LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBĖS PARAMOS ŽUVUSIŲ PASIPRIEŠINIMO 1940–1990 METŲ OKUPACIJOMS DALYVIŲ ŠEIMOMS
1999 m. vasario 4 d. Nr. 128
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymu (Žin., 1998, Nr. 92-2543), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Vienkartinių pašalpų už žuvusius ar mirusius tardymo ar kalinimo metu 1940-1990 metų ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – karius savanorius ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – laisvės kovų dalyvius išmokėjimo jų šeimoms tvarką (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. išvadas dėl ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių žūties ar mirties teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras;
2.2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal gautas miestų (rajonų) savivaldybių paraiškas skiria lėšas 1 punkte nurodytoms vienkartinėms pašalpoms (toliau vadinama – vienkartinės pašalpos) mokėti šio nutarimo nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete šiam tikslui numatytų lėšų;
2.3. miestų (rajonų) savivaldybės vienkartines pašalpas išmoka laikydamosi šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos ir kas ketvirtį teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ataskaitas apie tai, kaip panaudotos šiam tikslui gautos lėšos;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 128
VIENKARTINIŲ PAŠALPŲ UŽ ŽUVUSIUS AR MIRUSIUS TARDYMO AR KALINIMO METU 1940–1990 METŲ GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO (REZISTENCIJOS) DALYVIUS – KARIUS SAVANORIUS IR NEGINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO (REZISTENCIJOS) DALYVIUS – LAISVĖS KOVŲ DALYVIUS IŠMOKĖJIMO JŲ ŠEIMOMS TVARKA
1. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse, už žuvusius ar mirusius tardymo ar kalinimo metu 1940-1990 metų ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – karius savanorius ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – laisvės kovų dalyvius jų tėvams (įtėviams), kitos santuokos iki kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūties nesudariusiems sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), taip pat broliams ir seserims, jeigu jie pasipriešinimo okupacijos dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir tuo metu neturėjo abiejų tėvų – buvo našlaičiai (toliau vadinama – šeimos nariai), lygiomis dalimis išmokama tokio dydžio vienkartinė pašalpa:
1.1. ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, šeimų nariams – 20000 litų;
1.2. ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių, mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių, žuvusių suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, šeimų nariams – 15000 litų;
2. Vienkartinės pašalpos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto iki 2003 m. gruodžio 31 dienos.
3. Kad gautų vienkartinę pašalpą, kiekvienas šeimos narys turi pateikti miesto (rajono) savivaldybei, kurios teritorijoje iki žuvimo ar suėmimo gyveno pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvis, prašymą, nurodydamas asmens kodą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai:
3.1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduoto pažymėjimo, patvirtinančio žuvusiajam (mirusiajam) pripažintą ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – kario savanorio ar neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – laisvės kovų dalyvio statusą, nuorašas, patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka;
3.2. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvada dėl ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – kario savanorio ar neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – laisvės kovų dalyvio žūties ar mirties;
3.3. giminystės ryšį su žuvusiuoju (mirusiuoju) įrodantys dokumentai – santuokos, gimimo liudijimo, kitų giminystės ryšį įrodančių dokumentų nuorašai, patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu šių dokumentų nėra – teismo sprendimas apie juridinio fakto nustatymą.
Žuvusio (mirusio) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvio broliai ir seserys, jeigu jie pasipriešinimo okupacijoms dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir tuo metu neturėjo abiejų tėvų – buvo našlaičiai, – pateikia tėvų mirties liudijimų nuorašus, patvirtinus įstatymų nustatyta tvarka.
4. Nurodytuosius šios tvarkos 3.1 ir 3.2 punktuose dokumentus miesto (rajono) savivaldybei pateikia tik vienas iš šeimos narių, turinčių teisę gauti vienkartinę pašalpą.
5. Vienkartinė pašalpa už žuvusį (mirusį) pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvį skiriama ir išmokama po to, kai miesto (rajono) savivaldybė patikrina pateiktų duomenų tikrumą ir nustato pretendentų į pašalpą skaičių.
6. Miestų (rajonų) savivaldybės:
6.2. kas ketvirtį teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paraiškas, kiek reikės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų vienkartinėms pašalpoms išmokėti;
7. Finansų ministerija kasmet indeksuoja vienkartinių pašalpų dydžius pagal praėjusių metų infliaciją ir rengdama ateinančių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą numato lėšas, kurių reikės indeksuotoms vienkartinėms pašalpoms išmokėti.
Naujus indeksuotų vienkartinių pašalpų dydžius Finansų ministerija kasmet iki sausio 30 d. praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per 10 darbo dienų apie tai informuoja miestų (rajonų) savivaldybes.
Išmokėtos vienkartinės pašalpos neindeksuojamos.