LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINĖS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ 2005–2009 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2005 m. rugsėjo 26 d. Nr. 1042
Vilnius
2. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinamos šiuo nutarimu patvirtintos programos priemonės finansuojamos iš ministerijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms įgyvendinant šią programą, patvirtintų bendrųjų asignavimų.
3. Pavesti Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijai koordinuoti šiuo nutarimu patvirtintos programos įgyvendinimą ir kasmet, iki vasario 15 d., nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ataskaitą, kaip vykdomos joje numatytos priemonės.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1042
VALSTYBINĖ MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ 2005–2009 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 477 punktą ir atsižvelgiant į Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 712 (Žin., 2003, Nr. 55-2452), įgyvendinimo rezultatus, rezultatyvių priemonių tęstinumo ir naujų priemonių poreikį, siekiant nuosekliai ir sistemingai spręsti atitinkamų sričių lyčių lygybės problemas, užtikrinti tiek kiekybinius, tiek kokybinius moterų ir vyrų padėties pokyčius.
2. Ši Programa parengta atsižvelgiant į:
2.1. 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą Nr. 2001/51/ EB, patvirtinantį programą, susijusią su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės (2001–2005);
2.2. Europos Sąjungos direktyvas, sprendimus, rezoliucijas, rekomendacijas moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais;
2.3. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (Žin., 1996, Nr. 21-549), ratifikuotą Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. I-1035 „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 76-1764);
2.4. Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims Fakultatyvinį protokolą (Žin., 2004, Nr. 122-4464), ratifikuotą Lietuvos Respublikos 2004 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. IX-2300 „Dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 20 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims Fakultatyvinio protokolo ratifikavimo“ (Žin., 2004, Nr. 122-4460);
2.5. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kaip įgyvendinti Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo nuostatas (Valstybių narių ataskaitų svarstymas. Lietuva. Pirmoji ir antroji periodinės ataskaitos, Niujorkas, 2000 m. birželio 12-30 d.);
2.6. Pekino deklaraciją ir Pekino veiksmų platformą, priimtą IV pasaulinėje moterų konferencijoje (Pekinas, 1995 m. rugsėjo 4–15 d.);
2.7. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 23-iosios specialiosios sesijos „Moterys 2000: lyčių lygybė, raida ir taika XXI amžiuje (Pekinas+5)“ Baigiamąjį dokumentą (Niujorkas, 2000 m. birželio 5-9 d.);
2.8. Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos jubiliejinės 49-osios sesijos „Pekino deklaracijos ir Pekino veiksmų platformos bei Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 23-iosios specialiosios sesijos Baigiamojo dokumento apžvalga ir įvertinimas (Pekinas+10)“ deklaraciją (Niujorkas, 2005 m. vasario 28 d. – kovo 11 d.);
2.9. Jungtinių Tautų tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (Žin., 2002, Nr. 77-3290), prie kurio prisijungta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-1136 „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų“ (Žin., 1991, Nr. 9-244);
2.10. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Žin., 1995, Nr. 40-987), ratifikuotą Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865 „Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, jos ketvirtojo, septintojo ir vienuoliktojo protokolų ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 37-913);
2.11. Europos socialinę chartiją (pataisytą) (Žin., 2001, Nr. 49-1704), ratifikuotą Lietuvos Respublikos 2001 m. gegužės 15 d. įstatymu Nr. IX-317 „Dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo“ (Žin., 2001, Nr. 49-1699);
2.14. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro rekomendacijas po vizito Lietuvoje 2003 m. lapkričio 23-26 d., patvirtintas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2004 m. vasario 12 d. Strasbūre, CommDH(2004)6;
2.15. Šiaurės ir Baltijos valstybių lyčių lygybės 2004–2006 metų programą, kuriai pritarta Šiaurės ir Baltijos valstybių lyčių lygybės ministrų susitikime, vykusiame 2004 m. rugsėjo 23–26 d. Reikjavike;
2.16. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (Žin., 1998, Nr. 112-3100) 3 straipsnį;
2.17. Lietuvos moterų pažangos programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1299 (Žin., 1996, Nr. 110-2515);
3. Rengiant šią Programą, atsižvelgta į moterų ir vyrų lygioms galimybėms įgyvendinti visose veiklos srityse taikomą lyčių aspekto integravimo strategiją, kuri apibūdinama kaip toks politinių procesų organizavimas, reorganizavimas, tobulinimas, plėtra ir įvertinimas, kad lyčių lygybės aspektas būtų įtrauktas į visas politikos sritis, visus lygmenis, visus etapus, visų veikėjų, paprastai dalyvaujančių politinėje veikloje, taip pat bet kurios planuojamos veiklos, įstatymų, strategijų ir programų visose srityse ir visais lygmenimis įvertinimas atsižvelgiant į poveikį tiek moterims, tiek vyrams. Ši strategija – tai lyčių lygybių siekimo metodas, pirmą kartą panaudotas rengiant Jungtinių Tautų Pekino veiksmų platformą, o vėliau pradėtas plačiai taikyti ir Europos Sąjungos lyčių lygybės programiniuose dokumentuose.
Programos tikslai ir uždaviniai
4. Šios Programos tikslai:
4.1. nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai spręsti moterų ir vyrų lygių galimybių problemas visose srityse;
5. Šios Programos uždaviniai:
5.2. sudaryti sąlygas moterims ir vyrams derinti darbo, taip pat profesinės karo tarnybos ir šeimos įsipareigojimus;
5.3. gerinti moterų, po ilgesnės pertraukos grįžtančių į darbo rinką, vyresnio amžiaus moterų įsidarbinimo galimybes;
5.5. skatinti darbdavius nustatyti vyrams ir moterims vienodą darbo užmokestį už vienodos vertės darbą;
5.6. skatinti socialinę partnerystę ir plėtoti socialinį dialogą, užtikrinant lyčių lygybę darbo rinkoje;
5.9. didinti moterų galimybes eiti vadovaujančias pareigas ir pareigas, kurias einant priimami sprendimai;
5.11. tobulinti esamą teisinę bazę, skirtą smurtautojui atskirti nuo nukentėjusiojo šeimos, ir teisės aktų įgyvendinimo mechanizmą;
5.12. remti nevyriausybinių organizacijų, ypač krizių centrų, projektus, užtikrinančius socialinę pagalbą smurto šeimoje aukoms ir darbą su smurtautojais;
5.14. siekti ilgesnės vyrų gyvenimo trukmės – mažinti moterų ir vyrų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumą;
5.15. užtikrinti švietimą ir informavimą šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos klausimais, ypač kaime;
5.17. skatinti valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, švietimo ir mokslo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, užtikrinantį lyčių lygybę;
5.18. siekti sustiprinti moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo institucinį mechanizmą apskričių ir savivaldybių lygmeniu;
5.19. stiprinti darbuotojų, valstybės tarnautojų gebėjimus užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes;
5.20. tobulinti pedagogų, teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų, aplinkosaugos specialistų kvalifikaciją lyčių lygybės klausimais;
5.21. skleisti tarptautiniu mastu Lietuvos patirtį, kaip užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes;
6. Šios Programos įgyvendinimo veiksmingumas vertinamas pagal:
6.4. nevyriausybinių organizacijų, vykdančių projektus moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais, skaičių;
6.6. moterų ir vyrų padėties įvairiose srityse pokyčius, vertinamus pagal šios Programos 69.7 punkte nurodytos priemonės įgyvendinimo rezultatus;
7. Šioje Programoje numatytas priemones siūloma finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis iš ministerijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms įgyvendinant šią Programą, patvirtintų bendrųjų asignavimų. Preliminarus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis šios Programos priemonėms įgyvendinti – 1434,6 tūkst. litų, iš jų 2005 metais – 210 tūkst. litų, 2006 metais- 276,6 tūkst. litų, 2007 metais – 351 tūkst. litų, 2008 metais – 311 tūkst. litų, 2009 metais – 286 tūkst. litų. Šioje Programoje numatytoms priemonėms įgyvendinti ketinama pasitelkti nevyriausybines organizacijas, tikimasi užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų paramos, ypač vykdyti bendriems projektams, kai dalis lėšų projektui skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, o dalis – iš tarptautinių fondų. Sudaromos sąlygos šios Programos priemonių įgyvendinimą remti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Programos įgyvendinimas
8. Šioje Programoje numatytų priemonių įgyvendinimas derinamas su rengiama Valstybine smurto prieš moteris mažinimo strategija ir šios strategijos įgyvendinimo priemonėmis, Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005-2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 558 (Žin., 2005, Nr. 65-2333), kitomis tikslinėmis programomis, ypač užimtumo, socialinės apsaugos ir sveikatos, Lietuvos 2004-2006 metų bendruoju programavimo dokumentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486).
