LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PAŠARŲ KLASIFIKATORIAUS ĮSIGALIOJIMO
2000 m. birželio 30 d. Nr. 205
Vilnius
Vykdydamas Pašarų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 34-952) nuostatas bei siekdamas įgyvendinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės acquis programos) Teisės derinimo ir acquis įgyvendinimo priemonių 2000 metams planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 (Žin., 2000, Nr. 31-869):
2. Nustatau, kad Pašarų klasifikatoriaus nuostatos ir privalomieji gaminamų ir importuojamų pašarų kokybės deklaravimo reikalavimai įsigalios nuo 2000 m. gruodžio 31 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2000 06 30 įsakymu Nr. 205
PAŠARŲ KLASIFIKATORIUS
(Parengtas pagal 1979 m. balandžio 2 d. Europos Tarybos direktyvą 79/373/EEC „Dėl kombinuotųjų pašarų tiekimo į rinką“ bei šios direktyvos pataisymus 86/354/EEC, 90/44/EEC, 93/74/EEC, 93/103/EEC, 97/47/EEC ir 98/87/EEC; 1996 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos direktyvą 96/25/EEC „Dėl pašarinių žaliavų cirkuliavimo, pakeitimų direktyvose 70/524/EEC, 74/63/EEC, 82/471/EEC, 93/74/EEC ir panaikinimo direktyvos 77/101/EEC“ bei šios direktyvos pataisymą 98/67/EC; 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvą 82/471/EEC „Dėl tam tikrų produktų naudojamų gyvūnų mityboje“ bei šios direktyvos pakeitimus 84/443/EEC, 85/509/EEC, 86/530/EEC, 88/485/EEC, 89/520/EEC, 90/439/EEC, 93/26/EEC, 93/56/EEC, 95/33/EEC ir 1994 m. liepos 25 d. Europos Komisijos direktyvą 94/39/EEC „Dėl pašarų konkretiems mitybos tikslams“ bei jos pakeitimą 95/09/EEC)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pašarų klasifikatoriaus (toliau – Klasifikatorius) paskirtis yra užtikrinti, kad visi ūkio subjektai vienodai suprastų ir traktuotų tiek vidaus rinkai patiektų, tiek importuojamų ir eksportuojamų pašarų sąvokas bei su pašarais susijusias kitas sąvokas ir dėl to nekiltų jokių kliūčių nustatant pašarų identiškumą, kokybę ir kitas savybes bei paskirtį. Pašarus sudaro pašarinės žaliavos, pašarų mišiniai bei dirbtiniu (biologiniu, mikrobiologiniu, cheminiu) būdu gauti produktai.
2. Visi pašarus gaminantys, laikantys, gabenantys, vartojantys, tarpininkaujantys juos parduodant ir prekiaujantys jais ūkio subjektai turi įvardyti pašarų produkciją tik pagal šį klasifikatorių. Šiame klasifikatoriuje nenurodytos pašarinės žaliavos traktuojamos kaip nauji pašarai ir gali būti naudojamos tik jas įregistravus į šį klasifikatorių.
II. SĄVOKOS
4. Šiame klasifikatoriuje vartojamos sąvokos:
Aleurono sluoksnis – grūdo ląstelinis sluoksnis tarp endospermo ir išorinio sluoksnio, kaupiantis aleurono grūdelius ir turintis daug globulininių baltymų.
Apėmingieji pašarai – tūringi augaliniai pašarai, kuriuose yra daug ląstelienos ar vandens.
Apykaitos energija – pašarų ar davinio bendrosios energijos dalis, kurią gyvūno organizmas gali panaudoti medžiagų apykaitos proceso metu, išreikšta megadžiauliais (MJ).
Aminorūgštys – pagrindiniai baltymų komponentai, kurių molekulės turi karboksilo ir amino grupes.
Amonizuoti pašarai – pašarai, apdoroti amoniaku ar jo dariniais, su padidintu juose azoto kiekiu.
Angliavandeningieji pašarai – pašarai, turintys daug krakmolo ir cukringų medžiagų. Angliavandeniai – daugiahidroksilių alkoholių aldehidai arba ketonai, jų oligomerai ir polimerai, esantys augalų ląstelėse ir gyvūnų organuose bei audiniuose.
Analizė – kokybės rodiklių nustatymas.
Analitė – mėginyje nustatomasis komponentas.
Atliekos – valymo metu iš pašaro atskirtos mineralinės ir organinės kilmės bei kenksmingos šiukšlinės priemaišos, laukinių augalų sėklos.
Baltymai (proteinai)– gamtiniai polimerai, sudaryti iš alfa-aminorūgščių liekanų, susijungusių peptidiniais ryšiais.
Baltyminiai vitamininiai (baltyminiai vitamininiai mineraliniai) papildai – pašarų mišiniai, sudaryti iš baltymingų (mineralinių) pašarinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų ir kitų pašarų priedų.
Baltymingumas – žalių baltymų procentinis kiekis medžiagose.
Bendroji energija – pašaro maisto medžiagų energija gyvūnų gyvybiniams procesams, produkcijai, reprodukcijai ir kitiems poreikiams tenkinti (išreikšta megadžiauliais (MJ)).
Birieji pašarai – pašarai, turintys savybę byrėti.
Briketuoti pašarai – pašarai, supresuoti į kubelius, plyteles ar cilindrus (kombinuotieji, šienas, šiaudai, išspaudos, rupiniai ir kt.).
Cukrus (sacharozė) – saldus kristalinis arba skystas cukraus žaliavos perdirbimo produktas, disacharidas.
Frakciniai produktai – produktai, sudaryti iš skirtingų dydžių dalelių.
Dietiniai pašarai – kitokios sudėties ar apdorojimo kombinuotieji pašarai, skirti ūkinės paskirties gyvūnų mitybai esant asimiliacijos, absorbcijos ar metabolizmo laikiniems ar lėtiniams susirgimams.
Drėgnis – laisvo vandens procentinis kiekis medžiagose.
Drėgnumas – medžiagos savybė tūryje ar paviršiuje turėti drėgmės (laisvo, chemiškai nesujungto vandens). Tiksliai matuojama ši savybė vadinama drėgniu.
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai – žalieji pelenai (visiškai nevirškinamos mineralinės medžiagos), gaunami apdorojant druskos rūgštimi.
Fermentai (enzimai) – baltyminės kilmės katalizatoriai, skatinantys cheminių reakcijų eigą.
Endospermas – vidinė didžiausia grūdo dalis, susidedanti daugiausia iš krakmolo ir baltymų, reikalingų jaunam augalui vystytis iš gemalo.
Ganykliniai pašarai – pašarinės žolės, kurias gyvuliai ėda ganydamiesi.
Gaminys – bet koks į rinką tiekiamas produktas, skirtas vartotojui.
Gemalas – naujo augalo organizmo pradmuo. Varpinių ir ankštinių javų sėklose jis susideda iš stiebo, šaknelės ir pirminių lapelių užuomazgų. Varpinių javų grūduose jis sudaro 2-5 proc. grūdų masės. Gemalą nuo endospermo skiria gemalo skydelis.
Grynoji energija – gyvūno organizmo įsisavinta pašarų maisto medžiagų energija, panaudota produkcijos (pieno, mėsos, kiaušinių, vilnos ir t. t.) sintezei.
Grūdinės priemaišos – visaverčiai pagrindinės kultūros grūdai ir pagal tų grūdų standartus priskiriamos kitos grūdų priemaišos bei kitų kultūrų grūdai.
Hidrolizės skaičius – miligramais išreikštas kalio šarmo kiekis, reikalingas neutralizuoti laisvąsias riebalines rūgštis ir iš esterių susidarančias rūgštis viename grame medžiagos.
Jodo kiekis – gramais išreikštas jodo kiekis, reikalingas prisijungti prie šimto gramų tiriamosios medžiagos.
Karotinai – oranžiniai ar geltoni augalų sintetinami plastidžių pigmentai– nesotieji angliavandeniliai, dalis kurių yra provitaminas A.
Kenksmingos (nepageidautinos) medžiagos, produktai, augalinės priemaišos – neišvengiami pašaruose esantys gamtinių teršalų (sunkiųjų metalų, pesticidų, mikotoksinų ir kt. medžiagų), antimitybinių produktų, toksiškų augalinių priemaišų likučiai, kurių tam tikra koncentracija pavojinga ūkinės paskirties gyvūnų sveikatai.
Kokybinė analizė – analizuojamosios medžiagos pašare aptikimas ir atpažinimas.
Kiekybinė analizė – bandyminis cheminių elementų, junginių ar formų koncentracijos arba kiekio mėginyje nustatymas neviršijant apibrėžto pasikliautinojo intervalo arba standartinio nuokrypio ribų.
Kombinuotieji pašarai – pašarinių žaliavų mišiniai su priedais ar be jų, vartojami kaip visaverčiai pašarai ar pašarų papildai ūkinės paskirties gyvūnams.
Konservuotieji pašarai – džiovinti, rauginti, cheminėmis medžiagomis ar kitaip apdoroti ilgam laikymui paruošti pašarai.
Krakmolas – lengvai virškinamas augalinis polisacharidas, susidedantis iš alfa-amilozės ir amilopektino.
Laktozė (pieno cukrus) – disacharidas, susidarantis iš galaktozės ir gliukozės liekanų.
Ląsteliena (skaidulinės medžiagos) – augalinių ramstinių ląstelių grupė, mechaniškai sutvirtinanti augalą, susidedanti iš celiuliozės, hemiceliuliozės, lignino ir inkrustacinių medžiagų.
Lukštai – miltų ir kruopų gamybos metu bei kitais atvejais nuo grūdų atskirtos išorinės luobelės.
Luobelė – grūdų viršutinis sluoksnis, apsaugantis gemalą bei endospermą nuo išorinio poveikio.
Melasos papildai – pašarai iš melasos, turintys ne mažiau kaip 14 procentų cukraus, išreikšto sacharoze.
Mineraliniai papildai – mineralinių pašarų mišiniai, turintys ne mažiau kaip 40 proc. žalių pelenų.
Mielinti pašarai – grūdai ar kai kurie kiti angliavandeningi pašarai, apdoroti pašarinėmis mielėmis maistingumui padidinti.
Mikrobiologinės kilmės pašarinės žaliavos – baltymingos pašarinės medžiagos, gautos iš mikroorganizmų rūšių – bakterijų, mielių, jūrų dumblių, žemesniųjų grupių grybų.
Nehidrolizuojamieji lipidai – su šarmais nereaguojantys lipidai, įeinantys į riebalų sudėtį (stearino ir pan. riebalų rūgštys), kai kurios dažančios medžiagos.
Nebaltyminės azotinės žaliavos – karbamidas ir amonio druskos.
Neto energija laktacijai – pašarų apykaitos energijos reikmė gyvulių pieno sintezei, išreikšta megadžauliais (MJ).
Nesaugūs pašarai – bet kokie pašarai, neatitinkantys teisės aktuose saugiems pašarams nustatytų reikalavimų.
Pamiltės – šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant įvairių grūdų kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo priemaišų.
Pašarai – augalinės, gyvūninės, mineralinės ir dirbtiniu (cheminiu, biologiniu, mikrobiologiniu) būdu gautos pašarinės žaliavos, kurios vienos ar jų mišiniai, natūralios ar perdirbtos, su priedais ar be jų, vartojamos ūkinės paskirties gyvūnams ir nėra kenksmingos šių gyvūnų bei žmonių sveikatai.
Pašarų analitinės sudedamosios dalys – pašaro sudėtyje esančios maistinės medžiagos: baltymai, angliavandeniai, riebalai, mikro ir makroelementai bei biologiškai aktyvios medžiagos.
Pašarų mišiniai – pašarinių žaliavų deriniai.
Pašarinės žaliavos – augaliniai, gyvūniniai, mineraliniai ir dirbtiniu (cheminiu, biologiniu, mikrobiologiniu) būdu gauti produktai, naudojami ūkinės paskirties gyvūnams kaip gryni pašarai, kombinuotųjų pašarų sudedamosios dalys ar pašarų priedų užpildai.
Pašarų papildai – pašarų mišiniai, turintys didelį kai kurių medžiagų kiekį ir naudojami ūkinės paskirties gyvūnų paros daviniui papildyti, derinant juos su kitais pašarais.
Pašarai konkretiems mitybos tikslams (tarp jų – dietiniai pašarai) – kombinuotieji pašarai, kurie skirti specifinėms mitybos reikmėms ir yra kitokios sudėties ar apdorojimo nei paprastieji pašarai, produktai ir vaistiniai pašarai.
Pašarų priedai – medžiagos ir preparatai, gerinantys pašarų virškinimą, skatinantys ūkinės paskirties gyvūnų produktyvumą, tenkinantys jų mitybos poreikius įvairiais augimo laikotarpiais, mažinantys žalingą šių gyvūnų maisto medžiagų apykaitos produktų (ekskrementų) poveikį aplinkai.
Paros davinys (racionas) – vidutinis 12 procentų drėgnumo pašarų kiekis, kurio reikia įvairių rūšių, veislių, amžiaus grupių ir produktyvumo ūkinės paskirties gyvūnams per parą.
Pieno pakaitalai – gyvūnų jaunikliams skirti kombinuotieji pašarai, kurių maistinės savybės panašios į natūralaus pieno. Jie gali būti visaverčiai ir papildai.
Pieno pakaitalų papildai – gyvūnų jaunikliams skirti kombinuotieji pašarai, naudojami šių gyvūnų paros daviniui papildyti derinant juos su kitais pašarais.
Pelenai – visiškai sudegusių medžiagų neorganinės liekanos.
Premiksai – vieno ar kelių pašarų priedų pramoninės gamybos mišiniai su užpildu, naudojami pašarams papildyti.
Prekiniai pašarai – pašarai, pašarų priedai ar jų mišiniai, skirti parduoti.
Produktas – gaminys arba paslauga.
Sudėtingasis baltymas – baltymas, turintis nebaltyminę dalį.
Riebalai – glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai.
Rūgštis – medžiaga, kurios molekulė vandeniniame tirpale atpalaiduoja vandenilio jonus.
Rūgštingumas – mililitrais išreikštas žinomos koncentracijos natrio arba kalio šarmo tirpalo kiekis, reikalingas neutralizuoti mėginyje esančioms rūgštims arba rūgščiosioms druskoms.
Rūgščių skaičius – miligramais išreikštas kalio šarmo kiekis, reikalingas neutralizuoti laisvąsias riebalų rūgštis viename grame riebalų.
Saugūs pašarai – bet kokie pašarai, vartojami įprastomis gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą. Jie nesukelia ūkinės paskirties gyvūnų gyvybei ar sveikatai jokios rizikos arba kelia ne didesnę riziką, negu teisės aktuose nustatyta leistina bei laikoma atitinkančia tinkamą šių gyvūnų apsaugą, kai įvertinta: pašaro sudėtis, pakuotė, gamybos ar naudojimo tvarka, priežiūra vartojant, poveikis vartojant su kitais pašarais, pašaro pateikimas vartotojui, vartojimo instrukcija ir kita gamintojo pateikta informacija, poveikis jauniems gyvūnams, kuriems tas pašaras gali būti kenksmingas.
