LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS KURORTŲ PLĖTROS KONCEPCIJOS
2002 m. spalio 29 d. Nr. 1713
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. spalio 29 d. nutarimu
Nr. 1713
LIETUVOS KURORTŲ PLĖTROS KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gamtiniai gydomieji ištekliai yra išskirtinės reikšmės valstybės turtas. Valstybės funkcija – užtikrinti jų saugojimą ir racionalų naudojimą.
2. Kurortais laikomos gyvenamosios vietovės, turinčios gamtos gydomųjų veiksnių (mineralinis vanduo, gydomasis purvas, sveikatai palankus klimatas, rekreaciniai želdiniai ir vandens telkiniai) ir specialią infrastruktūrą, sudarančią sąlygas naudoti šiuos veiksnius gydymo, profilaktikos ir poilsio tikslais.
Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 60-1183; 2001, Nr. 41-1420) 3 straipsniu kurorto statusas suteiktas Birštonui, Druskininkams, Neringai ir Palangai (toliau vadinama – kurortai). Kitoms gyvenamosioms vietovėms šį statusą gali suteikti Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu.
3. Kurortą galima apibūdinti ir kaip turizmo, sporto bei poilsio objektą, padedantį kurti šalies įvaizdį. Atvykę užsienio turistai sudaro sąlygas užmegzti naujus ekonominius ryšius, skatina investicijų pritraukimą, išsiveža šalies ekonominės, socialinės galios įspūdį.
4. Kurortų plėtrą lemia sveikatos sistema, socialinis ir geografinis prieinamumas, demografija, gamtiniai gydomieji ištekliai, žmonių ir finansų ištekliai, infrastruktūra, teisinė aplinka, ekologija ir kiti veiksniai.
5. Kurortų plėtrą inicijuoja, skatina viešasis, verslo ir vartotojų sektoriai. Valstybės ir savivaldybės institucijos, vartotojai ir verslininkai kurortų plėtrą skatina atsižvelgdami į savo tikslus ir poreikius. Palankiausią kryptį kurortų plėtra įgyja tada, kai visi šie sektoriai veikia darniai ir lygiomis teisėmis. Tam reikia koordinuoto bendravimo, analizės ir stebėsenos (monitoringo). Per menkas kurio nors iš minėtųjų sektorių tikslų ir poreikių vertinimas riboja kurortų plėtrą, verčia tikslinti (keisti) strategijas ir tikslus.
6. Iki šiol kurortų plėtros politika valstybės mastu nebuvo formuojama. Tam tikra pažanga ją formuojant prasidėjo tik nuo 2001 metų, įstatymiškai įteisinus kurorto statusą.
7. Teisės aktų, reglamentuojančių viešosios tvarkos užtikrinimą ir medicinos paslaugų teikimą, nuostatos riboja kurortinių miestų savivaldybių galimybes užtikrinti viešąją tvarką ir medicinos paslaugų teikimą vasaros turistinio sezono metu, kai žmonių kurorte pagausėja dešimteriopai ir net dar daugiau.
8. Pasaulinėje praktikoje kalbama apie gydomuosius kurortus ir kurortus. Gydomieji kurortai verčiasi gydomąja ir reabilitacine veikla. Kurortai (dažniausiai pajūrio) paprastai verčiasi rekreacine ir profilaktine veikla, skirta užsieniečiams ir šalies gyventojams aptarnauti. Gydomųjų kurortų plėtra daugiausia priklauso nuo kurortinio gydymo pagal nacionalinės sveikatos apsaugos reikmes ir galimybės konkuruoti teikiant kurortinio gydymo paslaugas (visų pirma užsienio šalių rinkoms).
Socialiniu ekonominiu atžvilgiu gydomieji kurortai yra pranašesni už kurortus, nes ištisus metus veikiančiose gydomųjų kurortų sanatorijose sukuriamos nuolatinės darbo vietos, o kurortuose gyventojų užimtumas padidėja tik sezono metu.
