LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PASLAPČIŲ APSAUGOS LAIKINOSIOS TVARKOS
1992 m. sausio 23 d. Nr. 36
Vilnius
1. Iki bus priimtas Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos įstatymas, patvirtinti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos laikinąją tvarką (pridedama).
2. Įpareigoti ministerijas, departamentus ir rajonų bei miestų valdybas iki 1992 m. vasario 15 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos valstybinę paslaptį sudarančių ir įslaptinamos informacijos kryptis bei ribas nustatančių žinių sąrašus.
3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos valstybinę paslaptį sudarančių žinių, susijusių su Aukščiausiosios Tarybos veikla, sąrašą.
4. Ekonomikos ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos pramonininkų asociacija turi iki 1992 m. vasario 21 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl išradimų, atradimų bei ekonominės ir pramoninės paslapties apsaugos tvarkos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 36
LIETUVOS RESPUBLIKOS PASLAPČIŲ APSAUGOS
LAIKINOJI TVARKA
BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Šia tvarka nustatomi bendrieji teisiniai gyvybiškai svarbios Lietuvos Respublikai informacijos įslaptinimo pagrindai ir privaloma šios informacijos apsaugos sistema visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje bei jos organizacijose užsienyje.
Tai netaikoma sudarančiai komercinę ar pramoninę paslaptį informacijai apie išradimus bei atradimus. Tokios informacijos teisinį pagrindą ir apsaugos tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos normatyviniai aktai.
2. Šios tvarkos reikalavimų privalo laikytis valstybiniai valdžios ir valdymo organai, valstybinės tarnybos, įmonės, įstaigos ir organizacijos bei fiziniai asmenys.
INFORMACIJOS ĮSLAPTINIMAS
4. Slapta informacija – įvairios žinios, sudarančios valstybinę arba tarnybinę paslaptį, kuriai išsaugoti reikia specialių priemonių.
5. Valstybinė paslaptis – ypatingos svarbos politinės, ekonominės, karinės, mokslinės ir techninės žinios, kurių atskleidimas gali padaryti žalą Lietuvos Respublikos valstybiniams interesams: valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamumui, gynybinei ir ekonominei galiai.
6. Tarnybinė paslaptis – įvairios specifinėje ministerijų, departamentų, kitų valstybinių tarnybų, savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje naudojamos žinios, kurių atskleidimas gali padaryti žalą valstybei.
7. Informacijos įslaptinimo pagrindas – Lietuvos Respublikos valstybinę paslaptį sudarančių žinių, nurodytų šios tvarkos 13-14 punktuose, sąrašas, pagal kurį nustatomos įslaptinamos informacijos kryptys bei ribos. Šis sąrašas yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir skelbiamas spaudoje.
Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinę paslaptį sudarančių žinių sąrašu, valstybinės valdžios ir valdymo organai, valstybinės tarnybos, įmonės, įstaigos ir organizacijos sudaro savo žinybinius paslapčių sąrašus, kuriuos suderina su Lietuvos Respublikos Vyriausybe.
8. Ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų, galinčių vykdyti slaptus darbus, vadovai turi teisę tam tikram laikui nustatyti atliktų darbų rezultatams slaptumo laipsnį „Slaptai“ arba jį panaikinti, jeigu tie rezultatai neatskleidžia šios tvarkos 16 punkte nurodytų žinių ir nėra numatyti žinybinių paslapčių sąraše.
9. Valstybinės valdžios ir valdymo organai, valstybinės tarnybos, įmonės, įstaigos ir organizacijos arba atskiri asmenys, dirbdami gavę informaciją, kurią, jų nuomone, reikia įslaptinti, tačiau patys neturintys teisės to padaryti, turi kreiptis į atitinkamą ministeriją ar kitą valstybinę tarnybą, suinteresuotą tokia informacija ir turinčią teisę ją tarnybą, o pastarosios turi priimti motyvuotą sprendimą šiuo klausimu.
10. Negali būti įslaptinta informacija apie realią padėtį sveikatos apsaugos, švietimo, ekologijos, prekybos, teisėtvarkos srityje, apie krašto kriminogeninę būklę, teisėtvarkos pažeidimus, pareigūnų neveiklumą ar jų neteisėtus veiksmus, apie sociologinių tyrimų rezultatus, taip pat kitokia informacija, kurios nuslėpimas pažeistų žmogaus teises, numatytas Jungtinių Tautų Organizacijos paktuose, Europos Tarybos dokumentuose dėl žmogaus teisių, Europos saugumo ir bendr adarbiavimo konferencijos dokumentuose dėl žmogaus teisių bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
SLAPTUMO LAIPSNIO NUSTATYMAS
11. Informacijos, dokumentų, gaminių bei darbų slaptumo laipsnis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybinę paslaptį sudarančių žinių sąrašą bei žinybinius paslapčių sąrašus.
