LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LUKNELĖS UPĖS SLĖNIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2009 m. gruodžio 31 d. Nr. D1-864
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:
2. Pavedu:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2009 m. gruodžio 31 d.
įsakymu Nr. D1-864
LUKNELĖS upės slėnio gamtotvarkos planas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Luknelės upės slėnio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.
II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, – Luknelės upės slėnis – yra Vilniaus apskrityje, Švenčionių rajono savivaldybės Labanoro seniūnijoje. Teritorija patenka į Labanoro regioninio parko teritoriją ir apima Luknelės upės hidrografinį draustinį, ekologinės ir miškų ūkio funkcinio prioriteto zonas. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 155,6 ha.
Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, yra dalis didesnės vietovės, kuri pavadinimu „Labanoro regioninis parkas“ yra įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039).
Teritorija apima Luknelės upę, aplink esančius miškus ir šlapynes.
Luknelės upės slėnyje nustatytas 1 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipas, 3 Europos Bendrijos svarbos rūšys, kurių apsaugai būtina steigti saugomas teritorijas ir kurios nurodytos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495):
3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis. Buveinė aptinkama srauniose upėse ar jų ruožuose. Luknelės upėje ši buveinė didelių plotų nesudaro, aptikti tik nedideli buveinės fragmentai, o bebrų užtvenktuose upių plotuose išlikę pavieniai buveinei būdingų rūšių augalai, kurie bendrijų ar sąžalynų beveik nesudaro;
Ovalioji geldutė (Unio crassus). Ovalioji geldutė gyvena upeliuose su greita tėkme, kur dugną sudaro žvirgždas, smėlis ir akmenys. 2004 m. tyrimų duomenimis, ovalioji geldutė buvo paplitusi visame upės ruože, rūšies populiacija įvertinta apie 60 individų. 2008 m. ovaliosios geldutės tyrimai buvo atlikti 5 teritorijos vietose. Ovalioji geldutė aptikta tik vienoje vietoje, kuri Pagrindžiamosios informacijos 1 brėžinyje pažymėta kaip didžiausia jų sankaupų vieta. Vidutiniškai aptikta 2 vnt/m². Nustatyta, kad tinkama šiai rūšiai gyventi buveinė yra apie 200 m ilgio upės atkarpoje;
Pleištinė skėtė (Ophiogomphus cecilia). Suaugę šios rūšies individai dažniausiai aptinkami atvirose, saulėtose vietose, bet pasitaiko ir miško kirtavietėse. Teritorijoje aptinkami tik pavieniai pleištinės skėtės suaugę individai. 2005 m. atliktų tyrimų duomenimis, sąlygos šiai rūšiai veistis Luknelės upėje tapo netinkamomis, veisimosi požymių teritorijoje neaptikta. Vertinama, kad upės pakrančių išvalymas ar miško aikščių iškirtimas pareikalautų daug lėšų ir šių darbų tikslingumas abejotinas;
Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens). Duomenų apie vėjalandės šilagėlės gausą teritorijoje nėra.
Ovalioji geldutė, pleištinė skėtė, vėjalandė šilagėlė taip pat yra nurodytos Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331).
3260 Upių sraunumų su kurklių bendrijomis buveinė, ovalioji geldutė, pleištinė skėtė ir vėjalandė šilagėlė patenka į gamtinių vertybių sąrašą, dėl kurių Labanoro regioninis parkas įtrauktas į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai. Tačiau, atskirai vertinant teritorijoje, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, aptinkamų vertybių būklę tik ovaliosios geldutės populiacijos tankumas atitinka buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.
Teritorijoje nustatytos 2 žinduolių rūšys, įrašytos į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2006, Nr. 66-2445): pilkasis vilkas (Canis lupus) ir bebras (Castor fiber). Vilkai nuolat gyvena didesniuose plotuose ir ši teritorija yra tik jų lankomų plotų dalis. Bebrai nuolat gausiai gyvena Luknelės upėje.
Luknelės upės slėnyje aptinkama 13 augalų rūšių, neįskaitant vėjalandės šilagėlės, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą: pūkuotoji apuokė (Trichocolea tomentella), statusis atgiris (Huperzia selago), raistinė viksva (Carex paupercula), menturlapė ežerutė (Hydrilla lithuanica), didysis plukenis (Najas marina), liekninis beržas (Betula humilis), lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica), širdinė dviguonė (Listera cordata), nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata).
Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, apima dalį paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Labanoro giria. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas Labanoro giriai suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635).
Teritorijoje nustatytos 9 saugomos paukščių rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą ir (arba) į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048), 1 priedą: jerubė (Bonasa bonasia), kurtinys (Tetrao urogallus), švygžda (Porzana porzana), pilkoji gervė (Grus grus), lututė (Aegolius funereus), lėlys (Caprimulgus europaeus), juodoji meleta (Dryocopus martius), lygutė (Lullula arborea) ir žalioji meleta (Picus viridis).
