LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL VANDENS TELKINIŲ ĮŽUVINIMO TVARKOS
1996 m. sausio 23 d. Nr. 10/20
Vilnius
Norėdami nustatyti vieningą vandens telkinių įžuvinimo tvarką bei užtikrinti reikiamą šių darbų kontrolę,
2. Įžuvinant neišnuomotinus vandens telkinius vadovautis orientacinėmis įžuvinimo normomis, patvirtintomis AAM 1995 06 10 įsakymu Nr. 56.
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos ministerijos ir Žemės ūkio
ministerijos 1996 m. sausio 23 d.
įsakymu Nr. 10/20
NEIŠNUOMOTINŲ (VALSTYBINĖS REIKŠMĖS) VANDENS TELKINIŲ ĮŽUVINIMO TVARKA
1. Neišnuomotinų (valstybinės reikšmės) vandens telkinių įžuvinimą atlieka Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento (ŽID) ir Žemės ūkio ministerijos Žuvų ūkio departamento (ŽŪD) padaliniai, kitos organizacijos.
2. Neišnuomotini (valstybinės reikšmės) vandens telkiniai įžuvinami pagal Žuvų išteklių departamento ir Žuvų ūkio departamento bendrą įžuvinimo planą, laikantis patvirtintų orientacinių įžuvinimo normų.
Šie darbai nustatyta tvarka finansuojami iš valstybės biudžeto ir kitų lėšų.
3. Vandens telkiniai įžuvinami įvairių rūšių ir amžiaus žuvimis bei vėžiagyviais tik turint rajono ar respublikinės veterinarinės tarnybos išduotą pažymą apie žuvivaisinės medžiagos tinkamumą perkėlimui.
4. Žuvys ir vėžiagyviai pirmiausia introdukuojami į tuos vandens telkinius, kuriuose atlikti tyrimai, ir atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, kurios pateikiamos ŽID. Draudžiama be Žuvų išteklių departamento leidimo veisti, introdukuoti ir perkėlinėti naujų rūšių žuvis ir vandens bestuburius. Šiuos darbus gali atlikti tik tie juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie atestuoti atlikti žuvivaisos darbus.
5. Žuvivaisos įmonės, kiti juridiniai asmenys, prieš pradėdami realizuoti įžuvinimo medžiagą, privalo kviesti AAM Žuvų išteklių ir ŽŪM Žuvų ūkio departamentų įgaliotus ar kompetentingus atstovus, kad įvertintų bendrą žuvivaisinės medžiagos kiekį, jos būklę. Apie tai surašomas atitinkamas aktas.
6. Apie įžuvinimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš parą iki įžuvinimo juridiniai ar fiziniai asmenys, atliekantys įžuvinimą, turi informuoti vandens telkinį kontroliuojantį AAM padalinį, atitinkamo rajono (miesto) savivaldybės ekologinę tarnybą, nacionalinio ar regioninio parko administraciją (jei ten yra vandens telkinys), pakviesdami jų atstovus dalyvauti įžuvinime. Pranešimai apie įžuvinimą pateikiami raštu arba telefonograma.
7. AAM padalinys gautus pranešimus registruoja žurnale, kur nurodomas:
8. Dalyvauti vandens telkinio įžuvinime ir pasirašyti įžuvinimo aktą bet kuriame vandens telkinyje turi teisę AAM ŽID valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
Įžuvinti vandens telkinį nedalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui draudžiama. Jeigu inspektorius neatvyko, apie tai pažymima įžuvinimo akte ir kviečiamas dalyvauti vietos gyventojas, kuris nurodo savo vardą, pavardę, asmens duomenis bei pasirašo įžuvinimo aktą. Prie įžuvinimo akto pridedamas raštas – kvietimas.
9. Įžuvinant ar perkeliant vėžiagyvius, surašomas 3 egzemplioriais nustatytos formos įžuvinimo ar vėžiagyvių perkėlimo aktas. Aktas turi būti pristatytas į AAM ŽID Žuvivaisos skyrių ne vėliau kaip per 10 dienų po įžuvinimo.
