LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR GRUZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

SUSITARIMAS

DĖL BENDRADARBIAVIMO KOVOJANT SU MUITINĖS ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMAIS

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Gruzijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis,

pripažindamos, kad muitinės įstatymų pažeidimai daro žalą jų valstybių ekonominiams, mokestiniams ir socialiniams interesams bei teisėtiems prekybiniams interesams;

atsižvelgdamos į tai, kad neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta kelia pavojų piliečių ir visuomenės sveikatai;

atsižvelgdamos į tikslaus muitų, rinkliavų ir kitų mokesčių, renkamų įvežant, išvežant prekes, apskaičiavimo svarbą, taip pat tikslų draudimų, apribojimų ir kontrolės sąlygų laikymąsi;

būdamos įsitikinusios, kad pastangos siekiant užkirsti kelią muitinės įstatymų pažeidimams ir užtikrinant teisingą muitų, rinkliavų ir kitų mokesčių surinkimą bus efektyvesnės bendradarbiaujant jų muitinės administracijoms;

atsižvelgdamos į 1961 m. Vieningos JTO narkotinių priemonių konvencijos, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos ir 1988 m. Kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta konvencijos nuostatas, parengtas globojant Jungtinių Tautų Organizacijai,

susitarė:

 

1 straipsnis

 

APIBRĖŽIMAI

 

Šiame Susitarime:

1) „muitinės įstatymai“ – įstatymų ir teises aktų nuostatos, reglamentuojančios prekių įvežimo, išvežimo bei tranzito ir muitų, rinkliavų bei kitų mokesčių, renkamų muitinės administracijų, arba draudimų, apribojimų ir kontrolės priemones;

2) „pažeidimas“ – kiekvienas muitines įstatymų pažeidimas, taip pat kiekvienas kėsinimasis pažeisti šiuos įstatymus;

3) „muitinės administracija“ – Lietuvos Respublikoje – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Gruzijos Respublikoje – Muitinės departamentas;

4) „kontroliuojamas pristatymas“ – metodas, kurį taikant leidžiama neteisėtas arba įtariamas narkotinių priemonių, psichotropinių medžiagų arba jas pakeičiančių medžiagų siuntas išvežti iš Šalių teritorijų, pervežti per jas tranzitu arba į jas įvežti, Šalių kompetentingoms valstybinėms institucijoms žinant ir prižiūrint, siekiant nustatyti asmenis, susijusius su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta;

5) „muitinio įforminimo ženklai“ – plombos, spaudų atspaudai dedami ant transporto priemonių ir krovinių.

 

2 straipsnis

 

SUSITARIMO TAIKYMO SRITIS

 

1. Šalys, remdamosi šio Susitarimo sąlygomis, per jų muitinių administracijas bendradarbiauja ir teikia viena kitai pagalbą:

a) siekdamos palengvinti ir pagreitinti prekių judėjimą;

b) siekdamos užtikrinti tinkamą muitinės įstatymų laikymąsi;

c) siekdamos užkirsti kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdyti pažeidimų tyrimą ir jų pašalinimą.

2. Šiuo Susitarimu numatyta pagalba teikiama remiantis prašymą gavusios Šalies teritorijoje galiojančiais įstatymais ir teisės aktais ir pagal prašymą gavusios muitinės administracijos kompetenciją ir galimybes. Muitinės administracijos prireikus gali prašyti kitų kompetentingų institucijų paramos, remdamosi įstatymais ir kitais teisės aktais, galiojančiais prašymą gavusios Šalies teritorijoje.

3. Šis Susitarimas nenumato muitų, rinkliavų ir kitų mokesčių grąžinimo.

 

3 straipsnis

 

MUITINĖS FORMALUMŲ SUPAPRASTINIMAS

 

1. Susitarusios muitinės administracijos imasi priemonių muitinės formalumams supaprastinti, kad būtų palengvintas ir pagreitintas prekių judėjimas tarp abiejų valstybių teritorijų.

2. Muitinės administracijos, kaip įprasta, pripažins viena kitos muitinio įforminimo ženklus. Muitinės administracijos gali, jei to reikalauja muitinis tikrinimas, panaikinti buvusius muitinio įforminimo ženklus ir naudoti arba papildyti savo muitinio įforminimo ženklus.