Silosas – sultingas, suspaustas, anaerobinėmis sąlygomis raugintas pašaras (55–80 procentų drėgnumo, 3,8–4,2 pH rūgštumo, pieno rūgštis), pagamintas iš žaliosios masės.
Sultingieji pašarai – pašarai, natūraliomis sąlygomis turintys iki 80 procentų vandens.
Šutinti pašarai – pašarai, apdoroti verdančiu vandeniu ar garais.
Užpildas – augalinės, mineralinės pašarinės žaliavos, naudojamos pašarų priedams premiksuose tolygiau paskirstyti.
Ūkinės paskirties gyvūnai – gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams. Ūkinės paskirties gyvūnai pagal tikslinę paskirtį skirstomi į dvi grupes: naminiai gyvūnai – gyvūnai, laikomi, veisiami žmonių maistui, kailiams, vaistams, darbui, kitai produkcijai gauti bei kitais tikslais, taip pat papildomai maitinami laukiniai gyvūnai; naminiai gyvūnėliai – maistui nenaudojami gyvūnai, išskyrus kailinius žvėrelius, ir laikomi namams saugoti ar žmonių estetiniams, auklėjimo, mokymo tikslams.
Vaistiniai pašarai – vaistinio premikso ir pašaro mišinys, skirtas sergantiems gyvūnams gydyti ir susirgimų profilaktikai.
Vaistinis premiksas – tai premiksas, papildytas veterinarijos medikamentais ir skirtas vaistinio pašaro gamybai. Gaminamas farmacijos įmonėje ir įrašytas į Valstybinį vaistų ir vaistinių medžiagų registrą.
Vandeningieji pašarai – pašarai, kuriuose esantis vanduo chemiškai nesujungtas su pašarų maistinėmis medžiagomis.
Virškinamoji energija – suvirškintų maisto medžiagų energija, išreikšta megadžauliais (MJ).
Visaverčiai pašarai – suderinti pašarų mišiniai, atitinkantys ūkinės paskirties gyvūnų paros davinį.
Visaverčiai pieno pakaitalai – suderinti pašarų mišiniai, atitinkantys gyvūnų jauniklių paros davinį.
Žali baltymai – neišgryninti, neišvalyti baltymai, sudaryti iš baltymų ir azotinių nebaltyminių medžiagų (aminorūgščių, amidų, gliukozidų, organinių bazių, amonio junginių).
Žalia ląsteliena – neišgryninta, neišvalyta ląsteliena susidedanti iš pačios ląstelienos (celiuliozės) ir ją inkrustuojančių hemiceliuliozių, pektinų, lignino.
Žalias produktas – neišgryninti, neišvalyti produktai (baltymai, ląsteliena, riebalai, pelenai).
Žali pelenai – neišgryninti, neišvalyti pelenai ir jų priemaišos (smėlis, molis, dalinai nesudegusi anglis), gauti sudeginus mėginį prie 550°C.
Žali riebalai – neišgryninti, neišvalyti, tik išekstrahuoti petroleteriu riebalai.
III. PAŠARŲ GAMYBOS BŪDAI
5. Pašarai gali būti apdorojami šiais pašarų gamybos būdais:
| Apdorojimo būdas |
Apdorojimo būdo apibrėžimas |
Apdorojimo rezultatas (terminas) |
|
|
|
|
| Koncentravimas |
Atskiros sudėtinės dalies padidinimas, pašalinant vandenį ar kitas nereikalingas sudėtines dalis |
Koncentruota |
|
|
|
|
| Nulukštenimas |
Grūdų, sėklų, vaisių, riešutų ir kitų išorinio sluoksnio dalinis ar visiškas pašalinimas |
Nulukštenta |
|
|
|
|
| Džiovinimas |
Dirbtiniu ar natūraliu būdu atliekama dehidratacija |
Išdžiovinta, sausa |
|
|
|
(saulėje ar dirbtiniu būdu) |
|
|
|
|
| Ekstrahavimas |
Riebalų ar aliejų išskyrimas tam tikrais organiniais tirpikliais, taip pat cukraus ar kitų vandenyje |
Ekstrahuota. |
|
|
tirpių sudėtinių dalių išskyrimas vandeniniais tirpikliais, siekiant, kad gautame produkte neliktų |
(Rupiniai, kai apdorojami |
|
|
tirpiklio likučių |
aliejaus turintys produktai; |
|
|
|
melasa, vaisių masė, kai |
|
|
|
apdorojami cukraus ar kitų |
|
|
|
vandenyje tirpių medžiagų |
|
|
|
turintys produktai) |
|
|
|
|
| Ekstrudavimas |
Medžiagos aukštu slėgiu išspaudimas ar išstūmimas per skylutes ar plyšelius |
Ekstruduota |
|
|
|
|
| Dribsnių gaminimas |
Sudrėkinto ir karščiu apdoroto produkto išvolavimas |
Dribsniai |
|
|
|
|
| Miltų malimas |
Fizinis grūdų perdirbimas smulkinant dalelėmis ir atskiriant jas frakcijomis (miltai, sėlenos ir pamiltės) |
Miltai, sėlenos |
|
|
|
|
| Kaitinimas |
Bendrasis terminas, apibūdinantis daugelį atitinkamomis sąlygomis karščiu vykdomų operacijų, |
Kepinta, garinta, šutinta |
|
|
siekiant padidinti medžiagų virškinamumą ar pakeisti jų struktūrą |
|
|
|
|
|
| Hidrogenizavimas |
Aliejų ir riebalų apdorojimas, siekiant geresnio jų tirpumo |
Sukietinta |
|
|
|
|
| Hidrolizavimas |
Suskaldymas į smulkesnius cheminius junginius, naudojant tam tikrus apdorojimo vandeniu, |
Hidrolizuota |
|
|
rūgštimis arba šarmais metodus |
|
|
|
|
|
| Presavimas (išgarinimas ar išspaudimas) |
Riebalų ir aliejaus pašalinimas mechaninio ekstrahavimo būdu (srieginio ar kitokio tipo spaustuvu), |
Apdorojimas ekspeleriu |
|
|
pakaitinant arba nepakaitinant, iš aliejingų ar riebalingų medžiagų arba iš vaisių ar kitų |
(išspaudos, kai apdorojamos |
|
|
augalininkystės produktų sulčių |
aliejingos ar riebalingos |
|
|
|
medžiagos; |
|
|
|
vaisių minkštimas, obuolių |
|
|
|
išspaudos, kai apdorojami |
|
|
|
vaisiai) |
|
|
|
|
| Granuliavimas |
Produkto suspaudimas į kompaktišką formą turintį gaminį |
Granulės |
|
|
|
|
| Želatinizavimas |
Krakmolo savybių pakeitimas, siekiant pagerinti jo brinkimo šaltame vandenyje savybes |
Želatinizuota |
|
|
|
|
| Rafinavimas |
Priemaišų pašalinimas iš cukraus, aliejaus ir kitų natūralių medžiagų, apdorojant jas cheminiais |
Rafinuota |
|
|
ar fiziniais metodais |
|
|
|
|
|
| Šlapias malimas |
Mechaninis grūdo sudedamųjų dalių atskyrimas, kartais po to, kai jie sudrėkinami vandeniu |
Gemalai, glitimas, krakmolas |
|
|
ir kai krakmolui išskirti naudojamas ar nenaudojamas sieros dioksidas |
|
|
|
|
|
| Smulkinimas |
Mechaninis grūdų ar kitų pašarinių žaliavų susmulkinimas į reikiamo dydžio daleles |
Smulkinta, trupiniai |
|
|
|
|
| Išcukrinimas |
Visiškas ar dalinis monosacharidų ir disacharidų cheminėmis ar fizinėmis priemonėmis |
Becukriai |
|
|
pašalinimas iš melasos ar kitų medžiagų, kuriose esama cukraus |
|
IV. PAŠARINĖS ŽALIAVOS
6. Šiuo klasifikatoriumi nustatomi pašarinių žaliavų skyriai pagal kilmę, pateikiamos šių žaliavų sąvokos, jie charakterizuojami, nurodomas grynumas, savybės bei privalomieji kokybės deklaravimo reikalavimai, taip pat pasirenkamieji kokybės deklaravimo rodikliai bei šių rodiklių reikšmės.
7. Ūkio subjektai, gaminantys, laikantys, gabenantys, vartojantys pašarines žaliavas, tarpininkaujantys jas parduodant ir prekiaujantys, jų deklaravimo dokumentuose, etiketėse privalo nurodyti privalomuosius kokybės deklaravimo rodiklius. Pasirenkamieji kokybės deklaravimo rodikliai, nurodyti lentelėje, yra rekomendaciniai ir jų reikšmės orientacinės.
8. Pašarinės žaliavos skirstomos pagal šiuos kriterijus:
8.3. apdorojimo būdą, kuris buvo taikomas produktui (ekstrakcija, kaitinimas), ir jo rezultatus (dribsniai, sėlenos, riebalai);
9. Pašarinių žaliavų sąraše išvardytų produktų ir šalutinių produktų botaninis grynumas turi būti ne mažesnis kaip 95 procentai nuo produkto masės, jei kitaip nenurodyta sąraše.
10. Botaninės priemaišos yra:
10.1. natūralios, nepavojingos priemaišos, tokios kaip šiaudai, šiaudų atliekos, kitų augalų arba piktžolių sėklos;
11. Pašarinės žaliavos skirstomos:
| Žaliavų sky riai ir jų kodai |
Žaliavos pavadini mas ir jos kodas |
Reikšmė |
Privalomieji kokybės dekla ravimo rodikliai |
Pasirenkamieji kokybės deklaravimo rodikliai ir jų orientacinės (optimalios) vertės |
|
|
|
|
|
|
| 1. Javų grūdai, |
1.01. Avižos |
Vienmečių kultūrinių javų Avena sativa L. grūdai, vartojami |
--- |
Drėgnis – 14,0 % |
| jų produktai ir |
|
maistui ir pašarams |
|
Žalia ląsteliena – 13,2% |
| šalutiniai pro |
|
|
|
Krakmolas – 46,5% |
| duktai |
|
|
|
Žali pelenai – 6,3% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.02. Avižiniai |
Produktai, gaunami atitinkamoje temperatūroje specialiu presu |
Krakmolas |
Drėgnis – 14,0 %, |
|
|
dribsniai |
suspaudžiant kondicionuotas avižines kruopas |
|
Žalia ląsteliena – 8,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.03. Avižų pamiltės |
Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant avižinius |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
|
miltus ir kruopas, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo |
|
Žali pelenai – 7,0% |
|
|
|
priemaišų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.04. Avižų lukštai |
Šalutinis avižinių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
ir sėlenos |
lukštų, gemalų ir endospermo dalelės |
|
Žali pelenai – 7,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.05. Miežiai |
Žieminių ir vasarinių kultūrinių javų Hordeum vulgare L. grūdai, |
--- |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
|
vartojami maistui ir pašarams |
|
Žalia ląsteliena – 5,8% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 4,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.06. Miežių pamiltės |
Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant miežines |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
|
kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo |
|
Krakmolas – 40,5% |
|
|
|
dalelių |
|
Žali pelenai – 3,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.07. Miežių baltymai |
Džiovintas šalutinis miežių krakmolo gamybos produktas, |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
|
gaunamas atskiriant baltymines medžiagas nuo krakmolo |
Krakmolas |
Žali pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.08. Skaldyti ryžiai |
Šalutinis ryžių šlifavimo produktas, sudarytas iš mažų |
Krakmolas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
|
ir skaldytų ryžių grūdų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.09. Rudosios ryžių |
Šalutinis pirmojo lukštentų ryžių šlifavimo produktas, kurį sudaro |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
sėlenos |
endospermo, aleurono sluoksnio ir gemalų dalelės |
|
Baltymingumas – 13,5% |
|
|
|
|
|
Žali riebalai (aliejus) – 13,5% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 13,5% |
|
|
|
|
|
Druskos rūgštyje |
|
|
|
|
|
netirpūs pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.10. Baltosios ryžių |
Šalutinis antrojo lukštentų ryžių šlifavimo produktas, kurį sudaro |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
sėlenos |
daugiausia endospermo, aleurono sluoksnio gemalų dalelės |
|
Baltymingumas – 13,5% |
|
|
Rice bran (brown) |
|
|
Žali riebalai (aliejus) – 13,5% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 10,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.11. Rudosios ryžių |
Šalutinis produktas, gaunamas po pirmojo nulukštentų ryžių |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
sėlenos su kalcio |
šlifavimo, naudojant kalcio karbonatą, kurį sudaro paviršiaus ir |
Kalcio |
Žali baltymai – 13,5% |
|
|
karbonatu |
kalcio karbonato liekanos, sluoksnio, endospermo ir gemalo |
karbonatas |
Žali riebalai (aliejus) – 13,5% |
|
|
|
dalelės |
|
Žali pelenai – 13,5% |
|
|
|
|
|
Druskos rūgštyje netirpūs |
|
|
|
|
|
pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.12. Pašariniai kaitintų rupių ryžių miltai |
Šalutinis lukštentų šlifuotų ir apvirtų ryžių gamybos produktas, |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
|
kurį sudaro paviršiaus ir kalcio karbonato liekanos, aleurono |
Kalcio |
Baltymingumas – 13,5% |
|
|
|
sluoksnio, endospermo ir gemalo dalelės |
karbonatas |
Riebalai (aliejus) – 13,5% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 13,5% |
|
|
|
|
|
Druskos rūgštyje |
|
|
|
|
|
netirpūs pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.13. Malti pašariniai |
Produktai, gauti sumalus pašarinius ir neprinokusius grūdus, |
Krakmolas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
ryžiai |
kruopų išsijas ir valcavimo liekanas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.14. Ryžių gemalų |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas, kurį |
Baltymingumas |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
išspaudos |
sudaro grūdų gemalo ir endospermo dalelių liekanos |
Žali riebalai |
Žali riebalai (aliejus) – 13,5% |
|
|
|
|
(aliejus) |
Druskos rūgštyje netirpūs |
|
|
|
|
Žalia ląsteliena |
pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.15. Ryžių gemalų |
Šalutinis aliejaus gamybos ekstrahavimo būdu produktas, kurį |
Baltymingumas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
rupiniai |
sudaro grūdų gemalo ir endospermo dalelių mišinio liekanos |
|
Žali riebalai (aliejus) – 13,5% |
|
|
|
|
|
Druskos rūgštyje netirpūs |
|
|
|
|
|
pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 12,5% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 13,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.16. Ryžių |
Švarus ryžių krakmolas |
Krakmolas |
Drėgnis – 10,0% |
|
|
krakmolas |
|
|
Žali pelenai – 1,1% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.17. Soros |
Varpinių šeimos augalo sorų (Panicum miliaceum L.) grūdai, |
--- |
--- |
|
|
|
vartojami maistui ir pašarams |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.18. Rugiai |
Žieminių ir vasarinių javų Secale cereale L. grūdai, vartojami |
--- |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
|
maistui ir pašarams |
|
Baltymingumas – 10,1% |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 3,3% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 2,4% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.19. Rugių pamiltės |
Šalutinis produktas, gaunamas sijojant ruginius miltus, turintis |
Krakmolas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
|
nedidelį kiekį lukštų ir endospermo dalelių |
|
Žalia ląsteliena – 10,5% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 6,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.20. Ruginis pašaras |
Šalutinis rugių miltų gamybos produktas, kurį sudaro išsijos, |
Krakmolas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
|
grūdų, sėlenų nuotrupos, lukštų ir endospermo dalelės |
|
Žalia ląsteliena – 10,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.21. Ruginės sėlenos |