9. Šios Programos įgyvendinimą koordinuoja Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija (toliau vadinama – Komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 266 (Žin., 2000, Nr. 22-564). Komisijos nariai kasmet, iki sausio 15 d., parengia ir pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ataskaitas, kaip įgyvendinamos šios Programos priemonės, kurių atsakinguoju vykdytoju patvirtinta atitinkama ministerija, taip pat Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas). Apibendrintą šios Programos priemonių įgyvendinimo ataskaitą, vadovaudamiesi Komisijos nuostatais, parengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atstovaujantys Komisijos nariai. Ataskaita svarstoma Komisijos posėdyje. Jeigu jai pritariama, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki kiekvienų metų vasario 15 d. pateikia ją Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Kiekviena institucija ar įstaiga, numatyta atitinkamų šios Programos priemonių atsakinguoju vykdytoju, informuoja visuomenę, o prireikus – kitas institucijas apie šios Programos priemonių, už kurias ji atsakinga, įgyvendinimą.
II. MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ UŽTIKRINIMAS
Užimtumas
Esama būklė
10. Auganti pastaraisiais metais Lietuvos ekonomika sudaro palankias sąlygas didinti užimtumą. Labai pagerėjo darbo rinką apibūdinantys rodikliai: padidėjo užimtumas, sumažėjo bendras nedarbas ir teritorinė jo diferenciacija, išaugo darbo jėgos paklausa. Lietuvos ūkyje sukuriama vis daugiau nuolatinių darbo vietų. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per pastaruosius trejus metus teritorinėse darbo biržose kasmet įregistruojama apie 132-137 tūkst. laisvų darbo vietų. Antai:
10.1. Statistikos departamento duomenimis, 2005 metų I ketvirtį moterų užimtumas sudarė 58,6 procento (vyrų – 64,4 procento), taigi padidėjo palyginti su 2004 metais buvusiu moterų užimtumu – 57,8 procento (vyrų – 64,6 procento). Lietuvos moterų užimtumas jau 2003 metais viršijo Europos Sąjungos užimtumo strategijos 2005 metams nustatytus 57 procentus ir sudarė 58,4 procento (vyrų – 63,7 procento). Vyrų ir moterų užimtumo (apskaičiuoto pagal darbo visą darbo dieną ekvivalentą) skirtumas siekė 7,4 procentinio punkto, t. y. buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Vyrų ir moterų užimtumo skirtumas kaime didesnis negu mieste – atitinkamai 9,4 procentinio punkto kaime ir 5,7 procentinio punkto mieste. Vyresniojo amžiaus (55-64 metai) moterų ir vyrų užimtumo skirtumas – 18,3 procentinio punkto, t. y. mažesnis nei Europos Sąjungoje – 19,1 procentinio punkto.
10.2. Mažėja moterų ir vyrų nedarbas ir jo skirtumai. Statistikos departamento duomenimis, 2005 metų I ketvirtį moterų nedarbas buvo 10,3 procento, o vyrų – 10,2 procento, o 2004 metais vidutinis metinis moterų nedarbas buvo 11,8 procento, vyrų – 11 procentų. Moterų ir vyrų nedarbo skirtumas 2004 metais sudarė 0,8 procentinio punkto ir sumažėjo iki 0,1 procentinio punkto 2005 metų I ketvirtį. Išankstiniais 2004 metų duomenimis, Europos Sąjungoje moterų nedarbas buvo 10,2 procento, vyrų – 8 procentai, t. y. moterų nedarbas buvo didesnis nei vyrų 2,2 procentinio punkto.
10.3. Statistikos departamento kartu su Ūkio ministerija atliktų smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygų tyrimų duomenimis, gausėja moterų įmonių vadovių. Antai 2000 metais moterų vadovių buvo 29,2 procento, o 2003 metais – jau 40 procentų. Didžiuma verslo vadovių – 31-50 metų moterys. Vyrų verslininkų vyraujantis amžius – 21-40 metų. Kita vertus, kaip ir Europos Sąjungoje vyrai ekonomiškai aktyvesni. 2004 metais 15-64 metų moterų aktyvumas buvo 65,6 procento, o vyrų – 72,7 procento (2001 metais moterų aktyvumas – 65,8, 2002 metais – 65,7 procento). Išankstiniais 2004 metų duomenimis, bendras darbo jėgos aktyvumas Europos Sąjungoje buvo 69,5 procento, moterų – 61,7 procento, o vyrų – 77,3 procento.
10.4. Vidutinis mėnesinis bruto moterų darbo užmokestis 2005 metų I ketvirtį sudarė 83,1 procento vidutinio mėnesinio bruto vyrų darbo užmokesčio. Atlyginimų skirtumas sumažėjo, palyginti su 2004 metais, kai moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 81,4 procento vyrų atlyginimo. 2005 metų I ketvirtį valstybės sektoriuje šis skirtumas buvo 77,6 procento, o privačiame – 83,6 procento. Statistikos duomenys rodo, kad tuose ekonomikos sektoriuose, kuriuose dirba daugiausia moterys, atlyginimai mažesni negu tuose, kuriuose dirba daugiau vyrų. Ekonomikos sektoriuose, kuriuose dirba daugiau moterų: sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo, viešbučių ir restoranų, – atlyginimai 2005 metų I ketvirtį buvo mažiausi. Ekonomikos sektoriuose, kuriuose dirba daugiau vyrų: viešasis valdymas ir gynyba, transportas, sandėliavimas ir ryšiai, elektros, dujų ir vandens tiekimas, – 2005 metų I ketvirtį atlyginimai buvo didesni negu moterų.
10.5. Nuostata dėl paramos šeimai ir tėvų vienodų pareigų įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato vienodas teises ir lygias galimybes tiek moterims, tiek vyrams dalyvauti darbo rinkoje, tačiau šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas – vis dar opi problema dėl sunkiai kintančių vyro ir moters vaidmens šeimoje ir darbe stereotipų:
10.5.1. Tradicinis požiūris į moterų ir vyrų pareigas šeimoje išryškėja uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tyrimai „, kurios veikla – visuomenės tyrimai ir verslo valdymo konsultacijų teikimas, 1999 metais atlikto tyrimo respondentų atsakymuose apie tai, kas turėtų išlaikyti šeimą. 57,2 procento vyrų mano, kad tai – tik jų pareiga. Tokios pat nuomonės yra 51,4 procento moterų. Akivaizdu, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų šį vaidmenį priskiria vyrams. Šis rezultatas rodo, kad moterys – potenciali socialinės atskirties grupė, kita vertus, toks požiūris kelia vyrams didelę įtampą, nes šiuolaikinėje visuomenėje vienas asmuo dažniausiai jau nebegali išlaikyti šeimos.
10.5.2. Nors atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, pagal įstatymus gali naudotis tiek moterys, tiek vyrai, dažniausiai vaikus prižiūri moterys. Išėjusi atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, moteris ilgam palieka darbą, dažnai netenka profesinės kvalifikacijos, dėl to jai sunkiau siekti karjeros. Kaip rodo statistika, vyrai uždirba daugiau negu moterys, todėl šeimoje su vaiku lieka tas, kurio atlyginimas mažesnis. Be to, dalis vyrų tradiciškai mano, kad vaikus prižiūrėti – ne vyriškas darbas.
10.5.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2002 metais motinystės (tėvystės) atostogomis pasinaudojo apie 17,8 tūkst. asmenų, iš jų 179 (apie 1 procentą) vyrai. Iš viso 2004 metais motinystės (tėvystės) atostogomis pasinaudojo 18590 asmenų, iš jų 172 vyrai (0,925 procento). 2005 metų I ketvirtį motinystės (tėvystės) atostogomis pasinaudojo 19612 asmenų, iš jų 241 vyras (1,228 procento).
10.5.4. Profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir atostogos vaikui prižiūrėti (tiek vyrams, tiek moterims). Tačiau auginančioms vaikus karėms motinystė ir šeimos pareigos – didelė kliūtis siekti karjeros profesinėje karo tarnyboje. Atostogos vaikui prižiūrėti kariui suteikiamos ne ilgiau kaip iki to laiko, kol vaikui sueis vieneri metai. Karys, kuriam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, atleidžiamas iš pareigų ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Jeigu suteiktoms atostogoms pasibaigus karys negrįžta į tarnybą arba nėra jo kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigų, jis išleidžiamas į atsargą. Iki vaikui sueina treji metai, išleistam į atsargą kariui mokama valstybės nustatyto dydžio pašalpa iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, jeigu jis ar kiti įstatymo numatyti šeimos nariai ir kiti asmenys tuo laikotarpiu nesinaudoja įstatymų numatytomis atostogų vaikui prižiūrėti ir pašalpos teisėmis. Pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms ir kariui grįžus į tarnybą, įstatymas negarantuoja jam profesinės karo tarnybos tęstinumo, jeigu nėra jo kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigų. Taigi kariui ribojamos galimybės derinti įsipareigojimus šeimai su profesine karo tarnyba.