9. Pasaulinė praktika rodo, kad kurortų galimybę konkuruoti rinkose daugiausia lemia valstybės turizmo įvaizdis, paties kurorto įvaizdis ir puiki įvairiausių kurortinio gydymo, sveikatinimo, turizmo paslaugų bei pramogų infrastruktūra.
10. Turimi gamtiniai gydomieji ištekliai sąlygojo ilgametę natūralią Druskininkų, Birštono (iš dalies ir Palangos) miestų, kaip gydomųjų kurortų, raidą. Kita ekonominė veikla šiuose miestuose iš esmės buvo plėtojama tiek, kiek netrukdė svarbiausioms kurorto funkcijoms. Neringos miesto, kaip kurorto, raidą lėmė unikalios gamtinės aplinkos ir palankesnės klimato sąlygos.
11. Pastaraisiais metais Lietuvos kurortai ryškiau susiskirstė pagal esamų sanatorijų teikiamas paslaugas. Druskininkų sanatorijose dominuoja antirecidyvinis gydymas, Birštone ir Palangoje – sveikatą grąžinantis sanatorinis gydymas.
13. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje, kuriai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), kurortinis turizmas priskirtas prie prioritetinių turizmo plėtros rūšių.
II. EKONOMINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS
15. Lietuvos kurortų savivaldybių biudžetų pajamos 2000 metais buvo didesnės už išlaidas, vidutinis metinis savivaldybių biudžetas taip pat nebuvo deficitinis. 2000 metais, palyginti su 1999 metais, savivaldybių pajamos padidėjo (Birštono – 6,7 procento, Druskininkų – 13,3 procento, Palangos – 6,2 procento). Sumažėjo tik Neringos savivaldybės pajamos (7 procentais). Toks biudžeto pajamų kitimas neatitiko bendrų Lietuvos tendencijų – šalyje 2000 metais savivaldybių biudžetų pajamos padidėjo vidutiniškai 2,1 procento, 2001 metais, palyginti su 2000 metais, didėjo tik Druskininkų (10 procentų) ir Birštono (1 procentu) savivaldybių pajamos, o Neringos ir Palangos savivaldybių pajamos sumažėjo (atitinkamai 1,6 procento ir 6 procentais). 2001 metais biudžeto pajamų kitimas taip pat neatitiko bendrų Lietuvos tendencijų – šalyje 2001 metais savivaldybių biudžetų pajamos sumažėjo vidutiniškai 2,1 procento. Druskininkų savivaldybės biudžeto pajamos padidėjo iš dalies dėl įvykdytos administracinės teritorinės reformos.
16. Pastebimai skiriasi kurortų savivaldybių išlaidos sveikatingumui (sportui), rekreacijai ir kultūrai. Birštone jos sudaro 13,3 procento, Neringoje – 10 procentų, Druskininkuose – 4,4 procento, Palangoje – 3,6 procento visų metinių savivaldybės biudžeto išlaidų.
17. Vienas pagrindinių rodiklių, apibūdinančių kurortų materialinės bazės plėtrą ir atnaujinimą, yra investicijų dydis. 1997–2000 metais Palangoje ir Neringoje investicijos vienam gyventojui siekė atitinkamai 8801 litą ir 7946 litus, jos viršijo bendrą Lietuvos investicijų vienam gyventojui vidurkį atitinkamai 5,2 ir 4,7 karto. Birštone vienam gyventojui tenkanti investicijų dalis 1997–2000 metais buvo mažesnė už Lietuvos vidurkį ir vidutiniškai sudarė 1515 litų kasmet. Ilgalaikio materialiojo turto tuo laikotarpiu mažiausiai įsigyta Druskininkuose – vos už 645 litus vienam gyventojui (tai 2,6 karto mažiau už Lietuvos vidurkį).
18. Pastaruoju metu užsienio investuotojams iš visų Lietuvos kurortų patraukliausia buvo Palanga. Bendros Lietuvos tendencijos rodo, jog užsienio investuotojai vis labiau domisi mūsų šalimi (1997 metų pradžioje vienam gyventojui teko 780 litų tiesioginių užsienio investicijų, 1998 metų pradžioje – 1167 litai, 1999 metų pradžioje – 1835 litai, 2000 metų pradžioje – 2345 litai, 2001 metų pradžioje – 2673 litai, 2002 metų pradžioje – 3062 litai), tačiau į Birštono, Neringos, Druskininkų kurortus investuota labai menkai.