Valstybinių valdžios ir valdymo organų, valstybinių tarnybų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, remdamiesi žinybinių paslapčių sąrašais, nustato konkrečių duomenų, susijusių su jų veikla, slaptumo laipsnius.
12. Lietuvos Respublikoje galioja trys informacijos slaptumo laipsniai: „Valstybinės svarbos“, „Visiškai slaptai“, „Slaptai“. Duomenys, sudarantys valstybinę paslaptį, privalo turėti „Valstybinės svarbos“ arba „Visiškai slaptai“ slaptumo laipsnius. Duomenims, sudarantiems tarnybinę paslaptį, suteikiamas slaptumo laipsnis „Slaptai“.
13. Duomenys, kuriems nustatomas „Valstybinės svarbos“ slaptumo laipsnis, yra tokie, kurių atskleidimas gyvybiškai paliestų Lietuvos Respublikos interesus gynybos, valstybės saugumo, ekonomikos ir politikos srityse, sukeltų ypač sunkius padarinius.
14. Duomenims, kuriems nustatomas slaptumo laipsnis „Visiškai slaptai“, priskiriama tokia informacija, kurios atskleidimas gali sukelti sunkius padarinius Lietuvos Respublikos gynybai, valstybės saugumui, politiniams ir ekonominiams interesams.
15. Duomenims, kuriems nustatomas slaptumo laipsnis „Slaptai“, priklauso informacija, kurios atskleidimas gali turėti neigiamą poveikį gynybai, valstybės saugumui, ekonominiams ir politiniams valstybės interesams. Slaptus duomenis sudaro:
15.1. šios tvarkos 13-14 punktuose nurodytų žinių kai kurios dalys, neatskleidžiančios valstybinės paslapties, bei žinios, nereikalingos aukštesnio slaptumo laipsnio;
LEIDIMAS DIRBTI SU SLAPTA INFORMACIJA
16. Į darbą, susijusį su slapta informacija, Lietuvos Respublikos piliečiai priimami savanoriškumo ir atrankos pagrindu. Sudaromose su jais darbo sutartyse nurodoma pareiga laikytis slaptos informacijos apsaugos reikalavimų.
17. Dirbti darbą, susijusį su slaptos informacijos naudojimu, leidžiama asmeniui, jeigu jis:
18. Lietuvos Respublikos piliečiui leidimas dirbti su slapta informacija atimamas, jeigu jis:
18.1. pagal savo asmenines, dalykines savybes bei medicinos reikalavimus tampa netinkamas šiam darbui;
19. Leidimo dirbti su slapta informacija atėmimas neatleidžia asmens nuo duoto įsipareigojimo saugoti slaptą informaciją.
Asmuo privalo saugoti jam patikėtą informaciją šios tvarkos 23 ir 24 punktuose nustatytą laiką, priklausantį nuo to, kokio slaptumo laipsnio informacija jam buvo patikėta.
Asmuo, kuriam buvo patikėta informacija, turinti slaptumo laipsnį „Valstybinės svarbos“, negali emigruoti 5 metus, „Visiškai slaptai“ – 4 metus, „Slaptai“ – 2 metus (nuo to momento, kada asmuo nebedirba darbo su slapta informacija).
20. Dirbantys su slapta informacija asmenys turi teisę apskųsti administracijos veiksmus, pažeidusius darbo sutarties sąlygas, susijusias su slaptos informacijos apsauga, aukštesniajam organui arba teismui.
21. Asmeniui, dirbančiam su slapta informacija, gali būti suteiktos tik tokios valstybinę ar tarnybinę paslaptį sudarančios žinios, kurių jam reikia tarnybos pareigoms atlikti.
SLAPTOS INFORMACIJOS SAUGOJIMO TERMINAI
IR JOS IŠSLAPTINIMAS
23. Informacijai, turinčiai slaptumo laipsnį „Valstybinės svarbos“ ir „Visiškai slaptai“, nustatomas 30 metų slaptumo terminas nuo įslaptinimo momento.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka slaptumo laipsniai „Valstybinės svarbos“ ir „Visiškai slaptai“ gali būtu sumažinti arba tokia informacija gali būti išslaptinta pirma laiko, jeigu to reikalauja valstybės interesai.
