |
|
|
|
II ketvirtis 1. Parengta geležinkelio linijos Šeštokai–Marijampolė rekonstravimo – sugretinto 1 435/1 520 mm pločio vėžės kelio įrengimo arba papildomo 1 435 mm pločio vėžės kelio tiesimo – galimybių studija |
Susisiekimo ministerija |
|
|
2. Rekonstruoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto privažiuojamieji automobilių keliai (Perkėlos gatvės dalies rekonstravimo 1-asis etapas) |
Susisiekimo ministerija |
|
|
3. Pasiekta, kad Lietuvos pasiūlyti svarbiausi transporto infrastruktūros elementai būtų įtraukti į TEN-T naujų gairių projektą |
Susisiekimo ministerija |
|
|
III ketvirtis Parengtas techninis antrųjų geležinkelio kelių tiesimo ruožuose Žeimiai–Lukšiai ir Gimbogala–Linkaičiai projektas |
Susisiekimo ministerija |
|
|
IV ketvirtis 1. Tiesiamas Vilniaus miesto pietinis aplinkkelis (atlikta 25 procentai darbų) |
Susisiekimo ministerija |
|
|
2. Rekonstruotas transeuropinio tinklo kelio E85 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas (rekonstruojama 23,2 kilometro dangos), Grigiškių ruožas (60 procentų darbų), Jakų sankryžoje pastatyta estakada Kaunas–Palanga, rekonstruotas E272 kelio Panevėžys–Šiauliai ruožas (9 kilometrai) ir Šiauliai–Radviliškis (I etapas) |
Susisiekimo ministerija |
|
|
3. Įdiegti eismo stebėjimo ir valdymo įrenginiai pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose, įrengtas eismo informacijos centras ir sukurta informacinė sistema |
Susisiekimo ministerija |
|
|
4. Modernizuojama Kauno geležinkelio stotis, aplinkkelis Palemonas–Rokai–Jiesia ir Kauno–Kybartų kelio linijos įrenginiai (1,6 kilometro), signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai (50 kilometrų) |
Susisiekimo ministerija |
|
|
5. Parengtos Kauno viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo statybos ir Klaipėdos viešojo logistikos centro galimybių studijos; parengti Vilniaus viešojo logistikos centro teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentai ir Šiaulių viešojo logistikos centro intermodalinio terminalo techninis projektas |
Susisiekimo ministerija |
|
|
6. Pasirašyta penkiašalė deklaracija dėl bendradarbiavimo formuojant Rytų–Vakarų transporto koridorių |
Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
|
|
7. Iki trečdalio padidinta Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacijos narių, teikiama daugiau informacijos apie asociaciją, surengti tarptautiniai renginiai, siekiant gerinti transportavimo sausumos keliu tarp Azijos ir Europos sąlygas (mažiausiai 2 renginiai per metus) |
Ministro Pirmininko tarnyba, Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija |
|
|
8. Iki 10 procentų padidinta tarptautinio susisiekimo maršrutu „Vikingas“ gabenamų krovinių, bendradarbiaujant su Baltarusija, Ukraina, Turkija ir kitomis valstybėmis |
Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
|
|
9. Gilinamas iki 14,5 metro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalas nuo uosto įplaukos iki pietinės uosto dalies (30 procentų darbų), siekiant didinti perkraunamų konteinerių |
Susisiekimo ministerija |
|
|
10. Parengti išorinio giliavandenio uosto projektiniai pasiūlymai ir poveikio aplinkai vertinimas |
Susisiekimo ministerija |
|
|
11. Pradėta vykdyti Lietuvos valstybinių kelių tiesimo ir priežiūros sistemos reforma |
Susisiekimo ministerija |
|
|
12. Atlikta geležinkelių linijos Vilnius–Minskas rekonstravimo galimybių studija |
Susisiekimo ministerija |
___________________
1 Pasaulio banko skaičiuojamas rodiklis.
2 Investuotojų apsaugos stiprumo indeksas susideda iš 3 komponentų: informacijos atskleidimo apimties, vadovo atsakomybės ribų, akcininkų teisių teisminių ginčų, kur kiekvienas iš jų gali turėti daugiausiai po 10 balų. Maksimali investuotojų stiprumo indekso reikšmė 10 (aritmetinis 3 komponentų vidurkis). Lietuvos atveju 2010 metais turime 5+4+6 /3 =5 iš galimų 10.