Šalutinis rugių miltų gamybos produktas, kurį sudaro luobelės |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 14% |
|
|
|
ir gemalai su nedidelėmis endospermo dalelėmis |
|
Žali pelenai – 6,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.22. Sorgas |
Kultūrinio augalo sorgos (Sorghum bicolo r(L.) Moench s.1) |
--- |
--- |
|
|
|
grūdai, vartojami maistui ir pašarams |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.23. Kviečiai |
Žieminių ir vasarinių kultūrinių javų Triticum aestivum (L.), |
--- |
Drėgnis – 14% |
|
|
|
Triticum durum Desf. grūdai, vartojami maistui ir pašarams |
|
Baltymingumas – 11,3% |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 3,2% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 2,4% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.24. Kviečių |
Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant kvietines |
Krakmolas |
Drėgnis – 14% |
|
|
pamiltės |
kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo |
|
Žalia ląsteliena – 11,5% |
|
|
|
priemaišų |
|
Žali pelenai – 7,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.25. Kvietinis |
Šalutinis kviečių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 14% |
|
|
pašaras |
išsijos, grūdų ir sėlenų nuotrupos, lukštų ir endospermo dalelės |
|
Krakmolas – 35,0% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 8,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.26. Kvietinės |
Šalutinis kviečių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 14% |
|
|
sėlenos |
luobelės ir gemalai su nedidelėmis endospermo dalelėmis |
|
Žali baltymai – 15,3% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 8,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.27. Kviečių gemalai |
Šalutinis kvietinių miltų gamybos produktas, kurį sudaro grūdų |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
|
gemalai, nuo kurių atskirtos endospermo ir luobelių dalelės |
Žali riebalai |
|
|
|
|
|
(aliejus) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.28. Kviečių glitimas |
Kviečių krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
|
gaunamas atskiriant krakmolą nuo glitimo |
|
Žalia ląsteliena – 1,7% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.29. Kviečių glitimo |
Kviečių krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
pašaras |
susidedantis iš glitimo, sėlenų dalelių ir nedidelio krakmolo kiekio |
Krakmolas |
Žalia ląsteliena – 1,7% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.30. Kviečių |
Švarus kviečių krakmolas |
Krakmolas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
krakmolas |
|
|
Žali pelenai – 0,6% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.31. Želatinizuotas |
Karščiu paveiktas kviečių krakmolas, siekiant padidinti tirpumą |
Krakmolas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
kviečių krakmolas |
šaltame vandenyje |
|
Žali pelenai – 0,6% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.32. Spelta |
Kultūrinio augalo speltos (Triticum spelta L., Triticum dioccum |
--- |
--- |
|
|
|
schrank, Triticum Monococcum) grūdai, vartojami maistui ir pašarui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.33. Kvietrugiai |
Varpinių javų augalų, gauti dirbtinai sukryžminus žieminius |
--- |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
|
kviečius ir žieminius rugius (Triticum x Secale), grūdai, vartojami |
|
Baltymingumas – 15,2% |
|
|
|
maistui ir pašarams |
|
Žalia ląsteliena – 3,5% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 2,4% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.34. Kukurūzai |
Varpinių šeimos augalo kukurūzo (Zea mays L.) grūdai, vartojami |
--- |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
|
maistui ir pašarams |
|
Baltymingumas – 9,2% |
|
|
|
|
|
Žali riebalai (aliejus) – 4,4% |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 2,8% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 1,6% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.35. Kukurūzų |
Šalutinis produktas, gaunamas sijojant bei valcuojant kukurūzų |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
pamiltės |
kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį lukštų ir endospermo |
|
Krakmolas – 70,0% |
|
|
|
priemaišų |
|
Žali pelenai – 3,5 % |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.36. Kukurūzų |
Šalutinis kukurūzų miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
sėlenos |
luobelės ir gemalai su nedidelėmis endospermo dalelėmis |
|
Žali pelenai – 5,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.37. Kukurūzų |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas, kurį |
Baltymingumas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
gemalų išspaudos |
sudaro grūdų gemalo ir endospermo dalelių mišinio liekanos |
Žalia ląsteliena |
Žali riebalai (aliejus) – 4,4% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 3,5% |
|
|
|
|
|
Druskos rūgštyje netirpūs |
|
|
|
|
|
pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.38. Kukurūzų |
Šalutinis aliejaus gamybos ekstrahavimo būdu produktas, kurį |
Baltymingumas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
gemalų rupiniai |
sudaro grūdų gemalo ir endospermo dalelių mišinio liekanos |
|
Žali riebalai (aliejus) – 4,4% |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 4,7% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 3,5% |
|
|
|
|
|
Druskos rūgštyje |
|
|
|
|
|
netirpūs pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.39. Kukurūzų |
Kukurūzų krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
glitimo pašaras |
susidedantis iš glitimo, sėlenų dalelių ir nedidelio krakmolo kiekio |
Žali riebalai |
Žalia ląsteliena – 1,7% |
|
|
|
|
(aliejus), |
Žali pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
jei >4,5proc. |
|
|
|
|
|
Krakmolas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.40. Kukurūzų |
Kukurūzų krakmolo gamybos džiovintas šalutinis produktas, |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
glitimas |
gaunamas atskiriant krakmolą nuo glitimo |
|
Žalia ląsteliena – 1,7% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.41. Kukurūzų |
Švarus kukurūzų krakmolas |
Krakmolas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
krakmolas |
|
|
Žali pelenai – 0,6% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.42. Želatinizuotas |
Karščiu paveiktas kukurūzų krakmolas, siekiant padidinti tirpumą |
Krakmolas |
Drėgnis – 10,0% |
|
|
kukurūzų krakmolas |
šaltame vandenyje |
|
Cukrus išreikštas sacharoze |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.43. Salyklo daigeliai |
Šalutinis salyklo darymo produktas, susidedantis iš džiovintų |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,5%, |
|
|
|
sudaigintų salyklinių grūdų, šaknelių ir daigelių |
|
Žali pelenai – 8,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.44. Džiovintas |
Šalutinis alaus gamybos produktas, gaunamas džiovinant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,5% |
|
|
saladinas |
salyklinių ir nesalyklinių grūdų bei kitų krakmolingų medžiagų |
|
Žalia ląsteliena – 19,5% |
|
|
|
liekanas |
|
Žali pelenai – 6,5% |
|
|
|
|
|
|
| 2. Aliejingosios |
2.01. Makojos |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš makojos |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
| sėklos, aliejingi |
palmių branduolių |
palmių (rūšys: Acrocomia sclerocarpa Mart. ir Acrocomia |
|
Žali riebalai (aliejus) – 2,3% |
| vaisiai, jų pro |
išspaudos |
totai Mart.) sėklų |
|
Žali pelenai – 8,0% |
| duktai ir šalu |
|
|
|
|
| tiniai produktai |
2.02. Makojos palmių |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
branduolių rupiniai |
makojos palmių sėklas |
|
Žali riebalai (aliejus) – 2,3% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 8,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.03. Išlukštentų |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
žemės riešutų |
išlukštentų žemės riešutų (Arachis hypogaea) ir kt. |
|
Žalia ląsteliena – 7,0% |
|
|
išspaudos |
|
|
Žali pelenai – 7,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.04. Išlukštentų že |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
mės riešutų rupiniai |
išlukštentus žemės riešutus |
|
Žalia ląsteliena – 16,0% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 8,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.05. Iš dalies išlukš |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš dalies |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
tentų žemės riešutų |
išlukštentų žemės riešutų |
|
Žalia ląsteliena – 16,0% |
|
|
išspaudos |
|
|
Žali pelenai – 8,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.06. Iš dalies išlukš |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
tentų žemės riešutų |
iš dalies išlukštentus žemės riešutus |
|
Žalia ląsteliena – 16,0% |
|
|
rupiniai |
|
|
Žali pelenai – 8,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.07. Rapsų |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš rapsų |
Baltymingumas |
Botaninis grynumas – 94% |
|
|
išspaudos |
(Brassica napus L. ssp. Oleifera (Metzg.) Sinsk., Brassica |
|
Drėgnis – 12% |
|
|
|
napus L. var. glauca (Roxb.) O. E. Shultz ir Brassica |
|
Žali pelenai – 9,5% |
|
|
|
campestris L. ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk) sėklų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.08. Rapsų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas |
Baltymingumas |
Botaninis grynumas – 94% |
|
|
|
ekstrahuojant rapsų sėklas |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 9,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.09. Iš dalies išlukš- |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Drėgnis 12,0% |
|
|
tentų dygmino sėklų |
augalo dažinio dygmino (Carthamus tinctorius L.) sėklas |
Žalia ląsteliena |
Žali pelenai – 8,0% |
|
|
rupiniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.10. Kopros iš |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš riešutinių |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
spaudos |
kokospalmių (Cocos nucifera L.) vaisių branduolių |
Žali riebalai |
Žali pelenai – 8,0% |
|
|
|
|
(aliejus) |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.11. Kopros rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
|
riešutinių kokospalmių (Cocos nucifera L.) vaisių branduolius |
|
Žali riebalai (aliejus) – 2,3% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 8,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.12. Alyvpalmių |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu gaunamas produktas |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
branduolių |
iš alyvpalmių branduolių (Elaeis melanococca auct.), atskirtų |
Žalia ląsteliena |
|
|
|
išspaudos |
nuo lukštų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.13. Alyvpalmių |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
branduolių rupiniai |
alyvpalmių, atskirtų nuo lukštų, branduolius |
Žalia ląsteliena |
Žali riebalai (aliejus) – 2,3%, |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 8% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.14. Skrudintos |
Sojų (Glycine max. L. Merr.) pupelės, paveiktos karščiu. |
--- |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
sojų pupelės |
Ureazės aktyvumas (max) – 0,4 mgN/g*min. |
|
Žalia ląsteliena – 8,0% |
|
|
|
|
|
Baltymingumas – 50,0% |
|
|
|
|
|
Žali riebalai (aliejus) – 2,3% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 7,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.15. Skrudintų sojų |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
pupelių rupiniai |
karščiu paveiktas sojų pupeles. Ureazės aktyvumas |
Žalia ląsteliena, |
Žali riebalai (aliejus) – 2,3% |
|
|
|
(max) – 0,4 mgN/g min |
jei >8 proc. |
Žali pelenai – 7,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.16. Išlukštentų skru |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
dintų sojų pupelių |
karščiu paveiktas sojų pupeles. Ureazės aktyvumas |
|
Žali riebalai (aliejus)-2,3% |
|
|
rupiniai |
(max) – 0,5 mgN/g*min |
|
Žalia ląsteliena – 8,0% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 7,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.17. Sojų pupelių |
Produktas, gaunamas iš antrinio nuriebalinto lukštentų sojų |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
baltymo koncentratas |
pupelių ekstrakto |
|
Žalia ląsteliena – 8,0% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 1,7% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.18. Augalinis aliejus |
Augalų aliejus (kiekvienu atveju konkrečiai nurodant augalo rūšį) |
Drėgnis, |
--- |
|
|
|
|
jei >1 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.19. Sojų pupelių |
Šalutinis sojų pupelių lukštenimo produktas – lukštai |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
lukštai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.20. Medvilnės |
Vilnamedžio (medvilnės augalų) (Gossypium ssp.) |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12% |
|
|
sėklos |
lukštentos sėklos |
Žali riebalai |
Žali pelenai – 10,0% |
|
|
|
|
(aliejus) |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.21. Iš dalies išlukš |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
tentų medvilnės |
iš dalies išlukštentas medvilnės sėklas, nuo kurių pašalintas |
Žalia ląsteliena |
Žali riebalai (aliejus) – 2,3% |
|
|
sėklų rupiniai |
pluoštas ir lukštai. Žalios ląstelienos sausoje medžiagoje turi |
|
Žali pelenai – 10% |
|
|
|
būti ne daugiau kaip 22,5 procento |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.22. Medvilnės |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš dalies |
Baltymingumas |
Drėgnis – 13,2% |
|
|
išspaudos |
išlukštentų medvilnės sėklų |
Žali riebalai |
Žali pelenai – 9,0% |
