LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MONTESORI PEDAGOGIKOS LIETUVOJE SAMPRATOS
2004 m. birželio 23 d. Nr. ISAK-1009
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
Ministro 2004 m. birželio 23 d. įsakymu
Nr. ISAK-1009
MONTESORI PEDAGOGIKOS LIETUVOJE SAMPRATA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Sampratos tikslas – pateikti Lietuvos montesori mokyklos (toliau – montesori mokykla) pagrindines pedagogines nuostatas, kuriomis grindžiama montesori mokyklos* veikla Lietuvoje, atskleisti ugdymo ir valdymo proceso ypatumus, sudaryti teisines prielaidas visaverčiam montesori mokyklų funkcionavimui šalies švietimo sistemoje.
2. Montesori mokyklos veikla grindžiama M. Montessori pedagogine sistema, kurios esminės nuostatos atitinka humanistinius ir demokratinius Lietuvos mokyklos principus.
3. Montesori mokykla vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, teisės aktais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Netradicinio ugdymo koncepcija bei jos pagrindu parengtais, švietimo ir mokslo ministro patvirtintais reikalavimais atitinkamo mokyklos tipo nuostatams.
4. M. Montessori pedagoginės sistemos teoriniai pagrindai yra skirti vaikui ugdytis nuo gimimo iki brandos, todėl esminiai jų principai tinka ikimokykliniam, priešmokykliniam, pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui. Šiais principais grindžiamos montesori mokyklos yra ne vienu požiūriu alternatyvios tradicinėms bendrojo lavinimo mokykloms**.
II. UGDYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI
6. Pagrindinis montesori mokyklos tikslas – remiantis M. Montessori pedagogine sistema išugdyti laisvą, savarankišką žmogų, suvokiantį mokymosi reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengusį nuolatos mokytis, ugdyti savo gebėjimus.
7. Siekdama įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, montesori mokykla kelia sau tokius uždavinius:
7.1. puoselėti individualias vaiko prigimties galias siekiant asmenybės brandos ir sėkmingo integravimosi į visuomenės gyvenimą;
7.2. plėtoti savarankiško mokymosi patirtį, ugdyti asmens kritinio mąstymo, problemų sprendimo įgūdžius;
7.4. sukurti mokykloje aplinką, laiduojančią asmens orumo apsaugą, padedančią puoselėti vaiko fizinę bei psichinę sveikatą, užtikrinti jo socialinį saugumą;
7.5. sukurti M. Montessori pedagoginės sistemos principais grindžiamą ugdomąją aplinką, atliepiančią atitinkamam vaiko asmenybės raidos tarpsniui būdingus fizinius ir dvasinius poreikius;
7.6. visokeriopai skatinti mokinių savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, puoselėti sąmoningą mokymosi motyvaciją;
7.7. remiantis M. Montessori pedagoginei sistemai būdinga laisvės ir drausmės sąveikos samprata, ugdyti asmens bendražmogiškąsias vertybes, puoselėti socialinę bendravimo ir bendradarbiavimo patirtį;
7.8. puoselėti geranoriškus, pagarba ir tolerancija grindžiamus mokinių, mokytojų ir tėvų tarpusavio santykius;
8. Montesori mokykla laikosi Lietuvos švietimo sistemos principų – lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo, taip pat M. Montessori pedagoginei sistemai būdingų principų: laisvės drausmėje, lygiateisiškumo, individualumo, mokinio teigiamos veiklos nepertraukimo, klaidų savikontrolės, mokyklos ir šeimos vienovės.