3 Rodiklis skaičiuojamas pagal tarptautinės duomenų bazės „FDiMarkets.com“ duomenis, skaičiuoja viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“: rodiklis „pritraukti tiesioginių užsienio investicijų projektai“ dalijamas iš rodiklio „visi šalies tiesioginių užsienio investicijų projektai“.
II. FINANSINĖ KONSOLIDACIJA IR EURAS
Tikslas – mažinti valdžios sektoriaus deficitą ir stabilizuoti valdžios sektoriaus skolą, kad sumažėtų ilgalaikių palūkanų normų priedai už riziką ir paspartėtų privačios investicijos, didinančios darbo našumą ir tvarią ūkio plėtrą. Pagal Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas iki 2012 metų sumažinti valdžios sektoriaus deficitą. Reformuoti biudžeto rengimo ir vykdymo sistemą – iš anksto orientuoti ilgalaikę viešųjų finansų politiką į perteklinių biudžetų sudarymą, valdžios sektoriaus skolos mažinimą, optimalaus dydžio finansinių rezervų sudarymą ir veiksmingą valdymą.
2011 metų rodikliai:
1. Valdžios sektoriaus skola – ne daugiau kaip 41 procentas BVP (neįskaitant galimo rezervo kaupimo anksčiau išleistoms obligacioms išpirkti).
4. Savivaldybių biudžetų kreditorinis įsiskolinimas 2011 metais sumažės ne mažiau kaip 30 procentų, palyginti su 2010 metais.
5. Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo ekonominis efektas – iki 343 mln. litų programos įgyvendinimo laikotarpiu (2009–2011 metais).
| Prioritetų kryptys |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 2.1. Valstybės lėšų naudojimo racionalizavimas įgyvendinant struktūrines švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos reformas, efektyvus valstybės turto valdymas |
Valdymo išlaidos 2011 metais sumažintos 2 procentais (21 mln. litų), palyginti su 2010 metais |
Finansų ministerija, ministerijos |
| I ketvirtis Pradėtas bandomasis aktyvaus gydymo stacionarinių paslaugų grupavimas pagal giminingų diagnozių grupių (DRG) sistemą |
Valstybinė ligonių kasa, Sveikatos apsaugos ministerija |
|
| III ketvirtis Atliktas apmokėjimo pagal giminingų diagnozių grupių sistemą poveikio asmens sveikatos priežiūros įstaigų biudžetams modeliavimas1 |
Valstybinė ligonių kasa, Sveikatos apsaugos ministerija |
|
| IV ketvirtis Grupuojamos aktyvaus gydymo stacionarinės paslaugos ir visiškai pasirengta nuo 2012 m. sausio 1 d. apmokėti aktyvaus gydymo stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal giminingų diagnozių grupių (DRG) sistemą šalies mastu |
Valstybinė ligonių kasa, Sveikatos apsaugos ministerija |
|
| 2.2. Pasirengimas sklandžiai įvesti eurą |
III ketvirtis Atnaujintas euro įvedimo planas ir visuomenės informavimo apie euro įvedimą strategija |
Finansų ministerija |
| 2.3. Teisės aktų, sudarančių sąlygas 2012 metais pradėti planuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto politiką pagal reformuotą biudžeto valdymo ir vykdymo sistemą, užtikrinančią biudžeto politikos skaidrumą ir krizių prevenciją, parengimas |
II ketvirtis Reformos teisės aktų projektai (Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo pakeitimų ir naujo Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo projektai) suderinti su Europos centriniu banku, Europos Sąjungos Komisija, Tarptautiniu valiutos fondu ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei |
Finansų ministerija |
| 2.4. Mokesčių administravimo gerinimas, šešėlinės ekonomikos masto mažinimas ir skatinimas sąžiningai mokėti mokesčius |
I ketvirtis Parengtas konsoliduotas tęstinis kovos su oficialiai neapskaitomos ekonomikos reiškiniais priemonių planas |
Ministro Pirmininko tarnyba |
| II ketvirtis Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti projektai teisės aktų, kuriuos priėmus būtų sustiprinta kova su akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalia apyvarta |
Teisingumo ministerija |
|
|
|