Ovaliosios geldutės populiacijos gausumui neigiamą įtaką gali turėti hidrologinio režimo pokyčiai buveinėje (plyni miško kirtimai prie upelio esančiuose miškuose, bebrų veikla, upės vagos tiesinimas, hidroelektrinių statyba). Tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas draudžia Saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902). Šiuo metu svarbiausios grėsmės yra plyni miško kirtimai šalia upės ir galimos naujos bebrų užtvankos upėje. Dėl plynų kirtimų upės slėnyje gali prasidėti dirvožemio erozija ir upės dugne pradėtų kauptis nuosėdos, sumažėtų rūšims svarbūs smėlėti upės dugno plotai. Naujų užtvankų atsiradimas sulėtintų upės tėkmę, o tai skatintų upės dugno nuosėdų kaupimąsi.
Didžioji dalis (apie 90 proc.) teritorijos žemės yra valstybės nuosavybė. Kita dalis rezervuota nuosavybės teisių atkūrimui.
III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje esančios ovaliosios geldutės, kitų saugomų rūšių populiacijų apsaugos būklę, sudarant tinkamas sąlygas joms išlikti ir plisti.
4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
4.2. informuoti teritorijos lankytojus ir žemės savininkus apie teritorijos vertybes, jų jautrumą aplinkos pokyčiams ir rekomenduojamus gamtotvarkos darbus;
IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Labanoro upės slėnio teritorijoje koordinuoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už ovaliosios geldutės palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų gamtos vertybių priežiūrą.
VĮ Švenčionėlių miškų urėdija atsakinga už Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano (toliau – Priemonių planas) 1.1 priemonės įgyvendinimą.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija atsakinga už Priemonių plano 1.2–1.3, 2.1 ir 3.1 priemonių įgyvendinimą, bendradarbiaudama su Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, kontroliuoja, kaip laikomasi nustatyto teritorijos apsaugos režimo, vykdo gamtos išteklių naudojimo kontrolę.
V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
7. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, taip pat kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA
8. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas ir patikslintas atsižvelgus į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius, įvertinus plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Tam būtina reguliari ovaliosios geldutės buveinių kokybės, dydžio ir šios rūšies individų gausos stebėsena. Jei išaiškės, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti.
9. Ovaliosios geldutės stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Preliminari stebėsenos programa pateikiama Pagrindžiamojoje informacijoje.
Už stebėsenos vykdymą atsakinga Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.
10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą ir peržiūros ataskaitos rengimą atsakinga Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino rūšies būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Parengtą Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
11. Gamtotvarkos plano peržiūra turi būti atliekama kas 3 metai, pirmą kartą peržiūrima 2013 metais.
12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių ir priemonių įgyvendinimas. Jei uždaviniai ir priemonės neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;
Luknelės upės slėnio gamtotvarkos
plano
priedas
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingos institucijos |
Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹ |
Galimos alternatyvos |
| 1. Užtikrinti Luknelės upės natūralaus hidrologinio režimo išsaugojimą |
1.1. rengiamame VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekte numatyti, kad 100 m pločio upės pakrantės juostoje negali būti projektuojami plyni miško kirtimai (2, 3 tvarkymo plotai) |
VĮ Švenčionėlių miškų urėdija |
2010 metų I ketvirtis |
I |
|
| 1.2. organizuoti naujai pastatytų bebrų užtvankų išardymą ir, jei reikia, medžių užvartų upėje pašalinimą |
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija |
2010–2019 metais žiemos sezono metu |
I |
Nepavykus susitarti su medžioklės plotų naudotojais, kreiptis į Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, kad šis duotų privalomą nurodymą medžioklės plotų naudotojams imtis priemonių bebrų daromam neigiamam poveikiui Europos Bendrijos svarbos rūšims ir buveinei sumažinti |
|
| 1.3. prireikus sudaryti sutartis su medžioklės plotų naudotojais, kad jie teritorijoje ir jos apylinkėse, laikydamiesi teisės aktais nustatytų reikalavimų, reguliariai rengtų bebrų gausos reguliavimui skirtas medžiokles |
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija |
2010–2019 metai |
I |
||
| 2. Informuoti teritorijos lankytojus ir žemės savininkus apie teritorijos vertybes, jų jautrumą aplinkos pokyčiams ir rekomenduojamus gamtotvarkos darbus |
2.1. įrengti 1–2 informacinius stendus apie teritorijos vertybes ir jų apsaugą |
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija |
2011 metai |
II |
|
| 3. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi |
3.1. sudarant kontroliuojamų objektų sąrašą ar valstybinio parko ir kontroliuoti priskirtų teritorijų kontrolės programą, numatyti, kad teritorija būtų aplankoma kontrolės tikslais atkreipiant ypatingą dėmesį, ar joje savavališkai nestatomi statiniai, nevykdomi neleistini kirtimai, melioracijos darbai, kitaip nekeičiamas hidrologinis režimas, į upę nenuleidžiami nutekamieji vandenys iš gyvenamųjų namų ir pan. |
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas |
2010–2019 metai, ne rečiau kaip du kartus per metus |
II |
|
¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios.