LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2004 M. KOVO 4 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-315 „DĖL KOLEGIJŲ, ĮSTEIGTŲ REORGANIZUOJANT AUKŠTESNIĄSIAS MOKYKLAS, VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMO TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2006 m. spalio 20 d. Nr. ISAK-2013

Vilnius

Pakeičiu Kolegijų, įsteigtų reorganizuojant aukštesniąsias mokyklas, veiklos kokybės vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. ISAK-315 „Dėl Kolegijų, įsteigtų reorganizuojant aukštesniąsias mokyklas, veiklos kokybės vertinimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 58-2071, Nr. 168-6190; 2005, Nr. 126-4512), ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. ISAK-315

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2006 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. ISAK-2013 redakcija)

KOLEGIJŲ VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kolegijų veiklos kokybės vertinimo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato kolegijų veiklos kokybės vertinimo tikslus, paskirtį, vertinimo dalyvius ir jų funkcijas, vertinamas sritis, kriterijus ir vertinimo eigą.

2. Vertinimo tikslai:

2.1. nustatyti, ar kolegija yra įvykdžiusi sąlygas, nustatytas jos steigimo metu;

2.2. nustatyti, ar kolegija yra įgyvendinusi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 7 straipsnio 2 dalyje jai iškeltus tikslus;

2.3. įvertinti veiklos sričių kokybę.

3. Vertinimo paskirtis:

3.1. teikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija):

3.1.1. išvadas dėl kolegijų veiklos kokybės;

3.1.2. siūlymus dėl leidimo išdavimo valstybinėms kolegijoms priimti statutus ir sudaryti jų savivaldos institucijas Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka arba siūlymus nustatyti laikotarpį, per kurį būtų pašalinti valstybinių kolegijų veiklos kokybės trūkumai, arba teikti siūlymus Vyriausybei dėl valstybinių kolegijų reorganizavimo ar likvidavimo;

3.1.3. siūlymus dėl nevalstybinių kolegijų veiklos tęsimo pagal leidimus vykdyti studijas, arba siūlymus nustatyti laikotarpį, per kurį būtų pašalinti nevalstybinių kolegijų veiklos kokybės trūkumai, arba teikti siūlymus Vyriausybei dėl nevalstybinių kolegijų leidimų vykdyti studijas panaikinimo;

3.2. informuoti visuomenę apie kolegijų veiklos kokybę;

3.3. patarti kolegijoms, kaip gerinti veiklos kokybę.

II. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ FUNKCIJOS

4. Išorinį vertinimą vykdo Studijų kokybės vertinimo centras (toliau – Centras). Vertinimui pasitelkiami:

4.1. švietimo ir mokslo ministro sudarytos Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taryba (toliau – Vertinimo taryba) ir Mokslo ir studijų institucijų vertinimo tarybos Kolegijų komisija (toliau – Kolegijų komisija);

4.2. Centro direktoriaus sudarytos Kolegijų veiklos kokybės ekspertų grupės (toliau – ekspertų grupės).

5. Vertinimo taryba ir Kolegijų komisija veikia pagal Ministerijos patvirtintus nuostatus.

6. Kolegijų komisija atlieka šias pagrindines funkcijas:

6.1. svarsto ekspertų grupių parengtas kolegijų veiklos vertinimo išvadas ir jų pagrindu priima įvertinamuosius sprendimus dėl:

6.1.1. kolegijų veiklos kokybės;

6.1.2. leidimo išdavimo valstybinėms kolegijoms priimti statutus ir sudaryti jų savivaldos institucijas Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka arba siūlymų nustatyti laikotarpį, per kurį būtų pašalinti valstybinių kolegijų veiklos kokybės trūkumai, arba siūlymų, teikiamų Vyriausybei, dėl valstybinių kolegijų reorganizavimo ar likvidavimo;

6.1.3. nevalstybinių kolegijų veiklos tęsimo pagal leidimus vykdyti studijas arba siūlymų nustatyti laikotarpį, per kurį būtų pašalinti nevalstybinių kolegijų veiklos kokybės trūkumai, arba siūlymų, teikiamų Vyriausybei, dėl nevalstybinių kolegijų leidimų vykdyti studijas panaikinimo.