IV ketvirtis 1. Deklaruotų pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio nepriemokų dalis neviršys 8 procentų visų deklaruotų pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio sumų. 2. Vidutinė mokestinių patikrinimų trukmė sumažės 2 darbo dienomis (nuo 37 iki 35 dienų). 3. Vidutinė pateiktų prašymų grąžinti ar įskaityti pridėtinės vertės mokestį nagrinėjimo trukmė sumažės 1 darbo diena (nuo 6,5 iki 5,5 dienos). 4. Verslo liudijimai bus išduodami elektroniniu būdu (nuo I ketvirčio), šia paslauga naudosis 30 procentų mokesčių mokėtojų |
Valstybinė mokesčių inspekcija |
|
|
IV ketvirtis 1. Užkardytos žalos valstybei (nesumokėtų privalomų mokesčių už sulaikytas prekes) dydžio pokytis, palyginti su 2010 metais, bus 3 mln. litų (nuo 33,4 iki 36,4 mln. litų). 2. Ne mažiau kaip 35 procentus visų muitinės vykdomų ekonominių operacijų vykdytojų patikrinimų sudarys stambiųjų ekonominių operacijų vykdytojų patikrinimai. 3. Vidutinis importo ir eksporto deklaracijų muitinio įforminimo laikas sutrumpės 4 procentais (nuo 47 iki 45 minučių). 4. Nelegalios tabako gaminių rinkos dalis (pagal Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos duomenis) sumažės 10 procentų |
Muitinės departamentas |
|
|
I–IV ketvirčiai Tikrinimai, per kuriuos nustatyta nelegaliai dirbančių asmenų ar kitų darbo teisės aktų pažeidimų, sudarys 64 procentus visų nelegalaus darbo tikrinimų |
Valstybinė darbo inspekcija |
|
|
I–IV ketvirčiai Padidės operatyvinės veiklos efektyvumas atskleidžiant apysunkes ir sunkias nusikalstamas veikas finansų sistemai: operatyviniais veiksmais atskleistose nusikalstamose veikose nustatytų nuslėptų mokesčių sumos, palyginti su praėjusiais metais, padidės 3 procentais |
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba |
|
|
IV ketvirtis Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą arba neteisėtai įgyto turto ir pajamų apmokestinimą, nusikaltimų tyrimo metu finansų ir galimo pinigų plovimo tyrimas atliekamas ne tik baudžiamojo persekiojimo, bet ir mokesčių administravimo priemonėmis: ikiteisminio tyrimo bylų, kuriose bendradarbiaujant su mokesčių administratoriais nustatytas neteisėtu būdu įgytas turtas, palyginti su praėjusiais metais, padaugės 3 procentais |
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija |
|
|
IV ketvirtis Užtikrintas veiksmingas pareigūnų rotavimo mechanizmo diegimas |
Muitinės departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba |
|
|
IV ketvirtis Pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų pardavimų santykis su galutinio vartojimo išlaidomis bus ne mažesnis kaip 1,6 (2010 metų I pusmetį – 1,47) |
Valstybinė mokesčių inspekcija |
|
|
III–IV ketvirčiai Įsigaliojus Lietuvos Respublikos nelegalaus darbo draudimo įstatymui, įgyvendinta 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos 2009/52/EB direktyva, kurioje numatomos sankcijos ir poveikio priemonės nelegaliai dirbančių trečiųjų valstybių piliečių darbdaviams |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
__________________
1 Poveikio asmens sveikatos priežiūros įstaigų biudžetams vertinimas – nuosekli DRG diegimo proceso dalis. Šis vertinimas tampa įmanomas, kai šiose įstaigose paslaugos jau grupuojamos ir yra sukaupti vertinimui būtini tam tikro laikotarpio duomenys. Šiuo atveju grupavimas turėtų prasidėti 2011 metų pradžioje ir sukaupus I ir II ketvirčių duomenis bus įmanoma juos naudoti vertinimui. Todėl šią priemonę būtina perkelti į 2011 metų III ketvirtį.
III. ENERGETIKA
Tikslas – formuoti vartotojams ir aplinkai draugišką energetikos sektorių, siekti energetinės nepriklausomybės, didinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą.
2011 metų rodikliai:
1. Bendro galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, metų pabaigoje (didesnio energijos vartojimo veiksmingumo scenarijaus atveju): 2011 metais – 17 procentų (2010 metais numatoma 16 procentų).
