LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SIBERIJOS PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2007 m. sausio 23 d. Nr. D1-53
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:
2. Pavedu Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą ir lėšų, reikalingų joms įgyvendinti, planavimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. D1-53
SIBERIJOS PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Siberijos pelkės gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka.
II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271). Ji yra Telšių apskrityje, Plungės rajono savivaldybėje, patenka į Žemaitijos nacionalinio parko Siberijos telmologinį draustinį. Žemaitijos nacionalinis parkas, išskyrus jo rekreacinės, žemės ūkio bei kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas, yra vietovė, atitinkanti BAST atrankos kriterijus. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 65,8 ha.
Siberijos pelkėje vyrauja įvairių pelkinių buveinių mozaikiškas kompleksas. Teritorijos branduolį sudaro šarmingų žemapelkių ir tarpinių pelkių kompleksas. Vertingiausios augalų rūšys ir bendrijos išlikusios centrinėje pelkės dalyje, žemapelkių plynėse.
Siberijos pelkėje nustatyti šie į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir floros bei faunos apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) I priedą įtraukti Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai:
5130 Kadagynai. Teritorijoje aptinkamas šlapiasis kadagynų variantas. Nors kadagiai paplitę tarpinių pelkių bendrijose visoje pelkėje, tačiau dažniausiai jie nesudaro didelio ploto. Kadagių formuojamos buveinės užima nedidelius plotus pietrytinėje pelkės dalyje. Buveinės užimtoje teritorijoje sparčiai plinta šaltekšnių krūmai, kurie gali nustelbti kadagius. Buveinės plotas – apie 1,15 ha.
6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai. Briedgaurynai teritorijoje užima labai mažą plotą. Buveinė išsidėsčiusi vakarinėje teritorijos dalyje, šlaite siaura juosta įsispraudusi tarp kultūrinės pievos (buvusio arimo) ir mezofitų pievos. Buveinė gali apaugti krūmais. Buveinės plotas – apie 0,1 ha.
6410 Melvenynai. Buveinė užima nedidelius plotelius pelkės pakraščiuose, sausesnėse vietose. Dideli buvusių melvenynų plotai šiuo metu yra apaugę krūmais ir medžiais. Labai įvairiarūšės buveinės. Buveinės plotas – apie 0,7 ha.
6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Buveinė užima nedidelį plotą vakarinėje teritorijos dalyje. Šiuo metu pieva yra mažai naudojama. Buveinėje auga vyriškosios gegužraibės (Orchis mascula) populiacija. Buveinės plotas – apie 0,14 ha.
7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Šios buveinės juosia žemapelkinę pelkės dalį, o vietomis įsiterpia į šarmingą žemapelkę ir su ja sudaro kompleksą. Tai turtingos rūšių pelkių buveinės, jose gausu saugomų augalų rūšių. Sausesnėse tarpinės pelkės dalyse stebima krūmų invazija. Buveinės plotas – apie 10,7 ha.
7230 Šarmingos žemapelkės. Tai didžiausią plotą teritorijoje užimanti buveinė. Dalis buveinės apaugusi krūmais ar nendrėmis. Buveinės plotas – apie 17,1 ha.
9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Buveinės juosia pelkę, tačiau daugelyje vietų miškas yra dar jaunas, susiformavęs apaugus atviriems pelkės plotams, todėl kol kas neturi buveinei būdingos struktūros. Buveinės, kurios struktūra artima BAST atrankos kriterijams, plotas – apie 9,5 ha.
9080 Aliuvinių miškų ir 9180 Griovų ir šlaitų miškų buveinių teritorijoje aptinkami tik fragmentai. Šių tipų miškų buveinės užima labai nedidelius plotus, neišryškėjusi jų tipinga struktūra.
Siberijos pelkėje auga Europos Bendrijos svarbos augalų rūšys: dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) ir žvilgančioji riestūnė (Hamatocaidis vemicosus). Šioje pelkėje aptikta 13 aukštesniųjų augalų rūšių, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784) (toliau – Lietuvos raudonoji knyga).
Pelkės fauna išsiskiria keliomis retomis ir saugomomis rūšimis. Čia peri į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą įtrauktos rūšys: gervė (Grus grus), švygžda (Porzana porzana), pievinė (Circus pygargus) ir nendrinė lingė (Circus aeruginosus), pilkoji meleta (Picus canus), paprastoji medšarkė (Lanius collurio), prie Kunigupio žiočių – didysis baublys (Botaurus stellaris).
Pelkėje aptinkamos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos žinduolių rūšys: šermuonėlis (Mustela erminea), ūdra (Lutra lutra) ir baltasis kiškis (Lepus timidus).
Siberijos pelkėje ir jos pakraščiuose stebėtos kelios į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos dieninių drugių rūšys: pievinis satyriukas (Coenonympha tullia), juodasis apolonas (Parnassius mnemosyne) ir machaonas (Papilio machaon).