6.2. svarsto kolegijų veiklos kokybės savianalizės ir išorinio vertinimo metodikas ir teikia Centrui siūlymus joms tobulinti.

7. Vertinimo taryba atlieka šias pagrindines funkcijas:

7.1. remdamasi Kolegijų komisijos įvertinamaisiais sprendimais, teikia Ministerijai šio tvarkos aprašo 6.1 punkte nustatytus siūlymus;

7.2. nagrinėja kolegijų apeliacijas dėl Kolegijų komisijos įvertinamųjų sprendimų;

7.3. teikia Ministerijai siūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių mokslo ir studijų institucijų veiklą ir jos vertinimą, tobulinimo.

8. Centras atlieka šias funkcijas:

8.1. rengia kolegijos veiklos savianalizės suvestinės metodines rekomendacijas;

8.2. rengia išorinio kolegijų veiklos kokybės vertinimo metodiką;

8.3. konsultuoja kolegijas veiklos vidinio ir išorinio vertinimo klausimais;

8.4. organizuoja ekspertų mokymus;

8.5. tvirtina ekspertų grupių sudėtis;

8.6. organizuoja ekspertų grupių darbą;

8.7. organizuoja Vertinimo tarybos ir Kolegijų komisijos darbą;

8.8. informuoja visuomenę apie kolegijų veiklos vertinimo rezultatus.

9. Ekspertų grupės sudėtyje turi būti bent po vieną darbdavių asocijuotos organizacijos, kolegijų ir universitetų atstovą. Ne mažiau kaip pusė ekspertų grupės narių turi turėti aukštojo mokslo vadybos patirties. Ekspertų grupėje turi būti bent vienas asmuo, dalyvavęs aukštesniosios mokyklos, siekusios vykdyti aukštąsias neuniversitetines studijas, ekspertiniame vertinime. Vienas iš narių skiriamas vadovu.

10. Ekspertų grupė vertina kolegijos veiklos kokybę šio tvarkos aprašo 14 punkte nurodytose srityse ir teikia kolegijos veiklos vertinimo išvadą Centrui.

11. Apie patvirtintą ekspertų grupės sudėtį ir numatomą vizito darbotvarkę Centras informuoja vertinamą kolegiją likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki vizito pradžios. Kolegija per 3 darbo dienas, pateikusi argumentuotus paaiškinimus, gali pasiūlyti pakeisti ekspertų grupės sudėtį. Sprendimą dėl ekspertų grupės sudėties pakeitimo priima Centras.

12. Ekspertų grupės vadovas organizuoja vertinimą, nustato ekspertų darbo užduotis ir atsakomybę, atsako už tinkamą kolegijų veiklos vertinimo išvados parengimą ir pateikimą.

13. Ekspertų darbą apmoka Centras pagal sudarytas su jais sutartis iš tam skirtų valstybės biudžeto ir/ar kitų lėšų.

III. VERTINAMOS SRITYS IR KOKYBĖS KRITERIJAI

14. Kolegijos veiklos kokybės vertinimas apima šias sritis:

14.1. valdymą;

14.2. studijų planavimą ir įgyvendinimą;

14.3. mokslo taikomuosius tyrimus ir ryšius su partneriais Lietuvoje;

14.4. tarptautinius ryšius;

14.5. materialiuosius ir finansinius išteklius;

14.6. personalą;

14.7. vidinę veiklos kokybės užtikrinimo sistemą;

14.8. studijų pasiekimų vertinimo sistemą;

14.9. rengiamų specialistų paklausą.

15. Kiekvienoje iš šio tvarkos aprašo 14 punkte nurodytų sričių vertinimas turi būti siejamas su kolegijos pažanga, padaryta nuo jos veiklos pradžios. Vertinant būtina atsižvelgti į išorinio studijų programų vertinimo išvadas.

16. Valdymas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

16.1. misijos, vizijos ir tikslų dermę su kolegijų paskirtimi;

16.2. kolegijos veiklos planavimo tikslingumą;

16.3. organizacijos struktūros racionalumą;

16.4. kolegijos savivaldos veiksmingumą;

16.5. kolegijos integracinių procesų reikšmingumą;

16.6. valdymo sistemos tobulinimą.

