LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL 1992 M. TARPVALSTYBINIŲ VANDENTAKIŲ IR TARPTAUTINIŲ EŽERŲ APSAUGOS IR NAUDOJIMO KONVENCIJOS VANDENS IR SVEIKATOS PROTOKOLO ĮGYVENDINIMO METMENŲ PATVIRTINIMO

2005 m. sausio 12 d. Nr. V-14/D1-22

Vilnius

Vykdydami Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 metų programos įgyvendinimo 2004 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2004, Nr. 46-1516), 3 krypties priemonę:

1. Tvirtiname 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo metmenis (pridedama).

2. Nustatome, kad:

2.1. Sveikatos apsaugos ministerija:

2.1.1. pagal savo kompetenciją dalyvauja įgyvendinant 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolą;

2.1.2. teikia Vandens ir sveikatos protokolo sekretoriatui ataskaitas apie 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimą Lietuvoje.

2.2. Aplinkos ministerija pagal savo kompetenciją:

2.2.1. dalyvauja įgyvendinant 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolą;

2.2.2. teikia Sveikatos apsaugos ministerijai šio įsakymo 2.1.2 punkte numatytoms ataskaitoms parengti būtiną informaciją.

3. Pavedame Sveikatos apsaugos ministerijos ir Aplinkos ministerijos sekretoriams pagal administravimo sritis šio įsakymo vykdymo kontrolę.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                     ŽILVINAS PADAIGA

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro

2005 m. sausio 12 d.

įsakymu Nr. V-14/D1-22

1992 M. TARPVALSTYBINIŲ VANDENTAKIŲ IR TARPTAUTINIŲ EŽERŲ APSAUGOS IR NAUDOJIMO KONVENCIJOS VANDENS IR SVEIKATOS PROTOKOLO ĮGYVENDINIMO METMENYS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo metmenys (toliau – Metmenys) nustato 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo (toliau – Protokolas) įgyvendinimo uždavinius, kryptis bei etapus.

2. Šiuose Metmenyse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

2.1. liga, susijusi su vandeniu – sveikatos sutrikimai, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai sukėlė bet kurių vandenų būklė arba kiekio ar kokybės pokyčiai;

2.2. centralizuota sistema – sistema, skirta aprūpinti geriamuoju vandeniu tam tikrą skaičių namų ūkių arba įmonių, ir (ar) nuotekų tvarkymo sistema, kuri aptarnauja tam tikrą skaičių namų ūkių ar įmonių ir, jei reikia, užtikrina pramoninių nuotekų surinkimą, transportavimą, valymą bei šalinimą ar pakartotinį jų panaudojimą;

2.3. nuotekų tvarkymas – dėl žmogaus veiklos susidarančių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, šalinimas ar pakartotinis panaudojimas per centralizuotas sistemas arba per įrenginius, naudojamus individualiuose namų ūkiuose ar atskirose įmonėse;

2.4. vandenų valdymo planas – tam tikroje teritorijoje esančių paviršinių ar požeminių vandens telkinių valdymo, apsaugos ir (ar) naudojimo veiksmų arba priemonių visuma;

2.5. Protokolo šalis – valstybė, kurioje šis Protokolas galioja;

2.6. šalių pasitarimas – reguliariai rengiamas Protokolo šalių susitikimas, kuriame jos nagrinėja ir kontroliuoja Protokolo įgyvendinimo eigą;

2.7. Protokolo sekretoriatas – Europos ekonomikos reikalų komisijos vykdomasis sekretorius ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro regioninis direktorius.

II. PROTOKOLO ĮGYVENDINIMO UŽDAVINIAI

3. Protokolo įgyvendinimo uždaviniai – užtikrinti:

3.1. pakankamą geros kokybės geriamojo vandens be jokių mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, kurių kiekis ar koncentracija kelia potencialią grėsmę žmonių sveikatai, tiekimą. Tai apima geriamojo vandens šaltinių apsaugą, geriamojo vandens paruošimą bei centralizuotų sistemų kūrimą, tobulinimą ir priežiūrą;

3.2. nuotekų tvarkymą įrengiant, tobulinant ir prižiūrint centralizuotas nuotekų tvarkymo sistemas, atitinkančias žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį užtikrinančius standartus;