2. Elektros energetikos ir gamtinių dujų sektorius pertvarkytas pagal Europos Sąjungos III energetikos paketo nuostatas.
| Prioritetų kryptys |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 3.1. Naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto įgyvendinimas |
IV ketvirtis Pasirašyta koncesijos sutartis su strateginiu investuotoju |
Energetikos ministerija |
| IV ketvirtis Pasirašyta akcininkų sutartis su strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais |
Energetikos ministerija |
|
| IV ketvirtis Įsteigta projekto įgyvendinimo bendrovė |
Energetikos ministerija |
|
| 3.2. Elektros energetikos ir gamtinių dujų sektorių pertvarka pagal Europos Sąjungos III energetikos paketo nuostatas |
II ketvirtis Vykdant elektros energetikos sektoriaus pertvarką, baigti formuoti keturi elektros energetikos įmonių blokai (perdavimo, gamybos, skirstymo ir aptarnavimo) |
Energetikos ministerija |
| IV ketvirtis Vykdant gamtinių dujų sektoriaus pertvarką, įmonės, neatitinkančios Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo reikalavimų, vykdys įstatyme numatytą veiklų atskyrimo reikalavimų procedūrą |
Energetikos ministerija |
|
| 3.3. Elektros jungčių su Lenkija („LitPol Link“) ir Švedija („NordBalt“) projektų įgyvendinimas |
IV ketvirtis Atrinkti Alytaus 330 kV skirstyklos rekonstravimo ir plėtros, 400 kV elektros perdavimo linijos Alytus–Lietuvos valstybės siena statybos, 400 kV skirstyklos statybos, nuolatinės srovės intarpo projektavimo ir statybos rangovai |
Energetikos ministerija |
| IV ketvirtis Parengti „NordBalt“ jungties specialieji ir detalieji teritorijų planavimo dokumentai |
Energetikos ministerija |
|
| 3.4. Alternatyvaus apsirūpinimo gamtinėmis dujomis projektų įgyvendinimas |
I ketvirtis Pradėtas įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų importo jūra projektas: parengtas suskystintų gamtinių dujų importo jūra projekto plėtros planas |
Energetikos ministerija |
| II ketvirtis Įvykdyti Lenkijos–Lietuvos dujų jungties galimybių studijos pirmojo etapo darbai (verslo aplinkos analizė) |
Energetikos ministerija |
|
| 3.5. Ignalinos atominei elektrinei uždaryti skirtų lėšų efektyvus naudojimas ir pasirengimas deryboms su Europos Sąjunga dėl reikiamų lėšų 2014–2020 metais skyrimo |
IV ketvirtis Ignalinos atominei elektrinei uždaryti skiriamų lėšų išmokėjimo rangovams planas vykdomas 100 procentų |
Energetikos ministerija |
| IV ketvirtis Nustatytas preliminarus lėšų poreikis 2014–2020 metais Ignalinos atominei elektrinei uždaryti |
Energetikos ministerija |
|
| 3.6. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra šilumos ir elektros energetikos sektoriuose |
IV ketvirtis Šilumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiesiogiai sunaudojamų atsinaujinančių energijos išteklių šildymo ir vėsinimo sektoriuje apimtis – 714 ktne |
Energetikos ministerija |
| IV ketvirtis Įrengtoji galia elektros energijai gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių bus 369 MW |
Energetikos ministerija |
|
| 3.7. Energijos taupymas |
II ketvirtis Parengtas antrasis energijos efektyvumo veiksmų planas (vadovaujantis 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų nuostatomis) |
Energetikos ministerija |
| 3.8. Energetinio saugumo klausimo aktualizavimas Europos Sąjungoje, NATO, ESBO formatais |
I ketvirtis Lietuvos principinės nuostatos dėl ilgalaikio ir sisteminio energetikos infrastruktūros finansavimo užtikrinimo, energetinių krizių prevencijos Europos Sąjungos lygmeniu stiprinimo, išorinės Europos Sąjungos energetikos politikos konsolidavimo ir atominės energetikos pripažinimo viena iš svarbių alternatyvų, siekiant mažai CO2 į aplinką išskiriančios ekonomikos, perkeltos į Europos Sąjungos energetikos veiksmų 2011–2020 metų planą |
Energetikos ministerija |
| IV ketvirtis Parengta pozicija dėl Energetinio saugumo ir infrastruktūros instrumento ir 2014–2020 metų finansinės perspektyvos (siekiant palankesnių sąlygų įgyvendinti Lietuvos energetikos infrastruktūros projektus) |
Energetikos ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
|
| IV ketvirtis Pateikta Europos Sąjungos energetikos srities teisėkūros analizė (pagal Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais gairių 9.2.3 punktą) |
Energetikos ministerija |
|
| I–IV ketvirčiai Nuo 2011 m. sausio 1 d. veiklą pradės Energetinio saugumo centras – biudžetinė įstaiga prie Užsienio reikalų ministerijos. Energetinio saugumo centro veikla pristatyta 5 tarptautiniuose renginiuose, pradėta NATO akreditacijos procedūrą |
Užsienio reikalų ministerija |
IV. MODERNUS VALSTYBĖS VALDYMAS SIEKIANT NAUJOS PASLAUGŲ KOKYBĖS
Tikslas – modernizuojant valstybės valdymą, siekti priartinti paslaugas prie žmogaus, kad jos atitiktų kiekvieno asmens poreikius, būtų paprastos, prieinamos ir geros kokybės (kiek jas pasirengę finansuoti mokesčių mokėtojai); siekti, kad paslaugų teikimo srityje būtų daugiau konkurencijos, pasirinkimo galimybių ir kartu daugiau geros kokybės paslaugų.