Problemos
11. Skirtingą moterų ir vyrų užimtumą ir ekonominę būklę lemia daugelis veiksnių, svarbiausieji iš jų yra šie:
11.1. Stereotipinis požiūris į moters ir vyro vaidmenį šeimoje, darbe ir visuomenėje kliudo plėtoti lygias moterų ir vyrų galimybes darbo rinkoje, mažina moterų galimybes įsidarbinti, siekti karjeros, lemia moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. Nešališką požiūrį į lytį, plėtojantį moterų ir vyrų lygias galimybes daugelyje sričių, o pirmiausia – darbo rinkoje ir priimant sprendimus, be kita ko, ugdo visuomenės švietimas ir informavimas.
11.2. Per mažos galimybės derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, motinystė ir šeimos pareigos vaikus auginančioms moterims – didelė kliūtis išlaikyti darbo vietą ar ieškoti kitos. Moterys, auginančios vaikus, yra patyrusios įvairių sunkumų tiek įsidarbindamos, tiek siekdamos karjeros darbe.
11.3. Sunkiau įsidarbinti vyresnėms moterims negu vyresniems vyrams. Dabar populiaresni darbai – siuvimas ar darbas su informacinėmis technologijomis – dažnai laikomi per sudėtingais vyresnėms moterims.
11.4. Nors svarbus moterų užimtumo didinimo veiksnys – dalyvavimas versle, moteris, siekianti imtis verslo ir jį plėtoti, susiduria su specifinėmis kliūtimis: tik ji dažniausiai atsako už vaikų priežiūrą, jai trūksta pasitikėjimo savimi, verslo įgūdžių, informacijos.
11.5. Vis dar skiriasi moterų ir vyrų darbo užmokestis. Šį skirtumą lemia tiek horizontali, tiek vertikali darbo rinkos segregacija, kiti veiksniai.
11.6. Nepakankamas moterų teisinis raštingumas. Dažnai moterys neturi informacijos apie joms numatytas teisines garantijas. Jaunoms moterims per mažai teikiama informacijos apie darbo garantijas (t. y. apie nėščių, neseniai pagimdžiusių moterų darbo sąlygas, atostogas ir panašiai). Tik nedaugelis moterų ir vyrų susipažinę su Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, per mažai turi informacijos ir apie tai, kur kreiptis, jeigu mano esą diskriminuojami dėl lyties. Menkai jiems žinomos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus darbo ir socialinėje srityje.
Priemonės
12. Numatomos tokios priemonės šios Programos 11 punkte nurodytoms problemoms spręsti:
| Priemonės pavadinimas |
Vykdytojas |
Vykdymo laikas |
Lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Pastabos |
| 12.1. Priemonės lyčių vaidmens stereotipams keisti: |
||||
| 12.1.1. Organizuoti seminarus, skirtus moterų ir vyrų vaidmenų ekonominėje veikloje stereotipams keisti |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universitetas |
2007–2009 metai |
5 |
kasmet darbo inspekcijų, darbo rinkos institucijų, socialinių partnerių atstovams bus rengiama po vieną ar du seminarus, siekiant keisti stereotipus, veikiančius vyrų ir moterų įsidarbinimo galimybes, lemiančius užimtumo, atlyginimų skirtumus |
| 12.1.2. Remti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus įvairiapusiam, nestereotipiškam moterų ir vyrų įvaizdžiui kurti per visuomenės informavimo priemones |
Kultūros ministerija |
2006–2009 metai |
30 |
lėšos skiriamos kasmet; konkretūs remtini projektai bus atrenkami konkurso būdu Kultūros ministerijos nustatyta tvarka |
| 12.2. Priemonės, sudarančios sąlygas moterims ir vyrams geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus: |
||||
| 12.2.1. Inicijuoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio 9 dalies pakeitimo projektą |
Krašto apsaugos ministerija |
2006 metai |
- |
bus numatytos ilgesnės atostogos vaikui prižiūrėti, atsisakyta nuostatos, kad šioms atostogoms pasibaigus ir nesant kario kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigų karys išleidžiamas į atsargą |
| 12.2.2. Organizuoti socialiniams partneriams seminarus apie lanksčių užimtumo formų taikymą vaikus auginantiems vyrams ir moterims |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija Moterų informacijos centras |
2006–2009 metai |
5 |
lėšos skiriamos kasmet |
| 12.2.3. Organizuoti visuomenės informavimo kampanijas, skirtas informuoti šeimas apie vaiko priežiūros atostogų galimybes, skatinti tėvus imti vaiko priežiūros atostogas |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, viešoji įstaiga Lygių galimybių plėtros centras |
2007–2009 metai |
5 |
lėšos skiriamos kasmet |
| 12.3. Priemonės moterų, po ilgesnės pertraukos grįžtančių į darbo rinką, ir vyresnio amžiaus moterų įsidarbinimo galimybėms didinti: |
||||
| 12.3.1. Organizuoti moterų, po ilgesnės pertraukos grįžtančių į darbo rinką, ir vyresnio amžiaus moterų skatinimui dirbti skirtus mokymus |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija Pagyvenusios moters veiklos centras |
2007–2009 metai |
5 |
lėšos skiriamos kasmet; moterys bus mokomos labiau pasitikėti savimi, skatinamos tinkamai pasirengti darbui |
| 12.3.2. Organizuoti moterų, po ilgesnės pertraukos grįžtančių į darbo rinką, ir vyresnio amžiaus moterų praktiniams gebėjimams ir įgūdžiams atnaujinti skirtus mokymus |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2006–2009 metai |
- |
|
| 12.4. Priemonės moterų verslui remti: |
||||
| 12.4.1. Organizuoti per verslo informacijos centrus informacinių dienų verslininkėms kampanijas visose apskrityse |
Ūkio ministerija, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, apskričių viršininkai |
2005–2009 metai |
40 |
lėšos skiriamos kasmet; į renginius bus kviečiamos verslininkės ir moterys, norinčios pradėti verslą, išrinktos ir apdovanotos geriausios metų verslininkės, parengtas ir nemokamai dalijamas leidinys apie sėkmingus moterų verslo pavyzdžius |
| 12.4.2. Teikti verslininkėms informavimo, konsultavimo ir mokymo apie galimybes pasinaudoti finansine parama verslui plėtoti paslaugas |
Ūkio ministerija, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, apskričių viršininkai |
2006–2009 metai |
30 |
lėšos skiriamos kasmet; bus teikiama informacija, konsultacijos ir organizuojami mokymai moterims, kurios norėtų pasinaudoti paskolomis moterų verslui skatinti, visose apskrityse verslininkėms bus organizuojami seminarai apie finansinės paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavimo galimybes |
| 12.4.3. Organizuoti verslo pradžios sąlygų, plėtros, pirmojo ir paskesnio darbuotojo samdymo, veiklos pagal verslo liudijimus skatinimo mokymus |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2006–2009 metai |
- |
|
| 12.5. Priemonės kaimo gyvenamųjų vietovių moterų užimtumui didinti: |
||||
| 12.5.1. Teikti konsultacijas kaimo moterims, pradedančioms arba plėtojančioms žemės ūkio ar žemės ūkiui alternatyvų verslą |
Žemės ūkio ministerija, asociacija Lietuvos ūkininkių draugija |
2006–2009 metai |
20 |
lėšos skiriamos kasmet; kaimo moterys bus konsultuojamos, kaip pradėti arba plėtoti verslą, rengti verslo projektus, iš kur gauti paramą verslo sumanymams įgyvendinti |
| 12.5.2. Organizuoti informacines kampanijas vietinių užimtumo iniciatyvų, socialinių įmonių kūrimo projektų rengimo klausimais |
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, asociacija Kauno moterų užimtumo informacijos centras, apskričių viršininkai |
2006–2009 metai |
- |
renginiai bus organizuojami visose apskrityse |
| 12.6. Priemonės, skirtos skatinti nustatyti vyrams ir moterims vienodus atlyginimus už vienodos vertės darbą: |
||||
| 12.6.1. Pristatyti socialiniams partneriams Darbų ir pareigybių vertinimo metodiką, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2004 m. gruodžio 7 d. posėdyje |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija Moterų informacijos centras, apskričių viršininkai |
2006–2009 metai |
5 |
lėšos skiriamos kasmet; visose apskrityse bus rengiami seminarai, skirti pristatyti Darbų ir pareigybių vertinimo metodiką, parengtą Darbo ir socialinių tyrimų instituto ir rekomenduotą naudoti socialiniams partneriams |
| 12.6.2. Organizuoti apskrityse apskritojo stalo diskusijas apie socialinių partnerių vaidmenį įgyvendinant moterų ir vyrų lygias galimybes darbo rinkoje |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija Kauno moterų užimtumo informacijos centras, apskričių viršininkai |
2007–2009 metai |
15 |
lėšos skiriamos kasmet |
Laukiami rezultatai
13. Tikimasi, kad įgyvendinus šios Programos 12 punkte numatytas priemones bus:
13.1. keičiami moters vaidmens stereotipai – sudarytos palankesnės sąlygos moterims rinktis norimą profesiją ir darbą, remiamas abiejų lyčių atstovų nestereotipiško įvaizdžio kūrimas per visuomenės informavimo priemones;
13.2. sudaromos palankesnės sąlygos tiek moterims, tiek vyrams, tarp jų ir kariams, derinti darbo (taip pat profesinės karo tarnybos) ir šeimos įsipareigojimus;
13.3. pagerintos moterų, po ilgesnės pertraukos grįžtančių į darbo rinką, ir vyresnio amžiaus moterų įsidarbinimo galimybės;
13.5. mažinami moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai – skatinama nustatyti dirbantiems vyrams ir moterims vienodą darbo užmokestį už vienodos vertės darbą;
14. Lietuvos švietimo sistema pagrįsta pagrindinėmis tautos, Europos ir pasaulio kultūros vertybėmis: asmens nelygstamos vertės ir orumo, artimo meilės, prigimtinės žmonių lygybės, žmogaus laisvių ir teisių, tolerancijos, demokratinių visuomenės santykių teigimu. Vienas iš pagrindinių švietimo siekių – plėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą.
15. Kasmet mokosi vis daugiau asmenų. 2003–2004 mokslo metų pradžioje visuose švietimo lygmenyse mokėsi 898927 mokiniai ir studentai, iš jų merginų – 50,9 procento. Analizė rodo, kad berniukai šiek tiek lenkia mergaites pradinio ir pagrindinio ugdymo lygmenyse, tačiau vidurinio ir aukštojo išsilavinimo labiau linkusios siekti merginos. Ikimokyklinio ugdymo lygmenyje mergaitės sudarė 47,5 procento, pradinio ugdymo lygmenyje – 48,6 procento, pagrindinio ugdymo lygmenyje – 48,1 procento, vidurinio ugdymo lygmenyje – 49,8 procento, aukštesniųjų studijų lygmenyje – 62,7 procento, aukštojo mokslo studijų lygmenyje – 59,9 procento. Pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo įgijimas rodo švietimo sistemos veiksmingumą, prieinamumą ir lygių galimybių švietimo užtikrinimą. Pagrindinį išsilavinimą 2003–2004 metais įgijo apie 50 procentų, vidurinį išsilavinimą – apie 53 procentai merginų. Visose Europos Sąjungos valstybėse merginų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, daugiau nei vyrų, išskyrus Austriją ir Liuksemburgą.
16. Profesinėse mokyklose merginų mokosi apie 40 procentų. Profesinio pasirengimo požiūriu vaikinai labiau linkę rinktis darbininko profesiją, merginos – tapti tarnautojomis. Daugiau merginų negu vaikinų įgyja aukštąjį išsilavinimą, tačiau vaikinai dažniausiai įgyja geriau mokamas specialybes. Tai lemia merginų ir vaikinų būsimų pajamų skirtumus.
17. Šiuo metu nuosekliai daugėja moterų, siekiančių mokslininkės karjeros. 2003 metais moterys sudarė 43 procentus mokslininkų, tuo tarpu mokslininkių, turinčių aukščiausius mokslo laipsnius, kur kas mažiau. Statistikos departamento 2003 metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje buvo 14 procentų moterų, turinčių habilituoto daktaro mokslo laipsnį, ir tik 10 procentų moterų, turinčių profesoriaus pedagoginį vardą. Šiuo metu mažiausiai mokslininkių – technologijos ir fiziniuose moksluose, iš jų ypač mažai turinčiųjų aukščiausius mokslo laipsnius ir einančiųjų aukščiausias mokslo administravimo pareigas.
Problemos
19. Aukštosiose mokyklose mokosi daugiau merginų, tačiau jos renkasi ne tokias perspektyvias karjeros ir pajamų požiūriu specialybes.
21. Numatomos tokios priemonės šios Programos 18, 19 ir 20 punktuose nurodytoms problemoms spręsti:
| Priemonės pavadinimas |
Vykdytojas |
Įvykdymo laikas |
Lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Pastabos |
| 21.1. Įtraukti lyčių lygybės klausimus į formaliojo ir neformaliojo švietimo turinio programas |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2007–2009 metai |
- |
|
| 21.2. Organizuoti pedagogams, socialiniams pedagogams kvalifikacijos tobulinimo kursus lyčių lygybės klausimais |
Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras |
2007–2009 metai |
10 |
lėšos skiriamos kasmet |
| 21.3. Parengti mokytojams, socialiniams pedagogams mokomąją medžiagą lyčių lygybės klausimais |
Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus universitetas |
2008 metai |
5 |
|
| 21.4. Parengti strategiją „Moterys ir mokslas“ |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2007 metai |
30 |
bus siekiama įsilieti į Europos Sąjungos mokslinių tyrimų erdvę |
Laukiami rezultatai
22. Tikimasi, kad įgyvendinus šios Programos 21 punkte numatytas priemones bus:
23. Demokratinėje visuomenėje priimant sprendimus privalo dalyvauti visi gyventojai – tiek moterys, tiek vyrai, ir abiejų lyčių atstovams turi būti vienodai atstovaujama valdžios postuose. Lygus moterų ir vyrų dalyvavimas priimant sprendimus nėra tik paprasto socialinio teisingumo ar demokratijos reikalavimas. Tai pagrindas siekti aiškios ir atsakingos valdžios, lyčių pusiausvyros, rodančios visuomenės sudėtį, garantas, būtina lyčių lygybės sąlyga. Abiejų lyčių aktyvus dalyvavimas formuojant politiką padeda geriau politikos sprendimuose atspindėti visuomenės įvairovę. Dalyvavimas politiniame, visuomenės ir valstybės gyvenime – ne tik moterų ir vyrų tikslų ir interesų įgyvendinimo priemonė, bet ir lyčių lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties principo įgyvendinimo rodiklis.
24. Visuomenė vis plačiau pripažįsta – labai svarbu, kad priimant visų lygmenų sprendimus vienodai dalyvautų tiek vyrai, tiek moterys. Lyginamojoje tyrimų analizėje „Moteris Lietuvos visuomenėje“, paskelbtoje 2001 metais, nurodoma, kad 1994–2000 metais sumažėjo teigiančiųjų, kad moteris apskritai neturėtų dalyvauti politinėje veikloje (1994 metais – 23 procentai moterų ir 31 procentas vyrų, 2000 metais – 15 procentų moterų ir 22 procentai vyrų), ir padaugėjo manančiųjų, kad jų politikoje turėtų būti tiek, kiek yra tuo metu moterų (1994 metais – 41 procentas moterų ir 43 procentai vyrų, 2000 metais – 55 procentai moterų ir 61 procentas vyrų). Maždaug ketvirtadalis gyventojų mano, kad moterys turi daugiau dalyvauti politinėje veikloje ir valdant valstybę, ir tiki, kad tada Lietuvoje daug kas pagerėtų (1994 metais – 28 procentai moterų ir 18 procentų vyrų, 2000 metais – 30 procentų moterų ir 16 procentų vyrų). Uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tyrimai“ 2003 metais atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų apklausa: moterys ir politika“ duomenimis, svarbiausia priežastis, dėl kurios moterys mažiau dalyvauja politiniame gyvenime, yra ta, kad jos daugiau rūpinasi šeima, pavargsta buityje. Be to, moterims mažiau galimybių, taip įprasta visuomenėje, tai – vyrų reikalas, neleidžia vyrai, pačios moterys nenori, nesidomi šia veikla, nepasitiki savo jėgomis. 41 procentas apklaustųjų mano, kad moteris aktyviau dalyvauti politinėje veikloje skatintų palankesnės sąlygos derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, pačių moterų noras siekti karjeros, imtis politinės veiklos, jų aktyvumo didinimas (reikėtų remti moterų konferencijas, dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose, kitas moterų iniciatyvas, jas turėtų palaikyti vyrai, turėtų būti keičiamas stereotipinis požiūris į moters vaidmenį).