3. Muitinės administracijos pasikeis muitinės dokumentų ir muitinio įforminimo ženklų, paminėtų šio straipsnio 2 punkte, pavyzdžiais, taip pat sąrašais prekių, kurių įvežimas, išvežimas ar gabenimas tranzitu per jų valstybių teritoriją yra ribojamas ar draudžiamas.

4. Prekės ir transporto priemonės, vykstančios tranzitu, paprastai tikrinamos muitinėje tik išoriškai, nebent dėl viešosios tvarkos, saugumo, moralės ir sveikatos apsaugos arba kontroliuojant strateginių ir turinčių ypatingą reikšmę prekių eksportą, saugant aplinką, kultūrinį paveldą, intelektualinę nuosavybę ar dėl kitų svarbių priežasčių iškyla būtinybė atlikti pilnutinį ar dalinį muitinį tikrinimą.

5. Muitinės administracijos pagal abipusį susitarimą, gali pripažinti naudojamus muitinės dokumentų blankus lietuvių arba gruzinų kalbomis.

 

4 straipsnis

 

BENDRADARBIAVIMO IR TARPUSAVIO PAGALBOS FORMOS

 

1. Muitinės administracijos, savo iniciatyva arba gavusios prašymą, pateikia visą reikiamą informaciją pagal šio Susitarimo 7, 8 ir 9 straipsnius.

2. Muitinės administracijos:

a) keičiasi savo veiklos patirtimi ir informacija apie naujas priemones ir metodus, susijusius su muitinės įstatymų pažeidimais;

b) informuoja viena kitą apie savo muitinės įstatymus ir atitinkamus jų pakeitimus, taip pat apie taikomas technines kontrolės priemones ir jų naudojimo metodus bei svarsto kitus abipusį susidomėjimą keliančius klausimus.

 

5 straipsnis

 

ASMENŲ, PREKIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ PRIEŽIŪRA

 

Vienos Šalies muitinės administracija, savo iniciatyva arba gavusi kitos Šalies muitinės administracijos prašymą, ypač prižiūrės:

a) judėjimą, ypač įvažiavimą į Šalies teritoriją ir išvažiavimą iš jos asmenų, apie kuriuos yra žinoma, kad jie pažeidė kitos Šalies teritorijoje galiojančius muitinės įstatymus ar įtariami juos pažeidę;

b) prekių arba mokėjimo priemonių judėjimą, apie kurį vienos Šalies muitinės administracija yra pranešusi kitos Šalies muitinės administracijai kaip apie susijusį su neteisėta apyvarta tos Šalies teritorijoje;

c) visas transporto priemones, apie kurias žinoma, kad jos yra naudojamos pažeidžiant kitos Šalies muitinės įstatymus arba tuo įtariama;

d) vietas, naudojamas saugoti prekėms, kurios gali būti stambiu mastu neteisėtai išvežtos į kitos Šalies teritoriją.

 

6 straipsnis

 

KONTROLIUOJAMAS PRISTATYMAS

 

1. Jeigu tai neprieštarauja Šalių nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindiniams principams, muitinės administracijos gali, remdamosi tarpusavyje suderintais susitarimais, naudoti kontroliuojamo pristatymo metodą tarptautiniu lygiu, siekdamos išsiaiškinti asmenis, susijusiu narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų neteisėta apyvarta.

2. Neteisėtos siuntos, kurių pristatymas kontroliuojamas pagal muitinės administracijų susitarimus, gali būti sulaikytos arba leidžiamos gabenti toliau, išėmus arba neišėmus iš jų narkotines priemones ar psichotropines medžiagas, taip pat visai ar tik iš dalies jas pakeitus.

3. Kiekvienu konkrečiu atveju priimami atskiri sprendimai dėl kontroliuojamo pristatymo metodo panaudojimo. Juo galima pasinaudoti, jei reikia, atsižvelgiant į tarpusavyje suderintus muitinės administracijų finansinius susitarimus bei savitarpio supratimą.

