INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL ATVIRŲJŲ ELEKTRONINIŲ DOKUMENTŲ STANDARTŲ NAUDOJIMO TEIKIANT VIEŠĄSIAS PASLAUGAS GYVENTOJAMS, VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS IR ĮSTAIGOMS ELEKTRONINĖMIS PRIEMONĖMIS KEIČIANTIS INFORMACIJA PATVIRTINIMO
2006 m. vasario 28 d. Nr. T-17
Vilnius
Įgyvendindamas Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2005-2006 metų priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 197 (Žin., 2005, Nr. 26-830), 5.2.4 punktą:
1. Tvirtinu Rekomendacijas dėl atvirųjų elektroninių dokumentų standartų naudojimo teikiant viešąsias paslaugas gyventojams, valstybės institucijoms ir įstaigoms elektroninėmis priemonėmis keičiantis informacija (pridedama).
PATVIRTINTA
Informacinės visuomenės plėtros komiteto
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
direktoriaus 2006 m. vasario 28 d. įsakymu
Nr. T-17
REKOMENDACIJOS DĖL ATVIRŲJŲ ELEKTRONINIŲ DOKUMENTŲ STANDARTŲ NAUDOJIMO TEIKIANT VIEŠĄSIAS PASLAUGAS GYVENTOJAMS, VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS IR ĮSTAIGOMS ELEKTRONINĖMIS PRIEMONĖMIS KEIČIANTIS INFORMACIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijos dėl atvirųjų elektroninių dokumentų standartų naudojimo teikiant viešąsias paslaugas gyventojams, valstybės institucijoms ir įstaigoms elektroninėmis priemonėmis keičiantis informacija (toliau vadinama – šios Rekomendacijos) parengtos siekiant įgyvendinti Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2005–2006 metų priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 197 (Žin., 2005, Nr. 26-830), 5.2.4. punktą.
3. Šių Rekomendacijų taikymo sritis – viešųjų paslaugų teikimas gyventojams, valstybės institucijų ir įstaigų (toliau vadinama – valstybės institucijos) apsikeitimas informacija elektroninėmis priemonėmis, valstybės registrų ir informacinių sistemų sąveikumo užtikrinimas.
4. Pagrindinės nuostatos, kuriomis remiantis parengtos šios Rekomendacijos – vartotojų teisių ir pasirinkimo laisvės, laisvos ir skaidrios konkurencijos užtikrinimas, priklausomybės nuo trečiųjų šalių mažinimas.
II. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
6. Šiose Rekomendacijose naudojamos pagrindinės sąvokos:
6.1. atvirasis elektroninio dokumento formatas – tai viešai paskelbta kompiuterinio failo specifikacija, skirta elektroniniams dokumentams saugoti ir naudojama ar realizuojama netaikant teisinių apribojimų;
6.2. atvirasis elektroninio dokumento standartas – standartas, kuris pagal Europos sąveikumo sistemą elektroninės valdžios paslaugoms (angl. European Interoperability Framework for pan-European eGovernment services – EIF) privalo atitikti šiuos kriterijus:
6.2.1. atvirasis elektroninio dokumento standartas turi būti priimtas bei prižiūrimas nepriklausomos pelno nesiekiančios organizacijos ir jo tolesnį vystymą gali viešai įtakoti visos suinteresuotos šalys;
6.2.2. atvirasis elektroninio dokumento standartas yra publikuotas, jo specifikacijų dokumentai prieinami nemokamai arba už nominalų mokestį. Juos turi būti galima laisvai atgaminti, platinti ir naudoti nemokamai;
6.3. sąveikumas (angl. interoperability) – programinės įrangos gebėjimas keistis skirtingų elektroninių dokumentų formatų duomenimis, užtikrinant jų funkcinį suderinamumą;
6.4. standartas – sutarimu parengtas ir pripažintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje;
6.5. uždarasis elektroninio dokumento formatas – dažniausiai vieno gamintojo arba uždaros gamintojų grupės naudojamas ir kontroliuojamas kompiuterinio failo formatas, kurio specifikacija nėra paskelbta viešai ir/arba kuriuo negalima laisvai pasinaudoti. Tokie formatai gali riboti keitimosi informacija galimybes, skirtingų gamintojų produktų sąveiką ir vartotojų pasirinkimą.
