LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS PARAMOS ŽUVUSIŲ PASIPRIEŠINIMO 1940–1990 METŲ OKUPACIJOMS DALYVIŲ ŠEIMOMS
Į S T A T Y M A S
1998 m. spalio 6 d. Nr. VIII-871
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Valstybės parama žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms
1. Valstybės parama už žuvusius ar mirusius tardymo ar kalinimo metu 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – karius savanorius ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – laisvės kovų dalyvius teikiama jų šeimoms.
2. Žuvusiųjų tėvams (įtėviams), kitos santuokos iki kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūties nesudariusiems sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), taip pat broliams ir seserims, jeigu jie pasipriešinimo okupacijoms dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir tuo metu neturėjo abiejų tėvų (toliau – šeimos nariai), lygiomis dalimis išmokama tokio dydžio vienkartinė pašalpa:
1) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, šeimos nariams – 20 000 Lt;
2) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių, mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių, žuvusių suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, šeimos nariams – 15 000 Lt;
3. Vienkartinės pašalpos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje.
3 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyti vienkartinių pašalpų dydžiai indeksuojami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal metų infliaciją.
4 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei