LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTERIJA
ĮSAKYMAS
DĖL KVOTŲ ĮDARBINTI PILIEČIUS, KURIEMS TAIKOMOS
PAPILDOMOS UŽIMTUMO GARANTIJOS, NUSTATYMO TVARKOS
1991 m. spalio 7 d. Nr. 120
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo įsigaliojimo“ 6 punktu,
ĮSAKAU:
Patvirtinti rekomendacijas dėl kvotų įdarbinti piliečius, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos, nustatymo tvarkos (pridedama).
Priedas prie Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ministerijos 1991 m. spalio 7 d.
įsakymo Nr. 120
REKOMENDACIJOS
dėl kvotų įdarbinti piliečius, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos, nustatymo tvarkos
Šios rekomendacijos numato tvarką, kuria remiantis miesto (rajonų) valdybos, teritorinių (miestų ir rajonų) darbo biržų teikimu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Gyventojų užimtumo įstatymo 7 straipsniu, nustato piliečių, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos, įdarbinimo arba darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Įdarbinimo arba specialių darbo vietų steigimo kvota[1] – tai savivaldybės nustatytas skaičius darbo vietų, kurias darbdavys turi rezervuoti, o jei jų nėra – įsteigti, kad galėtų įdarbinti darbo biržos pasiųstus piliečius, išvardintus Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 8 straipsnyje.
2. Įdarbinimo arba darbo vietų steigimo kvota nustatoma procentais nuo bendro įmonės, įstaigos, prganizacijos sąrašinio darbuotojų skaičiaus kvotos nustatymo periodo pradžiai.
3. Kvotos nustatomos šioms piliečių grupėms:
asmenims, jaunesniems kaip 18 metų: [2]
moterims, turinčioms vaikų iki 14 metų ir vyrams, vieniems auginantiems vaikus iki tokio pat amžiaus;
asmenims, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją likę ne daugiau kaip 5 metai;
asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų; [3]
invalidams[4].
4. Miestų (rajonų) valdybos sprendimu kvotos gali būti nustatytos visoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, esančioms miestų (rajonų) valdybos teritorijoje nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, nuosavybės ir ūkininkavimo formų.
Netikslinga nustatyti kvotas smulkioms (iki 10 žmonių) įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.
5. Darbo vietose, įsteigtose ar skirtose įdarbinimui nustatytos kvotos ribose, galima taikyti nepilną darbo laiką (nepilną darbo dieną arba savaitę), darbo vietos dalinimą tarp dviejų asmenų, o taip pat suteikti galimybę darbuotojams atlikti darbą namuose ir panaudoti kitas lanksčias darbo organizavimo formas.
II. KVOTŲ NUSTATYMAS
7. Pasiūlymus dėl kvotų nustatymo, atsižvelgiant į padėtį darbo rinkoje, esamas darbo sąlygas įmonėse, įstaigose ir organizacijose, anksčiau joms nustatytų kvotų dydį ir jų vykdymą, rengia teritorinės (miestų, rajonų) darbo biržos.
8. Pasiūlymai dėl kvotų nustatymo apsvarstomi trišalėse komisijose prie teritorinių (miestų, rajonų) darbo biržų.
9. Miestų (rajonų) valdybos, atsižvelgdamos į teritorinių (miestų, rajonų) darbo biržų ir trišalių komisijų pasiūlymus, gali nustatyti įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms skirtingą kvotos dydį vienai ar atskiroms socialiai pažeidžiamoms piliečių grupėms, teikiant pirmenybę invalidams.
10. Kvotos, kaip taisyklė, nustatomos nuo kalendorinių metų pradžios ir galioja iki jų pabaigos. Priklausomai nuo pasikeitusios situacijos darbo rinkoje, kvotos gali būti nustatomos nuo bet kurio metų mėnesio pradžios iki kalendorinių metų pabaigos.
11. Apie kvotų nustatymą specialioms naujoms darbo vietoms įrengti darbdaviams turi būti pranešta prieš tris mėnesius, o nereikalaujančioms papildomų išlaidų – prieš 30 kalendorinių dienų.
12. Teritorinės (miestų, rajonų) darbo biržos vykdo darbdaviams nustatytų kvotų apskaitą ir jų kontrolę, siunčia šių Rekomendacijų 3 punkte nurodytas piliečių grupes įdarbinti į kvotomis nustatytas darbo vietas.
13. Teritorinės (miestų, rajonų) darbo biržos gali padengti darbdaviams naujų darbo vietų steigimo minėtoms piliečių grupėms papildomas išlaidas: iki 12 mėnesių tos įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienai darbo vietai.
III. DARBDAVIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
15. Darbdaviai, kuriems nustatytos kvotos, privalo įstatymų nustatyta tvarka įdarbinti pagal teritorinių (miestų, rajonų) darbo biržų siuntimus piliečius, nurodytus šių Rekomendacijų 3 punkte, nustatytų kvotų ribose.
16. Darbdaviai negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva su piliečiais, nurodytais šių Rekomendacijų 3 punkte ir įdarbintais pagal teritorinių (miestų, rajonų) darbo biržų siuntimus, jei nėra jų kaltės ir bendras jų skaičius tarp dirbančių yra mažesnis už savivaldybių nustatytą įdarbinimo ar papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotą.
17. Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų skaičiaus mažinimo atveju darbdavys gali sumažinti kvotos nustatytą darbo vietų, o taip pat priimtų į kvotomis nustatytas darbo vietas darbuotojų skaičių, tik miestų (rajonų) valdyboms sutikus.
18. Darbdaviai, nevykdantys darbo vietų steigimo kvotų, arba neįdarbinę į kvotomis nustatytas darbo vietas teritorinių (miestų, rajonų) darbo biržų pasiųstus piliečius, kiekvienu atveju dviejų savaičių laikotarpyje privalo sumokėti į Užimtumo fondą tos įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio 12 mėnesių dydžio papildomas įmokas.
19. Tuo atveju, kada kvota nustatyta mažesniam kaip metų laikotarpiui, papildomos įmokos apskaičiuojamos proporcingai nustatytam mėnesių skaičiui.
20. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 334, baudos už kvotų nevykdymą Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ministerijos ir jos teritorinių (miestų, rajonų) darbo biržų sprendimu, išieškomos iš darbdavių į užimtumo fondą neginčo tvarka.
21. Asmenys, kurie tapo invalidais dėl suluošinimo darbe arba profesinės ligos ir ryšium su tuo buvo atleisti, pagal MDE komisijos išvadą turi būti įdarbinti toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kurioje susižalojo ar susirgo profesine liga, jai nustatytos kvotos sąskaita, jei dėl to kreipėsi per metus nuo atleidimo dienos.
[1] Toliau – kvotos.
[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 326 prie šios jaunimo grupės priskiriami ir našlaičiai, baigę atitinkamas mokymo įstaigas
[3] Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos 1991 m. gegužės 8 d. išaiškinimo Nr. 2(2) 9 punktą prie šios piliečių grupės prilyginami asmenys, grįžę iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų (gydymo ir darbo profilaktoriumų).
[4] Speciali invalidui įrengta darbo vieta – tai papildomos techninės įrangos – konvejerio, specialios darbo kėdės, darbo saugumą užtikrinančių priemonių, kompiuterio ir kitos technikos, kompensuojančios sunkius fizinius defektus įrengimas arba darbo vieta, reikalaujanti kito žmogaus pagalbos.