25. Kadangi įgyvendinami projektai ir priemonės, skatinantys lygų atstovavimą lytims politikoje (paminėtinas 2002–2004 metų tarptautinis projektas „Daugiau Lietuvos moterų politikoje“), pastaruoju metu moterų politikių daugėja. 2004 m. birželio 13 d. įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmasis ratas. Tarp penkių kandidatų į prezidento postą buvo dvi moterys. Į antrąjį rinkimų ratą pirmą kartą Lietuvos istorijoje pateko moteris. Be to, 2004 m. birželio 13 d. vykusių rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai – iš 13 vietų, Lietuvai skirtų Europos Parlamente, 5 vietas laimėjo moterys.
26. Moterys 2000–2004 metais sudarė tik 10,6 procento visų Lietuvos Respublikos Seimo narių, iš jų 6 (43 procentai) moterys vadovavo Lietuvos Respublikos Seimo komisijoms, ir tik vienam Lietuvos Respublikos Seimo komitetui vadovavo moteris. Priemonės, kurių imtasi, lėmė palankesnius lygaus atstovavimo lytims požiūriu rinkimų rezultatus. Paskelbti 2004 m. spalio 31 d. galutiniai 2004 metų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rezultatai: 20,57 procento moterų ir 79,43 procento vyrų. Padaugėjo moterų, vadovaujančių Lietuvos Respublikos Seimo komitetams – iš 15 komitetų pirmininkų – trys moterys, bet šiek tiek sumažėjo moterų, vadovaujančių Lietuvos Respublikos Seimo komisijoms, – iš 14 komisijų pirmininkų – 4 moterys. Tačiau nė vienos moters nėra Lietuvos Respublikos Seimo valdyboje. Pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje 2001-2004 metais buvo trys ministrės. Dabar Lietuvos Respublikos Vyriausybėje dvi ministrės. Pažymėtina, kad Lietuva, kaip nedaugelis Europos Sąjungos valstybių narių, į Europos Komisijos komisarės pareigas skyrė moterį. Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja iš Lietuvos Respublikos taip pat paskirta moteris.
27. 2002 metų rinkimuose į savivaldybių tarybas išrinkta 321 moteris (20,6 procento) ir 1239 vyrai (79 procentai). Iki 2002 metų rinkimų iš 60 Lietuvos savivaldybių merų buvo tik 2 moterys, iš 10 apskričių viršininkų – tik viena moteris. Po 2002 metų gruodžio mėnesį vykusių savivaldybių tarybų rinkimų trijose iš 60 Lietuvos savivaldybių moterys išrinktos merėmis, devynios paskirtos merų pavaduotojomis, 10 moterų eina savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
28. Nors į Lietuvos Respublikos Seimą ir savivaldybių tarybas moterų išrinkta daugiau, tačiau tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių lygaus atstovavimo lytims priimant sprendimus dar nepasiekta. Moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2004 metų ataskaitoje pabrėžiama, kad lygus moterų ir vyrų dalyvavimas priimant sprendimus svarbus tiek ekonominiam, tiek politiniam šalies gyvenimui, bet daugelyje Europos Sąjungos valstybių moterims atstovaujama nepakankamai. Geriausias moterų atstovavimo priimant sprendimus rodiklis Švedijoje, kurios parlamente – 45 procentai moterų, prasčiausias Graikijoje – 8 procentai.
Problemos
29. Moterys dar mažai dalyvauja priimant įvairaus lygmens sprendimus:
30. Numatomos tokios priemonės šios Programos 29 punkte nurodytoms problemoms spręsti:
| Priemonės pavadinimas |
Vykdytojas |
Įvykdymo laikas |
Lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Pastabos |
| 30.1. Organizuoti seminarų ciklą „Lygus atstovavimas lytims priimant sprendimus vietos savivaldos lygmeniu“ |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija Kauno moters užimtumo informacijos centras, apskričių viršininkai |
2005–2009 metai |
10 |
lėšos skiriamos kasmet; priemonė, skirta moterų visuomeniniam aktyvumui skatinti, teikiama remiantis sociologinio tyrimo „Moterys ir politika“ išvadomis ir rekomendacijomis |
| 30.2. Organizuoti konferenciją „Lyčių lygybė kuria demokratiją“ |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Labdaros ir paramos fondas Socialinių inovacijų fondas |
2006 metai |
10 |
renginys iš dalies remiamas Europos Sąjungos „Socrates“ programos lėšomis |
| 30.3. Iš dalies finansuoti ketvirtojo Lietuvos moterų suvažiavimo rezultatų sklaidą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Labdaros ir paramos fondas Moterų suvažiavimo paramos fondas |
2005 metai |
20 |
|
| 30.4. Įgyvendinti projektą „Moterų skatinimas dalyvauti priimant ekonominius ir politinius sprendimus“ |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija Kauno moters užimtumo informacijos centras |
2007 metai |
35 |
bus siekiama, kad moterys aktyviau dalyvautų politiniame gyvenime ir priimant sprendimus |
| 30.5. Iš dalies finansuoti Šiaurės ir Baltijos valstybių lyčių lygybės 2004–2006 metų programos priemonių įgyvendinimą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija Moterų informacijos centras |
2005–2007 metai |
10 |
lėšos skiriamos kasmet; įgyvendinant šią programą, bus surengti trys seminarai, skirti lyčių aspekto integravimui į įvairias sritis; pirmasis seminaras vyks 2005 metais Taline; projektai apims Lietuvos delegacijos organizavimo ir dalyvavimo seminaruose išlaidas |
| 30.6. Organizuoti Lietuvos delegacijos dalyvavimą ketvirtojoje Šiaurės ir Baltijos valstybių konferencijoje „Moterys ir demokratija“ |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija Moterų informacijos centras |
2005 metai |
30 |
Šiaurės ir Baltijos valstybių konferencija „Moterys ir demokratija“ vyks 2005 metų spalio mėnesį Sankt Peterburge; projektas apims Lietuvos delegacijos organizavimo ir dalyvavimo konferencijoje išlaidas |
Laukiami rezultatai
III. MOTERŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMAS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ SĄLYGOMIS
Žmogaus teisės
Esama būklė
32. Pagrindinės žmogaus teisės Lietuvoje įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad visi yra lygūs prieš įstatymus, niekieno teisės negali būti varžomos ir niekas negali turėti privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, religijos, socialinės padėties ir kitko. Lietuvos Respublikos Konstitucijos III ir IV skirsniai taip pat garantuoja pilietines teises, teisę į darbą, mokslą, socialinę ir sveikatos apsaugą. Lietuvos Respublikos įstatymuose: darbo, civilinėje, baudžiamojoje, šeimos teisėje, reglamentuojančioje vedybas ir šeimos santykius, teisę į nuosavybę, teisę į užimtumą ir kitas teises, nėra asmenis pagal lytį diskriminuojančių nuostatų.
33. 1998 metais priimtas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, o jo nuostatų įgyvendinimo priežiūrai atlikti įkurta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, vėliau pavadinta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, į kurią gali kreiptis asmuo, jeigu jis mano esąs diskriminuojamas dėl lyties. Teigiama Lietuvos patirtis užtikrinant de jure moterų ir vyrų lygias teises, Lietuvos įstatymų atitiktis Europos Sąjungos acquis, kitiems tarptautiniams teisės aktams palankiai vertinamos tarptautiniu mastu, ypač Europos Komisijos ir Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto. Įgyvendinamos programų priemonės ir projektai, kad moterys turėtų galimybę naudotis žmogaus teisėmis de facto, kad būtų sukurta palanki joms aplinka, tobulinami priežiūros ir monitoringo mechanizmai ir siekiama teisinio raštingumo, rengiamos visuomenės informavimo šiais klausimais kampanijos. Tačiau lygių galimybių kontrolieriaus tiriamų skundų ataskaitose nurodoma, kad vis dar susiduriama su daugeliu moterų teisių pažeidimų, o tai rodo, kad teisės aktų, ypač Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, draudžiančio bet kokią tiek tiesioginę, tiek netiesioginę diskriminaciją visose srityse, nuostatos ne visada tinkamai įgyvendinamos, sunku įvertinti galimą netiesioginę diskriminaciją, jeigu stokojama atitinkamų tyrimų duomenų.
34. Svarbus vaidmuo propaguojant ir ginant žmogaus teises, skatinant visuomenę suvokti moterų teisių turinį tarp visų žmogaus teisių ir jų įgyvendinimo svarbą, tenka nevyriausybinėms organizacijoms, kurių projektai, skirti visuomenei šviesti moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais ir moterų teisėms ginti, pasiekia nuošaliausių savivaldybių teritorijų gyventojus.
