LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2002 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1282

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), IV skyriaus „Kultūra“ 105 punktą ir siekdama nustatyti regionų kultūros plėtros prioritetus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Regionų kultūros plėtros programą (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS KULTŪROS MINISTRĄ                                      JERONIMAS KRAUJELIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu

Nr. 1282

REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios programos paskirtis – sudaryti administracines, finansines, teisines sąlygas aktyvinti kultūros plėtrą, didinti jos vaidmenį regionuose, taip pat platesnės kultūros paslaugų sklaidos sąlygas ir galimybes gyventojams šiomis paslaugomis naudotis, skatinti kultūros, turizmo, švietimo, verslo ryšius regionuose, regionų bendradarbiavimą; puoselėti regionų etninį bei kultūros paveldo savitumą.

2. Teisinį šios programos pagrindą sudaro: Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1987), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 14-352), Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 53-1292), Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 51-1245), Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414), Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 902 „Dėl Lietuvos regioninės politikos metmenų“ (Žin., 1998, Nr. 66-1922), kiti teisės aktai.

3. Programos vykdymo pradžia – 2002 metai, pabaiga – 2006 metai. Programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

4. Programos vykdytojai – Kultūros ministerija, kitos valstybės valdymo institucijos, apskričių viršininkai, savivaldybių institucijos.

II. SĄVOKOS

5. Šioje programoje vartojamos sąvokos:

Regionų kultūra – sudėtinė nacionalinės kultūros dalis, kuri formuojasi ir plėtojasi integraliose valstybės teritorijos dalyse – regionuose ir atspindi šių darinių etninį, kalbinį, istorinį, kultūrinį savitumą ir tradicijas.

Etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas.

Regioninė kultūros politika – valstybės, savivaldybių institucijų, apskričių viršininkų ir jiems pavaldžių kultūros įstaigų veiklos koordinavimo, koncentravimo, partnerystės, vietinės plėtros skatinimo politika, siekianti tolygiai ir kryptingai plėtoti kultūrą regionuose, stiprinti jos vaidmenį regionų socialiniame ir ekonominiame gyvenime.

Regioninė kultūros programa – programa, kurios tikslai, uždaviniai ir įgyvendinimo rezultatai apima regiono (regionų) kultūros plėtros reikmes, siejasi su kultūros paslaugų teikimu regiono (regionų) gyventojams. Gali būti parengiamos ir įgyvendinamos tikslinės regioninės kultūros programos, skirtos atitinkamai kultūros, meno, kultūros paveldo sričiai, istorinio, etnografinio regiono tradicijoms puoselėti, regiono gyventojų socialinėms grupėms ir panašiai.

Regioninė kultūros įstaiga – kultūros ir meno įstaiga regione, kurios steigėjai yra valstybės institucijos, apskričių viršininkai, fiziniai asmenys, privatūs juridiniai asmenys ir statusas, veiklos tikslai, uždaviniai bei funkcijos atitinka regioninę kultūros politiką.

III. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

6. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatyme nustatytos apskrities viršininko funkcijos kultūros srityje vykdomos nepakankamai. Nenumatytos lėšos kultūrai regionuose plėtoti, nesukurtas apskričių kultūros įstaigų tinklas, nerengiamos regioninės kultūros programos. Tik keturių apskričių viršininkų administracijose dirba atsakingi už kultūrą valstybės tarnautojai, kuriems priskirtos dar ir kitos pareiginės funkcijos (turizmo, socialinių reikalų, sporto, švietimo).

7. Penkių apskričių bibliotekos (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio), kurių steigėja yra Kultūros ministerija, neperduotos, kaip numatyta teisės aktuose, apskričių viršininkams. Likusių penkių apskričių bibliotekos (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos) neįsteigtos. Neįvykdytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 1241 „Dėl Marijampolės miesto, Alytaus, Tauragės, Telšių ir Utenos rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų reorganizavimo į Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių viešąsias bibliotekas programos“.

Nenustatyti regioninių kultūros įstaigų steigimo, teisinio statuso kriterijai. Apskričių viršininkų įsteigtos trys apskričių kultūros įstaigos (muziejus ir du kultūros centrai) neturi regioninės įstaigos statuso.

8. Regioninės kultūros ir meno tarybos įkurtos penkiose apskrityse ir visuomeniniais pagrindais veikia prie apskričių viršininkų administracijų. Jų įtaka ir vaidmuo regionuose, įsipareigojimai ir atsakomybė už regioninės kultūros plėtrą menki.

9. Nenustatyti regioninių kultūros programų ir jų rėmimo kriterijai. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Kultūros ir sporto rėmimo fondo, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo skiriamos lėšos regionų kultūros programoms išskaidomos smulkiems projektams, kurie neatitinka regioninio projekto lygio.

10. Lėšos apskričių viršininkų funkcijoms kultūros srityje įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nenumatytos (anksčiau kultūrai tekdavo nedidelės sumos iš apskrities viršininko rezervo). Parama regioniniams renginiams dažniausiai yra proginė.