Pagrindinė grėsmė yra pelkės sausėjimas ir apaugimas sumedėjusia augalija, kai nebešienaujama. Pelkės apaugimą spartina per pelkės vidurį iškastas tiesus sausinimo kanalas ir dviem upeliais iš aplinkinių žemės ūkio teritorijų patenkantys biogenai. Pelkės prieigose esančios pievos šienaujamos tik vietomis, nereguliariai. Neigiamą poveikį pelkei galėjo turėti iki 1986 m. prie jos ribos buvęs žvyro karjeras, į kurį buvo pilamos buitinės atliekos. Karjero vietoje šiuo metu yra individualių gyvenamųjų namų kvartalas (20 sodybų). Šio kvartalo buitinių vandenų nuotekos neprijungtos prie Platelių miestelio biologinio valymo įrenginių. Dėl išvardytų veiksnių ir pasikeitusio naudojimo pobūdžio didelė pelkės dalis yra stipriai užžėlusi, didelėje teritorijos dalyje formuojasi jauni pelkėti lapuočių miškai, medyną sudaro juodalksniai (Alnus glutinosa) ir plaukuotieji beržai (Betula pubescens); dalis pelkės apaugusi karklais (Salix sp.) ir nendrėmis. Apaugusiose dalyse spartėja eutrofikacija, dar labiau skatinanti medžių vešėjimą. Dėl to sparčiai mažėja saugomiems augalams tinkamų augti buveinių plotai.
Didžioji teritorijos dalis yra valstybės nuosavybė. Privatūs sklypai sudaro apie 10 proc. teritorijos.
III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti esamą ir, kur reikia, atkurti palankią 5130 Kadagynų, 6230 *Rūšių turtingų briedgaurynų, 6410 Melvenynų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7230 Šarmingų žemapelkių, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų buveinių ir žvilgančiosios riestūnės, dvilapio purvuolio, kitų retų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių populiacijų, esančių Siberijos pelkės teritorijoje, apsaugos būklę.
IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:
Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingos institucijos |
Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 |
Galimos alternatyvos |
|
1. Atstatyti teritorijoje natūralų hidrologinį režimą |
1.1. natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo projekto parengimas |
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija |
2008 metai |
II |
|
|
1.2. natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo projekto įgyvendinimas (3, 4, 5, 6 tvarkymo plotai) |
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija |
2009–2010 metai |
II |
|
||
2. Padidinti atvirų pelkių ir pievų plotus ir juos išlaikyti |
2.1. organizuoti, kad sumedėjusi augalija (menkaverčiai medžiai ir krūmai) būtų iškirsti ir išvežti (1, 2, 4, 5, 6 tvarkymo plotai) |
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija |
2007 metai |
I |
Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavoje arba išsinuomotoje žemėje pievas ir pelkes tvarkytų pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą |
|
2.2. organizuoti sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą ir išvežimą (1, 2, 4, 5, 6 tvarkymo plotai) |
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija |
2008–2010 metai |
I |
|||
2.3. organizuoti pievų ir pelkių šienavimą (1, 2, 4, 5, 6 tvarkymo plotai) |
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija |
2007–2016 metai |
I |
|||
2.4. organizuoti nendrynų šienavimą (4, 5, 6 tvarkymo plotai) |
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija |
2007–2009 metai |
I |
|||
3. Informuoti visuomenę apie Siberijos pelkės gamtines vertybes ir apsaugos priemones |
3.1. įrengti 5 informacinius stendus |
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija |
2011 metai |
III |
|
|
3.2. išleisti informacinį lankstinuką apie Siberijos pelkės (2000 egzempliorių tiražu) |
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija |
2013 metai |
III |
|
|
1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.
2 KPP AAP – Kaimo plėtros plano Agrarinės aplinkosaugos priemonė.
V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo lėšos kaimo plėtrai, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.
VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
8. Geriausias Gamtotvarkos plano priemonių efektyvumo rodiklis yra retų augalų, įtrauktų į Buveinių direktyvos II priedą (dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės), gausa šarmingose žemapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse. Šių augalų ir buveinių stebėsena atliekama pagal Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 695 (Žin., 2003, Nr. 4-161), nustatytą tvarką. Vadovaujantis šia tvarka, augalams (dvilapis purvuolis) turi būti nustatomas individų gausumas, gyvybingumas ir fertilumas, populiacijos užimamas plotas, augavietės charakteristikos, buveinės savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės. Samanoms (žvilgančioji riestūnė) nustatomas individų gausumas, gyvybingumas ir fertilumas, populiacijos užimamas plotas, augavietės charakteristikos. Pelkių buveinėse turi būti nustatomas hidrologinis režimas, charakteringų augalų įvairovė ir skaitlingumas, augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas, buveinių užimamas plotas. Augalų ir buveinių monitoringas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kas treji metai. Dar vienas svarbus rodiklis, kuris atspindi Gamtotvarkos plano priemonių efektyvumą – Siberijos pelkėje aptinkamos gelsvosios gegūnės (Dactylorhiza ochroleuca) populiacijos gausa. Šios rūšies populiacija turi būti stebima vadovaujantis Valstybine aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608).
9. Už buveinių ir rūšių stebėsenos darbų įgyvendinimą atsakinga Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Prireikus, derindami šį poreikį su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija gali pasitelkti mokslo įstaigų ir organizacijų, kitų juridinių asmenų specialistus ir kvalifikuotus darbuotojus.
10. Remiantis monitoringo duomenimis, Gamtotvarkos plane numatytos priemonės turi būti reguliariai peržiūrimos surinkus naujus buveinių ir rūšių monitoringo duomenis. Peržiūros metu taip pat įvertinami gauti raštiški su teritorija susijusių asmenų, organizacijų komentarai ir skundai. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, kuri parengia Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
11. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą įvertinama:
11.1. Gamtotvakos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;