LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL KONKURSO
1995 m. kovo 17 d. Nr. 45
Vilnius
Patvirtinti „Žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitų skyrimo uždaro ir atviro konkursų laikinus nuostatus“, paskelbiant juos „Valstybės žiniose“.
Aplinkos apsaugos ministerijos
1995 03 17 įsakymo Nr. 45
priedas
ŽUVŲ SUGAVIMO, VERSLINĖS ŽŪKLĖS VIETŲ IR ĮRANKIŲ
NAUDOJIMO LIMITŲ SKYRIMO UŽDARO IR ATVIRO KONKURSŲ
LAIKINI NUOSTATAI
1. Žuvų sugavimo ir verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitų uždari ir atviri konkursai (toliau – konkursai ir limitai) vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 172 numatyta tvarka. Prireikus šie nuostatai gali būti panaudojami ir kitais būtinais atvejais.
2. Konkurse gali dalyvauti įmonės ir organizacijos, įteisinusios (įregistravusios) veiklą žuvininkystės srityje. Įmonėms ir organizacijoms, kurių darbuotojai padarė per pastaruosius penkerius metus šiurkščius žvejybos taisyklių pažeidimus, taip pat kurios neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos, neįvykdė privalomų valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių nurodymų, ankstesnių žuvų sugavimo limitų ir leidimų sąlygų, neatsiskaitė už leidimus, gali būti neleidžiama dalyvauti konkursuose. Sprendimą šiais atvejais priima Žuvų išteklių departamentas.
3. Konkursus organizuoja ir vykdo konkursų komisija. Į komisiją įeina Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento direktorius (komisijos pirmininkas), Žemės ūkio ministerijos Žuvų ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas (komisijos pirmininko pavaduotojas), Žuvų išteklių departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus viršininkas (komisijos sekretorius), Žuvų ūkio departamento vyr. specialistas žvejybai (komisijos narys). Į komisiją nariais gali būti kviečiami žuvininkystės įmonių, asociacijų, konsorciumų, kitų organizacijų atstovai.
4. Valstybinės reikšmės vandenyse pirmiausia rengiamas uždaras konkursas. Šiame konkurse turi teisę dalyvauti visos žuvininkystės įmonės, iki konkurso paskelbimo dienos turėjusios teisę žvejoti valstybinės reikšmės vandens telkiniuose, taip pat tokių įmonių asociacijos ir konsorciumai. Naujos įmonės gali būti įrašytos į uždaro konkurso dalyvių tarpą vietoje kurios nors iš ankstesnių įmonių (joms nutraukus verslinę žvejybinę veiklą ir savo teises į ją perleidus kitai įmonei, sustabdžius įmonės veiklą dėl padarytų žūklės taisyklių pažeidimų ir t. t.).
5. Konkurso komisija, gavusi įsakymą apie bendro limito konkrečiam vandens telkiniui nustatymą, per 10 dienų išsiunčia pranešimus galimiems uždaro konkurso dalyviams ir pateikia skelbimą atitinkamo miesto (rajono) spaudai arba respublikinio masto informacinio-reklaminio pobūdžio leidiniui, kuriame nurodo:
5.2. minimalią pradinę teisės naudoti limitą įsigijimo kainą, nustatytą pagal galiojančius norminius aktus;
5.3. pareiškimų dalyvauti konkurse pateikimo terminą (ne trumpesnis kaip 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos);
6. Konkurso organizavimo išlaidos padengiamos iš lėšų, surenkamų žuvų išteklių apsaugos ir atkūrimo priemonėms įgyvendinti, arba kitų Žuvų išteklių departamento disponuojamų lėšų ir savivaldybių lėšų.
7. Įmonė, norinti dalyvauti konkurse, pateikia konkurso komisijai:
7.1. pareiškimą dalyvauti konkurse, nurodant pagrindinius įmonės rekvizitus (pavadinimą, adresą, sąskaitos banke numerį), norimo gauti limito kiekį, pirmumo teises įrodančius dokumentus;
7.2. dokumentų apie įmonės veiklos verslinės žūklės srityje įteisinimą (įstatų ir veiklos registravimo pažymėjimo) kopijas;
8. Konkurso komisija registruoja konkurso dalyvius registracijos knygoje, rašydama registracijos eilės numerį ir paraiškos gavimo datą. Užklijuoti vokai su užrašu „Konkursui“ atplėšiami tik per komisijos posėdį.