III. ATVIRŲJŲ ELEKTRONINIŲ DOKUMENTŲ STANDARTŲ IR FORMATŲ PRINCIPAI IR TAIKYMAS
7. Teikiant viešąsias paslaugas, reikia atsižvelgti į dabartiniu metu plačiai naudojamus uždaruosius elektroninių dokumentų formatus (de facto standartus), priklausančius atskiriems programinės įrangos gamintojams. Kai valstybės institucijos naudoja uždaruosius elektroninių dokumentų formatus, tokiais formatais jos gali naudotis savo reikmėms ir keičiantis elektroniniais dokumentais su kitomis institucijomis, naudojančiomis uždaruosius elektroninių dokumentų formatus. Tačiau teikiant viešąsias paslaugas, pateikiant ir priimant elektroninius dokumentus iš institucijų, kurios naudoja atviruosius elektroninių dokumentų standartus, minėtos valstybės institucijos taip pat privalo užtikrinti sąlygas naudotis ir atviraisiais elektroninių dokumentų standartais.
8. Naudojami atvirieji elektroninių dokumentų standartai ir/ar formatai turi būti:
8.2. laisvai pasirenkami – sukuria sąžiningą konkuruojančią aplinką realizuoti atvirojo elektroninio dokumento standartą, padidina galutinio vartotojo pasirinkimo laisvę, nes nesusieja vartotojo su konkrečiu tiekėju ar jų grupe;
8.3. prieinamos kainos – atvirąjį elektroninio dokumento standartą galima laisvai realizuoti visiems, neimant mokesčio (mokestis gali būti imamas tik už elektroninio dokumento atitikimo standartui patikrinimą, t. y. sertifikavimą);
8.4. nediskriminaciniai – atvirieji elektroninių dokumentų standartai bei organizacijos, kurios juos administruoja, negali teikti pirmenybės kuriam nors gamintojui dėl jokių priežasčių, išskyrus už elektroninio dokumento atitikimo standartui patikrinimą. Sertifikavimo organizacijos turi sudaryti galimybę patikrinti atitiktį elektroninio dokumento standartams;
8.5. paplitę – elektroninio dokumento standartas ar formatas turi būti naudojamas daugiau negu vienos kompanijos gaminamuose produktuose;
9. Taikant atviruosius elektroninių dokumentų standartus bei formatus viešosioms paslaugoms teikti, turi būti nurodyta kompetentinga organizacija, patvirtinusi ir viešai paskelbusi atvirąjį elektroninio dokumento standartą ir/ar formatą, jo versiją bei žiniatinklio nuorodą, pagal kurią pasiekiama atvirojo elektroninio dokumento standarto specifikacija.
10. Teikiant siaurai specializuotų elektroninio dokumento formatų dokumentus (pavyzdžiui, geografinius, pozicionavimo duomenis, brėžinius), skirtus konkrečiai specialistų grupei arba rengiamus tik specializuota įranga, juos rekomenduojama pateikti ir atviraisiais elektroninių dokumentų formatais. Taip pat rekomenduojama nurodyti arba pateikti nemokamą programinę įrangą, kurios pagalba būtų galima pasinaudoti šiais dokumentais.