9. M. Montessori pedagoginės sistemos esmę įkūnija trys jos komponentai:
9.1. savita vaiko asmenybės raidos tarpsnių su jiems būdingais fiziniais ir dvasiniais asmens poreikiais samprata;
III. VAIKO ASMENYBĖS RAIDOS TARPSNIŲ SAMPRATA
10. Remdamasi savo ir kitų mokslininkų tyrimų rezultatais, M. Montessori nustatė vadinamuosius imliuosius vaiko dvasinės raidos laikotarpius. Jie siejami su atitinkamu amžiaus tarpsniu atsiskleidžiančiais vaiko poreikiais ir gebėjimu suvokti tam tikras išorinio pasaulio reiškinių ypatybes ir ryšius, išryškėjusiu potraukiu ir gebėjimu atlikti tam tikrą veiklą, patenkinti socialinio bendravimo poreikį. Imlieji laikotarpiai nesikartoja. Vienam pasibaigus ateina kitas. Jų seka atspindi nuoseklią vaiko dvasinę raidą. Ugdymo procesas, ypač aplinka, ugdymosi priemonės turi sudaryti sąlygas vaikui patirti ir suvokti atitinkamo imliojo laikotarpio galimybes atliepiančią medžiagą. Ji turi provokuoti tuo laikotarpiu atsiskleidžiančių asmens psichofizinių ir dvasinių galių raišką, laiduoti veiksmingą jų plėtotę. Sėkmingai išnaudodama imliųjų laikotarpių teikiamas galimybes, vaiko asmenybė bręsta, plečiasi jo dvasinė patirtis, proto galios.
11. M. Montessori vaiko raidos sampratoje skiriami šie imlieji laikotarpiai:
| Eil. Nr. |
Imlumas |
Vaiko amžius |
| 1. |
Kalbai |
0–6 metai |
| 2. |
Pojūčiams lavinti |
0–6 metai |
| 3. |
Tvarkai |
1–3–4 metai |
| 4. |
Mažiems daiktams |
1,5–2,5 metų |
| 5. |
Judesiui, judėjimui |
1,5–4 metai |
| 6. |
Socialinio bendravimo poreikiui |
2–6 metai |
| 7. |
Muzikai |
2–6 metai |
| 8. |
Asmens orumui |
3–6 metai |
| 9. |
Žodžiams nagrinėti |
3–6 metai |
| 10. |
Rašymui, skaitymui |
4–6 metai |
| 11. |
Visuomeninių jausmų plėtotei |
6–12 metų |
| 12. |
Polinkiui tyrinėti, sužinoti daiktų ir reiškinių priežastis, suprasti pasaulio sąrangą |
8–12 metų |
| 13. |
Socialiniam prisitaikymui |
12–15 metų |
| 14. |
Visuomeninei asmens savivokai |
15–18 metų |
12. M. Montessori pedagoginėje sistemoje itin didelė reikšmė teikiama asmens pojūčių lavinimui. Vadovaujamasi požiūriu, jog vaiko veiksmų su išorinės aplinkos daiktais, jo daiktinės, praktinės veiklos pagrindu formuojasi vidinio pasaulio struktūros, plėtojasi asmens psichinės galios. Išoriniai veiksmai stimuliuoja vidinę vaiko raidą.
13. M. Montessori pedagoginėje sistemoje skiriamos trys vaiko raidos pakopos:
| I pakopa (susideda iš 2 laikotarpių) 1 laikotarpis |
Nuo gimimo iki 6 metų |
|
| 0–3 metai |
Imlaus nesąmoningo proto laikotarpis |
|
| 2 laikotarpis |
3–6 metai |
Imlaus sąmoningo proto laikotarpis |
| II pakopa |
6–12 metų |
Mokyklinis laikotarpis |
| III pakopa |
13–18 metų |
Asmenybės brandos laikotarpis |
14. 0–6 metų laikotarpiu pasireiškia įgimtas vaiko siekis judesių darnos, todėl ikimokykliniame ugdyme daug dėmesio skiriama ritmo ir pusiausvyros ugdymo pratimams. Šiame amžiaus tarpsnyje sparčiai plėtojasi vaiko intelektinės veiklos gebėjimai. Judėjimas, daiktinė vaiko veikla tampa pagrindiniais „žmogaus inteligencijos puoselėjimo įrankiais“. Šiuo laikotarpiu vaikas pramoksta skaityti, rašyti, skaičiuoti, įgyja žinių apie aplinką, gamtą, socialinį gyvenimą, meną.