9. Pirmumo teisę, esant vienodoms pasiūlytoms kainoms, turi:
9.1. įmonės, įkurtos vietinių gyventojų, gyvenančių rajone, kur yra vandens telkinys, dėl kurio skelbtas konkursas, nuolatinių nacionalinių parkų gyventojų (jeigu telkinys yra nacionaliniame parke), buvusių telkinio savininkų;
9.2. ungurių žvejybai, upeliuose – įmonė, iki konkurso skyrusi lėšų ungurių veisimui arba įžuvinusi telkinį šiomis žuvimis savo lėšomis, taip pat ežero, iš kurio išteka upelis, nuomininkas;
9.3. įmonė, tradiciškai žvejojanti šiame vandens telkinyje.
Jeigu ir atsižvelgus į pirmumo teisę limitų neužtenka patenkinti pareiškimams, siūlantiems vienodas kainas, limitas paskirstomas proporcingai sumažinus pareiškimuose nurodytus dydžius.
Jeigu to negalima padaryti, leidžiama pretendentams konkurso metu kelti kainas.
10. Jeigu uždaro konkurso metu visas limitas nepaskirstomas, taip pat kitais norminių aktų numatytais atvejais skelbiamas atviras konkursas. Jame gali dalyvauti visos įmonės, įteisinusios savo veiklą verslinės žvejybos srityje. Atviro konkurso atveju konkurso komisija pateikia skelbimą rajono (miesto) spaudoje arba respublikinio masto informaciniame-reklaminiame leidinyje, laikydamasi 5 punkte išvardintų reikalavimų. Kitos atviro konkurso organizavimo ir vykdymo sąlygos atitinka uždaro konkurso organizavimo ir vykdymo sąlygas. Jeigu norminiais aktais apribotas telkinyje žvejojančių įmonių skaičius, laisvi limitai paskirstomi neviršijant nustatyto apribojimo.
11. Jeigu dalyvauti atvirame konkurse neužsiregistravo nė vienas dalyvis, konkursas laikomas neįvykusiu. Jeigu ir atviro konkurso būdu nepavyko galutinai paskirstyti visų limitų, tolesni konkursai neberengiami. Tais metais leidžiama naudoti limitų likučius pagal konkurso komisijos sprendimus, tenkinant pateiktas paraiškas.
12. Konkurso metu komisijos pirmininkas informuoja apie įmones, kurios pateikė prašymus dalyvauti konkursuose, tačiau jų veikla žuvininkystės srityje yra sustabdyta. Po to atplėšiami vokai ir paskelbiamos siūlomos kainos įrašant jas protokole, pradedant numeraciją nuo didžiausios kainos. Papildomai apsvarstomos visos aplinkybės. Jeigu konkurse nustatytąja tvarka užsiregistravo vienas dalyvis ir atvykęs į komisijos posėdį pasirašė posėdžio protokole, tuo sutikdamas mokėti savo pasiūlytą kainą, jis ir laikomas konkurso laimėtoju. Jeigu konkurse dalyvauja daugiau dalyvių, limitas paskirstomas atsižvelgiant į siūlomą kainą. Tačiau nubalsavus daugiau kaip pusei pretendentų, konkursas gali būti organizuojamas ir aukciono tvarka, pradine kaina laikant didžiausią kainą, nuo kurios visiems dalyviams nebeužtenka limito.
13. Konkurso rezultatai įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Prie protokolo pridedama konkurso skelbimo spaudoje iškarpa ir pranešimas žuvininkystės įmonėms. Teisę susipažinti su protokolu turi kiekvienas konkurso dalyvis.
14. Konkurso rezultatus Žuvų išteklių departamentas apiformina limito skyrimo aktu, kuriame numato limito naudojimo sąlygas. Už išduodamus leidimus žvejybinė įmonė nustatyta tvarka turi mokėti konkurso metu užfiksuotą kainą. Už limito skyrimo aktą mokėti nereikia.
15. Jeigu žvejybinė įmonė, gavusi limitą, 3 mėnesius iš eilės (neskaitant žvejybos draudimo laikotarpių) jį išnaudoja mažesniu procentu negu vidutiniškai jį išnaudoja visos tame telkinyje žvejojančios organizacijos, konkurso komisijos sprendimu minėtai įmonei limitas mažinamas tokiu pat procentu, kokiu atsiliekama. Jeigu įmonė per šešis mėnesius iš viso nepradeda naudoti limito arba išnaudoja mažiau kaip 10% limito, jo skyrimas įmonei gali būti anuliuojamas. Paimta limito dalis paskirstoma tarp kitų konkurse dalyvavusių organizacijų atsižvelgiant į jų paraiškas. Jeigu tarp konkurse dalyvavusių įmonių pretendentų nėra, limitas paskiriamas bet kuriai kitai žvejybinei organizacijai.
16. Konkurso dalyviai konkurso rezultatus gali apskųsti teismui per 10 kalendorinių dienų nuo konkurso dienos, jeigu: