LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMAS

DĖL BENDRADARBIAVIMO TARPVALSTYBINIŲ VANDENŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS SRITYJE

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lenkijos Respublikos Vyriausybė, toliau – Susitariančiosios Šalys,

vadovaudamosios:

– 1994 m. balandžio 26 d. Vilniuje pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties nuostatomis,

– Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos, priimtos 1992 m. kovo 17 d. Helsinkyje, nuostatomis,

suvokdamos, kad tarpvalstybinių vandenų naudojimui ir apsaugai reikalingas glaudus bendradarbiavimas,

pasiryžusios užkirsti kelią tarpvalstybinių vandenų ekosistemos degradacijai ir pripažindamos, jog būtina gerinti jos būklę,

įsitikinusios, kad glaudus bendradarbiavimas tarpvalstybinių vandenų naudojimo ir apsaugos srityje prisideda prie gerų kaimyninių santykių stiprinimo,

įgyvendindamos Europos Sąjungos direktyvų nuostatas,

susitarė:

1 straipsnis

Susitarimo objektas

Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja tarpvalstybinių vandenų ir su jais susijusių baseinų naudojimo ir apsaugos srityje ūkiniais, moksliniais, techniniais ir organizaciniais aspektais, koordinuoja veiklą, turinčią įtaką tarpvalstybiniams vandenims, o taip pat bendrai planuoja priemones tarpvalstybinių vandenų apsaugai.

2 straipsnis

Tarpvalstybiniai vandenys

Šiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės Susitarime dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinių vandenų naudojimo ir apsaugos srityje (toliau – Susitarimas) vartojama sąvoka „tarpvalstybiniai vandenys“ reiškia: paviršinius ir požeminius vandenis, kuriuos kerta arba per kuriuos eina Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos linija.

3 straipsnis

Bendrieji principai

1. Susitariančiosios Šalys saugo ir naudoja tarpvalstybinius vandenis tokiu būdu, kad nebūtų pabloginta jų būklė bei nebūtų pažeistos kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teisės bei interesai. Taip pat Susitariančiosios Šalys siekia geros tarpvalstybinių vandenų būklės.

2. Susitariančiosios Šalys šio Susitarimo tikslams pasiekti įsipareigoja:

1) nustatyti bendrus tarpvalstybinių vandenų būklės ir antropogeninės veiklos poveikio šiems vandenims vertinimo principus ir kriterijus;

2) naudoti objektus ir įrenginius, esančius tarpvalstybiniuose vandenyse, tokiu būdu, kad nekiltų pavojus arba nebūtų padaryta žala nei vienos iš Susitariančiųjų Šalių valstybių teritorijoje;

3) nustatyta tvarka vykdyti tarpvalstybinių vandenų monitoringą ir taršos šaltinių kontrolę, taip pat reikiamus mokslinius tyrimus;

4) susitarti dėl tarpvalstybinių vandenų apsaugos bendrų tikslų;

5) derinti priemonių, skirtų tarpvalstybinių vandenų apsaugos tikslams pasiekti, programas;

6) rengti bendrus tarpvalstybinių vandenų baseinų valdymo planus;

7) keistis reikalinga informacija.

4 straipsnis

Tarpvalstybinių vandenų apsauga nuo užteršimo

1. Atitinkamos Susitariančiųjų Šalių valstybių institucijos ir ūkio subjektai imasi būtinų ir rezultatyvių priemonių, siekdami mažinti tarpvalstybinių vandenų teršimą ir pasiekti šių vandenų apsaugos bendrus tikslus.

2. Atitinkamos Susitariančiųjų Šalių valstybių institucijos sistemingai tiria tarpvalstybinių vandenų būklę ir kontroliuoja taršos šaltinius bei kartu įvertina tarpvalstybinių vandenų būklę.

3. Atitinkamos Susitariančiųjų Šalių valstybių institucijos bendradarbiauja, siekdamos išvengti tarpvalstybinių vandenų teršimo abipus valstybės sienos bei pašalinti jo šaltinius, priežastis ir padarinius.

