LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
R E Z O L I U C I J A
DĖL RESPUBLIKOS 1991 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO VYKDYMO
1991 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, išklausiusi finansų ministrės Elvyros Kunevičienės informaciją apie valstybės biudžeto vykdymą per 1991 metų 8 mėnesius, Biudžeto komisijos papildomą pranešimą bei deputatų Kęstučio Glavecko, Mečislovo Treinio, Algimanto Sėjūno, Leono Milčiaus, Arvydo Leščinsko, Benedikto Rupeikos, Algimanto Norvilo, Nikolajaus Medvedevo, Povilo Varanausko, Jono Laučiaus, Audriaus Rudžio pasisakymus šiuo klausimu, konstatuoja, kad valstybės biudžeto pajamų planas per šį laikotarpį gerokai viršytas, o išlaidų planas vykdomas atsiliekant.
Pagrindinės valstybės biudžeto pajamų pozicijos – juridinių asmenų pelno mokestis, fizinių asmenų pajamų mokestis ir kai kurios kitos – smarkiai viršytos dėl plane nenumatytos infliacijos poveikio Respublikos ūkiui.
Valstybės biudžeto pajamų plano viršijimą taip pat lėmė plane nenumatytos įplaukos, gautos padidinus kainas perkainojant materialinių vertybių likučius valstybinėse ir kooperatinėse įmonėse bei organizacijose.
Nemažos valstybės biudžeto asignavimų sumos per šių metų 8 mėnesius liko nepanaudotos dėl nepatenkinamo kapitalinių investicijų plano vykdymo bei iki galo neapmokėjus Agropramoninio banko kreditų, išduotų šiais metais supirktos žemės ūkio produkcijos supirkimo ir atsiskaitomųjų kainų skirtumui padengti.
Pastebėta, jog ir Respublikos Vyriausybė, viršydama savo kompetenciją bei pažeisdama įstatymų nustatytą papildomų biudžeto lėšų naudojimo tvarką, yra padariusi kai kurių neteisėtų biudžeto vykdymo veiksmų. Tai ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimu nustatyto mokesčio į biudžetą sustabdymas Vyriausybės nutarimu, Aukščiausiosios Tarybos priimtų mokesčių įstatymų nustatytos apmokestinimo tvarkos bei apmokestinamųjų pajamų dydžių pakeitimai Vyriausybės nutarimais, kurie iš esmės revizuoja priimtus įstatymus, naujų mokesčių įvedimas, nors tai yra išimtinė Aukščiausiosios Tarybos kompetencija, bei papildomų valstybės biudžeto lėšų skyrimo, iš jų net oficialiai neįregistruotoms organizacijoms, Vyriausybės potvarkiais, o ne nutarimais, kaip to reikalauja Biudžetinės sandaros įstatymas, faktai. Šiuo požiūriu kontrolės funkcijos neatliko ir Valstybės kontrolės departamentas, kuriam Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymu yra pavesta kontroliuoti valstybės biudžeto lėšų naudojimą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuomone:
1. Vyriausybė turėtų:
1) apsvarstyti Aukščiausiosios Tarybos Biudžeto komisijos papildomame pranešime ir deputatų pasisakymuose pateiktus pasiūlymus žemės ūkio įmonių apmokestinimo ir kitais klausimais ir į juos atsižvelgti rengiant pasiūlymus mokesčių įstatymams patikslinti bei formuojant 1992 metų biudžetą;
2) artimiausiu metu apmokėti iš valstybės biudžeto asignavimų, numatytų šiam tikslui, įsiskolinimą Agropramoniniam bankui už kreditus, išduotus šiais metais supirktos žemės ūkio produkcijos supirkimo ir atsiskaitomųjų kainų skirtumui padengti;
3) Vyriausybės posėdyje peržiūrėti visus šių metų potvarkiais ar kitais dokumentais papildomų valstybės biudžeto asignavimų skyrimo, pažeidžiant Biudžetinės sandaros įstatyme nustatytą tvarką, atvejus ir priimti atitinkamus nutarimus minėtiems potvarkiams ar kitiems dokumentams, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, panaikinti.
Ateityje neturėtų būti pažeidžiami įstatymų reikalavimai šiais klausimais.
2. Valstybės kontrolės departamentas turėtų geriau kontroliuoti, ar teisingai ir teisėtai Vyriausybė skiria papildomus valstybės biudžeto asignavimus įvairiomis priemonėmis finansuoti. Ateityje Valstybės kontrolės departamentas turi teikti Aukščiausiajai Tarybai reikiamą informaciją apie valstybės biudžeto lėšų neteisėto ir neteisingo skyrimo bei naudojimo atvejus.