|
|
|
|
(aliejus) |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.23. Abisinijos sau |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
lėgrąžų išspaudos |
(presuojant) Abisinijos saulėgrąžų (Guirotia abyssinica(Lf) Cass.) |
Žali riebalai |
Druskos rūgštyje |
|
|
|
sėklas. Druskos rūgštyje netirpių pelenų turi būti ne daugiau |
(aliejus) |
netirpūs pelenai – 3,4% |
|
|
|
kaip 3,4 procento. |
Žalia ląsteliena |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.24. Saulėgrąžų |
Kultūrinio augalo tikrosios saulėgrąžos (Helianthus annuus L.) |
--- |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
sėklos |
iš dalies išlukštentos sėklos |
|
Baltymingumas – 30,5% |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 27,5% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 9,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.25. Saulėgrąžų |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
rupiniai |
išlukštentas saulėgrąžų sėklas |
Žalia ląsteliena |
Žalia ląsteliena – 6,0% |
|
|
|
|
|
Žali riebalai (aliejus) –,3% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 9,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.26. Iš dalies išlukš |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
tentų saulėgrąžų |
iš dalies išlukštentas saulėgrąžų sėklas. Žalios ląstelienos |
Žalia ląsteliena |
Žali riebalai (aliejus) – 2,3% |
|
|
rupiniai |
sausoje medžiagoje turi būti ne daugiau kai 27,5 procento |
|
Žali pelenai – 9,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.27. Sėmenys |
Kultūrinio augalo sėjamojo lino (Linum usitatissimmum L.) |
--- |
Botaninis grynumas – 93,0% |
|
|
|
sėmenys. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 procentai |
|
Drėgnis – 12,0% |
|
|
|
|
|
Baltymingumas – 34,0% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 8,9% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.28. Sėmenų |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš linų |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
išspaudos |
sėmenų. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 procentai |
Žali riebalai |
Žali pelenai – 8,9% |
|
|
|
|
(aliejus) |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.29. Sėmenų rupiniai |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Botaninis grynumas – 93,0% |
|
|
|
linų sėmenis. Botaninis grynumas ne mažesnis kaip 93 proc. |
|
Drėgnis – 12,0% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 8,9% |
|
|
|
|
|
|
|
|
2.30. Alyvmedžio |
Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
vaisių minkštimas |
arba presuojant europinio alyvmedžio (Olea europea L.) vaisius |
Žalia ląsteliena |
|
|
|
(pulpa), išspaudos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.31. Sezamo sėklų |
Šalutinis aliejaus gamybos presavimo būdu produktas iš indinio |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
išspaudos |
sezamo (Sesamum indicum L.) sėklų. Druskos rūgtyje netirpių |
Žali riebalai |
Druskos rūgštyje netirpūs |
|
|
|
pelenų ne daugiau kaip 5 procentai |
(aliejus) |
pelenai – 5,0% |
|
|
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.32. Iš dalies išlukš |
Šalutinis produktas, gaunamas ekstrahuojant iš dalies |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
tentų kakavos pupe |
išlukštentas, džiovintas ar keptas tikrojo kakavmedžio |
Žalia ląsteliena |
Žali pelenai – 7,0% |
|
|
lių rupiniai |
(Theobroma cacao L.) pupeles |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.33. Kakavos pupe |
Kakavos pupelių lukštenimo, džiovinimo ir kepinimo liekanos |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
lių lukštai |
|
|
Žali pelenai – 10,0% |
|
|
|
|
|
|
| 3. Ankštinių |
3.01. Avinžirniai |
Ankštinio augalo sėjamojo avinžirnio (Cicer arietinum L.) sėklos |
--- |
Drėgnis – 14,0 % |
| augalų sėklos, |
|
|
|
Baltymingumas – 21,1 % |
| jų produktai ir |
|
|
|
Žali pelenai – 3,6% |
| šalutiniai |
|
|
|
|
| produktai |
3.02. Guaro rupiniai |
Šalutinis produktas, gaunamas ekstrahuojant ankštinių šeimos |
Baltymingumas |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
|
augalo guaro (Cyanopsis tetragonoloba (L.) Taub) sėklas |
|
Žali pelenai – 7,0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
3.03. Lęšiukai |
Ankštinio augalo Ervum ervilia L. sėklos |
--- |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
|
|
|
Baltymingumas – 22,4% |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 8,1% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 3,6% |
|
|
|
|
|
|
|
|
3.04. Pelėžirniai |
Ankštinio augalo sėjamojo pelėžirnio (Lathyrus sativus L.) |
--- |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
|
sėklos, paveiktos karščiu |
|
Baltymingumas – 22,4% |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 5,1% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 3,6% |
|
|
|
|
|
|
|
|
3.05. Lęšiai |
Ankštinių augalų valgomojo lęšio (Lens culinaris a. o. Medik) |
--- |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
|
sėklos |
|
Baltymingumas – 22,4% |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 8,1% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 3,6% |
|
|
|
|
|
|
|
|
3.06. Saldieji lubinai |
Ankštinio javo lubino (Lupinus ssp.) sėklos |
--- |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
|
|
|
Baltymingumas – 29,7% |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 15,9% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 4,2% |
|
|
|
|
|
|
|
|
3.07. Kaitintos |
Ankštinio augalo pupelės (Phaseolus ssp) ar vigno (Vigna ssp.) |
--- |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
pupelės |
sėklos, paveiktos karščiu, siekiant neutralizuoti toksinį |
|
Baltymingumas – 22,4 % |
|
|
|
lenktinų poveikį |
|
Žalia ląsteliena – 8,1% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 3,6% |
|
|
|
|
|
|
|
|
3.08. Žirniai |
Ankštinio javo sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) sėklos |
--- |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
|
|
|
Baltymingumas – 21,1 % |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 5,2% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 3,2% |
|
|
|
|
|
|
|
|
3.09. Žirnių pamiltės |
Šalutinis produktas, gaunamas sijojant ir valcuojant žirnių |
Baltymingumas |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
|
kruopas ir miltus, turintis nedidelį kiekį luobelių ir |
Žalia ląsteliena |
|
|
|
|
endospermo priemaišų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.10. Žirnių sėlenos |
Šalutinis žirnių miltų ir kruopų gamybos produktas, kurį sudaro |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
|
luobelės ir gemalai su nedidelėmis endospermo dalelėmis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.11. Pupos |
Ankštinio javo pupos (Vicia faba L. ssp., faba var. equina Pers., |
--- |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
|
var. minuta (Alef.) Mansf.) sėklos |
|
Baltymingumas – 22,4 % |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 8,1% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 3,6% |
|
|
|
|
|
|
|
|
3.12. Vienažiedžiai |
Ankštinio javo vienažiedžio vikio (Vicia monanthos Desf.) sėklos |
--- |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
vikiai |
|
|
Baltymingumas – 22,4 % |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 5,1% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 3,6% |
|
|
|
|
|
|
|
|
3.13. Vikiai |
Ankštinių augalų vikių (Vicia sativa L., var. sativa) sėklos |
--- |
Drėgnis – 14,0 % |
|
|
|
|
|
Baltymingumas – 22,4 % |
|
|
|
|
|
Žalia ląsteliena – 5,1% |
|
|
|
|
|
Žali pelenai – 3,6% |
|
|
|
|
|
|
| 4. Gumbavai |
4.01. Džiovinti cukri |
Šalutinis cukrinių runkelių (Beta vulgaris L., spp. Vulgaris var. |
Cukrus, išreikš- |
Drėgnis – 12,0 % |
| siai, šaknia |
nių runkelių |
altissima Doell) perdirbimo į cukrų produktas, gaunamas po |
tas sacharoze, |
Baltymingumas – 7,5 % |
| vaisiai, jų pro |
griežiniai |
ekstrahavimo džiovinant cukrinių runkelių griežinius (skilteles). |
jei >10,5 proc. |
|
| duktai ir šaluti |
|
Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoje medžiagoje ne |
Druskos rūgštyje |
|
| niai produktai |
|
daugiau kaip 4,5 procento |
netirpūs pelenai, |
|
|
|
|
|
jei >3,5 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.02. Cukrinių |
Šalutinis cukrinių runkelių perdirbimo į cukrų produktas, |
Drėgnis, |
--- |
|
|
runkelių melasa |
susidedantis iš sirupo, surinkto gamybos ir rafinavimo |
jei >28,0 proc. |
|
|
|
|
procese, likučių |
Cukrus, išreikš- |
|
|
|
|
|
tas sacharoze |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.03. Melasiniai cukri |
Produktas, gaunamas į džiovintus cukrinių runkelių griežinius |
Cukrus, išreikš- |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
nių runkelių griežiniai |
pridedant melasos. Druskos rūgštyje netirpių pelenų sausojoj |
tas sacharoze |
|
|
|
|
medžiagoje ne daugiau kaip 4,5 proc. |
Druskos rūgštyje |
|
|
|
|
|
netirpūs pelenai, |
|
|
|
|
|
jei >3,5 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.04. Cukrinių runke |
Šalutinis melasos fermentacijos alkoholio, mielių, citrinos ir kitų |
Drėgnis, |
|
|
|
lių vinasė |
organinių rūgščių gamybai produktas |
jei >35 proc. |
|
|
|
|
|
Baltymingumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.05. Runkelių cuk |
Produktas, gaunamas ekstrahuojant cukrinius runkelius |
Sacharozė |
|
|
|
rus (sacharozė) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.06. Batatai (sal |
Kultūrinio augalo valgomojo batato (kitaip saldžiųjų bulvių) |
Krakmolas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
džiosios bulvės) |
(Ipomoea batatos(L.) Poir.) džiovinti gumbai ir jų apdorojimo |
|
|
|
|
|
atliekos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.07. Maniokas |
Kultūrinio augalo valgomojo maniokos (Manihot esculentia |
Krakmolas |
Drėgnis – 13,0% |
|
|
|
Crantz.) džiovintos šaknys ir jų apdorojimo atliekos |
Druskos rūgštyje |
|
|
|
|
|
netirpūs pelenai, |
|
|
|
|
|
jei >3,5% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.08. Manioko krak |
Krakmolas, pagamintas iš manioko šaknų ir paveiktas karščiu |
Krakmolas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
molas, tapioka |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.09. Bulvių tarkiai |
Šalutinis bulvių (Solanum tuberosum L.) krakmolo |
--- |
Drėgnis – 13,0% |
|
|
|
gamybos produktas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.10. Bulvių |
Švarus bulvių krakmolas |
Krakmolas |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
krakmolas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.11. Bulvių baltymas |
Džiovintas šalutinis bulvių krakmolo gamybos produktas, |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
|
gautas baltymines medžiagas atskyrus nuo krakmolo |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.12. Bulvių dribsniai |
Produktai, gaunami džiovinant ir valcuojant skustas ir neskustas, |
Žalia ląsteliena |
Drėgnis – 14,0% |
|
|
|
garintas, virtas ar grūstas bulves |
Krakmolas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.13. Kondensuotos |
Šalutinis bulvių krakmolo gamybos produktas, iš kurio pašalinti |
Baltymingumas |
--- |
|
|
bulvių sultys |
baltymai ir vanduo |
Žali pelenai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4.14. Želatinizuotas |
Karščiu paveiktas bulvių krakmolas, siekiant padidinti tirpumą |
Krakmolas |
Drėgnis – 10,0% |
|
|
bulvių krakmolas |
šaltame vandenyje |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. Kitos sėklos |
5.01. Ceratonijos |
Produktas, gaunamas lukštenant sausus augalo saldžiosios |
Žalia ląsteliena |
--- |
| ir vaisiai |
sėklos |
ceratonijos (Ceratonia siligna L.) sėklas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5.02. Citrusinių vaisių |
Šalutinis citrusinių vaisių (Citrus ssp.) ir kt. sulčių gamybos |
Žalia ląsteliena |
--- |
|
|
minkštimas (pulpa) |
produktas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5.03. Vaisių (obuolių, |
Šalutinis vaisių (obuolių, kriaušių ir kt.) sulčių gamybos produktas |
Žalia ląsteliena |
--- |
|
|
kriaušių ir kitų bio |
|
|
|
|
|
loginių rūšių) minkš |
|
|
|
|
|
timas (pulpa) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5.04. Pomidorų |
Šalutinis pomidorų sulčių gamybos produktas |
Žalia ląsteliena |
--- |
|
|
minkštimas (pulpa) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5.05. Vynuogių kau |
Šalutinis aliejaus iš vynuogių kauliukų gamybos ekstrahavimo |
Žalia ląsteliena, |
--- |
|
|
liukų rupiniai |
būdu produktas |
jei >45 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5.06. Vynuogių |
Šalutinis vynuogių sulčių gamybos produktas |
Žalia ląsteliena, |
--- |
|
|
minkštimas (pulpa) |
|
jei > 25 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5.07. Vynuogių |
Šalutinis vynuogių perdirbimo produktas |
Riebalai (aliejus) |
--- |
|
|
kauliukai |
|
Žalia ląsteliena, |
|
|
|
|
|
jei > 45 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
| 6. Pašarinės |
6.01. Liucernos |
Produktas, gaunamas dirbtinai džiovinant ir sumalant visą |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
| žolės ir stam |
miltai (ar |
mėlynžiedės ar margosios liucernos (Medicago saliva L., |
Žalia ląsteliena |
Karotinas – 0,01% |
| bieji pašarai |
granulės) |
Medicago var. Martin) jauną augalą. Produkte gali būti iki 20 % |
Druskos rūgštyje |
Žali pelenai – 15,0% |
|
|
|
kartu išdžiovintų ir sumaltų varpinių žolių ar dobilų priemaišų |
netirpūs pelenai, |
|
|
|
|
|
jei >3,5 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.02. Liucernos |
Šalutinis liucernos sulčių gamybos presavimo būdu džiovintas |
Baltymingumas |
--- |
|
|
traiškiniai |
produktas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.03. Liucernos pro |