15. 6–12 metais vaiko psichofizinę raidą lemia stipriai besireiškiantis noras suvokti realias reiškinių priežastis, pažinti gamtos pasaulį. Įgydamas savarankiško mokymosi įgūdžių, vaikas gyvai domisi kultūros pasauliu, socialinio gyvenimo reiškiniais, bręsta jo vertybinės nuostatos, dorovinė sąmonė. Jei ugdomoji aplinka atitinka vaikų psichofizinius poreikius, patenkina jų intelektinius ir socialinius interesus, kūrybinius polinkius, šio amžiaus vaikai pajėgia atlikti palyginti gana sudėtingus protinio pobūdžio darbus. Mokytojo pagrindinis uždavinys – padėti mokiniui mokytis, įgusti savarankiškai galvoti, daryti logiškus sprendimus.
16. 13–18 metais*, asmenybės brandos laikotarpiu, visiškai išsiskleidžia asmens intelekto galios, klostosi pasaulėžiūros pagrindai, vertybių sistema, įsitvirtina savarankiško mokymosi įgūdžiai. Šis raidos laikotarpis pasižymi gausiais fiziniais ir dvasiniais pokyčiais, susijusiais su asmens laipsnišku perėjimu iš vaikystės būsenos į suaugusiojo žmogaus būseną, iš gyvenimo įprastoje šeimos aplinkoje į gyvenimą aplinkoje, kurioje vis didesnį svorį įgyja visuomenės reikalavimai ir interesai. Šiuo laikotarpiu asmuo yra labiau linkęs tyrinėti save, vyksta visuomeniškai susipratusio individo sklaida.
IV. UGDOMOJI APLINKA
17. M. Montessori pedagoginėje sistemoje itin svarbi vieta skiriama individualiai vaiko veiklai. Pagrindą tokiai veiklai sukuria specialiai paruošta ugdomoji aplinka ir darbui pagal M. Montessori pedagoginės sistemos metodus profesionaliai pasirengęs mokytojas. Paruošta aplinka yra pritaikyta atitinkamo amžiaus tarpsnio asmens ugdymosi reikmėms ir sudaro galimybę mokiniui individualiai rinktis pageidaujamą veiklą, tenkinti savo poreikį tyrinėti, veikti, pažinti, judėti, puoselėti pasitikėjimą savo jėgomis, įgyvendinti sociokultūrinius – bendravimo, estetinius, tautinius, dorovinius, religinius – bręstančios asmenybės interesus.
18. Specialiai paruoštoje ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo aplinkoje ugdymo priemonės yra pritaikytos atitinkamoms ugdomosios veiklos sritims (1 priedas), laikantis montesori mokyklos parengtų ir švietimo ir mokslo ministro patvirtintų ugdymo programų.
V. MOKYTOJO VAIDMUO IR KVALIFIKACIJA
20. Pagrindinis M. Montessori pedagoginės sistemos metodais dirbančio mokytojo uždavinys – skatinti prigimtinių vaiko galių sklaidą ir kurti ugdymo reikmėms pritaikytą aplinką. Mokytojas ne moko, o vadovauja vaiko saviugdai. Jis yra vaiko vidinės raidos stebėtojas, skatintojas ir vadovas. M. Montessori pedagoginėje sistemoje mokytoją iš dalies pavaduoja mokomoji medžiaga, kurioje yra numatyta klaidų kontrolė, sudaranti sąlygas kiekvieno mokinio saviugdai.
22. Mokslinis pasirengimas padeda mokytojui žinoti ir suprasti vaiko fizinę, emocinę ir psichinę raidą, įgyti žinių apie vaiko gebėjimus, raidos sutrikimų rūšis, ankstyvąją sutrikimų diagnostiką ir terapiją, taip pat socialinę vaiko integraciją šeimoje ir mokykloje. Mokytojas turi sugebėti tikslingai stebėti ugdomo vaiko darbą, suvokti jo psichofizinės raidos ypatybes.
23. Profesinė M. Montessori pedagoginės sistemos metodais dirbančio mokytojo kompetencija apima pedagoginę psichologinę kompetenciją bei gebėjimą ruošti ugdymosi priemones, pritaikytas kiekvieno amžiaus tarpsnio asmens ugdymo reikmėms. Mokytojas laikosi nuostatos:
24. Mokytojas, atlikdamas jungties tarp mokinio ir paruoštos ugdomosios aplinkos vaidmenį, turi gerai suprasti jos reikšmę mokinio asmenybės raidai, išmanyti ugdomojoje aplinkoje pateiktos medžiagos, priemonių paskirtį, mokėti tiksliai ir kvalifikuotai jomis naudotis, numatyti reikiamą priemonių kiekį (kad jų nestokotų arba nebūtų per daug), kurti estetišką aplinką, meniškas, metodiškas mokymosi priemones. Ugdomoje aplinkoje mokytojas turi elgtis tyliai, būti dėmesingas, paslaugus mokinio pagalbininkas.
25. Vidinį mokytojo pasiruošimą M. Montessori sieja su išmintimi ir kantrybe. Pyktis ir išdidumas kliudo vaiką suprasti. Dažniausiai pyktis kyla dėl vaiko prieštaravimų arba jo siekių įtvirtinti save. Mokytojas neturi pamiršti savikontrolės ir ramybės. Kantrybė, teigiamas nusiteikimas, gebėjimas padėti vaikui – būtinos mokytojo vidinės savybės.
VI. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI
26. Montesori mokyklų mokytojai turi būti įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, turintys pedagogo ir darbui M. Montessori pedagoginės sistemos metodais būtiną kvalifikaciją, kurią įgyja stažuodamiesi ir mokydamiesi Association Montessori International (AMI), American Montessori Society (AMS) bei kituose tarptautiniuose kursuose, Lietuvos M. Montessori asociacijos (LMA) organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose, taip pat Lietuvos aukštosiose mokyklose: Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus universitete, Šiaulių universitete bei jų pedagogų kvalifikacijos kėlimo institucijose.
27. Studijos kvalifikacijai įgyti darbui M. Montessori pedagoginės sistemos metodais šios sampratos 26 punkte išvardytose Lietuvos aukštosiose mokyklose organizuojamos šioms mokykloms sudarius atitinkamą sutartį su LMA pagal kartu su ja parengtas studijų (kursų) programas.
VII. UGDYMO PROCESAS
29. Vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais ugdymo procesas montesori mokykloje organizuojamas atsižvelgiant į mokinio asmenybės raidos tarpsnius, jiems būdingus dėsningumus, esminius augančio žmogaus poreikius, stebėjimais grindžiamas išvadas apie mokinio psichofizinės ir dvasinės brandos procesą, iškylančius mokymosi sunkumus.
30. Pagal M. Montessori pedagoginės sistemos reikalavimus nuolat ruošiama ir plėtojama ugdomoji aplinka.
31. Mokytojas vadovauja savarankiškai mokinių veiklai šioje aplinkoje, padeda jiems sąmoningai siekti žinių.
32. Individualaus, savarankiško mokymosi principas paruoštoje aplinkoje įgyvendinamas:
32.1. sudarant sąlygas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių mokiniams laisvai rinktis ugdomąją medžiagą, partnerius, laiką ir vietą;
32.2. sudarant galimybę pradinės montesori mokyklos mokiniams pusę darbo dienos laiko skirti laisvai pasirinktai mokomajai medžiagai, individualiam ar grupiniam mokymuisi, kuris apibendrinamas viešu darbo rezultatų pristatymu, savarankiškiems rašto ar praktiniams darbams. Per patirtį, įgyjamą savo paties organizuotu, atsakingu ir prasmingu darbu, mokinys stiprina savo visavertiškumo, atsakomybės už save ir kitus jausmą;
32.3. sudarant sąlygas pagrindinės montesori mokyklos mokiniams laisvai rinktis mokymosi užduotis, plėtoti mokymosi motyvaciją. Mokytojai numato (neviršydami savo pamokų) savarankiškų darbų dalykų kabinetuose laiką, apibendrinančių pamokų laiką, praktikos dienas, projektų savaites. Čia labai svarbi dalykinė mokytojo kvalifikacija, jo gebėjimas vadovauti savarankiškai mokinių veiklai, įgyvendinti tarpdalykinę integraciją.