17. Studijų planavimas ir įgyvendinimas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

17.1. studijų programų paklausą;

17.2. studijų programų visumos racionalumą ir atitiktį regiono reikmėms;

17.3. studijų planavimo naudingumą;

17.4. studijų organizavimo racionalumą;

17.5. praktikų veiksmingumą;

17.6. išoriškai vertintų studijų programų kokybę.

18. Mokslo taikomieji tyrimai (toliau – tyrimai) ir sąveika su išore vertinami pagal šiuos kriterijus:

18.1. tyrimų ir konsultavimo organizavimo sistemingumą;

18.2. tyrimų įtaką studijoms;

18.3. tyrimų ir konsultavimo reikšmingumą regionui ir šaliai;

18.4. bendradarbiavimo su šalies švietimo bei mokslo institucijomis lygį;

18.5. bendradarbiavimo su darbdaviams atstovaujančiomis ir kitomis organizacijomis lygį;

18.6. ryšių su išorine aplinka naudingumą studijoms.

19. Tarptautiniai ryšiai vertinami pagal šiuos kriterijus:

19.1. tarptautinių ryšių organizavimo sistemingumą ir veiksmingumą;

19.2. tarptautinių ryšių įtaką studijų plėtrai;

19.3. institucijos pasirengimą studijų tarptautiniams mainams;

19.4. dalyvavimo tarptautiniuose projektuose apimtį ir įtaką kolegijos veiklai;

19.5. studentų ir dėstytojų mainų intensyvumą ir pusiausvyrą.

20. Materialieji (įskaitant metodinius) ir finansiniai ištekliai vertinami pagal šiuos kriterijus:

20.1. materialiųjų išteklių pakankamumą ir jų visumos racionalumą;

20.2. materialiųjų išteklių valdymą;

20.3. finansinių išteklių struktūrą;

20.4. finansinių išteklių valdymą.

21. Personalas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

21.1. personalo sudėties racionalumą ir atitiktį kolegijos paskirčiai (misijai);

21.2. personalo valdymą (planavimą, priėmimą, kontrolę, skatinimą);

21.3. personalo kvalifikaciją ir jos tobulinimo sistemą;

21.4. personalo veiklos produktyvumą.

22. Vidinė veiklos kokybės užtikrinimo sistema (toliau – sistema) vertinama pagal šiuos kriterijus:

22.1. sistemos racionalumą;

22.2. sistemos reglamentavimo lygį;

22.3. sistemos veiksmingumą.

23. Studijų pasiekimų vertinimo sistema vertinama pagal šiuos kriterijus:

23.1. diplominių darbų ir baigiamųjų (ar kvalifikacinių) egzaminų užduočių ir jų įgyvendinimo lygį;

23.2. diplominių darbų ir baigiamųjų (ar kvalifikacinių) egzaminų užduočių atlikimo vertinimo sistemos patikimumą.

24. Kolegijoje rengiamų specialistų paklausa vertinama pagal šiuos kriterijus:

24.1. absolventų įsidarbinimo Lietuvoje lygį, taip pat ir įsidarbinimo pagal specialybę;

24.2. asmenų, baigusių tęstinio mokymosi programas, skaičių ir jų paklausą darbo rinkoje.

IV. VERTINIMO EIGA

25. Vertinimą sudaro dvi dalys: kolegijų vidinis vertinimas (savianalizė) ir išorinis vertinimas, kurį atlieka ekspertų grupės, sudarytos pagal šio tvarkos aprašo 9 punkte nurodytus požymius.

26. Išorinį vertinimą organizuoja Centras, vadovaudamasis mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo planu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo plano projektą rengia Centras, jį derindamas su Lietuvos kolegijų direktorių konferencija.

27. Prieš išorinį vertinimą kolegija Centrui pateikia:

27.1. institucijos veiklos kokybės savianalizės suvestinę (5 egzemplioriai);

27.2. iš kiekvienos neuniversitetinių studijų programos po 3 absolventų diplominius darbus arba (ir) baigiamųjų egzaminų užduotis su jų atlikimo rezultatais bei atitinkamus kvalifikavimo komisijų posėdžių protokolus ir ataskaitas, atrinktas remiantis išorine kolegijų veiklos kokybės vertinimo metodika;

27.3. kitą kolegijų veiklos kokybei vertinti reikalingą informaciją, nurodytą kolegijų veiklos savianalizės suvestinės metodinėse rekomendacijose (5 egzemplioriais).