19. Valstybės investicijos į savivaldybių projektus 1997–2001 metais siekė 898284,5 tūkst. litų. Valstybės investicijas visus tuos metus paeiliui gavo 9 savivaldybės. Šiame sąraše yra Neringos savivaldybė, kuri nuolat gaudavo kur kas didesnę valstybės paramą investiciniams projektams negu Birštono ir Palangos savivaldybės. Be to, investicijos į Birštono ir Palangos savivaldybių projektus buvo nereguliarios. Druskininkų savivaldybei, gavusiai 2000 metais 590 tūkst. litų valstybės paramą, tik 2001 metais buvo numatyta didesnė parama miesto valymo įrenginių rekonstravimui pradėti. Taigi galima teigti, kad valstybės investicijos į Lietuvos kurortų infrastruktūrą iki šiol buvo nepakankamos.
III. SOCIALINĖ APLINKA
20. Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortuose 2002 metų pradžioje gyveno 50,8 tūkst. gyventojų, t. y. 1,45 procento visų šalies gyventojų. Natūralus gyventojų prieaugis kurortuose yra neigiamas ir iš esmės atitinka natūralaus šalies gyventojų prieaugio tendencijas.
21. Druskininkų savivaldybėje, 2002 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, nedarbo lygis siekė 23 procentus. Šis rodiklis net 2,1 karto viršijo šalies vidurkį (10,7 procento). Kituose kurortuose nedarbo lygis buvo žemesnis už šalies vidurkį. Birštone jis siekė 8,7 procento, Palangoje – 8,5 procento, Neringoje – 4,8 procento.
IV. APLINKOS IR GAMTINIŲ IŠTEKLIŲ ANALIZĖ
23. Lietuvos kurortai turi ištirtus, gausius ir perspektyvinei plėtrai pakankamus mineralinio vandens ir gydomųjų durpių išteklius. Birštone yra 5 mineralinio vandens vandenvietės (10 gręžinių), Druskininkuose – 2 mineralinio vandens vandenvietės (8 gręžiniai), Palangoje – 2 mineralinio vandens vandenvietės (5 gręžiniai). Šiuose kurortuose vartojamas dviejų grupių – be specifinių komponentų ir bromo – mineralinis vanduo. Pastarasis išgaunamas tik Palangos ir Likėnų telkiniuose. Abiejose mineralinio vandens grupėse yra gydomojo geriamojo ir gydomojo vandens. Iš viso Lietuvoje šiuo metu išžvalgyti 11 tipų gydomojo geriamojo ir 8 tipų gydomojo vandens ištekliai. Išžvalgyto mineralinio vandens išteklių yra tiek, kad jo gamybą būtų galima padidinti bent trigubai. Dabar Lietuvoje vartojamas dar ne visų tipų mineralinis vanduo, todėl ateityje kurortų gydyklos turės galimybę plėsti savo paslaugas, įvairioms procedūroms vartodamos naujų tipų mineralinį vandenį.
Netoli Birštono, Druskininkų ir Palangos esančiuose Palaitės, Mašnyčios ir Tenžės telkiniuose išgaunamos geros kokybės gydomosios durpės. Telkiniuose esančių gydomųjų durpių išteklių pakaks daugeliui metų.
24. Visų kurortų gamtinių išteklių pakanka rekreacinei veiklai plėtoti. Druskininkuose ir Birštone šių išteklių pagrindą sudaro vidaus vandenys ir rekreaciniai miškai, Palangoje – Baltijos jūra, jūros paplūdimiai, rekreaciniai miškai, unikalus botanikos parkas, Neringoje – Baltijos jūra, Kuršių marios, paplūdimiai ir kopos, rekreaciniai miškai. Gamtinius kurortų išteklius papildo kultūros paveldas. Be to, turizmo plėtros potencialą kurortuose didina tai, kad Birštono kurortas yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, Neringa – Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, šalia Druskininkų yra Dzūkijos nacionalinis parkas, už 50 kilometrų nuo Palangos – Žemaitijos nacionalinis parkas.
25. Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos fizinės infrastruktūros kokybę sąlygoja finansinių lėšų stoka, menkas esamų pajėgumų panaudojimas, labai nusidėvėjusi įranga. Kurortų fizinė infrastruktūra pakankama verslui plėtoti, tačiau ją būtina tobulinti, kad pagerėtų paslaugų kokybė.
26. Palangos kurortas nepakankamai panaudoja pajūrio juostos miškų potencialą rekreacijai ir pažintiniam turizmui plėtoti.
28. Kurortų fizinė (viešoji) aplinka, vietos transportas, jo infrastruktūra nėra pakankamai pritaikyti neįgaliesiems.
29. Bendrą kurortų įvaizdį menkina jau kelerius metus nenaudojami pastatai, įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.
30. Lietuvos kurortus labai veikė šalies ūkio pertvarka, taip pat ekonomikos nuosmukio ir kilimo laikotarpiai. Per pastaruosius 10 metų susiformavo tam tikri kurortų bruožai:
30.1. Druskininkai buvo skirti tik sanatoriniam gydymui. Nutrūkus gausių pacientų srautui iš Rytų ir mažėjant Lietuvos gyventojų sanatorinio gydymo finansavimui, su dideliais ekonominiais sunkumais susidūrė ne tik sanatorijos, bet ir visas kurortas. Pastaraisiais metais savivaldybė labai rūpinasi infrastruktūros kūrimu, tačiau privatus sektorius investuos tik tada, kai valstybės investicijų remiama bus sukurta viešoji kurorto infrastruktūra;
30.2. Birštonas buvo ne tik sanatorinio gydymo kurortas, bet ir turistų pamėgtas, jų gausiai lankomas miestas. Čia veikusi turizmo bazė buvo viena populiariausių Sovietų Sąjungoje. Nutrūkus dideliam turistų srautui iš Rytų ir sumažėjus pacientų skaičiui sanatorijose, miestas patiria ekonominių ir socialinių sunkumų;
30.3. Palangos kurortas buvo skirtas ilgalaikiam bei savaitgalio poilsiui ir sanatoriniam gydymui. Pastaraisiais metais Palanga įgijo universalaus, demokratiško kurorto įvaizdį, ji pamažu susigrąžina šalies ir užsienio turistų srautus;
V. LIETUVOS KURORTŲ PASLAUGŲ TEIKIMO SISTEMOS ANALIZĖ
31. Lietuvos kurortuose 2001 metų pabaigoje buvo 20 sanatorijų (iš viso šalyje – 34), iš jų Druskininkuose – 11, Birštone – 2, Palangoje – 7. Lietuvos kurortų sanatorijose buvo 6532 vietos (76,4 procento visų šalies sanatorijose esamų vietų), iš jų Druskininkuose – 3506 vietos (41 procentas), Palangoje – 2242 vietos (26,2 procento), Birštone – 784 vietos (9,2 procento).
32. Lietuvos kurortuose 2001 metų pabaigoje buvo 117 poilsio namų (iš viso šalyje – 194), iš jų Palangoje – 79, Neringoje – 36, Druskininkuose – 2. Lietuvos kurortų poilsio namuose buvo 7691 vieta (64 procentai visų šalies poilsio namuose esamų vietų), iš to skaičiaus Palangoje – 5719 vietų (47,6 procento), Neringoje – 1906 vietos (15,9 procento), Druskininkuose – 66 vietos (0,8 procento).
33. Lietuvos kurortų poilsio namuose 2001 metais buvo apgyvendinta 60,9 tūkst. žmonių (71,9 procento visų poilsiavusiųjų šalies poilsio įstaigose), iš jų Palangoje – 46,5 tūkst. žmonių (54,9 procento), Neringoje – 13,3 tūkst. žmonių (15,7 procento), Druskininkuose – 1,2 tūkst. žmonių (1,4 procento).