2011 metų rodikliai:
1. Lietuvai tarp ES 27+ valstybių skirta 18 vieta pagal visiškai į internetą perkeltų 20 paslaugų lygį.
2. 45 procentai visų valstybės registrų paslaugų teikiama elektroniniu būdu (2010 metais – 26 procentai).
3. Vidutinės vieno recepto priemokos mažėjimas: 2010 metais – 14,43, 2011 metais – 14, 2012 metais – 13,9, 2013 metais – 13,9 procento.
4. Pacientų, kuriems pagerėjo sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: 2011 metais – 230 000, 2012 metais – 300 000, 2013 metais – 200 000.
5. Lietuva 5 pozicijomis pagerina reitingą pagal sveikatos apsaugos kokybės indeksą „Euro-Canada Health Consumer Index“ (2010 metais – 31 vieta iš 34).
6. 25 procentuose bendrojo lavinimo mokyklų atliktas veiklos kokybės išorės auditas*.
| Prioritetų kryptys |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 4.1. Lengvai prieinamos ir kiekvienam žmogui suprantamos informacijos apie paslaugas užtikrinimas, paslaugų prieinamumo didinimas ir kokybės gerinimas naudojant informacines ir ryšių technologijas |
IV ketvirtis Sukurta ir įdiegta aplinkosaugos leidimų informacinė sistema |
Aplinkos ministerija |
| IV ketvirtis Siekiant sukurti teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir registravimo elektronines paslaugas, parengta teritorijų planavimo ir teritorijų planavimo valstybinės priežiūros dokumentų rengimo informacinės sistemos projektinė dokumentacija |
Aplinkos ministerija |
|
|
|
IV ketvirtis Parengta teritorijų planavimo dokumentų registro paslaugų plėtros specifikacija ir bendrasis projektas |
Aplinkos ministerija |
|
|
IV ketvirtis Siekiant įgyvendinti viešųjų ir administracinių paslaugų gyventojams ir verslo subjektams teikimo statybos srityje kokybės gerinimo priemones, parengta IS „Infostatyba“ elektroninių paslaugų plėtros projektinė dokumentacija |
Aplinkos ministerija |
|
|
Įdiegus 2011 metų I ketvirtį hipotekos ir įkeitimo registravimo elektroninį modulį, daugės notarų, teikiančių duomenis Hipotekos registrui elektroniniu būdu: I ketvirtį – 20, II ketvirtį – 30, III ketvirtį – 45, IV ketvirtį – 65 procentais |
Teisingumo ministerija |
|
|
I–II ketvirčiai Parengta ir vaistinėse įdiegta kompiuterinė programa, kad vaistinė gyventojui galėtų pateikti vaizdinę informaciją apie nereceptinius vaistus ir jų kainas |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
III ketvirtis Pradės veikti e. sveikatos portalas pacientams – vieša interneto prieiga, suteikianti galimybę pacientui pasinaudoti e. sveikatos paslaugomis, pavyzdžiui, išankstinė registracija pas gydytoją, informacija apie vaistus, informacija apie suteiktas paslaugas sveikatinimo veiklą vykdančiose įstaigose ir kita |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
III ketvirtis Patvirtinti e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
IV ketvirtis Sukurta e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema, skirta centralizuotai tvarkyti pacientų elektroninėms sveikatos istorijoms ir užtikrinti keitimuisi jomis tarp sveikatinimo veiklą vykdančių įstaigų, jų specialistų ir kitų darbuotojų, atlikti kitas su Lietuvos e. sveikatos įgyvendinimu susijusias funkcijas |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
II ketvirtis Bus įsteigti 2 elektroninių paslaugų išoriniai portalai, skirti gyventojams ir verslui („EDBirža“) |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai 7 500 asmenų ir darbdavių, pasinaudojusių „EDBirža“ paslaugomis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
III ketvirtis Pertvarkyta Europos Sąjungos piliečių asmens tapatybės nustatymo įranga, kad aprėptų daugiau Europos Sąjungos valstybių narių piliečių |
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos |
| 4.2. Administravimo paslaugų efektyvumo didinimas ir visuotinis „vieno langelio“ principo taikymas |
IV ketvirtis Į elektroninę erdvę 2011 metais bus perkelta 75 procentai (2009 metais – 60 procentų, 2010 metais numatoma 70 procentų) pagrindinių elektroninių viešųjų ir (ar) administracinių paslaugų (ne žemesniu negu trečiu brandos lygiu) |
Susisiekimo ministerija, ministerijos |
| IV ketvirtis Sukurta ir pradės veikti elektroninių dokumentų perdavimo tarp Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir Lietuvos Respublikos institucijų sistema |
