LIETUVOS RESPUBLIKOS

LAISVŲJŲ SANDĖLIŲ

Į S T A T Y M A S

2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1949

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato laisvųjų sandėlių steigimo ir veiklos tvarką.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Laisvasis sandėlis – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis arba šioje teritorijoje esančios ir nuo likusios jos dalies atskirtos patalpos, kuriose ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta Muitinės kodekse, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose.

2. Kitos sąvokos šiame įstatyme vartojamos tokia reikšme kaip Muitinės kodekso 2 straipsnyje pateiktos sąvokos.

3 straipsnis. Laisvųjų sandėlių steigimas

1. Laisvieji sandėliai steigiami tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose vyksta arba numatoma šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių apyvarta (perkrovimas, sandėliavimas, komplektavimas, rūšiavimas, pakavimas, didmeninė prekyba, perdirbimas arba apdorojimas).

2. Laisvuosius sandėlius gali steigti Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įregistruotos įmonės, atitinkančios Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus

 patikimumo kriterijus (turinčios ne mažesnį už nustatyto dydžio suformuotą ir įregistruotą įstatinį kapitalą, ne trumpiau už nustatytą laiką vykdančios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, per nustatytą laiką nepadariusios Mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnyje nurodytų piktybinių mokesčių įstatymų pažeidimų ar atitinkančios kitus kriterijus).

3. Leidimas steigti laisvąjį sandėlį išduodamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Leidimas steigti laisvąjį sandėlį išduodamas neribotam laikui. Už leidimo steigti laisvąjį sandėlį išdavimą ir už valstybės institucijų teikiamas paslaugas, susijusias su laisvojo sandėlio aptarnavimu, mokama Rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkančioms ar šio straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos nesilaikančioms įmonėms leidimas steigti laisvąjį sandėlį neišduodamas.

5. Gavusi leidimą steigti laisvąjį sandėlį, įmonė privalo pateikti muitinei Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio garantiją (piniginį užstatą arba rašytinį garanto įsipareigojimą atsakyti muitinei, jeigu skolininkas skolos nesumokės arba šią prievolę įvykdys netinkamai). Garantijos dydis nustatomas ir tikslinamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

6. Laisvojo sandėlio teritorija turi būti atskirta nuo likusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalies. Teritorijos atskyrimo, joje esančių pastatų ir kitų statinių statybos, patalpų įrengimo, naudojimo, apsaugos ir muitinės darbo sąlygų sudarymo projektai ir kiti su statinių statyba bei jų įrengimu susiję klausimai, galintys turėti įtakos laisvojo sandėlio muitinės priežiūros sąlygoms, turi būti suderinti su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas).

7. Kai atšaukiamas leidimas steigti laisvąjį sandėlį, jo veikla nutraukiama. Leidimas steigti laisvąjį sandėlį atšaukiamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jeigu:

1) nustatytas pakartotinis prekių dingimas iš laisvojo sandėlio;

2) viršyti maksimalūs prekių kiekiai, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti laisvajame sandėlyje;

3) padarytas Mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnyje nurodytas piktybinis mokesčių įstatymų pažeidimas;

4) per vienerius metus nuo leidimo steigti laisvąjį sandėlį išdavimo dienos jis nepradėjo veikti;

5) per tris mėnesius nepašalinti laisvojo sandėlio veiklos trūkumai, dėl kurių sustabdytas leidimo steigti laisvąjį sandėlį galiojimas.

4 straipsnis. Laisvuosiuose sandėliuose laikomos prekės

1. Laisvieji sandėliai steigiami laikyti alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams, cukrui ir (arba) kitiems žemės ūkio produktams, naftos produktams arba kitoms prekėms, už kurias nustatytų importo muitų ir (arba) mokesčių bendra norma didesnė kaip 40 procentų prekių vertės, taip pat tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse kaupiamiems kroviniams, kurių laikymo trukmė viršija Muitinės kodekso 50 straipsnyje nustatytus prekių laikinojo saugojimo terminus. Laisvuosiuose sandėliuose gali būti laikomos ne Lietuvos prekės ir prekės, eksportuojamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, išskyrus prekes, kurias Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu laikyti laisvuosiuose sandėliuose draudžiama.

2. Prekės, kurios sandėliuojamos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos priimtų teisės aktų nustatytus specialius reikalavimus, gali būti laikomos laisvuosiuose sandėliuose tik tais atvejais, kai yra sudarytos tinkamos jų laikymo sąlygos ir, jeigu reikia, gauti įgaliotų valstybės institucijų leidimai.

3. Į laisvuosius sandėlius gali būti padedamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės, priklausančios laisvojo sandėlio savininkui arba kitam Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniam arba juridiniam asmeniui ar juridinio asmens teisių neturinčiai įmonei. Jeigu į laisvąjį sandėlį padedamos ne jo savininkui priklausančios prekės, teisę disponuoti šiomis prekėmis turintis asmuo ir laisvojo sandėlio savininkas turi teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti prekių laikymo laisvajame sandėlyje sutartį. Šioje sutartyje, be kita ko, turi būti numatyta, kaip disponuojama prekėmis (įskaitant tas, kurių importui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikomi draudimai ar apribojimai), jeigu teisę disponuoti jomis turintis asmuo nepaimtų jų iš laisvojo sandėlio per šio įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje nustatytą laiką.

5 straipsnis. Laisvųjų sandėlių veikla

1. Gavusi leidimą steigti laisvąjį sandėlį, po 10 darbo dienų įmonė gali pradėti jo veiklą, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

1) pateikta šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta garantija;

2) suderinti šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nurodyti su laisvojo sandėlio muitinės priežiūra susiję klausimai.

2. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali nustatyti:

1) maksimalius tam tikrų prekių kiekius, kuriuos leidžiama laikyti laisvajame sandėlyje nepadidinus nustatytos arba patikslintos šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos garantijos;

2) tam tikrų prekių laikymo laisvajame sandėlyje terminus.

3. Jeigu laisvajame sandėlyje norima verstis licencijuojama veikla, gavusi leidimą steigti laisvąjį sandėlį, įmonė privalo turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją.

4. Laisvojo sandėlio darbo režimas turi būti suderintas su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje jis įsteigtas. Jeigu pageidaujama prekes atgabenti į laisvąjį sandėlį arba išgabenti iš jo ne šio sandėlio darbo laiku, apie tai Muitinės departamento nustatyta tvarka būtina pranešti teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje yra laisvasis sandėlis, ir suderinti su ja prekių atgabenimo (išgabenimo) laiką.

5. Vadovaudamasi Muitinės kodekso 165 straipsniu, muitinė atlieka nuolatinę laisvojo sandėlio priežiūrą. Prireikus šiam tikslui nustatyta tvarka steigiamas atskiras muitinės postas. Prekės į laisvąjį sandėlį padedamos, iš jo išduodamos, muitinės sankcionuoti veiksmai su laisvajame sandėlyje laikomomis prekėmis atliekami vadovaujantis Muitinės kodekso 167, 170 ir 173 straipsniais.

6. Laisvajame sandėlyje laikomų prekių apskaita tvarkoma Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti papildomus laisvajame sandėlyje laikomų prekių apskaitos reikalavimus arba (ir) tipinę laisvojo sandėlio prekių apskaitos tvarką. Laisvojo sandėlio steigėjas privalo Muitinės kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka suderinti laisvojo sandėlio prekių apskaitos tvarką su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje yra laisvasis sandėlis.

7. Laisvajame sandėlyje privaloma laikytis šių prekių apskaitos reikalavimų:

1) į laisvąjį sandėlį padėtos prekės turi būti tuojau pat įtrauktos į apskaitą;

2) apskaitos dokumentus būtina tvarkyti taip, kad jais remdamasi muitinė galėtų identifikuoti prekes ir nustatyti, kaip jos buvo gabenamos;

3) Lietuvos ir ne Lietuvos prekės turi būti įtraukiamos į apskaitą atskirai.