Produktas, gaunamas dirbtinai išdžiovinus centrifuguotas |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
teino koncentratas |
liucernos sultis |
Karotinas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.04. Dobilų miltai |
Produktas, gaunamas dirbtinai džiovinant ir sumalant visą |
Baltymingumas |
Drėgnis – 12,0% |
|
|
(granulės) |
dobilo (Trifolium ssp.) jauną augalą. Produkte gali būti iki 20% |
Žalia ląsteliena |
|
|
|
|
kartu išdžiovintų ir sumaltų varpinių žolių ar liucernų priemaišų |
Druskos rūgštyje |
|
|
|
|
|
netirpūs pelenai, |
|
|
|
|
|
jei >3,5 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.05. Žolės miltai |
Produktas, gaunamas dirbtinai džiovinant ir sumalant jaunas |
Baltymingumas |
Drėgnis-12,0% |
|
|
(ar granulės) |
pašarines žoles |
Žalia ląsteliena |
|
|
|
|
|
Druskos rūgštyje |
|
|
|
|
|
netirpūs pelenai, |
|
|
|
|
|
jei >3,5 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.07. Apdoroti javų |
Produktai, gaunami įvairiais būdais apdorojant javų šiaudus |
Nustatomas natrio |
|
|
|
šiaudai |
(konkrečiai nurodant apdorojimui naudojamas medžiagas) |
kiekis, jei apdo- |
|
|
|
|
|
rojama NaOH. |
|
|
|
|
|
|
|
| 7. Kiti augalai, |
7.01. Cukranendrių |
Šalutinis tiktųjų cukranendrių (Sacharum ofticinarium L.) |
Drėgnis, |
--- |
| jų produktai ir |
melasa |
perdirbimo į cukrų produktas, susidedantis iš sirupo, surinkto |
jei >30 proc. |
|
| šalutiniai pro |
|
gamybos ir rafinavimo procese, likučių |
Cukrus, išreikš- |
|
| duktai |
|
|
tas sacharoze |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7.02. Cukranendrių |
Šalutinis melasos fermentacijos alkoholio, mielių, citrinos ir kitų |
Drėgnis, |
--- |
|
|
vinasė |
organinių rūgščių gamybai produktas |
jei >35 proc. |
|
|
|
|
|
Baltymingumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7.03. Cukranendrių |
Produktas gaunamas ekstrahuojant cukranendres |
Sacharozė |
--- |
|
|
cukrus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7.04. Rudadumblių |
Produktas, gaunamas džiovinant, malant ir presuojant jūrinius |
Žali pelenai |
--- |
|
|
miltai |
rudadumblius. Jodo kiekiui sumažinti gali būti perplaunami |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 8. Pieno |
8.01. Nugriebto |
Produktas, gaunamas išdžiovinant suliesintą pieną |
Drėgnis, |
Žali pelenai – 8,2% |
| produktai |
pieno milteliai |
|
jei >5 proc. |
|
|
|
|
|
Baltymingumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8.02. Pasukų |
Produktas, gautas džiovinant pasukas |
Drėgnis, |
Žali pelenai |
|
|
milteliai |
|
jei > 6 proc. |
|
|
|
|
|
Baltymingumas |
|
|
|
|
|
Laktozė |
|
|
|
|
|
Žali riebalai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8.03. Išrūgų milteliai |
Varškės ir sūrių gamybos šalutinis produktas, gaunamas |
Drėgnis, |
Žali riebalai (aliejus) – 2,3% |
|
|
|
džiovinant išrūgas. Išrūgų rūgštis gali būti neutralizuota |
jei > 8 proc. |
Chloridai išreikšti NaCl – 4,9% |
|
|
|
|
Baltymingumas |
|
|
|
|
|
Laktozė |
|
|
|
|
|
Žali riebalai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8.04. Becukriai išrūgų |
Produktas, gaunamas džiovinant išrūgas, iš kurių pašalinta |
Drėgnis, |
Žali riebalai (aliejus) – 2,3% |
|
|
milteliai |
laktozė |
jei >8 proc. |
Chloridai, išreikšti NaCl – 4,9% |
|
|
|
|
Baltymingumas |
|
|
|
|
|
Laktozė |
|
|
|
|
|
Žali pelenai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8.05. Išrūgų baltymų |
Produktas, gaunamas džiovinant baltymų junginius, cheminiu ar |
Drėgnis, |
--- |
|
|
milteliai |
fiziniu būdu ekstrahuotus iš išrūgų arba pieno |
jei > 8 proc. |
|
|
|
|
|
Baltymingumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8.06. Pieno kazeino |
Produktas, gaunamas džiovinant ir rūgštimis arba parakazeinu |
Drėgnis, |
Žali riebalai (aliejus) – 2,3% |
|
|
milteliai |
nusodinant kazeiną |
jei >10 proc. |
|
|
|
|
|
Baltymingumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8.07. Laktozės |
Išdžiovintas ir išvalytas pieno cukrus, gaunamas separuojant |
Drėgnis, |
--- |
|
|
milteliai |
pieną ar išrūgas |
jei >5 proc. |
|
|
|
|
|
Laktozė |
|
|
|
|
|
|
|
| 9. Sausumos gy- |
9.01. Mėsos miltai |
Produktas, gaunamas džiovinant ir sumalant šiltakraujų žemės |
Drėgnis, |
Chloridai išreikšti NaCl – 2,2% |
| vūnų produktai |
|
ūkio gyvūnų skerdienas ir skerdienų dalis. Produkte neturi būti |
jei > 8 proc. |
|
|
|
|
kailio, šerių, plunksnų, ragų, kanopų, odos, kraujo ir skrandžio |
Baltymingumas |
|
|
|
|
bei vidurių turinio |
Žali riebalai |
|
|
|
|
|
(aliejus) |
|
|
|
|
|
Žali pelenai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.02. Mėsos ir kaulų |
Produktas, gaunamas džiovinant ir sumalant šiltakraujų žemės |
Drėgnis, |
Chloridai išreikšti NaCl-2,2% |
|
|
miltai |
ūkio gyvūnų nuriebalintą mėsą su daug kaulų. Produkte neturi |
jei >8 proc. |
|
|
|
|
būti kailio, šerių, plunksnų, ragų, kanopų, odos, kraujo ir |
Baltymingumas |
|
|
|
|
skrandžio bei vidurių turinio |
Žali riebalai |
|
|
|
|
|
(aliejus) |
|
|
|
|
|
Žali pelenai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.03. Kaulų miltai |
Produktas, gaunamas džiovinant ir sumalant šiltakraujų |
Drėgnis, |
Žali riebalai (aliejus) – 9,0% |
|
|
|
sausumos gyvūnų nuriebalintus kaulus. Produkte neturi būti |
jei >8 proc. |
Chloridai išreikšti NaCl – 2,2% |
|
|
|
kailio, šerių, plunksnų, ragų kanopų, odos kraujo ir skrandžio |
Baltymingumas |
|
|
|
|
bei vidurių turinio. Taip pat neturi būti atplaišų ir kaulų fragmentų |
Žali pelenai |
|
|
|
|
su šiurkščiais paviršiais ir dantytais kraštais. Jis turi būti švarus, |
|
|
|
|
|
be organinių tirpiklių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.04. Lydytų taukų |
Šalutinis produktas, gaunamas iš taukų ir kitų gyvulinės kilmės |
Drėgnis, |
Chloridai išreikšti NaCl – 2,2% |
|
|
ar lajaus likučiai |
riebalų gamybos likučių. Produktas turi būti švarus, |
jei > 5 proc. |
|
|
|
|
be organinių tirpiklių |
Baltymingumas |
|
|
|
|
|
Žali riebalai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.05. Paukštienos |
Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus skerstų paukščių |
Drėgnis |
Chloridai išreikšti NaCl – 2,2% |
|
|
atliekų miltai |
liekanas. Jose neturi būti plunksnų. Produkte esant daugiau |
Baltymingumas |
|
|
|
|
kaip 12 proc. riebalų, turi būti nurodyta „daug riebalų“ |
Žali riebalai |
|
|
|
|
|
(aliejus) |
|
|
|
|
|
Žali pelenai |
|
|
|
|
|
Druskos rūgštyje |
|
|
|
|
|
netirpūs pelenai, |
|
|
|
|
|
jei >3,3 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.06. Hidrolizuoti |
Produktas, gaunamas hidrolizavus, išdžiovinus ir sumalus |
Drėgnis, |
--- |
|
|
plunksnų miltai |
paukščių plunksnas |
jei >8 proc. |
|
|
|
|
|
Baltymingumas |
|
|
|
|
|
Druskos rūgštyje |
|
|
|
|
|
netirpūs pelenai, |
|
|
|
|
|
jei 3,4 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.07. Kraujo miltai |
Produktas, gaunamas džiovinant paskerstų gyvulių ir paukščių |
Drėgnis, |
Žali pelenai – 5,5% |
|
|
|
kraują. Jame neturi būti pašalinių medžiagų |
jei >8 proc. |
|
|
|
|
|
Baltymingumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.08. Gyvūnų riebalai |
Produktas, gaunamas iš riebalų, gautų perdirbant šiltakraujų |
Drėgnis, |
Rūgštingumas 30,0% |
|
|
|
sausumos gyvūnų riebalus |
jei >1 proc. |
Nehidrolizuojamieji |
|
|
|
|
|
lipidai – 3,0% |
|
|
|
|
|
|
| 10. Žuvys, kiti |
10.01. Žuvų miltai |
Produktas, gaunamas džiovinant ir malant iš dalies nuriebalintą |
Drėgnis, |
Chloridai išreikšti NaCl – 4,4% |
| jūrų gyvūnai, |
|
įvairių rūšių žuvį ar jos dalis. |
jei >8 proc. |
|
| jų produktai ir |
|
Kai miltų baltymingumas yra didesnis kaip75 procentai, galima |
Baltymingumas |
|
| šalutiniai |
|
teikti, kad yra kokybiškai turtingas baltymas |
Žali riebalai |
|
| produktai |
|
|
(aliejus) |
|
|
|
|
|
Žali pelenai, |
|
|
|
|
|
jei >20 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10.02. Žuvų skysčio |
Šalutinis žuvų miltų gamybos stabilizuotas ar džiovintas produktas |
Drėgnis, |
--- |
|
|
kondensatas |
|
jei >5 proc. |
|
|
|
|
|
Baltymingumas |
|
|
|
|
|
Žali riebalai |
|
|
|
|
|
(aliejus) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10.03. Žuvų taukai |
Produktas, gautas iš žuvų ar jų dalių riebalų |
Drėgnis, |
Rūgštingumas – 6,0% |
|
|
|
|
jei >1 proc. |
Nehidrolizuojamieji |
|
|
|
|
|
lipidai – 2,0% |
|
|
|
|
|
Hidrolizės skaičius – 180/196 |
|
|
|
|
|
Medžiagos, netirpios |
|
|
|
|
|
eteryje – 0,05% |
|
|
|
|
|
|
|
|
10.04. Žuvų sukietinti |
Žuvų riebalai, gaunami juos rafinuojant ir hidrogenizuojant |
Drėgnis, |
--- |
|
|
taukai |
(sukietinant) |
jei >1proc. |
|
|
|
|
|
Jodo skaičius |
|
|
|
|
|
|
|
| 11. Mineralai |
11.01. Kalcio |
Nusodintas kalcio karbonatas, susmulkintos klintys, valytoji |
Kalcis |
|
|
|
karbonatas |
kreida, granuliuota kreida, malti austrių ar kitų moliuskų kiautai |
Druskos rūgštyje |
|
|
|
|
|
netirpūs pelenai, |
|
|
|
|
|
jei >5 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.02. Kalcio ir mag |
Natūralus kalcio karbonato ir magnio karbonato mišinys |
Kalcis |
Netirpūs pelenai HCl – 5,0% |
|
|
nio karbonatas |
(CaCO3 + MgCO3) |
Magnis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.03. Kalkingieji |
Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų ar granuliuotų |
Kalcis |
|
|
|
jūros dumbliai |
kalkinių jūros dumblių |
Druskos rūgštyje |
--- |
|
|
|
|
netirpūs pelenai, |
|
|
|
|
|
jei >5 proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.04. Magnio oksidas |
Techniškai grynas magnio oksidas (MgO) |
Magnis |
--- |
|
|
|
|
|
|
|
|
11.05. Magnio sulfatas |
Techniškai grynas magnio sulfatas (MgSO4xH2O) arba kiseritas |
Magnis |
--- |
|
|
|
|
Siera |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.06. Dikalcio |
Iš kaulų ir neorganinių medžiagų gaunamas kalcio fosfatas |
Kalcis |
--- |
|
|
fosfatas |
(CaHPO4x H2O) |
Suminis fosforas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.07. Monodikalcio |
Produktas, gaunamas lygiomis dalimis sumaišant ir chemiškai |
Kalcis |
|
|
|
fosfatas |
apdorojant mono ir dikalcio fosfatus (CaHPO4+Ca(H2PO4)2 x H2O) |
Suminis fosforas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.08. Befluoris |
Produktas, gaunamas susmulkinus išvalytą natūralų fosfatą, |
Kalcis |
--- |
|
|
fosfatas |
iš kurio pašalintas fluoras |
Suminis fosforas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.09. Beželatiniai |
Sterilizuoti ir susmulkinti be želatinos ir riebalų kaulų miltai |
Kalcis |
--- |
|
|
kaulų miltai |
|
Suminis fosforas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.10. Monokalcio |
Techniškai grynas kalcio fosfatas (Ca(H2PO4)2 x H2O) |
Kalcis |
--- |
|
|
fosfatas |
|
Suminis fosforas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.11. Kalcio ir |
Techniškai grynas kalcio ir magnio fosfatas |
Kalcis |
--- |
|
|
magnio fosfatas |
|
Suminis fosforas |
|
|
|
|
|
Magnis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.12. Amonio |
Techniškai grynas amonio fosfatas (NH, H, PO) |
Suminis azotas |
--- |
|
|
fosfatas |
|
Suminis fosforas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.13. Natrio |
Techniškai grynas natrio chloridas, gaunamas smulkinant |
Natris |
--– |
|
|
chloridas |
natūralios kilmės natrio chloridą – uolieną ir jūros druskas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.14. Magnio |
Techniškai grynas magnio propionatas |
Magnis |
--- |
|
|
propionatas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.15. Magnio |
Produktas, susidedantis iš techniškai gryno magnio-vandenilio |
Magnis |
--- |
|
|
fosfatas |
fosfato hidrato (MgHPO4 x H2O) |
Suminis fosforas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.16. Natriokalcio |
Produktas, susidedantis iš techniškai grynų natrio– kalcio-magnio |
Kalcis |
Chloridai išreikšti NaCl – 1,0% |
|
|
magnio fosfatas |
fosfatų |
Suminis fosforas |
|
|
|
|
|
Magnis |
|
|
|
|
|
Natris |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.17. Mononatrio |
Techniškai grynas mononatrio fosfatas (NaH2PO x H2O) |
Suminis fosforas |
--- |
|
|
fosfatas |
|
Natris |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11.18. Natrio |
Techniškai grynas natrio-vandenilio karbonatas (NaHCO3) |
Natris |
--- |
|
|
bikarbonatas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 12. Kiti produktai |
12.01. Duonos pra |
Duonos ir pyragų gamybos šalutiniai produktai |
Krakmolas |
--- |
|
|
monės atliekos |
|
Suminis cukrus, |
|
|
|
|
|
išreikštas |
|
|
|
|
|
sacharoze |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
12.02. Konditerijos |
Šokolado, saldainių ir kitų konditerijos gaminių šalutiniai produktai |
Suminis cukrus, |
--- |
|
|
pramonės atliekos |
|
išreikštas sacha- |
|
|
|
|
|
roze |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
12.03. Ledų gamy |
Šalutiniai ledų, pyragaičių kremų ir kitos gamybos atliekos |
Žali riebalai |
--- |
|
|
bos atliekos |
|
(aliejus) |
|
|
|
|
|
Krakmolas |
|
|
|
|
|
Suminis cukrus, |
|
|
|
|
|
išreikštas |
|
|
|
|
|
sacharoze |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
12.04. Riebalų |
Augalinės ir gyvulinės kilmės riebalų, distiliuojant ar šarminant |
Drėgnis, |
--- |
|
|
rūgštys |
juos rūgštimis, šalutinis produktas |
jei >1 proc. |
|
|
|
|
|
Žali riebalai |
|
|
|
|
|
(aliejus) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
12.05. Riebalų rūgš |
Produktas, gaunamas apmuilinant riebiąsias rūgštis kalciu, |
Žali riebalai |
--- |
|
|
čių druskos |
natriu ar kalio hidroksidu |
(aliejus) |
|
|
|
|
|
Kalcis (ar |
|
|
|
|
|
natris, ar kalis) |
|
V. NAUJŲ PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ ĮREGISTRAVIMAS
12. Žemės ūkio ministro įsakymu sudaroma komisija naujų pašarinių žaliavų įregistravimo klausimams spręsti.
13. Ūkio subjektai, norintys į rinką teikti pašarines žaliavas, neišvardytas IV skyriaus 11 punkte, turi gauti leidimą įregistruoti jas Klasifikatoriuje.