IV. REKOMENDUOJAMI ATVIRŲJŲ ELEKTRONINIŲ DOKUMENTŲ FORMATAI IR STANDARTAI
12. Teikiant viešąsias paslaugas gyventojams, valstybės institucijoms elektroninėmis priemonėmis keičiantis informacija, taip pat kai reikalingas dokumento parašo atvaizdas, rekomenduojami šie atvirieji elektroninių dokumentų standartai ir formatai (atsižvelgiant į nurodytą jų paskirtį):
12.1. TXT – tekstas, sudarytas vien iš rašmenų, tarp kurių gali būti eilučių skirtukų ir tabuliavimo ženklų. Kitokių formatavimo ženklų neturi būti. Naudojamas paprastiems (be formatavimo ar maketavimo) tekstams, pvz., el. laiškams, žinutėms. Kai dokumentas pateikiamas atskiru failu nenurodant paskirties, failas turi prievardį (plėtinį) TXT;
12.2. HTML – elektroninio dokumento formatas hipertekstui užrašyti. Teksto struktūra, išdėstymas ir pavaizdavimas aprašomi naudojant gaires ir atributus. Į tekstą įterpiami hipersaitai į įvairių tipų objektus: piešinius, garso failus, programas ir kt. Dažniausiai naudojamas žiniatinklyje. Standartizavo žiniatinklio konsorciumas (angl. World Wide Web Consortium, toliau vadinama – W3C konsorciumas) (žr. http://www.w3.org/MarkUp);
12.3. XHTML – išplėstasis HTML elektroninio dokumento formatas, atitinkantis XML kalbos reikalavimus;
12.4. CSS – hipertekstinių elektroninių dokumentų formatų (šriftų, spalvos, įtraukų, atstumų tarp pastraipų bei eilučių ir kt.) stilių aprašymas. Naudojamas drauge su HTML, XHTML ir XML formatais. CSS privalumai: tą patį failo stilių galima pritaikyti keliems tinklalapiams, lengviau atnaujinti arba pakeisti svetainės išvaizdą, didesnės (palyginant su HTML) formatų taikymo galimybės (žr. http://www.w3.org/Style/CSS);
12.5. XForms – elektroninio dokumento formatas, skirtas įvairioms formoms pildyti, į formas įvestiems duomenims tikrinti ir perduoti internetu. Turėtų pakeisti HTML ir XHTML elektroninio dokumento formatus (žr. http://www. w3. org/ MarkUp/Forms);
12.6. XML – universali dokumentų ženklinimo kalba ir elektroninio dokumento formatas, skirtas dokumentų struktūrai aprašyti, neapibrėžiantis dokumento pavaizdavimo. Pagrindinė paskirtis – duomenų mainai internete ir tarp skirtingų sistemų. Be to naudojama specializuotiems duomenims pateikti, metakalboms, elektroninių dokumentų formatams kurti (žr. http://www.w3.org/XML);
12.7. XSL – elektroninio dokumento formatas, skirtas XML tipo dokumentams pateikti, pavaizduoti ir transformuoti į kitus elektroninių dokumentų formatus. Sukūrė W3C konsorciumas (žr. http://www.w3.org/XML);
12.8. OpenDocument – tarptautinio elektroninių verslo standartų konsorciumo OASIS standartizuojamas elektroninio dokumento formatas, pagrįstas XML technologija ir atviraisiais elektroninių dokumentų formatais: HTML, SVG, XSL, SMIL, XLink, XForms, MathML ir kt. 2005 m. spalio 30 d. OpenDocument elektroninio dokumento formatas pateiktas Tarptautinei standartų organizacijai (angl. International Organization for Standardization, toliau vadinama-ISO). Šis elektroninio dokumento formatas (kaip pagrindinis ar papildomas) tinkamas naudoti pateikiant elektroninius dokumentus internete, laikant ar keičiantis elektroniniais dokumentais (žr. http://www.oasis-open.org/committees/tc_home.php?wg_abbrev=office);
12.9. PDF – universalus elektroninių dokumentų formatas. Galima pateikti elektroninių dokumentų vaizdavimo tekstinę ir grafinę informaciją. Šis formatas rekomenduojamas, kai reikia tiksliai prisitaikyti prie spausdinamo popieriaus formato, vienodai tiksliai atvaizduoti elektroninį dokumentą naudojantis bet kuria operacine sistema, taip pat kai reikalingas elektroninis dokumento parašas. Formato poaibį, vadinamąjį PDF/X, patvirtino ISO (žr. http://partners.adobe.com/asn/tech/pdf);