 

7 straipsnis

 

KOVA SU NETEISĖTA PREKIŲ APYVARTA

 

Muitinės administracijos, savo iniciatyva ar gavusios prašymą, nedelsdamos pateikia visą reikalingą informaciją apie nustatytus veiksmus, pažeidžiančius arba galinčius pažeisti muitinės įstatymus ir kitus teisės aktus, galiojančius vienos Šalies teritorijoje ir reglamentuojančius:

a) ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų ir sprogstamųjų užtaisų gabenimą;

b) daiktų, turinčių svarbią istorinę, meninę, kultūrinę ar archeologinę vertę vienai iš Šalių, gabenimą;

c) nuodingųjų medžiagų bei medžiagų, keliančių pavojų gamtai ir žmonių sveikatai, pervežimą;

d) prekių, turinčių ypač svarbią reikšmę, ir strateginių prekių, įtrauktų į sąrašus prekių, kurioms taikomi netarifiniai apribojimai, pervežimą. Šalių muitinės administracijos keisis tokių prekių sąrašais;

e) gabenimą kitų prekių, kurios kelia pakankamą įtarimą, kad jos neteisėtai, dideliais kiekiais bus įvežtos į kitos Šalies teritoriją.

 

8 straipsnis

 

INFORMACIJOS SUTEIKIMAS

 

1. Šalių muitinės administracijos, savo iniciatyva arba gavusios prašymą, pateiks visą informaciją, galinčią būti naudinga užtikrinant teisingą:

a) muitų bei kitų importo ir eksporto mokesčių surinkimą ir ypač informaciją, galinčią būti naudinga nustatant prekių muitinę vertę ir jų tarifinę klasifikaciją;

b) įvežimo, išvežimo ir tranzito draudimų bei apribojimų arba atleidimo nuo muitų, mokesčių ir kitų rinkliavų taikymą;

c) nacionalinių prekių kilmės nustatymo taisyklių taikymą, jeigu tai nenustatyta kituose susitarimuose, pasirašytuose vienos ar abiejų Šalių.

2. Jei prašymą gavusi muitinės administracija neturi pageidaujamos informacijos, ji imsis priemonių šiai informacijai gauti, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, galiojančiais prašymą gavusios Šalies teritorijoje.

3. Muitinės administracija, gavusi kitos muitinės administracijos prašymą, pateiks informaciją:

a) ar prekės, įvežtos į prašymą pateikusios Šalies teritoriją, buvo teisėtai išvežtos iš kitos Šalies;

b) ar prekes, išvežtos iš prašymą pateikusios Šalies teritorijos, buvo teisėtai įvežtos į kitos Šalies teritoriją ir kokia muitinės procedūra, jei ji buvo taikoma, buvo pritaikyta šioms prekėms.

4. Muitinės administracija, savo iniciatyva ar gavusi prašymą, pateikia kitai muitinės administracijai visą informaciją, kuri gali būti panaudota muitinės įstatymų, galiojančių kitos Šalies teritorijoje, pažeidimų atvejais, ypač jei tai susiję:

a) su fiziniais ar juridiniais asmenimis, apie kuriuos žinoma, jog jie pažeidė kitos Šalies teritorijoje galiojančius muitinės įstatymus ar tuo įtariami;

b) su prekėmis, esančiomis ar įtariamomis esant neteisėto gabenimo stambiu mastu objektu;

c) su transporto priemonėmis, naudotomis pažeidžiant kitos Šalies teritorijoje galiojančius muitinės įstatymus ar įtariamomis esant naudotomis juos pažeidžiant;

d) su naujais muitinės įstatymų pažeidimų būdais ir priemonėmis.

 

9 straipsnis

 

DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

 

1. Muitinės administracija, savo iniciatyva arba gavusi prašymą, pateikia kitai muitinės administracijai aktus, liudytojų parodymus ar patvirtintas kopijas dokumentų, kuriuose yra visa informacija apie įvykdytus ar planuojamus veiksmus, kuriais pažeidžiami ar gali būti pažeisti kitos Šalies teritorijoje galiojantys muitinės įstatymai.

Dokumentai, numatyti šiame Susitarime, gali būti pakeisti bet kuriuo pavidalu pateikiama kompiuterine informacija, skirta tam pačiam tikslui. Visa šiai medžiagai interpretuoti ir panaudoti būtina informacija turi būti pateikiama vienu metu.

Dokumentų originalus gali būti prašoma pateikti tik tais atvejais, kai patvirtintų kopijų nepakanka.

2. Dokumentų originalai, gauti iš kitos muitinės administracijos, turi būti grąžinami esant artimiausiai galimybei.

 

10 straipsnis

 

TYRIMAI

 

1. Prašymą gavusi muitinės administracija pradeda oficialius tyrimus, susijusius su veiksmais, prieštaraujančiais ar galinčiais prieštarauti prašymą pateikusios Šalies teritorijoje galiojantiems muitinės įstatymams. Tokių tyrimų rezultatai pranešami prašymą pateikusiai muitinės administracijai.

