LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 85-2007 „LIETUVOS ŽUVŲ INDEKSO APSKAIČIAVIMO METODIKA“ PATVIRTINIMO
2007 m. balandžio 4 d. Nr. D1-197
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2004, Nr. 60-2121) 6 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) nuostatomis,
tvirtinu Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. D1-197
LAND 85-2007. LIETUVOS ŽUVŲ INDEKSO APSKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) nustato Lietuvos žuvų indekso (toliau – LŽI) apskaičiavimo tvarką.
II. NUORODOS
3. Ši Metodika parengta vadovaujantis šiais teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);
3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo, Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašo ir Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti parašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 69-2481);
3.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 92-4179).
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Lietuvos žuvų indeksas – rodiklis, parodantis upių ekologinę būklę pagal žuvų bendrijų struktūros ir sudėties pokyčius žmogaus veiklos poveikyje.
5. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 3 straipsnyje apibrėžtas sąvokas.
IV. LIETUVOS ŽUVŲ INDEKSO APSKAIČIAVIMAS
6. Lietuvos žuvų indeksas (toliau – LŽI) apskaičiuojamas pagal įvairias žuvų ekologines grupes atspindinčių rodiklių verčių, kurios kinta priklausomai nuo antropogeninio poveikio rūšies ir jo stiprumo, santykį su etaloninėmis vertėmis pagal šią formulę:
LŽI = (NR1 + NR2 +... + NRn) / n,
čia:
NR1.... NRn – įvairias žuvų ekologines grupes atspindinčių rodiklių verčių santykis su jų etaloninėmis vertėmis;
n – įvairias žuvų ekologines grupes atspindinčių rodiklių skaičius.
7. Įvairias žuvų ekologines grupes atspindintys rodikliai (toliau – Rodikliai), pagal kurių vertes apskaičiuojamas LŽI, yra šie:
8. Siekiant nustatyti šios Metodikos 7.1–7.8 punktuose nurodytų Rodiklių vertes (R), reikia priskirti tyrimo vietoje identifikuotas žuvų rūšis atitinkamoms ekologinėms grupėms pagal 1 lentelėje pateiktą informaciją ir įvertinti atitinkamos ekologinės grupės individų santykinį gausumą (procentais nuo visų sugautų individų skaičiaus), absoliutų ar santykinį rūšių skaičių (procentais nuo visų aptiktų rūšių skaičiaus).
1 lentelė. Lietuvos gėlavandenių ir praeivių žuvų bei nėgių (išskyrus nevietines rūšis ir išimtinai ežeruose gyvenančias rūšis) suskirstymas į ekologines grupes.
Rūšis |
Ekologinės grupės pagal: |
|||||
Bendrą atsparumą |
Mitybą (pagal objektą) |
Mitybą (pagal vietą) |
Buveinę |
Neršto substratą |
Migracinę elgseną |
|
Aukšlė paprastoji |
TOLE |
OMNI |
|
EURY |
|
|
Aukšlė srovinė |
NTOLE |
INSV |
W |
RH |
LITH |
|
Dyglė devynspyglė |
TOLE |
OMNI |
W |
LI |
|
|
Dyglė trispyglė |
TOLE |
OMNI |
W |
EURY |
|
|
Ešerys |
TOLE |
|
W |
EURY |
|
|
Gružlys |
|
|
B |
RH |
|
|
Karosas paprastasis |
TOLE |
OMNI |
B |
LI |
PHYT |
|
Karosas sidabrinis |
TOLE |
OMNI |
B |
EURY |
PHYT |
|
Karšis |
TOLE |
OMNI |
B |
EURY |
|
POTAD |
Kartuolė |
NTOLE |
|
W |
EURY |
|
|
Kiršlys |
NTOLE |
INSV |
W |
RH |
LITH |
POTAD |
Kirtiklis auksaspalvis |
|
OMNI |
B |
EURY |
PHYT |
|
Kirtiklis paprastasis |
|
|
B |
EURY |
PHYT |
|
Kūjagalvis |
NTOLE |
INSV |
B |
RH |
LITH |
|
Kuoja |
TOLE |
OMNI |
W |
EURY |
|
|
Lašiša |
NTOLE |
INSV |
W |
RH |
LITH |
LONG |
Lydeka |
|
PISC |
W |
EURY |
PHYT |
|
Lynas |
TOLE |
OMNI |
B |