3.3. efektyvią geriamojo vandens šaltinių ir su jais susijusių vandens ekosistemų apsaugą nuo teršimo iš įvairių šaltinių (pramonės, žemės ūkio ir pan.). To siekiama efektyviai sumažinant nuotekose ir emisijose esančių medžiagų, laikomų pavojingomis žmogaus sveikatai ir vandens ekosistemoms, kiekius;

3.4. būtinas priemones siekiant apsaugoti žmonių sveikatą nuo ligų, kylančių naudojant vandenį rekreaciniais tikslais, akvakultūrai, moliuskų ir vėžiagyvių veisimui ir rinkimui naudojant nuotekas žemės ūkyje;

3.5. efektyvių sistemų, leidžiančių stebėti ir laiku reaguoti į situacijas, kurios gali sukelti ligų, susijusių su vandeniu, protrūkius ar pavienius tų ligų atvejus, sukūrimą.

III. PROTOKOLO ĮGYVENDINIMO KRYPTYS

4. Atsižvelgiant į Protokolo įgyvendinimo uždavinius, nustatomos tokios Protokolo įgyvendinimo kryptys:

4.1. sudaryti teisines, administracines ir ekonomines sąlygas, kurios būtų stabilios ir skatintų šių Metmenų 3 punkte nustatytų uždavinių įgyvendinimą;

4.2. nacionaliniu lygmeniu sukurti mechanizmus kompetentingų institucijų veiklai koordinuoti bei ryšiams tarpvalstybiniu lygmeniu su kitomis šalimis palaikyti;

4.3. rengti programas arba numatyti priemones atitinkamose kitais tikslais rengiamose programose;

4.4. siekiant užtikrinti geros kokybės geriamojo vandens tiekimą, tobulinti ir remti teisinę bei organizacinę struktūrą geriamojo vandens kokybės stebėsenai ir standartų laikymuisi užtikrinti;

4.5. tobulinti rodiklių, padedančių nustatyti, stebėti ir kontroliuoti ligų, susijusių su vandeniu, plitimą, sistemą;

4.6. sukurti ligų, susijusių su vandeniu, protrūkių priežiūros ir prevencijos sistemas, kurios apimtų:

4.6.1. ligų, susijusių su vandeniu, ir šių ligų protrūkių stebėseną;

4.6.2. informacijos pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms apie ligų, susijusių su vandeniu, protrūkius ir kilusią ligų plitimo grėsmę;

4.6.3. informacijos pateikimą gyventojams apie ligų, susijusių su vandeniu, protrūkius ir priemones, kurių jie turėtų imtis, kad būtų išvengta žalos jų sveikatai arba ji būtų sumažinta;

4.6.4. rekomendacijų pateikimą atitinkamoms valstybės institucijoms, prireikus ir visuomenei apie prevencinius ir susidariusiai padėčiai ištaisyti reikalingus veiksmus;

4.7. tarpvalstybiniu ir nacionaliniu lygmeniu parengti vandenų valdymo planus. Tokie planai gali būti sudedamoji kitų atitinkamų planų, programų ar dokumentų, rengiamų kitais tikslais, dalis;

4.8. analizuoti vandens ir sveikatos rodiklių kitimo tendencijas nacionaliniu lygmeniu ir atlikti palyginamąją analizę teritoriniu principu;

4.9. kaupti ir analizuoti duomenis, susijusius su Protokolo įgyvendinimu, bei vertinti pasiektą pažangą;

4.10. periodiškai skelbti pažangos įvertinimo rezultatus. Tokių duomenų skelbimo periodiškumą nustato šalių pasitarimas.

IV. PROTOKOLO ĮGYVENDINIMO ETAPAI

5. Protokolas įgyvendinamas dviem etapais:

5.1. pirmuoju etapu – 2005–2008 metais vykdomos šių Metmenų 4.1– 4.6 punktuose numatytos kryptys;

5.2. antruoju etapu – nuo 2009 metų vykdomos 4.7– 4.10 punktuose numatytos kryptys.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

6. Protokolo sekretoriatui pagal šalių pasitarimo nustatytas gaires bus teikiamos ataskaitos apie sukauptus ir išanalizuotus duomenis bei įvertintą pasiektą pažangą. Šalių pasitarimas, remdamasis šiomis ataskaitomis, įvertina Protokolo šalies pažangą.

______________