2. Tokie tyrimai atliekami remiantis prašymą gavusios Šalies įstatymais ir kitais teisės aktais. Prašymą gavusi muitinės administracija tyrimus atlieka savo vardu.

3. Ypatingais atvejais vienos Šalies muitinės administracijos pareigūnai gali, sutikus kitos Šalies muitinės administracijai, dalyvauti pastarosios teritorijoje atliekant prašymą pateikusios Šalies muitinės įstatymų pažeidimų tyrimus.

 

11 straipsnis

 

PAREIGŪNŲ DALYVAVIMO TVARKA

 

Vienos Šalies pareigūnai, lankydamiesi kitos Šalies teritorijoje šiame Susitarime numatytais atvejais, turi būti visuomet pasirengę pateikti jų oficialių įgaliojimų liudijimus, jie privalo būti neuniformuoti ir neturėti ginklų.

 

12 straipsnis

 

EKSPERTAI IR LIUDYTOJAI

 

1. Vienos Šalies teismams arba administracinėms institucijoms pateikus prašymą, susijusį su jų nagrinėjamu muitinės įstatymų pažeidimu, kitos Šalies muitinės administracija gali įgalioti savo pareigūnus atvykti į šiuos teismus arba administracines institucijas kaip liudytojus arba ekspertus. Šie pareigūnai pateikia parodymus dėl faktų, nustatytų jiems einant savo pareigas. Prašyme dalyvauti teisme ar administraciniame nagrinėjime turi būti pateikti tikslūs duomenys apie bylos esmę ir pareigūno dalyvavimo sąlygas.

2. Šie pareigūnai turi teisę atsisakyti pateikti parodymus ar daryti pareiškimą, jei jiems suteikta teisė ar jie yra įpareigoti taip elgtis pagal savo valstybės ar prašymą pateikusios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus.

 

13 straipsnis

 

INFORMACIJOS IR DOKUMENTŲ NAUDOJIMAS

 

1. Informacija, dokumentai ir kiti duomenys, gauti pagal ši Susitarimą, naudojami tiktai šiame Susitarime numatytais tikslais. Jie gali būti perduoti ar naudojami kitiems tikslams tik gavus muitinės administracijos, pateikusios šiuos dokumentus, sutikimą.

2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos netaikomos informacijos atžvilgiu apie pažeidimus, susijusius su narkotinėmis priemonėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tokia informacija gali būti perduota kitoms institucijoms, tiesiogiai dalyvaujančioms kovoje su neteisėta narkotikų apyvarta.

3. Vienos Šalies muitinės administracijai pagal šį Susitarimą pateikus bet kokia forma prašymus, informaciją, ekspertizės aktus ir kitus duomenis, juos gavusi Šalis taikys tokią pačią apsaugą, kokią taiko tos Šalies panašaus pobūdžio dokumentams ir duomenims pagal jos įstatymus ir teisės aktus. Informaciją gaunanti muitinės administracija garantuoja jos konfidencialumą, jei to bus paprašiusi kita muitinės administracija.

4. Muitinės administracijos, remdamosi šiuo Susitarimu, gali savo protokoluose, aktuose, liudytojų parodymuose panaudoti gautą pagal šio Susitarimo nuostatas informaciją ir dokumentus, atliekant teisminį bei administracinį nagrinėjimą.

5. Šios informacijos ir dokumentų įrodomoji galia, taip pat jų naudojimas teismuose nustatomi nacionalinių įstatymų.

 

14 straipsnis

 

ĮSIPAREIGOJIMŲ TEIKTI TARPUSAVIO PAGALBĄ IŠIMTYS

 

1. Jei prašymą gavusi muitinės administracija mano, kad prašymo patenkinimas gali padaryti žalą jos valstybės suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai arba kitiems esminiams šios Šalies interesams arba atskleisti valstybinę, pramoninę ar komercinę šios Šalies paslaptį, ji gali visiškai ar iš dalies atsisakyti teikti pagalbą, numatytą šiame Susitarime, arba nustatyti prašymui patenkinti tam tikras sąlygas.

2. Atsisakius teikti pagalbą, apie sprendimą ir atsisakymo priežastis nedelsiant raštu pranešama prašymą pateikusiai muitinės administracijai.

