LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ DARBO APMOKĖJIMO REFORMOS METMENŲ PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 13 d. Nr. V-69
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 138 punktą:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2004 m. vasario 13 d.
įsakymu Nr. V-69
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ DARBO APMOKĖJIMO REFORMOS METMENYS
I. SITUACIJOS ANALIZĖ
1. Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 metų gegužės 15 d. įsakymu Nr. 149–k „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ (Žin., 1997, Nr. 55-1280).
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655) darbuotojų atlyginimų dydis diferencijuojamas pagal įstaigų ir organizacijų darbo pobūdį, darbuotojų išsimokslinimą bei kvalifikaciją, suteikiama teisė nustatyti darbuotojams priedus už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, priemokas už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba raštišku darbuotojo sutikimu – papildomų darbų vykdymą.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 metų gegužės 15 d. įsakyme Nr. 149–k „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų“ (Žin., 1997, Nr. 55-1280) sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (medicinos personalas) nėra diferencijuojami į asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus.
4. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Radiacinės saugos centras yra įtraukti į viešojo administravimo institucijų sąrašą, todėl jų tarnautojų darbo apmokėjimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, išskyrus darbuotojus, vykdančius ūkines, technines funkcijas ir dirbančius pagal darbo sutartis.
5. Visuomenės sveikatos priežiūros centrai apskrityse ir šių metmenų 4 punkte nenurodytos visuomenės sveikatos priežiūros specializuotos biudžetinės įstaigos nėra įtrauktos į viešojo administravimo institucijų sąrašą, todėl jų darbuotojų darbo apmokėjimas vykdomas pagal 1 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus, nors šios visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos vykdo ir viešojo administravimo funkcijas.
6. Vykdant Kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 824 (Žin., 2003, Nr. 61-2804), kai kurios centrinių ir teritorinių valstybinio administravimo subjektų vykdomos visuomenės sveikatos priežiūros funkcijos bus perduodamos apskrities viršininkui, dalį visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vykdomų funkcijų numatyta perduoti savivaldybėms, siekiant tobulinti valdymą – jį dekoncentruoti ir decentralizuoti, nustatyti optimalius centrinio valdymo institucijų, apskrityse veikiančių institucijų ir savivaldybių institucijų ryšius.
7. Atsižvelgiant į 1 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemos trūkumus, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbo apmokėjimo reforma yra neatsiejama ir įgyvendintina per visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų institucinį ir funkcinį pertvarkymą.
II. REFORMOS TIKSLAI
8. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbo apmokėjimo reformos (toliau – reforma) tikslai yra šie:
8.1. remiantis Vakarų Europos valstybių patirtimi ir reformuojant visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, sukurti optimalią šių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką;
III. REFORMOS KRYPTYS
9. Pirmoji reformos kryptis – sukurti teisinę bazę. Parengiami Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros stebėsenos (monitoringo) įstatymų pakeitimo projektai bei atitinkami poįstatyminių teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektai, kuriuose būtų:
9.1. aiškiai atskirtos visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo ir paslaugų funkcijos ir įtvirtinama visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo institucinė struktūra, o pastarųjų įstaigų tarnautojų darbo apmokėjimas būtų vykdomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą;
9.2. vykdant kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepciją, dalį centrinių ir teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vykdomų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų perduoti apskričių viršininkų administracijoms ir savivaldybėms, kurių darbuotojų darbo apmokėjimas būtų vykdomas atitinkamai iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.
10. Antroji reformos kryptis – visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose taikyti lankstesnę žmogiškųjų išteklių panaudojimo bei darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą:
10.1. skatinti nenuolatinio pobūdžio arba specialių žinių reikalaujantiems darbams (pvz., programų rengimui, atskirų jų priemonių vykdymui, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, rizikos sveikatos vertinimo, specialiems stebėsenos (monitoringo) duomenų analizės darbams ir kt.) sudaryti terminuotas, laikinąsias, sezonines darbo sutartis ar autorines sutartis;
IV. REFORMOS ETAPAI
11. Reforma, atsižvelgiant į jos sudėtingumą, vykdoma dviem etapais:
11.1. pirmajame reformos etape – 2004–2005 m. vykdomos pirmosios reformos krypties priemonės, numatytos šių metmenų akto 9 punkte;