12.10. DjVu – elektroninio dokumento standartas, jungiantis skaitomų (skenuojamų) dokumentų, skaitmeninių fotografijų ir panašią suspaudimo technologiją bei internetui pritaikytą elektroninių dokumentų formatą. DjVu rekomenduojama naudoti, kai reikalinga labai gera elektroninių dokumentų kokybė (žr. http://www.djvuzone.org);
12.11. MathML – W3C konsorciumo rekomenduojamas XML pagrindu sukurtas atvirasis elektroninio dokumento formatas, skirtas matematiniams rašmenims ir formulėms pateikti internete ar elektroniniuose dokumentuose (žr. http://www.w3.org/Math);
12.12. SVG – W3C konsorciumo standartizuotas XML pagrindu sukurtas elektroninio dokumento formatas, skirtas dvimatės vektorinės grafikos elementams (statiniams ir animaciniams) vaizduoti (žr. http://www.w3.org/Graphics/SVG);
12.13. JPEG – elektroninio dokumento formatas, skirtas skaitmeninių fotografijų ir paveikslų vaizdams suspausti ir pateikti internete. Sukūrė Jungtinė fotografijos ekspertų grupė (angl. Joint Photographical Expert Group), kurios vardu buvo pavadintas ir šis formatas (žr. http://www.jpeg.org);
12.14. PNG – elektroninio dokumento formatas, skirtas laikyti išplėstą grafinę informaciją bei suspausti tinklinius vaizdus ir pateikti juos internete. Šis elektroninio dokumento formatas turi indeksuotų spalvų, pilkumo atspalvių, natūralių spalvų, permatomų vaizdų galimybes (žr. http://www.w3.org/Graphics/PNG);
12.15. DXF – elektroninio dokumento formatas, skirtas kompiuterinio dizaino duomenims ir rekomenduojamas keičiantis architektūriniais, elektros schemų ir kt. brėžiniais (žr. http://www.autodesk.com/dxf);
12.16. GDF – elektroninio dokumento formatas, skirtas geografinių duomenų gavimo taisyklėms, atributams, objektų sąryšiams aprašyti. Dažniausiai naudojamas automobilių navigacijos, transporto, eismo sistemose – skrydžiams valdyti, kelių eismo analizei atlikti, automobilių paieškai ir pan. GDF yra Europos (CEN GDF 3.0) ir ISO standartas (ISO GDF 4.0);
12.17. GML, SFS, WMS, WFS, WCS, CS-W – atvirieji elektroninių dokumentų standartai, skirti geografinei ir erdvinei informacijai teikti. Pagrindinė paskirtis – internete veikiančių sistemų sąveika (žr. http://www.opengeospatial.org);
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. Taikant atviruosius elektroninių dokumentų standartus ir formatus atskirose institucijose, reikia atlikti naudojamų informacinių technologijų priemonių, informacijos perdavimo bei saugojimo formatų analizę ir tuomet pasirinkti, kokius atviruosius elektroninių dokumentų standartus ir formatus konkrečiais atvejais bus efektyviausia naudoti. Realizuojant atvirųjų elektroninių dokumentų standartus, priklausomai nuo organizacijos turimų priemonių ir vystymo planų, galimi įvairūs programinės įrangos pasirinkimo variantai: atvirosios, uždarosios arba mišrus, vieno ar kelių gamintojų. Tačiau ši įranga turėtų palaikyti ir atviruosius elektroninių dokumentų standartus bei formatus.
14. Teikiant viešąsias paslaugas gyventojams, valstybės institucijomis elektroninėmis priemonėmis keičiantis informacija rekomenduojama:
15. Rekomendacijose pateiktas atvirųjų elektroninių dokumentų standartų ir formatų sąrašas yra nebaigtinis ir gali būti papildomas bei plečiamas kitais atviraisiais elektroninių dokumentų standartais ir formatais pagal vartotojų poreikius.