3. Jeigu pateikiamas pagalbos prašymas, kurio prašymą pateikianti muitinės administracija, gavusi analogišką prašymą, negalėtų patenkinti, apie tai būtina nurodyti prašyme. Sprendimą dėl tokio prašymo tenkinimo priima jį gavusi muitinės administracija.

 

15 straipsnis

 

INFORMAVIMAS APIE DOKUMENTUS

 

1. Vienos Šalies muitinės administracijos prašymu kitos Šalies muitinės administracija informuoja suinteresuotus juridinius arba fizinius asmenis, esančius jos valstybės teritorijoje, apie dokumentus, apibūdinančius priemones ir sprendimus, valstybinių institucijų priimtus taikant muitinės įstatymus.

2. Apie dokumentus informuojama vadovaujantis prašymą gavusios Šalies teritorijoje galiojančiais įstatymais ir teisės aktais. Informuoti apie dokumentus galima ir kita forma bei būdu su sąlyga, jei tai neprieštarauja prašymą gavusios Šalies teritorijoje galiojantiems įstatymams ir teises aktams.

 

16 straipsnis

 

PRAŠYMŲ SUTEIKTI PAGALBĄ FORMA IR TURINYS

 

1. Prašymai, pateikti pagal šį Susitarimą, pateikiami raštu. Prie prašymo pridedami dokumentai, būtini prašymui realizuoti. Ypatingais atvejais gali pakakti žodinio prašymo, kuris nedelsiant turi būti patvirtinamas raštu.

2. Prašymuose pagal šio straipsnio 1 punktą turi būti nurodyta ši informacija:

a) prašymą pateikianti muitinės administracija;

b) veiksmai, kurių prašoma imtis;

c) prašymo tikslas ir priežastis;

d) įstatymai, taisyklės ir kiti teisės aktai, susiję su prašymu;

e) kiek įmanoma tikslesni ir išsamesni duomenys apie fizinius ir juridinius asmenis, kurių atžvilgiu bus atliekami tyrimai;

f) trumpas aplinkybių, susijusių su reikalu, išdėstymas, išskyrus šio Susitarimo 15 straipsnyje numatytus atvejus.

3. Prašymai pateikiami oficialia prašymą gaunančios Šalies, rusų ar kita, prašymą gaunančiai muitinės administracijai priimtina kalba.

4. Jei prašymas neatitinka oficialių reikalavimų, gali būti pareikalauta jį pataisyti ar papildyti, tačiau tai netrukdo imtis atsargumo priemonių.

 

17 straipsnis

 

IŠLAIDOS

 

Muitinės administracijos atmes pretenzijas padengti išlaidas, susijusias su šio Susitarimo vykdymu, išskyrus ekspertų ir liudytojų iškvietimo pagal šio Susitarimo 12 straipsnį išlaidas.

 

18 straipsnis

 

VYKDYMAS

 

1. Pagalbą pagal šio Susitarimo nuostatas tiesiogiai teiks muitinės administracijos.

2. Muitinės administracijos gali numatyti pagalbos teikimo priemones, susitarti dėl tiesioginių ryšių tarp jų centrinių padalinių nustatymo ir įpareigoti jų vietinius padalinius palaikyti tarpusavio ryšius taip, kaip dėl to tarpusavyje susitars muitinių administracijos, remdamosi atskiru susitarimu, kiek leidžia jų kompetencija.

 

19 straipsnis

 

ĮSIGALIOJIMAS IR GALIOJIMO PABAIGA

 

1. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo paskutiniojo pranešimo diplomatiniais kanalais apie tai, kad visos teisinės Šalių procedūros, būtinos Susitarimui įsigalioti pagal jų nacionalinius įstatymus, atliktos, gavimo dienos.

2. Šis Susitarimas sudarytas neapibrėžtam laikui. Susitarimo galiojimas gali būti nutrauktas pranešus raštu diplomatiniais kanalais. Jis nustos galioti praėjus 6 mėnesiams po tokio pranešimo gavimo dienos.

Sudaryta Tbilisyje 1996 m. balandžio 12 d. dviem egzemplioriais lietuvių, gruzinų ir rusų kalbomis, be to, visi tekstai turi vienodą galią. Esant nesutarimams dėl šio Susitarimo nuostatų interpretavimo, bus vadovaujamasi tekstu rusų kalba.

 

Lietuvos Respublikos

Vyriausybes vardu

Gruzijos Respublikos

Vyriausybes vardu

______________