28. Kolegija, laiku nepateikusi Centrui šio tvarkos aprašo 27 punkte nurodytų dokumentų, laikoma įvertinta neigiamai, ir Ministerija tokiu atveju nustato terminą trūkumams pašalinti (pateikti dokumentus, nurodytus šio tvarkos aprašo 27 punkte). Kolegija, per Ministerijos nustatytą terminą nepateikusi šio tvarkos aprašo 27 punkte nurodytų dokumentų, laikoma pakartotinai įvertinta neigiamai ir Vyriausybei teikiamas siūlymas kolegiją likviduoti, reorganizuoti arba panaikinti leidimą vykdyti studijas.

29. Ekspertų grupė kolegijos veiklos kokybės vertinimą atlieka šiais etapais:

29.1. kolegijos pateiktos veiklos kokybės savianalizės suvestinės ir kitų dokumentų analizė;

29.2. vizitas į kolegiją ir kolegijos atstovų supažindinimas su pirminiais vertinimo rezultatais;

29.3. kolegijos veiklos vertinimo išvados projekto rengimas ir pateikimas kolegijai;

29.4. galutinės kolegijos veiklos vertinimo išvados parengimas.

30. Kolegijų veiklos vertinimo išvados struktūra turi būti tokia:

30.1. vertinimo eigos aprašymas;

30.2. trumpas kolegijos veiklos apibūdinimas;

30.3. kiekvienos veiklos srities įvertinimo rezultatai ir įvertinimo argumentai;

30.4. rekomendacijos kolegijai tobulinti jos veiklos kokybę;

30.5. išvados, kuriose turi būti atsakyta, ar kolegija:

30.5.1. yra įvykdžiusi sąlygas, nustatytas jos steigimo metu;

30.5.2. yra sudariusi sąlygas studentams įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesines kvalifikacijas, atitinkančias Lietuvos ūkio reikmes bei mokslo ir naujausių technologijų lygį;

30.5.3. plėtoja regionui reikalingą mokslo taikomąją veiklą bei tyrimus, konsultuoja vietos valdžios ir ūkio subjektus;

30.5.4. yra sudariusi sąlygas tęstiniam mokymuisi, talkina ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;

30.5.5. ugdo švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis;

30.6. apibendrinamoji išvada, kurioje turi būti vienas iš šių siūlymų:

30.6.1. valstybinėms kolegijoms:

30.6.1.1. išduoti leidimą priimti statutą ir sudaryti savivaldos institucijas;

30.6.1.2. inicijuoti kolegijos reorganizavimą;

30.6.1.3. inicijuoti kolegijos likvidavimą.

30.6.2. nevalstybinėms kolegijoms:

30.6.2.1. tęsti kolegijai išduotame leidime vykdyti studijas numatytas veiklos sritis;

30.6.2.2. spręsti kolegijai išduoto leidimo vykdyti studijas panaikinimo klausimą.

31. Ekspertų grupė vertinimo išvados projektą, nurodytą šio tvarkos aprašo 29.3 punkte, parengia per 5 darbo dienas po vizito pabaigos ir pateikia Centrui. Gavęs kolegijos veiklos vertinimo išvados projektą, Centras jį išsiunčia kolegijai.

32. Kolegija per 10 dienų nuo ekspertų grupės kolegijos veiklos vertinimo išvados projekto gavimo datos gali teikti Centrui argumentuotas pastabas dėl projekte pateiktos faktinės informacijos netikslumų. Gautas pastabas Centras pateikia ekspertų grupei. Gavusi pastabas ekspertų grupė per 5 darbo dienas parengia galutinę kolegijos veiklos vertinimo išvadą ir pateikia Centrui. Kolegijai per nustatytą laikotarpį nepateikus pastabų, laikoma, kad pastabų nėra.