35. Vienas iš šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų, labiausiai trukdančių siekti lyčių lygybės, yra smurtas prieš moteris tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime. Smurtas prieš moteris pažeidžia ir riboja moterų galimybes naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Lyčių konfliktu grįstas smurtas (mušimas ar kitas buitinis smurtas, seksualinis tvirkinimas ir išnaudojimas, prekyba moterimis ir vaikais, priverstinė prostitucija, seksualinis priekabiavimas) yra nesuderinamas su asmens garbe ir orumu, už šias veikas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę. Tokio pobūdžio veikos priskirtinos latentiniams nusikaltimams, todėl jas atskleisti ir tirti yra sunkiau.
36. Pagalbą (psichologinę, teisinę ir konsultacinę) ir prieglobstį smurto aukoms teikia daugiau kaip 25 nevyriausybinės organizacijos, ypač moterų krizių centrai. Įsteigtas Vyrų krizių ir informacijos centras, kurio pagrindinė veikla – darbas su smurtautojais.
37. Organizuojamas policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų mokymas, rengiamos visuomenės informavimo kampanijos, atlikti smurto ištakų tyrimai, atliekami lyčių vaidmenų tyrimai ir lyčių studijos (ypač susijusios su vyrų ir berniukų vaidmeniu, taip pat visų formų smurtu prieš moteris, įskaitant buitinį smurtą). Aktyvi visuomenės, ypač moterų organizacijų, parama (informacinės kampanijos) labai padeda teikti paslaugas moterims – smurto aukoms.
Problemos
38. Visuomenė stokoja lyčių lygybės žinių, nepakankamai ištirta moterų ir vyrų padėtis, ypač vietos savivaldos lygmeniu.
39. Moterys dėl informacijos, ypač teisinės, stokos, nejautrumo lyčių specifikai ir susijusio su lytimi šališkumo negali deramai naudotis įstatymų joms suteiktomis teisėmis. Moterų teises nepakankamai suvokia teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnai.
40. Neišanalizuotas, kaip dera, galiojančių teisės aktų, skirtų smurto prieš moteris prevencijai, ypač smurtautojo izoliavimui nuo šeimos, veiksmingumas, taikymo praktika ir tobulinimo galimybės.
41. Stokojama kompleksinės socialinės pagalbos smurto prieš moteris, ypač šeimoje, aukoms ir specifinių sričių tyrimų.
Priemonės
42. Numatomos tokios priemonės šios Programos 38, 39, 40 ir 41 punktuose nurodytoms problemoms spręsti:
| Priemonės pavadinimas |
Vykdytojas |
Įvykdymo laikas |
Lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Pastabos |
| 42.1. Organizuoti apskrityse apskritojo stalo diskusijas „Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimas: faktiniai pokyčiai, praktikos problemos ir perspektyvos“ |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Labdaros ir paramos fondas Socialinių inovacijų fondas |
2006–2009 metai |
5 |
lėšos skiriamos kasmet |
| 42.2. Organizuoti konferenciją „Faktiniai moterų ir vyrų lygių galimybių pokyčiai Lietuvoje“ |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Labdaros ir paramos fondas Socialinių inovacijų fondas |
2009 metai |
10 |
|
| 42.3. Skatinti moterų ir vyrų lygių galimybių principo įtvirtinimą tarptautinių organizacijų veikloje, rengiamuose tarptautinės teisės aktuose |
Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2005–2009 metai |
- |
|
| 42.4. Skatinti moterų ir vyrų lygių galimybių principo įtvirtinimą plėtros ir pagalbos projektuose, skirtuose kaimyninėms ir besivystančioms valstybėms |
Užsienio reikalų ministerija |
2005–2009 metai |
- |
|
| 42.5. Informuoti gyventojus moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais visuomenės informavimo priemonių teisinio švietimo programose |
Teisingumo ministerija |
2006 metai |
- |
|
| 42.6. Išanalizuoti užsienio valstybių patirtį ir pateikti kompleksinius pasiūlymus dėl priemonių, sudarančių sąlygas ilgiau izoliuoti smurtautojus nuo šeimos |
Teisingumo ministerija |
2006 metai |
10 |
|
| 42.7. Atlikti psichologinio smurto, seksualinio priekabiavimo krašto apsaugos sistemoje sociologinį ir viktimologinį tyrimą |
Krašto apsaugos ministerija |
2005 metai |
- |
|
| 42.8. Remti nevyriausybinių organizacijų, teikiančių socialinę pagalbą smurto šeimoje aukoms, projektus ir projektus, skirtus darbui su smurtautojais |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2005–2006 metai |
80 |
konkretūs remtini projektai bus atrenkami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka konkurso būdu |
| 42.9. Tobulinti Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų kvalifikaciją moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais |
Vidaus reikalų ministerija |
2006–2009 metai |
- |
|
| 42.10. Atlikti mokslinį tyrimą apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Jungtinių Tautų Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo Lietuvoje poveikį ir rezultatus |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universitetas |
2008 metai |
30 |
remiantis užsienio valstybių patirtimi ir Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijomis |
Laukiami rezultatai
43. Tikimasi, kad įgyvendinus šios Programos 42 punkte numatytas priemones bus:
43.2. teisėsaugos pareigūnai, visuomenė tinkamai informuojami lygių moterų ir vyrų teisių klausimais;
43.3. išanalizuota esama teisinė bazė, reglamentuojanti smurtautojo atskyrimą nuo jo šeimos, ir parengtos rekomendacijos, kaip toliau tobulinti teisės aktus. Remiantis jomis, bus parengti teisės aktų pakeitimų ir papildymų projektai ar nauji teisės aktai;
43.5. nustačius krašto apsaugos sistemoje psichologinio ir seksualinio priekabiavimo apraiškų, atsakingų vykdytojų krašto apsaugos sistemos institucijoms pateiktos rekomendacijos, kaip jas įveikti;
44. Žmonių sveikata – tai jų emocinė, socialinė ir fizinė gerovė. Ji priklauso nuo socialinės, politinės ir ekonominės aplinkos, taip pat biologinių savybių. Žmonių gyvenimas ir gerovė gyvybiškai priklauso nuo geros fizinės ir psichinės būklės. Sveikata yra lemiamas žmogaus gebėjimo dalyvauti visose viešojo ir asmeninio gyvenimo srityse veiksnys. Ši teisė tiek moterims, tiek vyrams privalo būti užtikrinta visą gyvenimą.
45. Sveikatos apsaugą reglamentuojantys įstatymai neteikia diskriminacinių pranašumų nė vienai lyčiai. Kiekvienas asmuo Lietuvoje gali naudotis vienodomis sveikatos apsaugos priemonėmis, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) priemones, teikiamas privačiuose šeimos planavimo centruose ir valstybinėse gydymo įstaigose. Įgyvendinama Motinos ir vaiko valstybinė programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 754 (Žin., 2004, Nr. 96-3534).
46. Biologiniai vyro ir moters skirtumai lemia skirtingus jų sveikatos kriterijus. Moterų nediskriminavimas sveikatos srityje apima šeimos planavimą ir reprodukcinę sveikatą plačiąja prasme, motinystės apsaugą, įskaitant moterų saugą ir sveikatą darbe, lytiniu būdu plintančių ligų prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, pagyvenusių žmonių specifines sveikatos problemas, tiek moterų, tiek vyrų teisę patiems laisvai, be prievartos, diskriminacijos ir smurto, atsakingai spręsti klausimus, susijusius su lytimi.
47. Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet užregistruojama daugiau kaip 460 naujų susirgimų gimdos kaklelio vėžiu, daugiau kaip 220 moterų miršta nuo šios ligos. Susirgimų gimdos kaklelio vėžiu dažnis Lietuvoje vienas didžiausių Baltijos jūros regione ir šiaurės Europoje. Gimdos kaklelio patikra – valstybės finansuojama programa, skirta 30-60 metų moterims visoje Lietuvoje, sudaranti galimybę moterims kas trejus metus nemokamai išsitirti. Šios programos tikslas – sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumą nuo jo. Programa finansuojama valstybės nuo 2004 metų liepos mėnesio. Jai įgyvendinti 2004 metais skirta 4 mln. litų, tiek pat lėšų skirta ir 2005 metais. Pagrindinis 2004–2007 metų programos uždavinys – patikrinti ne mažiau kaip 80 procentų 30-60 metų moterų. Ši programa – ilgalaikis valstybės rūpestis moterų sveikata: kas treji metai tyrimas turi būti kartojamas. Moteris, pakviesta pasitikrinti 30 metų, turėtų būti kviečiama dar 10 kartų, t. y. kai jai sukaks 33, 36, 39, 42, 45, 48, 51, 54, 57 ir 60 metų.