4. Tuo atveju, jeigu Susitariančiųjų Šalių atsakingos valstybių institucijos nustatys tarpvalstybinių vandenų teršimą ar jo pavojų, jos nedelsdamos apie tai informuos atitinkamas kitos Susitariančiosios Šalies valstybės institucijas ir imsis veiksmingų priemonių, siekdamos pašalinti teršimo šaltinius, priežastis, taip pat apriboti šio teršimo padarinius.

5 straipsnis

Atsakomybė už žalą

1. Kaltininkas, sukėlęs tarpvalstybinių vandenų užteršimą arba kitokį neigiamą poveikį tarpvalstybiniams vandenims, atsako už visą padarytą žalą.

2. Šiam Susitarimui įsigaliojus, Susitariančiosios Šalys per dvejus metus suderina atsakomybės už padarytą žalą taikymo principus, žalos įvertinimo tvarką ir atlyginimo būdus.

6 straipsnis

„Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių vandenų komisija“

1. Šio Susitarimo nuostatoms įgyvendinti sudaroma Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių vandenų komisija (toliau – Komisija).

2. Komisijos sudarymo ir darbo tvarka bei jos įgaliojimai detaliai išdėstyti Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių vandenų komisijos nuostatuose, pateiktuose šio Susitarimo priede, kuris yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

7 straipsnis

Poveikio aplinkai vertinimas

1. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio tarpvalstybiniams vandenims vertinimas atliekamas vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis, reglamentuojančiomis poveikio aplinkai vertinimą tarpvalstybiniame kontekste ir taikomomis abiems Susitariančiosioms Šalims.

2. Per dvejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Komisija suderins poveikio tarpvalstybiniams vandenims vertinimo metodus ir kriterijus.

8 straipsnis

Keitimasis informacija ir duomenimis

1. Susitariančiosios Šalys teikia viena kitai informaciją ir duomenis apie tarpvalstybinių vandenų būklę ir antropogeninės veiklos poveikį bei kitą šioje srityje reikalingą informaciją.

2. Susitariančiosios Šalys iš anksto teikia informaciją viena kitai apie ketinimus, planus, priemones ir veiksmus, galinčius turėti poveikį tarpvalstybiniams vandenims kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje.

3. Keitimosi informacija ir duomenimis tvarką nustato Komisija.

9 straipsnis

Apsauga nuo potvynių ir sausros padarinių

1. Susitariančiosios Šalys imasi prevencinių ir kitų būtinų veiksmų mažinant potvynių ir sausrų padarinius.

2. Bendradarbiavimo ir pagalbos tvarką potvynių ir sausrų atvejais nustato Komisija.

10 straipsnis

Veikla tarpvalstybiniuose vandenyse

Veiklos ir priemonių, galinčių turėti poveikį tarpvalstybiniams vandenims kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje, projektai turi būti suderinti Komisijos nustatyta tvarka.

11 straipsnis

Valstybės sienos kirtimas

Valstybės sienos kirtimo sąlygas asmenims, kurie vykdo darbus arba kitas užduotis, susijusias su šio Susitarimo įgyvendinimu, reglamentuoja kitos sutartys.

12 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo arba vykdymo sprendžia Komisija.

2. Tuo atveju, kai 1 dalyje nustatyta tvarka susitarimo nepasiekiama, ginčą sprendžia_ Susitariančiosios Šalys diplomatiniais kanalais.

13 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šis Susitarimas įsigalioja nuo tos dienos, kai gaunama paskutinė nota, patvirtinanti, kad Susitariančiosios Šalys atliko visas valstybės vidaus procedūras, reikalingas šiam Susitarimui įsigalioti.

2. Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikui. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali nutraukti šį Susitarimą, apie tai pranešdama raštu diplomatiniais kanalais. Susitarimas netenka galios praėjus trims mėnesiams po to, kai kita Susitariančioji Šalis gauna notą dėl šio Susitarimo nutraukimo.

3. Pradėtos įgyvendinti priemonės ir dėl jų prisiimti įsipareigojimai vykdomi tol, kol jie baigiami, remiantis šio Susitarimo nuostatomis.

PASIRAŠYTAS Beloveže 2005 m. birželio 7 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir lenkų kalbomis, abu tekstai turi vienodą galią.