14. Ūkio subjektai 12 punkte nurodytai komisijai pateikia:
14.2. informaciją apie žaliavos kilmę, atliktus tyrimo metodus ir gautus rezultatus akredituotoje ar kitoje oficialiai pripažintoje laboratorijoje;
14.3. Lietuvos gyvulininkystės instituto išvadą dėl pašarinės žaliavos tinkamumo ūkinės paskirties gyvūnų mitybai;
15. Komisija, gavusi 14 punkte nurodytus dokumentus, sprendimą dėl pašarinės žaliavos įregistravimo priima per mėnesį, jei nebūtina atlikti papildomų tyrimų ar bandymų su gyvūnais. Jei būtina – per 3 mėnesius, o išimtiniais atvejais – per 6 mėnesius.
16. Apie naujos pašarinės žaliavos įregistravimą Žemės ūkio ministerija praneša „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
17. Naujų pašarinių žaliavų įregistravimo kriterijai išvardyti 8 punkte, o jų kategorijos pateikiamas šioje lentelėje:
| Naujos pašarinės žaliavos priskyrimo kategorija |
Privalomieji kokybės deklaravimo rodikliai |
|
|
|
| Grūdai |
|
|
|
|
| Grūdų produktai ir šalutiniai jų produktai |
Krakmolas, jei >20 proc. |
|
|
Baltymingumas, jei >10 proc. |
|
|
Žali riebalai, jei >5 proc. |
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
|
| Aliejinių kultūrų sėklos ir aliejiniai vaisiai |
|
|
|
|
| Aliejinių kultūrų ir vaisių produktai bei šalutiniai jų produktai |
Baltymingumas, jei > 10 proc. |
|
|
Žali riebalai, jei >5 proc. |
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
|
| Ankštinių kultūrų grūdai |
|
|
|
|
| Ankštinių kultūrų produktai ir šalutiniai jų produktai |
Baltymingumas, jei > 10 proc. |
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
|
| Gumbavaisiai, šakniavaisiai |
|
|
|
|
| Gumbavaisių, šakniavaisių produktai ir šalutiniai jų produktai |
Krakmolas |
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >3,5 proc. |
|
|
|
| Kiti produktai ir šalutiniai produktai iš cukrinių runkelių |
Žalia ląsteliena, jei > 15 proc. |
|
|
Cukrus, išreikštas sacharoze |
|
|
Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei >3,5 proc. |
|
|
|
| Kitų sėklų ir vaisių produktai ir šalutiniai jų produktai |
Baltymingumas |
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
Žalia riebalai, jei > 10 proc. |
|
|
|
| Varpinės ir ankštinės žolės |
Baltymingumas, jei > 10 proc. |
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
|
| Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai |
Baltymingumas, jei > 10 proc. |
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
|
| Cukranendrių produktai ir jų šalutiniai produktai |
Žalia ląsteliena, jei > 15 proc. |
|
|
Cukrus, išreikštas sacharoze |
|
|
|
| Pieno produktai ir šalutiniai jų produktai |
Baltymingumas |
|
|
Drėgnis, jei > 5 proc. |
|
|
Laktozė, jei> 10 proc. |
|
|
|
| Sausumos gyvūnų produktai |
Baltymingumas, jei > 10 proc. |
|
|
Žalia ląsteliena, jei >5 proc. |
|
|
Drėgnis, jei > 8 proc. |
|
|
|
| Žuvų, kitų vandens gyvūnų produktai ir jų šalutiniai produktai |
Baltymingumas, jei > 10 proc. |
|
|
Žalia ląsteliena, jei >5 proc. |
|
|
Drėgnis, jei > 8 proc. |
|
|
|
| Mineralai |
Atitinkantys mineralus |
|
|
|
| Kiti įvairūs produktai |
Baltymingumas, jei > 10 proc. |
|
|
Žalia ląsteliena |
|
|
Žali riebalai, jei > 10 proc. |
|
|
Krakmolas, jei >30 proc. |
|
|
Cukrus, išreikštas sacharoze, jei > 10 proc. |
VI. KOMBINUOTIEJI PAŠARAI
18. Šiuo klasifikatoriumi kombinuotieji pašarai skirstomi pagal maistinę vertę, paskirtį, specifines savybes, pateikiamos jų sąvokos.
19. Kombinuotieji pašarai yra:
19.2. pašarų papildai (baltyminiai vitamininiai, baltyminiai vitamininiai mineraliniai, baltyminiai, melasos, mineraliniai, pieno pakaitalai ir kiti);
21. Privalomieji ir pasirenkamieji kombinuotųjų pašarų kokybės deklaravimo rodikliai yra šie:
| Pavadinimas |
Pašaro paskirtis |
Privalomieji kokybės dekla ravimo rodiklių reikalavimai |
Pasirenkamieji (optimalus) kokybės deklaravimo rodikliai |
| Visaverčiai pašarai |
Visiems gyvūnams, išskyrus kitus |
Baltymingumas |
Cistinas |
|
|
nei katės ir šunys naminius |
Žali riebalai ir aliejus |
Treoninas |
|
|
gyvūnėlius |
Žalia ląsteliena |
Triptofanas |
|
|
|
|
Krakmolas |
|
|
Be to, kiaulėms |
Lizinas |
Suminis cukrus (sacharozė) |
|
|
paukščiams žuvims, išskyrus dekoraty- |
Metioninas |
Suminis cukrus (sacharozė) + krakmolas |
|
|
|
Fosforas |
Kalcis |
|
|
vines žuvytes |
|
Natris |
|
|
|
|
Magnis |
|
|
|
|
Kalis |
|
|
|
|
Metioninas, išskyrus paukščiams |
|
|
|
|
Lizinas, išskyrus |
|
|
|
|
kiaulėms |
|
|
|
|
Fosforas, išskyrus žuvims |
|
|
|
|
Energija – paukščiams, kiaulėms ir atrajojantiems, |
|
|
|
|
Baltymingumas, žali riebalai ir žalia ląsteliena kitiems |
|
|
|
|
gyvūnėliams nei šunys ir katės |
|
|
|
|
|
| Mineraliniai papildai |
Visiems gyvūnams |
Kalcis |
Baltymingumas |
|
|
|
Natris |
Žali riebalai, aliejai |
|
|
|
Fosforas |
Žalia ląsteliena |
|
|
|
|
Žali pelenai |
|
|
Be to, atrajojantiems |
Magnis |
Lizinas |
|
|
gyvuliams |
|
Metioninas |
|
|
|
|
Cistinas |
|
|
|
|
Treoninas |
|
|
|
|
Triptofanas |
|
|
|
|
Kalis |
|
|
|
|
Magnis, išskyrus atrajojantiems gyvuliams |
|
|
|
|
|
| Melasos papildas |
Visiems gyvūnams |
Baltymingumas |
Žali pelenai |
|
|
|
Žalia ląsteliena |
Žali riebalai ir aliejai |
|
|
|
Suminis cukrus (sacharozė)Kalcis |
|
|
|
|
|
Natris |
|
|
|
|
Fosforas |
|
|
|
|
Kalis |
|
|
|
|
|
|
|
Be to, atrajojantiems gyvuliams |
Magnis, jei < 0,5 proc. |
Visiems gyvūnams, išskyrus atrajojantiems |
|
|
|
|
gyvuliams |
|
|
|
|
|
|
|
|
Magnis, jei < 0,5 proc. |
Visiems gyvūnams |
|
|
|
|
|
| Kiti pašarų papildai (baltyminiai Visiems gyvūnams, išskyrus kitus |
Baltymingumas |
|
Baltymingumas – kitiems nei šunys ir katės |
| vitamininiai, baltyminiai |
nei šunys ir katės naminius |
Žali riebalai ir aliejai |
naminiams gyvūnėliams |
| vitamininiai mineraliniai, |
gyvūnėlius |
|
Žali riebalai ir aliejus – kitiems nei šunys ir katės |
| baltyminiai, mineraliniai |
|
|
naminiams gyvūnėliams |
| papildai ir kiti) |
Visiems gyvūnams, išskyrus |
Kalcis, jei -³ 5 proc. |
Kalcis, jei ³ 5 proc. tik naminiams gyvūnėliams |
|
|
naminius gyvūnėlius |
Fosforas, jei -³ 2 proc. |
Fosforas, jei ³ 2 proc. tik naminiams gyvūnėliams |
|
|
|
|
Kalcis, jei <5 proc. visiems gyvūnams |
|
|
|
|
Fosforas, jei <2 proc. visiems gyvūnams |
|
|
Be to, |
|
Magnis, jei < 0,5 proc., išskyrus atrajojantiems |
|
|
atrajojantiems gyvuliams, |
Magnis, jei ³ 0,5 proc. |
gyvuliams |
|
|
kiaulėms, |
Lizinas |
Magnis, jei <0,5 proc. visiems gyvūnams |
|
|
paukščiams |
Metioninas |
Žali pelenai |
|
|
|
|
Natris |
|
|
|
|
Kalis |
|
|
|
|
Lizinas, išskyrus kiaulėms |
|
|
|
|
Metioninas, išskyrus paukščiams |
|
|
|
|
Cistinas |
|
|
|
|
Treoninas |
|
|
|
|
Triptofanas |
|
|
|
|
Krakmolas |
|
|
|
|
Suminis cukrus (sacharozė) |
|
|
|
|
Suminis cukrus(sacharozė) + krakmolas |
|
|
|
|
Energijos kiekis paukščiams, kiaulėms ir galvijams |
Pasirenkamieji (optimalus) kokybės deklaravimo rodikliai taikytini visiems ūkinės paskirties gyvūnams, jei prie rodiklio nenurodyta konkreti gyvūnų rūšis.
VII. PAŠARAI KONKRETIEMS MITYBOS TIKSLAMS
22. Pašarų gamintojas, norėdamas pasiekti mitybos tikslą, įvardytą šio skyriaus 30 punkte, gali pasirinkti vieną iš pagrindinių maistinių savybių grupių arba jas abi, kai šios pažymėtos nuoroda „ir/arba“. Kiekvienu paminėtu atveju etiketėse privalu pateikti visas vartojimo nuorodas ir pašarų priedų grupes, atitinkančias pagrindines savybes.
23. Pašarų vartojimo instrukcijoje gamintojas turi pateikti tikslų pašarų aprašymą (pvz., konkretų mišinio sudedamųjų dalių pavadinimą, gyvulio rūšį arba gyvulio amžių ir kt.), leidžiantį įvertinti, kaip jie atitinka pagrindines mitybos charakteristikas, ir etiketėse nurodyti pašarų mišinio sudedamųjų dalių arba analitinių sudedamųjų dalių šaltinį.
24. Kai pašarų priedas apibūdintas žodžiu „kompleksas“, gamintojas privalo nurodyti tikslų visų medžiagų kiekį.
25. Kai pateikta nuoroda „jei yra priedų“, gamintojas privalo pateikti informaciją apie priedus, jo sudedamąsias dalis bei kiekius, siekiant konkrečių šėrimo tikslų.
27. Vartojimo terminas reiškia laikotarpį, per kurį turėtų būti pasiektas konkretus mitybos tikslas.
28. Ūkinės paskirties gyvūnams duodant vienos rūšies pašarą ir siekiant daugiau nei vieno konkretaus mitybos tikslo, reikia remtis keliomis pagrindinėmis pašaro maistinėmis savybėmis.
29. Gyvūnus maitinant pašarais, skirtais konkretiems mitybos tikslams, bei papildomai duodant kitų pašarų, paros davinys turi būti subalansuotas.