48. Požiūris į kontracepcijos metodus nevienodas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tyrimai“ 2003 metais atliktų tyrimų duomenimis, daugiau kaip pusė (51 procentas) 15–25 metų moterų nesinaudoja jokiomis kontraceptinėmis priemonėmis. Tarp kitokio amžiaus moterų šis procentas mažesnis: tarp 26–35 metų moterų – 19 procentų, tarp 35–45 metų – 32 procentai. Net 33 procentai kontraceptinėmis priemonėmis nesinaudojančių apklaustųjų negalėjo konkrečiai nurodyti, kodėl nesisaugo nuo nėštumo. Tyrimo duomenimis, tik 1 procentas kontraceptinėmis priemonėmis nesinaudojančių seksualiai aktyvių Lietuvos moterų gimdytų, jeigu pastotų, visos jos – 26–35 metų. Šie duomenys vaizdžiai paaiškina, kodėl Lietuvoje tiek daug abortų. Abortas nelaikomas šeimos planavimo metodu. Jeigu jis atliekamas moters pageidavimu, už jį reikia mokėti mokamų paslaugų kainyne nustatytomis kainomis.
49. Vaisingo amžiaus moterų, vartojančių kontraceptines priemones, pamažu daugėja – nuo 11 procentų 2000 metais iki 12 procentų 2004 metais. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, šalyje kasmet mažėja dirbtinių abortų: nuo 16259 – 2000 metais iki 10644 – 2004 metais, tačiau jų vis dar daug.
Problemos
50. Lietuvoje rūpinamasi ir sveikos gyvensenos ugdymu, remiami visuomeniniai sveikos gyvensenos judėjimai, šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos prieinamumo skatinimas, sveikatos priežiūros, pirmiausia kaime, prieinamumas ir kokybė, tačiau neretai stokojama informacijos apie galimybes pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis (jų populiarinimas, socialinė reklama ir panašiai).
51. Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – 66,5 metų, moterų – 77,9 metų, ir šis skirtumas – vienas didžiausių iš visų Europos Sąjungos valstybių.
52. Nepakankamas lytinis švietimas. Trūksta informacijos apie šeimos planavimo metodus, kontraceptines priemones, reprodukcinę sveikatą.
54. Numatomos tokios priemonės šios Programos 50, 51, 52 ir 53 punktuose nurodytoms problemoms spręsti:
| Priemonės pavadinimas |
Vykdytojas |
Įvykdymo laikas |
Lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Pastabos |
| 54.1. Rengti ir skleisti informaciją moterims apie galimybes pasitikrinti dėl gimdos kaklelio susirgimų |
Sveikatos apsaugos ministerija, visuomenės sveikatos centrai |
2006–2009 metai |
10 |
lėšos skiriamos kasmet |
| 54.2. Atlikti Lietuvos moterų ir vyrų sveikatos netolygumų tyrimą, siekiant nustatyti, kas lemia didelį vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumą, ir parengti rekomendacijas, kaip spręsti šią problemą |
Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno medicinos universitetas |
2007 metai |
50 |
|
| 54.3. Rengti straipsnius, televizijos ir radijo laidas apie reprodukcinę sveikatą ir šeimos planavimą |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2006–2009 metai |
5 |
lėšos skiriamos kasmet |
| 54.4. Organizuoti moterų, ypač kaimo, švietimą kontracepcijos ir apsisaugojimo nuo lytiškai plintančių ligų klausimais |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2006–2009 metai |
10 |
lėšos skiriamos kasmet |
Laukiami rezultatai
55. Tikimasi, kad įgyvendinus šios Programos 54 punkte numatytas priemones bus:
55.1. nuolat užtikrinta gimdos kaklelio vėžio patikros galimybė ir teikiama informacija apie tokios patikros galimybes;
55.2. užtikrintas nuolatinis visuomenės švietimas ir informavimas šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos klausimais, ypač kaime;
56. Aplinkosaugos problemų sprendimo sėkmė priklauso nuo visų visuomenės grupių, aktyvių, apsišvietusių, problemas suvokiančių gyventojų dalyvavimo. Tarptautiniuose dokumentuose, įvairiuose tarptautiniuose ir mūsų šalies renginiuose dažnai pabrėžiama, kad itin svarbų vaidmenį plėtojant aplinkosaugą, ekologiškų produktų gamybą ir vartojimą gali suvaidinti moterys.
57. Moterys ir vyrai, kaip lygiaverčiai partneriai, papildydami vieni kitus profesiniais įgūdžiais, naujomis idėjomis, pomėgiais, auklėdami savo vaikus ir dalyvaudami visuomeninėje veikloje, gali daug nuveikti aplinkosaugos labui. Jungtinių Tautų priimtame dokumente „Darbotvarkė 21“ (24 skyrius) vyriausybės įsipareigojo integruoti lyčių lygybės aspektą į aplinkosaugą, bendradarbiaujant valstybės institucijoms ir įstaigoms bei nevyriausybinėms organizacijoms, įtraukiant visuomenę į šią veiklą, kad būtų sumažinta tarša ir pasmerktas besaikis vartojimas.
58. Lietuvos laimėjimai integruojant lyčių aspektą į aplinkosaugą, ypač valstybės institucijų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, teigiamai įvertinti Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos jubiliejinėje 49-ojoje sesijoje „Pekinas+10“, skirtoje apžvelgti valstybių pažangą įgyvendinant Pekino deklaraciją ir Pekino veiksmų platformą.
Problemos
59. Visuomenė dar menkai suvokia galimą kenksmingą aplinkos poveikį žmonėms, jai trūksta informacijos aplinkosaugos klausimais, stinga projektų, padedančių įvairioms visuomenės grupėms įsitraukti į sprendimų aplinkos klausimais priėmimą ir įgyvendinimą.
60. Valstybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, taip pat moterų organizacijų darbuotojams trūksta žinių ir įgūdžių, kaip kvalifikuotai įtraukti visuomenę į aplinkosaugos sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą, kaip dirbti moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais su įvairiomis visuomenės grupėmis.
61. Aplinkos ministerijos sistemoje nebuvo atliekama žmogiškųjų išteklių valdymo tendencijų analizė, pabrėžiant vyrų ir moterų aspektą, esamas problemas.
Priemonės
62. Numatomos tokios priemonės šios Programos 59, 60 ir 61 punktuose nurodytoms problemoms spręsti:
| Priemonės pavadinimas |
Vykdytojas |
Įvykdymo laikas |
Lėšų poreikis, tūkst. litų |
Pastabos |
| 62.1. Organizuoti Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų susitikimą- diskusiją Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo įgyvendinimo klausimais |
Aplinkos ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
2006 metai |
0,6 |
|
| 62.2. Atlikti reikiamą analizę ir parengti informaciją apie Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų ir įstaigų žmogiškųjų išteklių valdymo tendencijas, pabrėžiant vyrų ir moterų aspektą, paskelbti šią informaciją ministerijos tinklalapyje |
Aplinkos ministerija |
2007 metai |
- |
jeigu bus nustatyta, kad esama problemų, bus ieškoma būdų, kaip jas spręsti |
| 62.3. Tobulinti Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikaciją Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo įgyvendinimo klausimais |
Aplinkos ministerija |
2006–2009 metai |
1 |
lėšos skiriamos kasmet; kvalifikacija bus tobulinama kvalifikacijos tobulinimo įstaigose iš šiam tikslui skirtų lėšų |
Laukiami rezultatai
63. Tikimasi, kad įgyvendinus šios Programos 62 punkte numatytas priemones:
63.1. Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, dirbančios aplinkosaugos srityje ir į savo projektus integruojančios lyčių aspektą, aktyviau prisidės prie sprendimų aplinkos apsaugos klausimais priėmimo ir aplinkos politikos formavimo;
63.2. aplinkosaugos specialistai turės daugiau žinių Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo įgyvendinimo klausimais;
IV. ĮGYVENDINIMO MECHANIZMO IR METODŲ STIPRINIMAS
Institucinių pajėgumų stiprinimas
Esama būklė
64. Institucinis moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo mechanizmas apima kelis tarpusavyje susijusius lygmenis: parlamentinį, vyriausybinį, akademinį, visuomeninį:
64.1. Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą atlieka 1999 metais paskirtas lygių galimybių kontrolierius (anksčiau – moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius) ir įsteigta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (anksčiau – Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba). Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą gali kreiptis vyrai ir moterys, patyrę tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl lyties darbo, švietimo, prekių ir paslaugų teikimo srityse ar seksualinį priekabiavimą.
64.3. Vyriausybiniu lygmeniu koordinuoti moterų ir vyrų lygių galimybių politikos įgyvendinimą visose veiklos srityse pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o koordinuoti moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių principą valstybės institucijų ir įstaigų veikloje – Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijai, į kurios sudėtį įeina kiekvienos ministerijos ir Statistikos departamento atstovai. Komisija – tai nuolatinė institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, lyčių studijų centrais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
64.4. Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė Lietuvoje, 2001 metais paskyrusi asmenį, atsakingą už moterų ir vyrų lygių galimybių klausimus.