LIETUVOS RESPUBLIKOS	LENKIJOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS VARDU	VYRIAUSYBĖS VARDU

______________

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMO

DĖL BENDRADARBIAVIMO TARPVALSTYBINIŲ VANDENŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS SRITYJE PRIEDAS

LIETUVOS IR LENKIJOS TARPVALSTYBINIŲ VANDENŲ KOMISIJOS

NUOSTATAI

1 straipsnis

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių vandenų komisijos veiklos sritis

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių vandenų komisijos (toliau – Komisijos) veiklos sritis – koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės Susitarimo dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinių vandenų naudojimo ir apsaugos srityje (toliau – Susitarimas) nuostatų įgyvendinimą, o ypač:

1) koordinuoti šį Susitarimą įgyvendinančių institucijų veiksmus bei vertinti tų veiksmų rezultatus;

2) parengti bendrą tarpvalstybinių vandenų būklės vertinimo metodiką;

3) nustatyti bendrus tarpvalstybinių vandenų apsaugos tikslus;

4) derinti priemonių, skirtų tarpvalstybinių vandenų apsaugos tikslams pasiekti, programas ir tvirtinti jų įgyvendinimo planus;

5) nustatyti informacijos ir duomenų, reikalingų Susitarimui įgyvendinti, rinkimo ir keitimosi tvarką;

6) spręsti ginčus, susijusius su tarpvalstybinių vandenų naudojimu ir apsauga;

7) nustatyti bendradarbiavimo potvynių, sausrų, tarpvalstybinių vandenų ekstremalios taršos prevencijos srityje tvarką.

2 straipsnis

Komisijos sudėtis

1. Komisiją sudaro Komisijos pirmininkai ir nariai.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis skiria savo Komisijos dalies pirmininką ir narius, Komisija sudaroma pariteto pagrindais.

3. Komisija į savo posėdžius gali kviesti ekspertus.

4. Komisija gali steigti darbo grupes. Šių grupių veiklos užduotis ir nuostatus tvirtina Komisija.

5. Komisija patvirtina savo darbo reglamentą.

3 straipsnis

Komisijos darbo principai

1. Siekdami įgyvendinti šio Susitarimo nuostatas, Komisijos pirmininkai šaukia Komisijos posėdžius. Komisijos eiliniai posėdžiai vyksta mažiausiai vieną kartą per metus. Vieno iš Komisijos pirmininkų prašymu gali būti šaukiamas neeilinis posėdis.

2. Komisijos posėdžiai, jeigu nebus susitarta kitaip, vyksta pakaitomis Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lenkijos Respublikos teritorijoje.

3. Komisijos posėdį šaukia ir jam pirmininkauja tos Susitariančiosios Šalies Komisijos pirmininkas, kurio valstybės teritorijoje turi vykti posėdis.

4. Komisijos neeiliniai posėdžiai vyksta suderintu laiku ir tos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje, kurios Komisijos pirmininko prašymu jis šaukiamas.

5. Prireikus, Komisijos pirmininkai gali susitikti tarp Komisijos posėdžių einamiesiems reikalams aptarti. Apie tų susitikimų rezultatus jie informuoja Komisiją artimiausiame jos posėdyje.

6. Komisijos posėdžio darbotvarkę Komisijos pirmininkai suderina iš anksto.

7. Komisijos darbo kalbos – lietuvių kalba ir lenkų kalba.

8. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolas rašomas dviem egzemplioriais, abu lietuvių ir lenkų kalbomis, abu tekstai turi vienodą teisinę galią. Protokolą pasirašo abu Komisijos pirmininkai.

4 straipsnis

Komisijos veiklos išlaidos

1. Susitariančiosios Šalys apmoka Komisijos posėdžiuose, Komisijos pirmininkų susitikimuose arba darbo grupių ir ekspertų pasitarimuose dalyvaujančių savo delegacijų išlaidas.

2. Komisijos pavedimu vykdomų darbų išlaidas Susitariančiosios Šalys nustatyta tvarka apmoka pagal Komisijos suderintus principus ir proporcijas.

5 straipsnis

Komisijos protokolo tvirtinimas

Komisijos posėdžių protokolai įsigalioja, kai jie patvirtinami pagal abiejų Susitariančiųjų Šalių valstybių teisę. Jų įsigaliojimo data laikoma vėlesnio pranešimo apie patvirtinimą gavimo diena.

______________