______________
30. Pašarai mitybos tikslams yra šie:
Konkretūs mitybos tikslai |
Pagrindinės pašaro maistinės savybės |
Gyvūnų rūšis ir kategorijos |
Privalomieji kokybės deklaravimo rodiklių reikalavimai |
Vartojimo terminas (atsiradus sutrikimams) |
Vartojimo nuorodos ant pakuotės, taros ar etiketėje |
| Inkstų funkcijai palaikyti, esant lėtiniam inkstų nepakankamumui |
Nedidelis fosforo kiekis ir ribotas geros kokybės baltymų kiekis |
Šunys ir katės |
Baltymų šaltiniai Kalcis Fosforas Kalis Natris Pagrindinės riebalinės rūgštys (jei pridėta) |
Pradžioje iki 6 mėn. |
„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“. Vartojimo instrukcijoje turi būti nurodyta: „Visada turi būti vandens“ |
| Struvitiniams akmenims šlapimtakyje tirpinti
|
Šlapimą rūgštinančios savybės, nedidelis magnio bei geros kokybės ribotas baltymų kiekis
Šlapimą rūgštinančios savybės ir nedidelis magnio kiekis |
Šunys
Katės |
Baltymų šaltiniai Kalcis Fosforas Natris Magnis Kalis Chloridai Siera Šlapimą rūgštinančios medžiagos
Kalcis Fosforas Natris Magnis Kalis Chloridai Siera Taurinimo kompleksas Šlapimą rūgštinančios medžiagos |
Nuo 5–12 savaičių |
„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“. Vartojimo instrukcijose turi būti nurodyta „Visada turi būti vandens“
|
| Cistino akmenų formavimuisi sumažinti |
Mažas baltymų kiekis, vidutinis sieros turinčių amino rūgščių kiekis, šlapimą šarminančios savybės |
Šunys ir katės |
Suminės sieros turinčių amino rūgščių kiekis Natris Kalis Chloras Siera Šlapimą šarminančios medžiagos |
Iki 1 metų |
„Prieš vartojant arba norint pratęsti naudojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Struvitinių akmenų atsinaujinimui mažinti |
Šlapimą rūgštinančios savybės ir vidutinis magnio kiekis |
Šunys ir katės |
Kalcis Fosforas Natris Magnis Kalis Chloridai Siera Šlapimą rūgštinančios medžiagos |
Iki 6 mėnesių |
„Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Urininių akmenų formavimuisi mažinti |
Mažas purino kiekis, mažas geros kokybės baltymų kiekis |
Šunys ir katės |
Baltymų šaltiniai |
Iki 6 mėnesių, tačiau jeigu nesureguliuojamas šlapimo rūgšties metabolizmas, vartojamas nuolatos |
„Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Oksalatinių akmenų formavimuisi mažinti |
Mažas kalcio kiekis, mažas vitamino D kiekis, šlapimą šarminančios savybės |
Šunys ir katės |
Fosforas Kalcis Natris Magnis Kalis Chloridai Siera Suminis vitaminas D Hidroksiprolinas Šlapimą šarminančios medžiagos |
Iki 6 mėnesių |
„Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“„ |
| Maisto medžiagų ar jų sudedamųjų dalių netoleravimas |
Tam tikrų baltymų šaltiniai
ir/arba
pasirinkti angliavandenių šaltiniai |
Šunys ir katės |
Baltymų šaltiniai Pagrindinės riebalinės rūgštys (jei pridėta)
Angliavandenių šaltiniai Pagrindinės riebalinės rūgštys (jei pridėta) |
Nuo 3 iki 8 savaičių. Jei požymiai išnyksta, šiuo pašaru gali būti šeriama neribotai |
---- |
| Ūmiems žarnyno absorbcijos sutrikimams mažinti |
Padidintas elektrolitų kiekis ir labai lengvai virškinamos sudedamosios pašaro dalys |
Šunys ir katės |
Lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant apdorotas, jei tai reikia Natris Kalis Gleivingų medžiagų šaltiniai, jei jų pridėta |
Nuo 1 iki 2 savaičių |
„Ūmaus viduriavimo metu ir gyjant po ūmaus viduriavimo“ „Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Virškinimui pagerinti |
Lengvai virškinamos sudedamosios medžiagos ir mažas riebalų kiekis |
Šunys ir katės |
Lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant apdorotas, jei reikia |
Nuo 3 iki 12 savaičių. Esant lėtiniam kasos nepakankamumui – nuolatos |
„Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Širdies veiklai palaikyti, esant lėtiniam širdies nepakankamumui |
Mažas natrio kiekis ir padidintas K ir Na santykis |
Šunys ir katės |
Natris Kalis Magnis |
Pradžioje iki 6 mėnesių |
„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo terminą, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Sergantiems cukriniu diabetu cukraus apykaitai reguliuoti |
Mažas greitai į gliukozę skylančių angliavandenių kiekis |
Šunys ir katės |
Angliavandenių šaltiniai, prireikus angliavandenių apdorojimas Krakmolas Suminis cukrus Fruktozė, jei jos pridėta Pagrindinės riebalinės rūgštys (jei pridėta) Trumpo ir vidutinio ilgio grandžių riebalinių rūgščių šaltiniai, jei pridėta |
Pradžioje iki 6 mėnesių |
„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo terminą, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Kepenų funkcijai palaikyti, esant lėtiniam kepenų nepakankamu-mui
|
Vidutinis labai kokybiškų baltymų kiekis, mažas riebalų kiekis, didelis pagrindinių riebalinių rūgščių kiekis ir didelis lengvai virškinamų angliavandenių kiekis
Vidutinis labai kokybiškų baltymų kiekis, vidutinis riebalų kiekis, didelis pagrindinių riebalinių rūgščių kiekis |
Šunys
Katės |
Baltymų šaltiniai Pagrindinės riebalinės rūgštys Lengvai virškinami angliavandeniai Natris Suminis varis
Baltymų šaltiniai Pagrindinės riebalinės rūgštys Natris Suminis varis |
Pradžioje iki 6 mėnesių
|
„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo terminą, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Lipidų apykaitai reguliuoti, esant hiperlipidemijai |
Mažas riebalų kiekis ir didelis pagrindinių riebalinių rūgščių kiekis |
Šunys ir katės |
Pagrindinės riebalinės rūgštys n-3 riebalinių rūgščių turinys, jei jų pridėta |
Pradžioje iki 2 mėnesių |
„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo terminą, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Variu kiekiui kepenyse mažinti |
Mažas vario kiekis |
Šunys |
Suminis varis |
Pradžioje iki 6 mėnesių |
„Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo terminą, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Viršsvoriui sumažinti |
Mažas energijos tankis |
Šunys ir katės |
Energijos kiekis |
Iki bus pasiektas tikslinis svoris |
Vartojimo instrukcijoje turi būti rekomenduojamas šių pašarų suvartojimo kiekis |
| Svoriui atstatyti (pasveikimas po suliesėjimo) |
Didelis energijos tankis Koncentruotos maistinės medžiagos |
Šunys ir katės |
Lengvai virškinami komponentai, nurodant jų gydomąją vertę Energijos kiekis n-3 ir n-6 riebalinės rūgštys (jei pridėta) |
Iki bus pasiektas tikslinis svoris |
Tais atvejais, kai maitinimas vykdomas per vamzdelį (zondą) nurodyti „Taikyti tik prižiūrint veterinarijos specialistui“ |
| Odos funkcijai palaikyti, esant dermatozėms ir gausiam plaukų slinkimui |
Didelis pagrindinių riebalinių rūgščių kiekis |
Šunys ir katės |
Pagrindinės riebalinės rūgštys |
Iki 2 mėnesių |
„Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Mastitui mažinti |
Mažas kalcio kiekis ir/arba nedidelis katijonų (anijonų) santykis |
Pieninės karvės |
Kalcis Fosforas Magnis Kalcis Fosforas Natris Kalis Chloridai Siera |
Nuo 1 iki 4 savaičių iki apsiveršiavimo
|
„Apsiveršiavus nešerti“
|
| Ketozių rizikai mažinti |
Sudedamosios dalys, kuriose yra gliukogeninės energijos šaltiniai |
Pieninės karvės ir avys |
Sudedamosios dalys, teikiančios gliukogeninę energiją.
Jei pridėti gliukozės priedai: propane-1,2-diol ir glicerolio |
Nuo 3 iki 6 savaičių apsiveršiavusi
Paskutinės 6 savaitės iki ir pirmos 3 savaitės po ėriavimosi |
|
| Traukulių rizikai mažinti (hypomagnesaemia) |
Didelis magnio kiekis, lengvai gaunami angliavandeniai, vidutinis baltymų kiekis ir mažas kalio kiekis |
Atrajojantys gyvuliai |
Krakmolas Visas cukrinių medžiagų kompleksas Magnis Natris Kalis |
Nuo 3 iki 10 savaičių intensyvaus žolės augimo laikotarpiu |
Vartojimo instrukcijose turi būti nurodyta, kaip subalansuoti paros davinį, į kurį įeitų pašarai, turintys skaidulinių medžiagų ir lengvai gaunamų energijos šaltinių.
Jei tai pašaras avims, ant pakuotės, taros ar etiketėje turi būti nurodyta „Laktuojančioms avims“ |
| Acidozės rizikai mažinti |
Mažas lengvai fermentuojamų angliavandenių kiekis ir jų efektyvios apsauginės savybės |
Atrajojantys gyvuliai |
Krakmolas Visas cukrinių medžiagų kompleksas |
Ilgiausiai iki 2 mėnesių |
Vartojimo instrukcijose turi būti nurodyta, kaip subalansuoti paros davinį, į kurį įeitų pašarai, turintys skaidulinių medžiagų ir lengvai gaunamų energijos šaltinių.
Jei tai pašaras avims, ant pakuotės, taros ar etiketėje turi būti nurodyta „Laktuojančioms avims“ |
| Acidozės rizikai mažinti |
Mažas lengvai fermentuojamų angliavandenių kiekis ir jų efektyvios apsauginės savybės |
Atrajojantys gyvuliai |
Krakmolas Visas cukrinių medžiagų kompleksas |
Ilgiausiai iki 2 mėnesių |
Vartojimo instrukcijose turi būti nurodyta, kaip subalansuoti paros davinį, į kurį įeitų pašarai, turintys skaidulinių medžiagų ir lengvai gaunamų energijos šaltinių.
Jei tai pašaras melžiamoms karvėms, ant pakuotės, taros ar etiketėje turi būti nurodyta „Ypač pieningoms karvėms“ „Ypač gausiai šeriamiems penimiems gyvuliams“ |
| Vandens ir elektrolitų balansui stabilizuoti |
Vyrauja elektrolitai ir lengvai absorbuojami angliavandeniai |
Veršeliai Paršeliai Ėriukai Ožiukai Kumeliukai |
Angliavandenių šaltiniai Natris Kalis Chloridai
|
Nuo 1 iki 7 dienų ir nuo 1 iki 3 dienų, jei šeriamas tik šiuo pašaru |
„Jeigu yra virškinimo sutrikimų (viduriavimo) rizika, jų metu, arba gijimo laikotarpiu“ „Prieš vartojant rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju“ |
| Šlapimo akmenų susidarymo inkstuose profilaktikai |
Mažas fosforo, magnio kiekis ir šlapimą rūgštinančios savybės |
Atrajojantys gyvuliai |
Kalcis Fosforas Soda Magnis Kalis Chloridai Siera Šlapimą rūgštinančios medžiagos |
Iki 6 savaičių |
„Ypač gausiai šeriamiems jaunikliams“ Be to, vartojimo instrukcijoje turi būti nurodoma „Visą laiką turi būti vandens“ |
| Stresinėms reakcijoms mažinti
|
Didelis magnio kiekis ir/arba lengvai virškinamos sudedamosios dalys |
Kiaulės |
Magnis Lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant ir apdorotas dalis, jei reikia n-3 riebalinė rūgštis (jei pridėta) |
Nuo 1 iki 7 dienų |
Nurodomi atvejai, kuriais tinka šis pašaras
|
| Fiziologiniam virškinimui stabilizuoti |
Nedidelės apsauginės savybės ir labai lengvai virškinamos sudedamosios dalys
Lengvai virškinamos sudedamosios dalys |
Paršeliai
Kiaulės |
Labai lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant ir apdorotas dalis, jei reikia Apsauginės savybės Kraujo krešėjimą mažinančios medžiagos (jei pridėta) Gleivingų medžiagų šaltiniai, jei jų pridėta
Lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant ir apdorotas dalis, jei tinka Kraujo krešėjimą mažinančios medžiagos (jei pridėta) Gleivingų medžiagų šaltiniai, jei jų pridėta |
Nuo 2 iki 4 savaičių |
„Esant virškinimo sutrikimų rizikai, jų metu ir gijimo laikotarpiu“ |
| Vidurių užkietėjimo rizikai mažinti |
Sudedamosios dalys, skatinančios žarnyno praeinamumą |
Paršavedės |
Sudedamosios dalys, skatinančios žarnyno praeinamumą |
Nuo 10 iki 14 dienų ir nuo 10 iki 14 dienų apsiparšiavus |
|
| Riebaliniam kepenų sindromui mažinti |
Mažas kaloringumas ir didelis apykaitinės energijos, gaunamos iš lipidų, santykis, esant dideliam polinesočiųjų riebalinių rūgščių kiekiui |
Dedeklės vištos |
Energijos kiekis Iš lipidų gaunamos apykaitinės energijos procentas Polinesočiosios riebalinės rūgštys |
Iki 12 savaičių |
|
| Nepakankamai absorbcijai kompensuoti |
Mažas prisotintų riebalinių rūgščių kiekis ir didelis riebaluose tirpstančių vitaminų kiekis |
Naminiai paukščiai, išskyrus žąsis ir balandžius |
Prisotintų riebalinių rūgščių procento santykis su visu riebalinių rūgščių kompleksu Suminis vitaminas A Suminis vitaminas D Suminis vitaminas E
|
Per pirmas 2 savaites išsiritus iš kiaušinio
|
|
| Lėtiniams plonųjų žarnų virškinimo sutrikimams kompensuoti |
Lengvai virškinami angliavandeniai, baltymai ir riebalai |
Arkliai
|
Lengvai virškinamų sudėtinių dalių angliavandeniai, baltymai, riebalai, baltymų ir riebalų šaltiniai, įskaitant ir jais prisotintas medžiagas, jei tinka |
Iki 6 mėnesių |
Turi būti nurodyti atvejai, kuriais tinka šį pašarą vartoti ir vartojimo būdas. „Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Storųjų žarnų virškinimo sutrikimų rizikai mažinti |
Didelis skaidulinių medžiagų kiekis |
Arkliai |
Skaidulinių medžiagų šaltinis n-3 riebinė rūgštis (jei pridėta) |
Iki 6 mėnesių |
Turi būti nurodyti atvejai, kuriais tinka šį pašarą vartoti ir vartojimo būdas. „Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Stresinėms reakcijoms mažinti |
Lengvai virškinamos sudedamosios dalys |
Arkliai |
Magnis Lengvai virškinamos sudedamosios dalys, įskaitant ir apdorotas, jei tinkama n-3 riebalinė rūgštis (jei tinkama) |
Nuo 2 iki 4 savaičių |
Staigiai pakeitus pašaro struktūrą, turi būti nurodyti atvejai, kuriais tinka šį pašarą vartoti ir vartojimo būdai „Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ |
| Elektrolitų trūkumui organizme kompensuoti |
Vyrauja elektrolitai ir lengvai absorbuojami angliavandeniai |
Arkliai |
Kalcis Natris Magnis Kalis Chloridai Gliukozė |
Nuo 1 iki 3 dienų |
Staigiai pakeitus pašaro struktūrą turi būti nurodyti atvejai, kuriais tinka šis pašaras vartoti ir vartojimo būdai. „Prieš vartojant arba norint pratęsti vartojimo laiką, rekomenduojama pasitarti su veterinarijos specialistu“ „Visada turi būti vandens“ |
VIII. BALTYMINGOS PAŠARINĖS MEDŽIAGOS IR NEBALTYMINĖS AZOTINĖS ŽALIAVOS
31. Pašarų pramonėje naudojamų baltymingų pašarinių medžiagų ir nebaltyminių azotinių žaliavų paskirtis – papildyti natūralių baltymų stygių.
32. Baltymingos pašarinės medžiagos ir nebaltyminės azotinės žaliavos naudojamos ūkinės paskirties gyvūnų mityboje kaip grynieji pašarai ar kaip kombinuotųjų pašarų sudedamosios dalys.
33. Vidaus rinkoje gali būti parduodamos tokios baltymingos pašarinės medžiagos ir nebaltyminės azotinės žaliavos, kurios atitinka šias specialiąsias deklaravimo sąlygas ir privalomuosius pašaro kokybės deklaravimo rodiklius:
| Produktų grupės pavadinimas ir kodas |
Produktų pavadinimas ir kodas |
Mitybos principas arba mikroorganizmo nustatymas |
Kultūros substratas |
Produkto sudėtis |
Gyvulių rūšys |
Privalomieji kokybės deklaravimo rodikliai ir specialiosios sąlygos |
| 1. Baltymai, gaunami iš šių mikroorga-nizmų rūšių |
|
|
|
|
|
|
| 1.1. Bakterijos |
|
|
|
|
|
|
| 1.1.1. Bakterijos, auginamos metanoliu (Bacteria cultivated on methanol) |
1.1.1.1. Fermentacijos baltyminis produktas, gautas auginant Methylophilus methylotrophus metanoliu |
NCIB štamas 10.515 |
Metanolis |
Baltymingumo – min 68% Reflektacijos indeksas mažiausiai 50 |
Kiaulės Veršiai Paukščiai Žuvys |
Ant pakuotės arba etiketėse turi būti nurodyta: – produkto pavadinimas, – baltymingumas, – žali pelenai, – žali riebalai, – drėgnio kiekis, – vartojimo instrukcija, – žodžiai „Stengtis neįkvėpti“ – patvirtinimo numeris, Nuoroda ant kombinuotųjų pašarų etiketės ar pakuotės – produkto kiekis pašare |
| 1.1.2. Bakterijos, auginamos gamtinėmis dujomis (Bacteria cultivated on natural gas) |
1.1.2.1. Baltyminis fermentacijos produktas iš gamtinių dujų, gaunamas auginant Methylococus capsulatus (Bath), Alcaligenes acidovorans, Bacillus brevis et Bacillus firmus, kurių ląstelės buvo žuvusios |
Methylococus capsulatus (Bath) NCIMB štamas 11132 Alcaligenes acidovorans NCIMB štamas 12387 Bacillus brevis NCIMB štamas 13288 Bacillus firmus NCIMB štamas 13280 |
Gamtinės dujos (apie 91% metano, 5% etano, 2% propano, 0,5% izobutano, 0,5% n-butano, 1% kitų komponentų), amoniako mineralinės druskos |
Baltymingumo min 65% |
Penimos kiaulės nuo 25 iki 60 kg Veršeliai nuo 80 kg ir daugiau Lašiša
|
Ant produkto pakuotės arba etiketėje turi būti nurodyta: – pavadinimas „Baltyminis fermentacijos produktas iš gamtinių dujų, gautas auginant Methylococus capsulatus (Bath), Alcaligenes acidovorans, Bacillus brevis et Bacillus firmus“, – baltymingumas, – žali pelenai, – žali riebalai, – drėgnio kiekis, – vartojimo instrukcija, – maksimalus kiekis pašare: – 8% penimoms kiaulėms – 8% veršeliams – 19% lašišoms (gėlavendenėms) – 33% lašišoms (jūrinėms) – žodžiai „Stengtis neįkvėpti“ – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – „Baltyminis produktas, gautas gamtinių dujų bakterinės fermentacijos būdu“ – produkto kiekis pašare. |
| 1.2. Mielės (Yeasts) 1.2.1. Mielės, auginamos ant gyvulinės ar augalinės kilmės substrato (Yeastas cuktivated on substrates of animal or vegetable origin) |
Visos mielės, gautos iš mikroorganizmų ir substratų, išvardytų 3 ir 4 dalyse, kurių ląstelės buvo žuvusios |
Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces carlsbergiensis, Kluyveromyces lactis, Kluyveromyces fragilis |
Melasa, alkoholio gamybos atliekos bei produktai, turintys krakmolo, vaisių sultys, išrūgos, pieno priedai, hidrolizuota augalinė ląsteliena |
|
Visos gyvulių rūšys |
|
| 1.2.2. Mielės, auginamos ant kitokių substratų nei nurodyta 1.2.1 (Yeastas cuktivated on substrates other than those given in 1.2.1) |
|
|
|
|
|
|
| 1.3. Jūros dumbliai (Algae) |
|
|
|
|
|
|
| 1.4. Žemesnieji grybai (Lower fungi) |
|
|
|
|
|
|
| 1.4.1. Produktai, gaunami gaminant antibiotikus fermentacijos būdu (Products from production of antibiotics by fermentaons) |
1.4.1.1. Micelis, drėgnas, šalutinis penicilino gamybos produktas, fermentuotas naudojant Lactobacillus brevis, plantarun, sake, collenoid ir streptococcus lactis ir apdorotas aukšta temperatūra penicilino aktyvumui slopinti |
Azotinis junginys Penicillium chrysogenum ATCC 48271 |
Skirtingi angliavandenių ir jų hidrolizatų šaltiniai |
Azotas, išreikštas baltymingumu, min 7% |
Atrajojantys gyvuliai, kiaulės |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Mycelis, fermentuotas iš penicilino gamybos“, – azotas, išreikštas baltymingumu, – žali pelenai, – drėgnis, – gyvulių rūšys ar kategorijos. Nuoroda ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: -pavadinimas „Mycelis, fermentuotas iš penicilino gamybos“ |
| 2. Nebaltyminės azotinės medžiagos (Non-protein nitrogenous compounds) |
|
|
|
|
|
|
| 2.1. Karbamidas ir jo dariniai (Urea and its derivatives) |
2.1.1. Techniškai švarus karbamidas |
CO(NH2)2 |
- |
Karbamido min 97% |
Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios) |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje – pavadinimas „Karbamidas“, „Biuretas“, „Karbamido fosfatas“ ar „Diureidoizo-butanas“, – azoto kiekis ir 2.1.3. nurodytam produktui papildomai fosforo kiekis, – gyvulių rūšys ar kategorijos, – patvirtinimo numeris. Nuoroda ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – pavadinimas „Karbamidas“ „, „Biuretas“, „Karbamido fosfatas“ ar Diureidoizobutanas, – produkto kiekis pašaruose, – žalių baltymų kiekiu išreikštas azotas. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje |
| 2.1.2. Techniškai švarus biuretas |
CO(NH2)2-NH |
|
Biuretas min 97% |
|
||
| 2.1.3. Techniškai švaraus karbamido fosfatas |
CO(NH2)2H3PO4 |
|
Azotas min 16,5% Fosfatas min 18% |
|
||
| 2.1.4. Techniškai švarus diureidoizobutanas
|
(CH3)2-(CH)2-(NHCONH2)2 |
|
Azotas: min 30% Izobutyraldehidas min 35% |
|
||
| 2.2. Amonio druskos (Ammonium salts) |
2.2.1. Amonio laktatas, gaunamas fermentuojant su Lactobacillus bulgaricus |
CH3CHOHCOONH4 |
Išrūgos |
Baltymingumo kiekiu išreikštas azotas min 44% |
Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios) |
Nuorodos ant pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Amonio laktatas, gautas fermentacijos būdu“, – baltymingumo kiekiu išreikštas azotas, – žali pelenai, – drėgnis, – gyvulių rūšys ar kategorijos, – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – pavadinimas „Amonio laktatas, gautas fermentacijos būdu“, – produkto kiekis pašare, – bendras baltymingumo kiekis procentais, kurį suteikia nebaltyminis azotas. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje |
|
|
2.2.2. Amonio acetatas |
CH3COONH4 |
|
Amonio acetatas min 55% |
Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios) |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – žodžiai „Amonio acetatas“, – azoto ir drėgnio kiekis, – gyvulių rūšys ar kategorijos, – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – žodžiai „Amonio acetatas“, – produkto kiekis pašare, – baltymingumo kiekis procentais, kuris gaunamas iš nebaltyminio azoto. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje. |
|
|
2.2.3. Amonio sulfatas vandens tirpale |
(NH4)2SO4 |
|
Amonio sulfatas min 35% |
Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios) |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – žodžiai „Amonio sulfatas“, – azoto ir drėgnio kiekiai, – gyvulių rūšys, – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje žodžiai: – „Amonio sulfatas“, – produkto kiekis pašare, – baltymingumo kiekis procentais, kuris gaunamas iš nebaltyminio azoto. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies paros davinyje. Kai kalbama apie jaunus atrajojančius gyvulius, šis kiekis paros davinyje neturėtų viršyti 0,5%. |
| 2.3. Šalutiniai produktai, gaunami gaminant aminorūgštis fermentacijos būdu (By-Products from the production of amino acids by fermentation) |
2.3.1. Koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami gaminant L-gliutamino rūgštį fermentacijos su Corynebacterium melassecola būdu |
Amonio druskos ir kiti azotiniai junginiai |
Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai |
Azotas, išreikštas baltymingu kiekiu min 48% Drėgnis max 28% |
Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios) |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas 2.3.1 p. nurodytam produktui „Šalutiniai L-gliutamino rūgšties gamybos produktai“ ir 2.3.2 p. nurodytam produktui „L-lizino šalutiniai produktai“ – baltymingumo kiekiu išreikštas azotas, – žali pelenai, – drėgnis, – gyvulių rūšys ar kategorijos, – patvirtinimo numeris. Nuorodos ant kombinuotųjų pašarų pakuotės ar etiketėje: – pavadinimas 2.3.1 p. nurodytam produktui „Šalutiniai L-gliutamino rūgšties gamybos“ ir 2.3.2 p. nurodytam produktui „L-lizino šalutiniai produktai“ – baltymingumo kiekis procentais, kuris gaunamas iš nebaltyminio azoto. Vartojimo instrukcijose turi būti nuoroda apie bendro nebaltyminio azoto kiekį, kuris neturi būti viršytas kiekvienos gyvulių rūšies ar kategorijos paros davinyje |
|
|
2.3.2. Koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami fermentuojant L-lizino mono-hidrochloridą su Brevi-bacterium lacto-fermentum |
Amonio druskos ir kiti azotiniai junginiai |
Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai |
Azotas, išreikštas baltymingumo kiekiu, min 45%
|
Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios) |
|
| 3. Aminorūgštys ir jų druskos (Amino acids and their salts) 3.1. Metioninas (Methionine) |
3.1.1. Techninis reagentas DL-metioninas |
CH3S(CH2)2-CH(NH2) – COOH |
|
DL-metioninas min 98% |
Visos gyvulių rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas 3.1.1 p. nurodytam produktui „DL metioninas“, 3.1.2 p. nurodytam produktui „N-hydroxy-methyl-DL-metionino dihidratuota kalcio druska“, 3.1.3 p. nurodytam produktui „Cinko metioninas“ – DL-metionino ir drėgnio kiekiai, gyvulių rūšys ar kategorija, – 3.1.2 ir 3.1.3 p. nurodytiems produktams patvirtinimo numeris. |
| 3.1.2. N-hidroksi-metil-DL-metionino kalcio druska dihidratas, techninis reagentas |
[CH3S(CH2)2-CH (NH-H2OH)-COO]2Ca.2H2O |
|
DL-metioninas min 67% Formaldehidas max 14% Kalcis min 9% |
Atrajojantys gyvuliai (nuo atrajojimo pradžios) |
||
| 3.1.3. Techninis reagentas metionino – cinko druska |
[CH3S(CH2)2-CH (NH2)COO]2Zn |
- |
DL-metioninas min 80% Cinkas max 18,5% |
|
|
3.1.4. Koncentruota skysta DL-metionino natrio druska |
[CH3S(CH2)2-CH(NH2)-COO]Na |
- |
DL-metionias min 40% Natris min 6,2% |
Visos gyvulių rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Koncentruotas skystas natrio DL – metioninas“ – DL – metionino kiekis, – drėgnio kiekis, – patvirtinimo numeris. |
| 3.1.5. Techninis reagentas DL-metioninas, apsaugotas vinilperidino– stireno kopolimeru |
CH3S(CH2)2-CH(NH2)-COOH |
|
DL-metioninas min 65% Vinilperidinostireno kopolimero max 3% |
Pieninės karvės |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „Metioninas apsaugotas vinil-peridino-stireno kopolimeru“ – DL-metionino ir drėgnio kiekiai, – gyvulių rūšys, – patvirtinimo numeris. |
|
| 3.2. Lizinas (Lysine) |
3.2.1. Techninis reagentas L-lizinas |
NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH |
|
L-lizinas min 98% |
Visos gyvulių rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas – 3.2.1 p. nurodytam produktui „L-lizinas“, 3.2.2 p. nurodytam produktui „Koncentruotas skystas L-lizinas bazinis“, 3.2.3 p. nurodytam produktui „L-lizinas-mono-hidrochloridas „, 3.2.4 produktui „Koncentruotas skystas L-lizinas“, 3.2.5 p. nurodytam produktui „L-lizino sulfatas ir jo šalutiniai produktai, gaunami iš fermentacijos“ – L-lizino ir drėgnis kiekiai, – patvirtinimo numeris. |
| 3.2.2. Koncentruotas skystas L-lizinas (bazinis) |
NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH |
Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai |
L-lizinas min 60% |
|||
| 3.2.3. Techninis reagentas L-lizinas monohidrochloridas, |
NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH. Hcl |
|
L-lizinas: min 78% |
|||
| 3.2.4. Koncentruotas skystas L-lizinas monohidrochloridas |
NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH. HCl |
Sacharozė, melasa, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai |
L-lizinas: min 22,4% |
|||
| 3.2.5. L-lizino sulfatas, gaminamas fermentacijos su Corynebacterium glutamicum būdu |
[NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH]2-H2SO4 |
Cukraus sirupas, melasa, grūdai, krakmolo produktai ir jų hidrolizatai |
L-lizinas min 40% |
|||
| 3.2.6. L-lizino fosfatas ir jo šalutiniai produktai, gaminami fermentacijos su Brevibacterium lactofermentum NRRLB-11470 būdu |
[NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH] |
Sacharozė, amoniakas ir žuvies tirpiniai |
L-treoninas min 98% L-lizinas min 35% Fosforas min 4,3%
|
Paukščiai, kiaulės |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – L-lizinas ir drėgnio kiekis, – patvirtinimo numeris. |
|
| 3.2.7. Mišiniai: (a) techninis reagentas L-lizino-monohirdo-chloridas ir (b) D, L-techninis reagentas metioninas, apsaugoti vinilpiridino-stireno kopolimeru |
NH2-(CH2)4-CH(NH2)-COOH– HCl CH3S(CH2)2-CH(NH2)-COOH |
|
L-lizinas + DL-metioninas min 50% (iš jų DL-metionino min15%) Vinilpiridino – stireno kopolimero max 3% |
Pieninės karvės |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: -pavadinimas „L-lizino monohidrocholrido ir DL-metionino mišinys, apsaugotas vinilpiridino-stireno kopolimeru, „ – L-lizino, DL-metionino ir drėgnio kiekiai, – gyvulių rūšys, – patvirtinimo numeris. |
|
| 3.3. Treoninas (Threonine) |
3.3.1. Techninis reagentas L-treoninas |
CH3CH(OH)– CH (NH2)-COOH |
|
L-treoninas min 98% |
Visos gyvulių rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „L-treoninas“, – L-treonino ir drėgnio kiekiai, – patvirtinimo numeris. |
| 3.4. Triptofanas (Tryptophan) |
3.4.1. Technininis reagentas L-triptofanas |
(C8H5NH)-CH2-CH(NH2)-COOH |
|
L-triptofanas min 98% |
Visos gyvulių rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „L-triptofanas“, – L-triptofano ir drėgnio kiekiai, – patvirtinimo numeris. |
| 3.4.2. Technininis reagentas DL-triptofanas |
(C1H1NH)-CH1-CH(NH1)-COOH |
|
DL-triptofanas min 98% |
Visos gyvulių rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – pavadinimas „DL-triptofanas“, – DL-triptofano ir drėgnio kiekiai, – patvirtinimo numeris |
|
| 4. Amino rūgščių analogai (Analogues of amino acids) |
|
|
|
|
|
|
| 4.1. Metionino analogai (Analogues of methionine) |
4.1.1. Metionino hidroksianalogas |
CH3S(CH2)2-CH(OH)-COOH |
|
Bendros rūgštys min 85% Monomerinė rūgštis min 65% |
Visos gyvulių rūšys |
Nuorodos ant produkto pakuotės arba etiketėje: – jei tinka, pavadinimas iš 2 dalies, -monomerinė rūgštis ir bendras rūgščių kiekis, – 4.1.1 p. ir 4.1.2 p. nurodytiems produktams: – drėgnio kiekis, – gyvulių rūšys, – patvirtinimo numeris. |
| 4.1.2. Metionino hidroksianalogo kalcio druska |
[CH3-S-(CH2)2-CH(OH)-COO]2Ca |
|
monomerinė rūgštis min 83% Kalcis min 12% |