34. Pagal suteiktų nakvynių skaičių 2001 metais Druskininkams teko 43,7 procento, Palangai – 24,9 procento, Birštonui – 6,5 procento šalies sanatorinių paslaugų rinkos. Lietuvos kurortų poilsio namų teikiamų paslaugų rinkoje dominavo Palanga – 54,8 procento, Neringa jų teikė 17,7 procento, Druskininkai – 0,6 procento. Birštone šios paslaugos nebuvo teikiamos. Kurortams tenkanti viešbučių paslaugų dalis buvo palyginti nedidelė: Palangai – 6,5 procento, Neringai – 4,5 procento, Druskininkams – 0,8 procento. Pažymėtina, kad į šiuos statistikos duomenis įtraukti tik tie lankytojai, kurie naudojosi kolektyvinio apgyvendinimo įmonių paslaugomis. Iš tikrųjų poilsiautojų, ypač Palangoje ir Neringoje, buvo kur kas daugiau. Kaip parodė Palangos savivaldybės apklausa, atlikta 2001 metų vasarą, kolektyvinio apgyvendinimo įmonių paslaugomis Palangoje naudojosi tik 17 procentų visų kurorto svečių, 54 procentai poilsiautojų apsistojo pas namų ir butų savininkus, dar 24 procentai – pas gimines ir pažįstamus.
35. Viešbučių sektorius kurortuose, išskyrus Palangą, nėra pakankamai išplėtotas. Kurortuose ypač trūksta kempingų.
VI. SANATORINIŲ PASLAUGŲ VARTOTOJŲ ANALIZĖ
37. Sanatorinio kurortinio gydymo vieta nacionalinėje sveikatos sistemoje – pirminės ir antrinės profilaktikos sritys:
37.1. pirminės profilaktikos srityje – sanatorinis gydymas padėtų išvengti lėtinių ligų ikiklinikinėje stadijoje;
38. Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo finansavimas 2000 metais, palyginti su 1998 metais, sumažėjo net 11,9 mln. litų, arba 12,87 procento. Antirecidyvinio gydymo finansavimas per šį laikotarpį sumažėjo net 4,8 karto, sveikatą grąžinančio gydymo finansavimas – 17,5 procento.
39. Bendras medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo lovadienių skaičius 2000 metais, palyginti su 1998 metais, sumažėjo 24,5 procento. Sveikatą grąžinančio gydymo lovadienių skaičius sumažėjo 29,5 procento (nuo 953 tūkstančių iki 672 tūkstančių), antirecidyvinio gydymo lovadienių skaičius – net 5,7 karto (nuo 706 tūkstančių iki 124 tūkstančių).
40. Atlikta analizė rodo, kad ligonių kasų finansavimas, skiriamas sanatoriniam gydymui, mažėja, ir sanatorijos, norėdamos išlikti, turėtų orientuotis į pacientų, apmokančių už paslaugas savo lėšomis, aptarnavimą.
41. Moksliškai pagrįstų tyrimų sanatorinio kurortinio gydymo poreikiui nustatyti Lietuvoje nėra. Kurortologijos moksliniai tyrimai atliekami tik fragmentiškai.
42. Lietuvos kurortų sanatorijose 2001 metais gydėsi 74,8 tūkst. žmonių (77,7 procento visų šalies sanatorijų pacientų), iš jų Druskininkuose – 38,6 tūkst. žmonių (40,1 procento), Palangoje – 31,2 tūkst. žmonių (32,4 procento), Birštone – 5 tūkst. žmonių (5,2 procento). Lietuvos gyventojai sudarė 73,8 procento visų šalies sanatorijų pacientų. Palyginti su 2000 metais, jų pagausėjo 11,3 procento.
43. Sanatorijose apsistojančių svečių 2001 metais, palyginti su 2000 metais, pagausėjo 7,6 procento, bet sutrumpėjo jų buvimo trukmė – svečių nakvynių skaičius sumažėjo 1,4 procento. Apskritai pastebėta, kad nuo 1995 metų mažėja svečių, jie sanatorijose išbūna trumpiau (tiesa, kai kuriais metais svečių pagausėja).