Užsienio reikalų ministerija |
|
| 4.3. Valstybės valdymo sistemos modernizavimas – už rezultatus atsakingos ir atskaitingos valstybės tarnybos kūrimas ir rengimasis 2013 metais pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai |
I ketvirtis Seimui pateikta tvirtinti Valstybės pažangos strategija |
Valstybės pažangos taryba, Ministro Pirmininko tarnyba |
| I ketvirtis Parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai tarpinstitucinis veiklos planas |
Užsienio reikalų ministerija |
|
| II ketvirtis Parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pataisos |
Vidaus reikalų ministerija, darbo grupė |
|
|
|
III ketvirtis Parengta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikta Viešojo valdymo tobulinimo programa |
Vidaus reikalų ministerija, Ministro Pirmininko tarnyba, Saulėlydžio komisija |
|
|
I–IV ketvirčiai Apmokyta 200 valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų, personalo tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atlikti su rezultatais susijusį valstybės tarnautojų veiklos vertinimą ir darbo apmokėjimą |
Vidaus reikalų ministerija |
| 4.4. Struktūrinė sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos sričių pertvarka siekiant geresnės paslaugų kokybės |
I–II ketvirčiai Sujungus ligonines į stambesnius juridinius vienetus, dviem sumažinta sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| I–II ketvirčiai Vadovaujantis paslaugų pirkimo kriterijais, sumažinta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis perkamų stacionarinių paslaugų (iš 20 šalies ligoninių skyrių) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
|
II ketvirtis Pakeisti slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimai – išplėsta slaugos paslaugų, teikiamų pacientų namuose |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
IV ketvirtis Įteisintas mokėjimas šeimos gydytojams už praktikoje taikomus gerus darbo rodiklius, susijusius su sergančiųjų lėtinėmis ligomis siuntimu konsultuotis ir gydytis stacionare |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
I ketvirtis 1. 39 mokyklose atliktas veiklos kokybės išorės auditas. 2. 4 savivaldybės įtrauktos į neformaliojo ugdymo krepšelio bandomąjį projektą |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
II ketvirtis 1. 21 mokykloje atliktas veiklos kokybės išorės auditas. 2. Organizuotas duomenų rinkimas tarptautiniams mokinių pasiekimų tyrimams IEA TIMSS ir PIRLS. 3. Surengtas technologijos brandos egzaminas. 4. Parengta nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimo programa |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
III ketvirtis 13 mokyklų atliktas veiklos kokybės išorės auditas |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
IV ketvirtis 1. Vidurinio ugdymo programa akredituota 15 profesinių mokymo įstaigų. 2. Akademinį ir profesinį mokymą kartu teiks 15 procentų mokyklų iš visų ISCED3 lygmens programas teikiančių mokyklų |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
IV ketvirtis 1. Parengta modulinių programų rengimo metodika. 2. Pasirašytos 25 praktinio mokymo centrų steigimo sutartys. 3. 8 profesinės mokymo įstaigos pertvarkytos į viešąsias mokymo įstaigas. 4. Profesinėse mokyklose mokysis 28 procentai visų siekiančių gauti ISCED3 išsilavinimą mokinių (2010 metais – 27,7 procento) |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
IV ketvirtis 4 procentai gimnazijų ir vidurinių mokyklų turės modernias gamtos mokslų laboratorijas |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
IV ketvirtis 39 mokyklose atliktas veiklos kokybės išorės auditas |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai Parengtos nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų užduotys |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
IV ketvirtis Siekiant sudaryti geresnes galimybes visuomenei susipažinti su mokyklų veikla, sukurta mokyklų veiklos viešinimo sistema |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
I–II ketvirčiai Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti naujo pensijų apskaičiavimo modelio (valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų apskaičiavimo tvarkos, kuri labiau atspindėtų įmokų ir išmokų ryšį) diegimo projektai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