LI |
PHYT |
|
Meknė |
|
OMNI |
W |
RH |
|
POTAD |
Nėgė jūrinė |
NTOLE |
|
B |
RH |
LITH |
LONG |
Nėgė mažoji |
NTOLE |
|
B |
RH |
LITH |
POTAD |
Nėgė upinė |
NTOLE |
|
B |
RH |
LITH |
LONG |
Ožka |
|
OMNI |
W |
EURY |
|
POTAD |
Perpelė |
|
|
W |
RH |
|
LONG |
Plakis |
TOLE |
OMNI |
B |
EURY |
|
|
Plekšnė |
|
|
B |
LI |
|
|
Pūgžlys |
|
|
B |
EURY |
|
|
Rainė |
|
|
W |
RH |
LITH |
|
Raudė |
|
OMNI |
W |
LI |
PHYT |
|
Salatis |
|
PISC |
W |
EURY |
LITH |
POTAD |
Saulažuvė |
|
OMNI |
W |
LI |
PHYT |
|
Skersnukis |
|
|
B |
RH |
LITH |
POTAD |
Starkis |
|
PISC |
W |
EURY |
|
|
Stinta |
|
PISC |
W |
EURY |
|
|
Strepetys |
|
OMNI |
W |
RH |
LITH |
|
Šamas |
|
PISC |
B |
EURY |
PHYT |
|
Šapalas |
|
OMNI |
W |
RH |
LITH |
POTAD |
Šlakys |
NTOLE |
INSV |
W |
RH |
LITH |
LONG |
Šlyžys |
|
|
B |
RH |
LITH |
|
Ungurys |
TOLE |
|
B |
EURY |
|
LONG |
Upėtakis |
NTOLE |
INSV |
W |
RH |
LITH |
|
Ūsorius |
|
|
B |
RH |
LITH |
POTAD |
Vėgėlė |
|
PISC |
B |
EURY |
LITH |
POTAD |
Vijūnas |
|
|
B |
LI |
PHYT |
|
Žiobris |
|
|
B |
RH |
LITH |
POTAD |
* – paryškintu šriftu pažymėtos jautriausios, o pasvirusiu – atspariausios rūšys
čia:
NTOLE – ypač jautrios žuvys;
TOLE – nejautrios žuvys;
OMNI – visaėdės žuvys;
INSV – žuvys, mintančios vabzdžiais ir dugno bestuburiais;
PISC – žuvys, mintančios kitomis žuvimis;
W – žuvys, plaukiojančios vandens stulpo viduryje;
B – dugninės žuvys;
EURY – euritopinės žuvys, gyvenančios tiek tekančiame, tiek ir stovinčiame vandenyje;
RH – reofilinės (upinės) žuvys, gyvenančios tik tekančiame vandenyje;
LI – limnofilinės (ežerinės) žuvys, gyvenančios tik stovinčiame vandenyje;
PHYT – neršiančios ant augalų žuvys;
LITH – neršiančios ant akmenų ir žvirgždo žuvys;
POTAD – potadrominės žuvys, migruojančios upės baseino ribose;
LONG – dideliais atstumais (upė–jūra) migruojančios žuvys.
9. Skaičiuojant LŽI skirtingiems upių tipams, yra naudojami visi šios Metodikos 7 punkte nurodyti Rodikliai, išskyrus šios Metodikos 10 punkte nurodytus atvejus.
10. Skaičiuojant LŽI I upių tipui, nenaudojami šios Metodikos 7.5 ir 7.8 punktuose nurodyti Rodikliai, o II ir IV upių tipams – šios Metodikos 7.4 punkte nurodyti Rodikliai.
11. Žuvų ekologines grupes atspindinčių rodiklių verčių santykis su jų etaloninėmis vertėmis (NR) apskaičiuojamas dviem būdais:
11.1. šios Metodikos 7.6–7.8 punktuose nurodytų Rodiklių, kurių vertės didėjant žmogaus poveikiui mažėja, NR apskaičiuojamas pagal formulę:
NR = R / RC,
čia:
R – atitinkamoje tyrimo vietoje nustatyta rodiklio vertė;
RC – atitinkama tipui nustatyta etaloninė rodiklio vertė, nurodyta 2 lentelėje;
11.2. šios Metodikos 7.1–7.5 punktuose nurodytų Rodiklių, kurių vertės didėjant žmogaus poveikiui didėja, NR apskaičiuojamas pagal formulę:
NR = (R – 100) / (RC – 100),
čia:
R – atitinkamoje tyrimo vietoje nustatyta rodiklio vertė;
RC – atitinkama tipui nustatyta etaloninė rodiklio vertė, nurodyta 2 lentelėje.
2 lentelė. Žuvų ekologines grupes atspindinčių rodiklių etaloninės vertės skirtingų tipų upėse.
Rodikliai |
||||||||
Upės tipas |
INTOL, n % |
LITH, n % |
LITH, sp % |
INTOL sp |
RH, n % |
TOLE, n % |
OMNI, n % |
TOLE, sp % |
1 |
61 |
96 |
83 |
3 |
– |
1 |
3 |
– |
2 |
22 |
52 |
41 |
– |
58 |
33 |
37 |
18 |
3 |
45 |
93 |
72 |
5 |
95 |
2 |
4 |
14 |
4 |
18 |
33 |
39 |
– |
46 |
37 |
53 |
18 |
5 |
27 |
65 |
52 |
5 |
83 |
23 |
38 |
14 |
6 |
18 |
33 |
39 |
– |
46 |
37 |
53 |
18 |
7 |
27 |
65 |
52 |
5 |
83 |
23 |
38 |
14 |