44. Nuo 1995 metų iki 2001 metų bendras Lietuvos gyventojų nakvynių sanatorijose skaičius turėjo banguojančią mažėjimo tendenciją, tuo tarpu užsieniečių nakvynių šiek tiek pagausėjo. Tuo laikotarpiu vietų užimtumas taip pat banguojančiai mažėjo nuo 76 iki 44 procentų.
45. Prioritetinės atvykstamojo gydomojo turizmo rinkos yra Baltarusija, Lenkija, Vokietija, Izraelis ir Rusija.
VII. SVARBIAUSIEJI KURORTŲ PLĖTROS TIKSLAI
47. Svarbiausieji kurortų plėtros tikslai yra šie:
47.1. sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas, užtikrinančias ilgalaikę Birštono, Druskininkų, Palangos ir Neringos kurortų plėtrą;
47.2. užtikrinti turimų gamtinių gydomųjų išteklių racionalų naudojimą ir apsaugą, kad kurortiniai miestai galėtų be sutrikimų veikti daugelį metų;
VIII. KURORTŲ FUNKCIJOS
IX. KURORTŲ SPECIALIZAVIMASIS IR PLĖTROS VIZIJA
49. Senos Lietuvos kurortų tradicijos, taip pat pastaraisiais metais įvykę ir vykstantys socialiniai ekonominiai pokyčiai sąlygojo nevienodas kurortų galimybes ir diferencijuotas plėtros kryptis:
49.1. Birštonas – tarptautinis integruoto turizmo ir modernaus kurortinio gydymo kurortas, esantis Nemuno kilpų regioniniame parke. Šis kurortas plėtojamas, jame esantys gamtiniai gydomieji ištekliai naudojami pagal Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos sprendinius;
49.2. Druskininkai – tarptautinis rekreacijos centras, skirtas poilsiui, kurortiniam gydymui ir turizmui, pasižymintis šiuolaikine infrastruktūra, maksimaliai panaudojantis gamtinius gydomuosius išteklius, kultūrinį ir istorinį potencialą, kitas šio regiono galimybes;
49.3. Neringa – prestižinis tarptautinis pajūrio kurortas, esantis Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Čia plėtojamas kurortinis ir pažintinis turizmas, racionaliai naudojami gamtiniai ir kultūros ištekliai. Kurortas plėtojamas, jame esantys gamtiniai gydomieji ištekliai naudojami pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius ir UNESCO rekomendacijas;
X. KURORTŲ PLĖTROS PRIEMONĖS IR JŲ VYKDYMAS
51. Kurortų plėtros priemonės valstybės mastu vykdomos dviem etapais:
51.1. pirmasis etapas apims 2002–2004 metus; per pirmąjį etapą turi būti įgyvendintos šios koncepcijos priede nurodytos priemonės, užtikrintas jų vykdymo efektyvus koordinavimas ir kurortų plėtros proceso stebėsena (monitoringas);
XI. KURORTŲ PLĖTROS REZULTATAI
52. Tikimasi šių kurortų plėtros rezultatų:
52.1. Lietuvos kurortai, racionaliau integruoti į šalies sveikatos sistemą, daug prisidės prie gyventojų sveikatinimo;
52.2. teikiamomis kurortinio gydymo ir turizmo paslaugomis Lietuvos kurortai gebės konkuruoti užsienio šalių rinkose, skatins atvykstamąjį turizmą;
52.3. išplėtota Lietuvos kurortuose turizmo paslaugų, pramogų ir sporto įrenginių infrastruktūra didins vietinio turizmo populiarumą;
Lietuvos kurortų plėtros
koncepcijos priedas
LIETUVOS KURORTŲ PLĖTROS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Priemonės pavadinimas |
Tikslai |
Vykdytojas |
Įvykdymo terminas |
| 1. Išnagrinėti galimybę įtraukti į valstybės investicijų 2003–2004 metų programas kurortų traukos centrų, kitų infrastruktūros objektų investicinius projektus |
infrastruktūros objektų investicinių projektų įgyvendinimas leis mažinti sezoniškumo įtaką, kurortai taps patrauklesni privatiems investuotojams, gausės darbo vietų |
kurortų savivaldybės, Ūkio ministerija, Finansų ministerija |