10. Jeigu įžuvinant vandens telkinį nesilaikoma žvejybos taisyklių, įžuvinimo darbų instrukcijos, veterinarinės priežiūros instrukcijos bei kitų reikalavimų ir dėl to padaroma žala gyvajai gamtai, asmenys, atsakingi už padarytą žalą, traukiami administracinėn ir turtinėn atsakomybėn nuostolių atlyginimui.
PRIEDAS. Orientacinės įžuvinimo normos.
______________
PATVIRTINTA
1995 m. birželio 10 d. Aplinkos apsaugos
ministerijos įsakymu Nr. 56
ORIENTACINĖS ĮŽUVINIMO NORMOS
Eil. Nr. |
Žuvų rūšis |
Amžius |
Įžuvinimo norma |
Pastabos |
1. |
Lydekos |
lervutės |
1000 egz./ha ežere |
Išleidžiama po 1–2 egz. į 1 pakrantės metrą Žuvinami negilūs, turintys plačią litoralinę pločio upės zoną ežerai |
“ |
“ |
1000 egz./1 km 10 m |
||
“ |
šiųmetukės |
10–15 egz./ha |
||
2. |
Starkiai |
lervutės |
5000 egz./ha |
Žuvinami daugiamaisčiai ir vidutiniamaisčiai, mažo skaidrumo ežerai, kuriuose gausu aukšlių, pūgžlių, stintelių |
|
“ |
šiųmetukai |
10–15 egz./ha |
|
3. |
Seliavos |
lervutės |
10–12 tūkst. egz./ha |
Žuvinami dideli ir gilūs vidutiniamaisčiai ež. |
|
“ |
šiųmetukės |
200–300 egz./ha |
|
4. |
Peledės |
lervutės |
3–5 tūkst. egz./ha |
„ „ |
|
“ |
šiųmetukės |
200–500 egz./ha |
|
5. |
Sykai |
lervutės |
1000 egz./ha |
„ „ |
|
“ |
šiųmetukai |
10–20 egz./ha |
|
6. |
Unguriai |
stikliniai |
160–240 egz./ha |
Žuvinami vidutiniamaisčiai, karšinio ar starkinio tipo ežerai, nežuvinami vėžingi ež. |
7. |
Lynai |
lervutės |
10–15 tūkst. egz./ha |
Žuvinami daugiamaisčiai ežerai, kurių gylis neviršija 5 m |
|
“ |
dvivasariai |
300 egz./ha |
|
8. |
Sid. karosai |
lervutės |
10 tūkst. egz./ha |
Žuvinami daugiamaisčiai, užpelkėję ežerai |
|
„ |
šiųmetukai |
100 egz./ha |
|
9. |
Karšiai |
lervutės |
25 tūkst. egz./ha |
Tinkamiausi ežerai
iki 10 m gylio |
|
„ |
šiųmetukai |
50 egz./ha |
|
10. |
Karpiai |
lervutės |
2–5 tūkst. egz./ha |
Žuvinami negilūs, lengvai apžvejojami
ežerai |
|
„ |
Šilmetukai |
100–200 egz./ha |
|
|
„ |
dvivasariai |
50–100 egz./ha |
|
11. |
Vėžiai |
tik išsiritę jaunikliai |
10–20 egz./1 m kranto |
Vienoje vietoje išleidžiama 300–2000 linijos individų. Vėžiai iš upių perkeliami tik į upes, iš ežerų –į ežerus. Tinkamiausias laikas – rugpjūčio, rugsėjo mėnesiai |
|
“ |
jaunikliai |
5–20 egz./1 m “ “ |
|
|
“ |
suaugę |
1–5 egz./1 m “ “ |
Pastaba. Prieš išleidžiant žuvis ar vėžius, būtina suvienodinti vandens temperatūrą pervežimo taroje ir telkinyje.
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ DEPARTAMENTO
ŽUVIVAISOS SKYRIAUS VIRŠININKAS V. GREIČIŪNAS
______________