24. Informacijai, kurios slaptumo laipsnis yra „Slaptai“, nustatomas 10 metų slaptumo terminas nuo įslaptinimo momento.
Pareigūnai, nustatę duomenims slaptumo laipsnį „Slaptai“, gali juos išslaptinti ir pirma laiko, jeigu to reikalauja valstybinės tarnybos interesai.
25. Pasikeitus aplinkybėms, valstybinių ir tarnybinių paslapčių slaptumo laipsnis ir saugojimo terminas turi būti laiku pakeisti. Ministerijos ir valstybinės tarnybos, įslaptinusios informaciją, privalo kas 5 metus peržiūrėti jos įslaptinimo pagrįstumą, taip pat teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybinę paslaptį sudarančių žinių sąrašo pakeitimo.
Valstybinę paslaptį sudarančių žinių sąrašai, žinybinių paslapčių sąrašai, slaptumo laipsniai ir paslapčių saugojimo terminai keičiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
26. Informacija negali būti įslaptinta ilgesniam laikui negu šios tvarkos nustatyta.
Pasibaigus šios tvarkos nustatytiems įslaptinimo terminams, įslaptinta informacija, kurios atskleidimas nebegalės padaryti žalos valstybės suverenitetui, jos teritorijos neliečiamumui, karinei galiai, politiniams ir ekonominiams interesams, yra išslaptinama ir turi būti prieinama visuomenei.
SLAPTOS INFORMACIJOS APSAUGOS IR KONTROLĖS
TEISINIS REGULIAVIMAS
27. Slaptos informacijos apsaugos teisinį reguliavimą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri nustato:
27.1. Lietuvos Respublikos valstybinę paslaptį sudarančių žinių sąrašą, jo rengimo, keitimo bei papildymo tvarką;
27.2. žinybinių paslapčių sąrašo rengimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat ministerijas, departamentus ir kitas valstybines tarnybas, valstybines įstaigas, įmones bei organizacijas, turinčius teisę rengti šiuos sąrašus;
27.3. slaptos informacijos apsaugos padalinių struktūrą, jų organizavimo ir veiklos tvarką valstybinėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose nepriklausomai nuo jų pavaldumo;
27.6. slaptų technologinių ir konstrukcinių laimėjimų ginkluotės bei karinės technikos gamyboje perdavimo tvarką civilinėms Respublikos ūkio sritims;
28. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyba koordinuoja ir kontroliuoja slaptos informacijos apsaugos veiksmus. Tuo tikslu ji:
28.1. rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus, kaip tobulinti slaptos informacijos apsaugos sistemą;
28.2. nustato žinių įslaptinimo ir išslaptinimo organizacinius ir metodinius pagrindus, vadovaudamasi slaptos informacijos apsaugos koncepcija bei realia valstybės vidaus ir užsienio politika;
28.3. rengia ir tvirtina bendrus normatyvinius ir metodinius dokumentus, reguliuojančius ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą slaptos informacijos apsaugos srityje;
28.4. teikia metodinę bei informacinę pagalbą valstybinėms tarnyboms slaptos informacijos apsaugos srityje;
28.5. sankcionuoja leidimą dirbti su slapta informacija, jeigu kitaip nenumatyta Lietuvos Respublikos įstatymų;
SLAPTOS INFORMACIJOS APSAUGOS VYKDYMAS
29. Slaptos informacijos apsaugą valstybiniuose valdžios ir valdymo organuose, valstybinėse tarnybose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose organizuoja jų vadovai kartu su slaptos informacijos apsaugos struktūriniais padaliniais, kurie:
29.1. užtikrina visų pavidalų ir formų slaptos informacijos apsaugą apskaitos, saugojimo ir naudojimosi ja metu;
ATSAKOMYBĖ UŽ SLAPTOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMĄ
31. Slaptos informacijos atskleidimas – tai asmens, kuriam slaptos žinios buvo patikėtos ar tapo žinomos ryšium su darbu ar tarnyba arba kuris sužinojo jas kitu būdu, veikimas ar neveikimas, jeigu dėl to įslaptinta informacija tapo prieinama kitam asmeniui, neturinčiam leidimo jos sužinoti.
32. Asmenys, atskleidę valstybės paslaptį ar tarnybinę paslaptį, perdavę ją užsienio organizacijoms, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.