2003–2004 metai |
| 2. Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl kurortinio gydymo geresnio integravimo į nacionalinę sveikatos sistemą |
gyventojai, iš jų ir darbingi, mažiau sirgs, bus taupomos ligonių kasų lėšos |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2003 metai |
| 3. Parengti ir įgyvendinti priemones, leidžiančias kurortuose teikti daugiau medicinos paslaugų ir aptarnauti daugiau pacientų vasaros turistinio sezono metu |
poilsiautojai ir besigydantys kurortuose laiku gaus geros kokybės medicinos paslaugas, gausės darbo vietų |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2003–2004 metai |
| 4. Plėtoti kurortologijos mokslinius tyrimus |
moksliniai kurortologijos tyrimai prisidės prie kurortų plėtros, geresnio kurortinio gydymo integravimo į nacionalinę sveikatos sistemą |
Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
2003–2004 metai |
| 5. Vykdyti aktyvią kurortinio turizmo rinkodarą |
sistemingai plėtojama kurortinio turizmo rinkodara gerins valstybės įvaizdį, kurortuose lankysis daugiau užsienio ir vietos turistų |
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos |
2002 metų IV ketvirtis – 2004 metai |
| 6. Parengti su profesinėmis sąjungomis suderintus pasiūlymus, kaip efektyviau panaudoti profesinių sąjungų turtą, esantį kurortuose |
pagerės kurortų įvaizdis, profesinių sąjungų turtas bus naudojamas racionaliau |
Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija |
2002 metų IV ketvirtis |
| 7. Parengti pasiūlymus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių sanatorinių įstaigų ir jų turto, būtino kurortų funkcijoms vykdyti, perdavimo savivaldybių nuosavybėn |
padidės savivaldybių įtaka ir galimybės įgyvendinti kurortų plėtros planus |
Ūkio ministerija |
2002 metų IV ketvirtis |
| 8. Parengti pajūrio pramogų ir vandens turizmo plėtros galimybių studiją |
bus sudarytos sąlygos pritraukti investicijas į šį sektorių |
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos |
2003 metų IV ketvirtis |
| 9. Įgyvendinti griežtesnes viešosios tvarkos palaikymo priemones kurortuose vasaros turistinio sezono metu |
bus užtikrintas poilsiautojų ir jų turto saugumas, pagerės kurortų įvaizdis, atsiras daugiau galimybių konkuruoti užsienio rinkose |
Vidaus reikalų ministerija |
2003–2004 metai |
| 10. Rekomenduoti savivaldybėms parengti ilgalaikes kurortų plėtros strategijas ir jų įgyvendinimo priemones |
strateginis planavimas užtikrins kurortų plėtros prioritetinių krypčių identifikavimą ir plėtros priemonių įgyvendinimo tęstinumą |
kurortų savivaldybės |
2003 metai |
| 11. Rekomenduoti savivaldybėms parengti viešosios aplinkos pritaikymo neįgaliesiems programas ir jas įgyvendinti |
neįgaliesiems bus sudarytos geresnės sąlygos naudotis kurortų paslaugomis, todėl daugiau jų galės lankytis kurortuose |
kurortų savivaldybės |
2003–2004 metai |
| 12. Koordinuoti kurortų plėtros priemonių įgyvendinimą, vykdyti kurortų plėtros stebėseną (monitoringą) |
bus užtikrintas valstybės politikos kurortų plėtros srityje įgyvendinimas |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos |
2002 metų IV ketvirtis – 2004 metai |
| 13. Parengti kurortų plėtros įgyvendinimo 2005–2008 metų priemones |
bus užtikrintas kurortų plėtros politikos tęstinumas |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos |
2004 metų III ketvirtis |
______________