64.5. Akademinį lygmenį sudaro keturi lyčių studijų centrai, įsteigti prie didžiausių šalies universitetų.
64.6. Visuomeninį lygmenį sudaro moterų nevyriausybinės organizacijos, aktyviai veikiančios įvairiais lyčių lygybės klausimais. Jų yra daugiau kaip 100. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija moterų teisėms ginti sudaryta 2001 metais, jos partneriai – Moterų parlamentinė grupė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija. Moterų informacijos centro, vienos iš aktyviausių moterų organizacijų, elektroninis tinklas vienija apie 130 valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir pavienių asmenų. Šiuo greičiausiu ir veiksmingiausiu informacijos perdavimo būdu užtikrinama galimybė keistis idėjomis, patirtimi, pasiūlymais, kita reikiama informacija ir skatinamas neformalus visų lygmenų bendradarbiavimas.
65. Tarptautiniai teisės aktai, kiti tarptautiniai dokumentai nustato, kad lyčių lygybės politikos įgyvendinimo sėkmę užtikrina tinkamai veikiantys instituciniai mechanizmai, aiškus jų struktūrų, kompetencijos ir funkcijų pasiskirstymas, darbuotojų gebėjimas deramai spręsti lyčių lygybės klausimus, taip pat glaudus įvairių struktūrų bendradarbiavimas, veiklos poveikio stebėsena, rezultatų vertinimas ir reguliari atskaitomybė. Ypač skatintinas valstybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta valdžios ir valdymo institucijų pareiga remti visuomeninių organizacijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros fondų programas, kurios padeda įgyvendinti moterų ir vyrų lygias galimybes.
Problemos
66. Per mažai bendradarbiauja įvairios institucinio mechanizmo struktūros, įgyvendindamos moterų ir vyrų lygias galimybes.
67. Gana aktyviai veikiantis institucinis mechanizmas iki šiol stokoja savivaldybių ir apskričių lygmens.
68. Nors Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnis nustato valdžios ir valdymo institucijų pareigą įgyvendinti moterų ir vyrų lygias teises, tačiau valstybės tarnautojai stokoja žinių šio įstatymo taikymo, moterų ir vyrų lygių galimybių, lyčių aspekto integravimo klausimais.
Priemonės
69. Numatomos tokios priemonės šios Programos 66, 67 ir 68 punktuose nurodytoms problemoms spręsti:
| Priemonės pavadinimas |
Vykdytojas |
Įvykdymo laikas |
Lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Pastabos |
| 69.1. Organizuoti seminarus apie savivaldybių vaidmenį užtikrinant moterų ir vyrų lygias galimybes |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija Kauno moterų užimtumo informacijos centras, apskričių viršininkai |
2006–2009 metai |
5 |
lėšos skiriamos kasmet |
| 69.2. Tobulinti Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojų kvalifikaciją moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais |
Susisiekimo ministerija |
2005–2009 metai |
- |
lėšos skiriamos kasmet; lėšos skiriamos iš kvalifikacijai tobulinti skirtų lėšų |
| 69.3. Skirti lėšas moterų organizacijų narystei Europos Sąjungos moterų organizacijoje „European Women's Lobby“ |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija Moterų informacijos centras |
2005–2009 metai |
10 |
lėšos skiriamos kasmet; lėšos skiriamos sumokėti narystės mokesčiui, kuris susideda iš mokesčio organizacijai ir privalomo narių dalyvavimo kasmetinėje asamblėjoje išlaidų |
| 69.4. Integruoti lyčių aspektą į pagalbos ir plėtros projektus, siekiant perduoti kitoms valstybėms Lietuvos patirtį, kaip užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes |
Užsienio reikalų ministerija |
2005–2009 metai |
- |
|
| 69.5. Atlikti tyrimą „Struktūrinių fondų naudojimo poveikis lyčių lygybės politikos įtvirtinimui Lietuvoje, siekiant Europos Sąjungos lygybės strateginių tikslų“ |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Šiaulių universitetas |
2008 metai |
50 |
|
| 69.6. Organizuoti moterų ir vyrų lygių galimybių principo laikymosi įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones stebėseną |
Finansų ministerija |
2005–2006 metai |
- |
bus kaupiami ir skelbiami duomenys pagal BPD priede nustatytus rodiklius apie moterų ir vyrų dalyvavimą įgyvendinant pagal BPD finansuojamus projektus |
| 69.7. Atlikti moterų ir vyrų padėties pokyčių visose srityse išplėstinį tyrimą ir vertinimą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, asociacija Moterų informacijos centras |
2009 metai |
50 |
Siekiant įvertinti Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programos ir šios Programos įgyvendinimo rezultatus nuo 2003 metų ir vadovaujantis ankstesniais tyrimais „Moteris Lietuvos visuomenėje“ |
| 69.8. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 266 „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 22-564) pakeitimo projektą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2006 metai |
- |
patikslinti institucijų ir įstaigų pavadinimus, atsisakyti jau neveikiančių institucijų |
Laukiami rezultatai
70. Tikimasi, kad įgyvendinus šios Programos 69 punkte numatytas priemones bus:
71. Be įvairių sričių statistikos, suskirstytos pagal lytis, sunku nustatyti moterų ir vyrų lygių galimybių problemas įvairiose srityse ir užtikrinti jų sprendimo stebėseną. Lyčių statistikos duomenys rodo, su kokiomis problemomis susiduria vyrai ar moterys.
72. Statistikos departamente yra darbuotojas, atsakingas už lyčių statistiką. Lyčių statistika kasmet pateikiama leidinyje „Moterys ir vyrai Lietuvoje“. Parengtas statistikos rodiklių, atspindinčių lyčių problemas mūsų šalyje, sąrašas.
73. Kasmet sudaromuose ir skelbiamuose statistikos duomenų, suskirstytų pagal lytį, rinkiniuose pateikiami tam tikrų sričių statistikos duomenys: gyventojai, namų ūkių sudėtis, sveikata ir socialinė apsauga, švietimas, mokslas, ekonominis gyventojų aktyvumas, užimtumas ir kita. Už darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą atsakinga Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ir kai kurios kitos tarnybos, kaupia statistikos duomenis, suskirstytus pagal lytį.
Problemos
74. Stokojama išsamesnės statistinės analizės pagal lytį apie Lietuvos jaunimą mieste ir kaime, privačiame sektoriuje, teismuose ir teisėsaugos institucijose vadovaujančias pareigas einančius vyrus ir moteris, bankų teikiamus kreditus vyrų ir moterų vadovaujamoms įmonėms. Neatliekami tyrimai, kaip moterys vienos augina vaikus, kaip po ištuokos tėvai materialiai remia vaikus, kaip dalyvauja jų auklėjime, apie moteris ir vyrus sportininkus.
Priemonės
75. Numatomos tokios priemonės šios Programos 74 punkte nurodytoms problemoms spręsti:
| Priemonės pavadinimas |
Vykdytojas |
Įvykdymo laikas |
Lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Pastabos |
| 75.1. Organizuoti susitikimus su statistinės informacijos apie moteris ir vyrus vartotojais |
Statistikos departamentas |
2005–2009 metai |
- |
pirmasis susitikimas bus organizuotas 2005 metų II pusmetį, vėliau – prireikus |
| 75.2. Rengti ir skelbti statistikos duomenis pagal lytį, taip pat regioniniu lygmeniu, Statistikos departamento interneto svetainės (www.stat.gov.lt) duomenų skelbimo bazėje |
Statistikos departamentas |
2005–2009 metai |
- |
|
| 75.3. Rengti spaudai pranešimus apie moterų ir vyrų lygias galimybes |
Statistikos departamentas |
2005–2009 metai |
- |
|
| 75.4. Rengti statistikos rinkinį „Moterys ir vyrai Lietuvoje“ lietuvių ir anglų kalbomis |
Statistikos departamentas |
2005–2009 metai |
- |
|
| 75.5. Parengti statistinę informaciją apie Lietuvos jaunimą pagal lytį mieste ir kaime |
Statistikos departamentas |
2006 metai |
- |
|
| 75.6. Rengti statistinę informaciją apie moterų ir vyrų lygias galimybes pagal vartotojų užklausas |
Statistikos departamentas |
2005–2009 metai |
- |
|
Laukiami rezultatai
76. Tikimasi, kad įgyvendinus šios Programos 75 punkte numatytas priemones bus:
76.1. duomenys apie moteris ir vyrus teikiami Statistikos departamento interneto svetainės (www.stat.gov.lt) duomenų skelbimo bazėje;
76.2. aktuali statistinė informacija apie moterų ir vyrų lygias galimybes skelbiama Statistikos departamento interneto svetainėje, rengiami spaudos pranešimai;