LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL 2002 M. LIEPOS 3 D. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS ĮSAKYMO NR. 345/196 „DĖL TEISĖJŲ SVEIKATOS PATIKRINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2003 m. kovo 6 d. Nr. V-150/66

Vilnius

 

 

Pakeičiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 345/196 (Žin., 2002, Nr. 71-2993) patvirtintą Teisėjų sveikatos patikrinimo tvarką ir išdėstome ją nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

L. E. SVEIKATOS APSAUGOS

MINISTRO PAREIGAS                            KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

 

 

 

L. E. TEISINGUMO MINISTRO PAREIGAS                                 VYTAUTAS MARKEVIČIUS


            APROBUOTA                                               PATVIRTINTA

Teismų  tarybos                                               Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

2003 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 75              ministro ir Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro 2002 m. liepos 3 d.

įsakymu Nr. 345/196 (Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro 2003 m.

kovo 6 d. įsakymo Nr. V-150/66 redakcija)

 

TEISĖJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Teisėjų sveikatos tikrinimo tvarka (toliau – tvarka) reglamentuoja teisėjų ir pretendentų į teisėjus privalomą sveikatos tikrinimą.

2. Sveikatos tikrinimo tikslas – įvertinti, ar teisėjų bei pretendentų į teisėjus sveikata tinka eiti teisėjo pareigas.

3. Pretendentas į apylinkės teismo teisėjus privalo pasitikrinti sveikatą prieš įrašant jį į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, o asmuo, nesantis teisėju ir siekiantis tapti aukštesnės pakopos teisėju – prieš įrašant jį į teisėjo karjeros siekiančių asmenų registrą.

4. Asmuo, pirmą kartą paskirtas apylinkės teismo teisėju 5 metams, šiam terminui baigiantis (iki 65 metų), privalo pasitikrinti sveikatą ne vėliau kaip likus mėnesiui iki numatomo jo skyrimo teisėju. Vėliau kiekvienas teisėjas privalo tikrintis sveikatą ne rečiau kaip kas penkerius metus.

5. Kiekvienas teisėjas, paskirtas į pareigas iki šios tvarkos įsigaliojimo, privalo pasitikrinti sveikatą per 6 mėnesius nuo jos įsigaliojimo.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo ir apygardos administracinio teismo teisėjas, pageidaujantis, kad jo įgaliojimai būtų pratęsti tol, kol jam sukaks 70 metų, privalo papildomai pasitikrinti sveikatą, jei nuo paskutinio sveikatos tikrinimo iki numatomo įgaliojimų pratęsimo praėjo daugiau kaip vieneri metai.

7. Išimtiniais atvejais privalomas sveikatos patikrinimas teisėjui gali būti skiriamas Teismų tarybos nutarimu.

8. Teisėjai ir pretendentai į teisėjus medicininį pažymėjimą (F 046/a) pateikia Nacionalinei teismų administracijai. Pažymėjimas turi būti patvirtintas:

8.1. bendrosios praktikos gydytojo arba terapeuto parašu ir asmeniniu spaudu bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos antspaudu;

8.2. konflikto atveju – bendrosios praktikos gydytojo arba terapeuto ir Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) pirmininko parašu ir asmeniniu spaudu, GKK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos antspaudu.

 

II. SVEIKATOS TIKRINIMAS IR APMOKĖJIMAS

 

9. Profilaktinis asmens sveikatos patikrinimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

10. Asmuo, norintis pasitikrinti sveikatą, sveikatos priežiūros įstaigai pateikia:

10.1. pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

10.2. socialinio draudimo pažymėjimą.

11. Profilaktinį asmens sveikatos patikrinimą atlieka:

11.1. bendrosios praktikos gydytojas arba terapeutas;

11.2. psichiatras;

11.3. priklausomybės ligų psichiatras.

12. Gydytojas psichiatras ir priklausomybės ligų psichiatras privalo patikrinti, ar asmuo nebuvo įrašytas į gydytojų psichiatro ar narkologo įskaitą ankstesnėse gyvenamosiose vietose. Į tikrinamojo asmens sveikatos istoriją turi būti įrašyti tikrinamojo atsakymai į klausimus, ar per pastaruosius 5 metus anonimiškai ir privačiai nesigydė pas gydytojus psichiatrus, priklausomybės ligų psichiatrus. Savo atsakymus tikrinamasis patvirtina parašu.

13. Kiekvienas gydytojas sveikatos tikrinimo rezultatus pažymi tikrinamojo asmens sveikatos istorijoje (F 025/a) ir medicininiame pažymėjime (F 046/a).

14. Už pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, teikiamas profilaktiškai ir periodiškai tikrinant sveikatą, kai šios paslaugos suteikiamos toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią jie teisės aktų nustatyta tvarka yra pasirinkę, apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (nustatytos metinės vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos).

15. Neapdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu asmenys bei apdraustieji, kurie profilaktiškai tikrinasi sveikatą ne toje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią pasirinkę teisės aktų nustatyta tvarka, už visas profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys arba už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka.

16. Jei sveikatos tikrinimo metu nustatoma medicininių indikacijų, tikrinamasis gali būti siunčiamas konsultuotis pas kitų specialybių gydytojus. Tolesnis paciento tyrimas ir gydymas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

17. Galutinę išvadą pateikia bendrosios praktikos gydytojas arba Gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į kitų gydytojų išvadas. Bendrosios praktikos gydytojas arba GKK pirmininkas išvadą patvirtina parašu ir asmeniniu spaudu, GKK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos antspaudu.

 

III. LIGŲ, KURIOMIS SERGANTIS ASMUO NEGALI DIRBTI TEISĖJO DARBO, SĄRAŠAS

(BENDROSIOS KONTRAINDIKACIJOS)

 

1. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai: F00–F03; F05.1, F05.8; F06.0–F06.3; F06.5; F07.0.

2. Epilepsinė psichozė su dažnais paroksizmais ir charakterio bei intelekto pakitimais: F06.8.

3. Schizofrenija, schizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai: F20; F21; F22; F25, F28.

4. Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai: F30.1–F30.2; F31.0–F31.8; F32.1–F32.3, F32.8; F33.0–F33.4; F33.8; F38.

5. Suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai: F60–F69.

6. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas: F10 – F19, (išskyrus F1x.0–F1x.1).[1]

7. Priklausomybės sindromas: F1x.2 – F1x.9; F10.-, F14.-, F15.-, F16.-, F18.-, F19.-.*

8. Išsėtinė (dauginė) sklerozė (G35), esant išreikštų asmenybės sutrikimų.

9. Alzheimerio liga (G30).

10. Hungtingtono liga (G10).

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

18. Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodamas nustatytos formos medicininis pažymėjimas (F 046/a), kuris galioja 5 metus, išskyrus šioje tvarkoje numatytus atvejus.

19. Sudėtingais atvejais ar kilus konfliktui, apie tinkamumą eiti teisėjo pareigas sprendžia Gydytojų konsultacinė komisija.

______________



[1] – reiškia bet kurį ketvirto ženklo poskyrį nuo 0 iki 9.