8. Muitinė turi teisę:

1) vadovaudamasi Muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatyti prekių padėjimo į laisvąjį sandėlį ir išdavimo iš jo tvarką bei sąlygas;

2) prižiūrėti, kaip laisvajame sandėlyje atliekamos prekių perdirbimo, apdorojimo ir tvarkymo operacijos;

3) sustabdyti leidimo steigti laisvąją sandėlį galiojimą, jeigu nesilaikoma prekių padėjimo į laisvąjį sandėlį arba išdavimo iš jo tvarkos ar sąlygų arba kitų laisvojo sandėlio veiklos reikalavimų, iki bus pašalinti nustatyti veiklos trūkumai;

4) reikalauti, kad laisvojo sandėlio patalpos (įvažiavimo vartai) būtų rakinamos dviem užraktais (vienas iš jų – muitinės);

5) papildomai plombuoti laisvojo sandėlio patalpas (įvažiavimo vartus) muitinės plombomis;

6) nuolat tikrinti laisvojo sandėlio teritoriją ir joje esančias patalpas (laisvojo sandėlio savininkas privalo sudaryti tam galimybę);

7) inventorizuoti laisvajame sandėlyje laikomas prekes;

8) kontroliuoti laisvojo sandėlio prekių apskaitą;

9) atlikti kitą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą laisvojo sandėlio priežiūrą.

9. Kitos valstybės institucijos laisvuosius sandėlius prižiūri ir kontroliuoja pagal savo kompetenciją.

10. Kai leidimas steigti laisvąjį sandėlį atšauktas, sandėlio veikla privalo būti nutraukta per tris mėnesius nuo leidimo atšaukimo dienos. Per šį laiką laisvojo sandėlio savininkas privalo išgabenti visas laisvajame sandėlyje laikomas prekes. Dėti prekes į laisvąjį sandėlį po leidimo steigti jį atšaukimo draudžiama. Muitinė imasi visų teisės aktuose nustatytų priemonių, kad būtų sutvarkytas disponavimas prekėmis, per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį neišgabentomis iš laisvojo sandėlio. Prašymas vėl išduoti leidimą steigti laisvąjį sandėlį iš tos pačios įmonės priimamas ne anksčiau kaip po trejų metų nuo leidimo atšaukimo dienos.

11. Kai muitinės sprendimu sustabdytas leidimo steigti laisvąjį sandėlį galiojimas dėl nustatytų laisvojo sandėlio veiklos trūkumų, prekes dėti į laisvąjį sandėlį ir išduoti iš jo draudžiama.

6 straipsnis.         Laisvųjų sandėlių muitinės priežiūra, prekių padėjimo, laikymo, išdavimo ir apskaitos tvarka

Laisvųjų sandėlių muitinės priežiūros, prekių padėjimo į laisvuosius sandėlius, laikymo ir naudojimo juose, apskaitos ir išdavimo iš laisvųjų sandėlių tvarką nustato Muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

7 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Pažeidę šį įstatymą fiziniai ir juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės atsako įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2001 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina teisės aktus, reglamentuojančius leidimų steigti laisvuosius sandėlius išdavimo tvarką, laisvuosius sandėlius pageidaujančioms steigti įmonėms taikomus patikimumo kriterijus, garantijos, kurią privalo pateikti gavusi leidimą steigti laisvąjį sandėlį įmonė, dydį, jo nustatymo ir tikslinimo tvarką, laisvajame sandėlyje laikomų prekių inventorizavimo tvarką, leidimo steigti laisvąjį sandėlį atšaukimo tvarką, prekių, kurias draudžiama laikyti laisvuosiuose sandėliuose, sąrašą bei kitus šiam įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus.

9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________