33. Siekiant socialinių ugdymosi tikslų montesori mokykloje vykdant pradinio ugdymo programą gali būti sudaromos skirtingo amžiaus (6/7–10 metų) mokinių grupės. Pagrindinis ugdymo proceso būdas yra individualūs ir grupiniai užsiėmimai.
34. Montesori mokykloje mokinių mokymosi pasiekimai pažymiais nevertinami. Montesori mokykla taiko savo pačios pasirinktus mokymosi pasiekimų vertinimo būdus, atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus bendrus reikalavimus.
35. Mokiniui pereinant iš montesori mokyklos į tradicinę mokyklą, jam išduodamas patvirtintos formos bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo pasiekimų pažymėjimas arba įgyto išsilavinimo pažymėjimas.
36. Mokinių mokymosi pasiekimai baigus pradinio, pagrindinio ugdymo pirmo koncentro ir pagrindinio ugdymo programas turi atitikti pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmo koncentro pagrindinio išsilavinimo valstybinio standarto reikalavimus.
37. Montesori mokyklos mokiniai turi būti pasirengę pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimui bendrąja tvarka.
39. Montesori mokykla atlieka vidinį savo veiklos auditą, analizuoja ir vertina ugdymo kokybę bei rezultatus, juos lygina su valstybinių išsilavinimo standartų reikalavimais.
VIII. MONTESORI MOKYKLOS STEIGIMAS, REORGANIZAVIMAS, LIKVIDAVIMAS, PERTVARKYMAS IR FINANSAVIMAS
41. Gali būti steigiamos valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas vykdančios montesori mokyklos.
42. Montesori mokyklą gali įstatymų nustatyta tvarka steigti Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys. Jas taip pat gali steigti užsienio šalių fiziniai, juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos arba būti montesori mokyklų bendrasteigėjais kartu su Lietuvos fiziniais ir juridiniais asmenimis, sudarę mokyklos steigimo sandorį.
43. Montesori mokyklos veiklą, jos bendruomenės narių teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja mokyklos nuostatai (statutas), mokyklos steigimo sandoris, kuriuos tvirtina mokyklos steigėjas.
44. Siekiant išvengti nekvalifikuoto M. Montessori pedagoginės sistemos taikymo praktikoje, montesori mokyklos steigiamos atsižvelgiant į LMA tarybos išvadas.
45. Priėmimo į montesori mokyklą tvarką nustato steigėjas, remdamasis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais.
46. Montesori mokyklos veikla grindžiama glaudžiu visų mokyklos bendruomenės narių ir institucijų bendradarbiavimu bei atsakomybe už jos rezultatus.
47. Kiekvienoje montesori mokykloje turi veikti savivaldos institucijos – mokyklos taryba ir mokytojų taryba, taip pat ir kitos savivaldos institucijos, kurių kompetencijas ir sudarymo principus įteisina mokyklos nuostatai (statutas). Juose numatoma aiški mokyklos pedagoginės, ūkinės ir finansinės veiklos kontrolės ir atskaitomybės tvarka.
48. Pagrindiniai valstybinių bei savivaldybių montesori mokyklų finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai. Kitas jų finansavimo šaltinis – gaunamos nebiudžetinės lėšos.
49. Formaliojo švietimo programoms nevalstybinėse montesori mokyklose finansuoti taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas. Ūkio lėšas skiria mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka.
50. Montesori mokyklos gali teisės aktų nustatyta tvarka gauti mokyklos bendruomenės narių, kitų vietos bendruomenės atstovų, institucijų savanoriškai teikiamas lėšas ar materialines vertybes, Lietuvos ir užsienio fondų asignavimus, taip pat labdarą, paramą, dovanas bei lėšas pagal testamentą, pajamas už suteiktas paslaugas ir atliktus sutartinius darbus. Visas šias lėšas mokykla nuostatų numatyta tvarka turi teisę panaudoti pedagoginei, ūkinei veiklai arba mokymosi priemonėms įsigyti.