II ketvirtis Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų įstatymų projektai, siekiant gerinti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimą ir racionalizuoti socialinio draudimo įmokų surinkimo procedūrą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija |
|
|
III ketvirtis Parengti ir nustatytąja tvarka patvirtinti darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo kriterijai ir tvarka, siekiant pertvarkyti neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo sistemą, užtikrinti socialinių paslaugų neįgaliesiems plėtrą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
III–IV ketvirčiai Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti tarpusavyje suderinti ligos pašalpos ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pertvarkos projektai (objektyvesnis ligos pašalpos mokėjimo naštos paskirstymas darbuotojui, darbdaviui ir valstybei, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pertvarkos perspektyvos) |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija |
|
|
IV ketvirtis Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti tarpusavyje suderinti valstybinių pensijų ir rentų bei rentų sportininkams ir artistams skyrimo ir mokėjimo sąlygų racionalizavimo ir integravimo į bendrą pensijų sistemą projektai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija |
V. KOVA SU KORUPCIJA
Tikslas – panaikinti korupcijos sąlygas ir motyvus viešajame sektoriuje, užtikrinti priimamų teisinių sprendimų ir viešųjų finansų naudojimo skaidrumą ir viešumą, atsakingų teisėsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir koordinavimą; pasiekti, kad „Transparency International“ skelbiamas korupcijos suvokimo indeksas nuolat gerėtų.
2011 metų rodikliai:
3. Mažėja korupcijos apraiškų vykdant savarankiškus viešuosius vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimus sveikatos priežiūros įstaigose, daugėja tokių pirkimų per centrinę perkančiąją organizaciją: 2011 metais – 10 procentų; 2012 metais – 5 procentais; 2013 metais – 3 procentais.
| Prioritetų kryptys |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 5.1. Priimamų teisinių sprendimų, viešųjų finansų naudojimo viešumo, valstybės turto valdymo skaidrumo ir efektyvumo didinimas. Priemonių labiausiai korupcijos pažeistose srityse – sveikatos priežiūros įstaigose, viešųjų pirkimų, teritorijų planavimo, statybų reglamentavimo srityse ir policijoje – įgyvendinimas (ypač daug dėmesio skirti policijos pareigūnų vykdomai eismo priežiūros veiklai) |
I–IV ketvirčiai Siekiant išgyvendinti korupciją ir nelegalius mokėjimus sveikatos sistemoje, parengti ir patvirtinti 8 ligų (lėtinės obstrukcinės ligos, epilepsijos, dializuojamų pacientų ir ligonių po inksto persodinimo, šizofrenijos ir afektinių sutrikimų, pirmojo ūmaus psichozės epizodo, bronchinės astmos, prostatos piktybinių navikų, krūties piktybinių navikų, depresijos) ambulatorinio gydymo tvarkų aprašai (protokolai) |
Sveikatos apsaugos ministerija |
| I–II ketvirčiai Siekiant mažinti nekompensuojamųjų vaistų kainas, parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti du teisės aktų, reglamentuojančių vaistų kainodarą, projektai: Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo pakeitimas, nustatantis poveikio priemonių taikymą vaistų rinkodaros teisės turėtojams ir platintojams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl nekompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo pakeitimas |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
|
|
III ketvirtis Siekiant perduoti teisės aktų registrui funkciją, oficialiai viešai skelbiami priimti teisės aktai (įstatymai, jų įgyvendinamieji teisės aktai, savivaldybių norminiai teisės aktai), teismų sprendimai, taip sudaromos sąlygos visuomenei priimtiniau ir paprasčiau su jais susipažinti (viešai teisės aktų registre bus skelbiami visi teisės aktai ir teismų sprendimai) |
Teisingumo ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai Pertvarkyta policijos pareigūnų patikimumo ir veiklos kontrolės sistema |
Vidaus reikalų ministerija |
|
|
I–IV ketvirčiai Ne mažiau kaip pusė policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų bus dalyvavę korupcijos prevencijos mokyme |
Vidaus reikalų ministerija |
|
|