33. Centras, gavęs iš ekspertų grupės galutinę kolegijos veiklos vertinimo išvadą, teikia ją svarstyti Kolegijų komisijai. Į Kolegijų komisijos posėdį kviečiamas ekspertų grupės vadovas, o jam negalint dalyvauti posėdyje, Centras, suderinęs su ekspertų grupės vadovu, kviečia kitą ekspertų grupės narį.

34. Kolegijų komisija, apsvarsčiusi ekspertų grupės kolegijos veiklos vertinimo išvadą, priima vieną iš šių įvertinamųjų sprendimų:

34.1. valstybinei kolegijai:

34.1.1. kolegijos veiklą įvertinti teigiamai ir siūlyti Ministerijai išduoti leidimą priimti statutą ir sudaryti jos savivaldos institucijas;

34.1.2. kolegijos veiklą įvertinti neigiamai ir siūlyti Ministerijai nustatyti laikotarpį kolegijos veiklos kokybės trūkumams pašalinti;

34.1.3. kolegijos veiklą įvertinti neigiamai ir siūlyti Ministerijai reorganizuoti kolegiją;

34.1.4. kolegijos veiklą įvertinti neigiamai ir siūlyti Ministerijai likviduoti kolegiją;

34.2. nevalstybinei kolegijai:

34.2.1. kolegijos veiklą įvertinti teigiamai;

34.2.2. kolegijos veiklą įvertinti neigiamai ir siūlyti Ministerijai nustatyti laikotarpį, per kurį būtų pašalinti kolegijos veiklos kokybės trūkumai;

34.2.3. kolegijos veiklą įvertinti neigiamai ir siūlyti Ministerijai teikti Vyriausybei siūlymą dėl kolegijai išduoto leidimo vykdyti studijas panaikinimo.

35. Centras Kolegijų komisijos įvertinamąjį sprendimą išsiunčia kolegijai.

36. Kolegija, gavusi komisijos įvertinamąjį sprendimą dėl kolegijos veiklos, gali Centrui įteikti apeliaciją dėl šio įvertinamojo sprendimo. Apeliacija gali būti įteikta per 10 darbo dienų nuo įvertinamojo sprendimo gavimo dienos. Apeliacijoje turi būti aiškiai ir argumentuotai suformuluota kolegijos nuomonė apie komisijos įvertinamąjį sprendimą – kurio teisės akto ir kuri nuostata buvo pažeista ar kurie ekspertų grupės pateikti kolegijos veiklos vertinimo išvadų teiginiai buvo klaidingi.

37. Pasibaigus apeliacijos pateikimo terminui, yra kviečiamas Vertinimo tarybos posėdis, kuriame svarstoma ekspertų grupės kolegijos veiklos vertinimo išvada, išnagrinėjus Kolegijų komisijos įvertinamąjį sprendimą bei kolegijos apeliaciją, jeigu ji buvo įteikta Centrui.

38. Vertinimo taryba, jeigu kolegijos apeliacija negauta, priima vieną iš šio tvarkos aprašo 34 punkte nurodytų įvertinamųjų sprendimų ir teikia siūlymą Ministerijai dėl kolegijos veiklos įvertinimo.

39. Vertinimo taryba, gavusi ir išnagrinėjusi kolegijos apeliaciją, priima vieną iš šių sprendimų:

39.1. apeliaciją tenkinti arba tenkinti iš dalies ir pataisyti Kolegijų komisijos įvertinamąjį sprendimą;

39.2. siūlyti Centrui atlikti pakartotinį kolegijos veiklos vertinimą ir tik po to priimti sprendimą dėl kolegijos apeliacijos tenkinimo;

39.3. apeliacijos netenkinti ir pritarti Kolegijų komisijos įvertinamajam sprendimui.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40. Pakartotinai kolegijos veiklos kokybė vertinama šiame tvarkos apraše numatyta tvarka ne vėliau kaip po dviejų metų, jei Vertinimo taryba priėmė šio tvarkos aprašo 34.1.2 ir 34.2.2 punktuose nurodytus sprendimus.

41. Po pakartotinio kolegijos veiklos kokybės vertinimo Vertinimo taryba priima vieną iš šio tvarkos aprašo 34 punkte nurodytų įvertinamųjų sprendimų, išskyrus nurodytus 34.1.2 bei 34.2.2 punktuose.

______________