Ministerijų ir joms pavaldžių institucijų ar įstaigų rengiami teisės aktų projektai (jeigu projektuose reglamentuojami santykiai priskirtini nors vienai Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje nurodytų 18 sričių) vertinami antikorupciniu požiūriu |
ministerijos |
| 5.2. Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) Lietuvos Respublikai numatytų rekomendacijų įgyvendinimas |
Įgyvendinta 100 procentų Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijų |
Teisingumo ministerija |
| 5.3. Institucijų, atsakingų už kovą su korupcija ir valstybės lėšų grobstymu, veiklos koordinavimo pertvarka siekiant esminės pažangos kovoje su korupcija |
I ketvirtis Pertvarkyta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos – sustiprintas kovos su valstybės lėšų grobstymu koordinavimo mechanizmas: tarnybos analitiniai veiklos planavimo ir koordinavimo pajėgumai padidėja 2 kartus, o vadovaujančių pareigūnų sumažėja perpus |
Vidaus reikalų ministerija |
VI. ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMAS
Tikslas – sudaryti sąlygas įgyvendinti Valstybinę šeimos politikos koncepciją – stiprinti šeimos politikos įgyvendinimą koordinuojančių institucijų bendradarbiavimą, sudaryti sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms dalyvauti sprendžiant socialines problemas ir tobulinant teisinę bazę; plėtoti institucinę sistemą, skirtą šeimai palankiai aplinkai puoselėti.
2011 metų rodikliai:
3. 5 procentais daugėja švietimo įstaigose ugdomų 3–6 metų kaimo vaikų, palyginti su 2010 metais (2010 metais – 32 procentai; 2011 metais – 37 procentai).
| Prioritetų kryptys |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 6.1. Teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą formavimas, socialinės rizikos šeimų atsiradimo prevencija ir be priežiūros paliktų vaikų integracijos į šeimos aplinką skatinimas |
IV ketvirtis 1. Šeimų, tiesiogiai dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, projektuose, padaugės iki 2 800 (2010 metais – 2 500). 2. Parengtų naujų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių padaugės iki 600 (2010 metais – 250). 3. Globojamų (rūpinamų) vaikų vaikų globos įstaigose sumažės 2 procentais visų globojamų (rūpinamų) vaikų. 4. Globojamų (rūpinamų) vaikų globėjų (rūpintojų) šeimose padidės 1 procentu visų globojamų (rūpinamų) vaikų |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 6.2. Šeimai palankios darbo aplinkos stiprinimas (darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas, įmonių socialinė atsakomybė ir panašiai) |
IV ketvirtis Įgyvendinant 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto priemonę „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“, apmokyta 500 bedarbių, darbdavių ir savivaldybių darbuotojų |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 6.3. Paslaugų šeimai plėtra ir prieinamumas (esamuose paslaugų tinkluose įtvirtintos paslaugos šeimai) |
IV ketvirtis 1. Vaikų dienos centruose bus dirbama su 22 procentais socialinės rizikos šeimų (2010 metais – 21 procentu). 2. Iki 5 000 padaugės vaikų, kuriems suteiktos dienos socialinės priežiūros paslaugos vaikų dienos centruose (2010 metais – 4 800) |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| I ketvirtis Konkurso būdu paremta 70 ikimokyklinio ugdymo grupių pagal ikimokyklinio ugdymo krepšelio finansavimo principus. IV ketvirtis 1. Konkurso būdu paremta 130 ikimokyklinio ugdymo grupių pagal ikimokyklinio ugdymo krepšelio finansavimo principus. 2. Padaugės 2 000 ikimokyklinio ugdymo programoje dalyvaujančių 1–6 metų vaikų, palyginti su 2010 metais |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| 6.4. Šeimos verslų skatinimas |
I ketvirtis Parengti pasiūlymai dėl šeimos verslų skatinimo priemonių |
Ūkio ministerija
|
| III ketvirtis Įgyvendinti pasiūlymai dėl šeimos verslų skatinimo priemonių |
Ūkio ministerija |
* Prognozė reikalauja išsamesnės ekonominės analizės, kuri bus atlikta 2011 metais (rodikliai gali būti tikslinami).
* Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės auditų sistema, sukurta 2002–2006 metais įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą (Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės audito tvarkos aprašas, patvirtintas 2007 m. balandžio 2 d.). Iki 2010 metų toks auditas atliktas 12,7 procento mokyklų.