11. Savivaldybės skiria labai nedaug lėšų regioniniams kultūros renginiams. Rajonų partnerystės stoka lemia savivaldybių ir jų kultūros įstaigų izoliuotumą, neskatina bendros kultūrinės veiklos regionuose.

12. Kultūros įstaigų aprūpinimas naujomis informacijos technologijomis atsilieka nuo šalies tempų. 2001 metais penkių apskričių viešosios bibliotekos turėjo 90 kompiuterizuotų darbo vietų savo darbuotojams ir 53 vietas – bibliotekų vartotojams, 12 dauginimo technikos vienetų bibliotekų vartotojams. Interneto ryšį šiose bibliotekose turėjo 142 darbo vietos. Tiek naujų technologijų įrangos nepakanka apskričių bibliotekų lankytojams.

Šiuo metu Lietuvos integruotos bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) programa įdiegta 48 Lietuvos bibliotekose, tarp jų 5 apskričių.

13. Stokoja naujų technologijų pagrindiniai muziejai regionuose: Šiaulių „Aušros“ muziejuje – 8 kompiuterizuotos darbo vietos, Telšių „Alkos“ muziejuje – 2, Rokiškio kraštotyros muziejuje – 2, Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – 3, Alytaus kraštotyros muziejuje – 3, Panevėžio kraštotyros muziejuje – 4. 97 muziejai turi tik 203 kompiuterius, iš kurių 99 naudojami raštvedybai ir buhalterinei apskaitai, 62 – rinkinių apskaitai, tik 19 kompiuterių naudojami rinkinių duomenų bazėms. Tik 22 savivaldybių muziejai (iš 58) turi interneto ryšį. 2001 metų duomenimis, šiuose muziejuose nėra nė vienos kompiuterizuotos darbo vietos lankytojams.

14. Kultūros informacija regionuose išskaidyta, nekoordinuojama, dažnai neefektyvi, kartojasi. Turizmo informacijos centrai galėtų glaudžiau bendradarbiauti su regiono kultūros įstaigomis. Stinga kultūros informacijos viešose vietose, pvz., kelio ženklų, informacijos skydų.

15. Nenustatyta viena regionų kultūros statistikos kaupimo tvarka. Statistiniai regionų kultūros rodikliai iki šiol kaupiami be sistemos, neanalizuojami, nedaromos išvados. Tai kliudo valstybės, apskričių ir savivaldybių institucijoms operatyviai ja naudotis.

16. Apskričių viršininkų administracijos, savivaldybių institucijos pateikia per mažai kultūros projektų tarptautiniams fondams, įvairioms PHARE programoms. Retai rengiami projektai, siejantys kultūros, turizmo, kaimo plėtrą; silpnas regionų, tarptautinis bendradarbiavimas. Mažai kultūros darbuotojų moka užsienio kalbas.

17. Periferija vis labiau atsilieka nuo miestų kultūrinio gyvenimo kokybe, teikiamų kultūros paslaugų kiekiu ir gyventojų galimybe jomis naudotis. Kultūros gyvenimas verda stambiuosiuose miestuose, čia sutelktos stipriausios meninės pajėgos, kolektyvai, pagrindinės (nacionalinės, valstybinės) kultūros įstaigos. Jų kultūros ir meno potencialu regionai deramai nepasinaudoja, trūksta šio potencialo skatinimo valstybinės politikos. Prie regionų kultūros plėtros per mažai prisideda savivaldybėse, apskričių administraciniuose centruose veikiantys profesionalūs meno kolektyvai.

18. Mažėja profesionalaus meno sklaida regionuose, šios paslaugos tampa sunkiai prieinamos ir dėl periferijos gyventojų finansinio nepajėgumo jomis naudotis, nesutvarkytų kultūros įstaigų. Valstybės dotacija išlaikomų (iki 75–80 procentų pajamų) koncertinių organizacijų ir teatrų, taip pat kitų valstybės įstaigų teikiamomis paslaugomis daugiausia naudojasi labiau pasiturintys gyventojai. Didžiuma gyventojų lieka kultūros nuošalėje. Valstybė per mažai investuoja į regionuose gyvenančių vaikų ir jaunimo meninį ugdymą, laisvalaikį ir užimtumą, popamokinę veiklą.

19. Valstybė turėtų daugiau remti kultūrinės veiklos sąlygų gerinimą savivaldybių kultūros centruose, kuriuose meno mėgėjų veikla – svarbi vietos bendruomenės laisvalaikio ir kultūrinių poreikių tenkinimo sritis.

20. Regionuose per mažai skatinamos vietos kultūros visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos, puoselėjančios regionų etninį savitumą, tradicijas ir kultūrą.

21. Regionuose trūksta glaudaus ir efektyvaus kultūros, turizmo, švietimo institucijų bei verslo ryšių, jų veiklos koordinavimo. Per lėtai regionuose formuojasi kryptinga kultūros ir turizmo paslaugų infrastruktūra.

IV. PROGRAMOS STRATEGIJA

22. Šios programos strateginis tikslas – toliau dekoncentruoti ir decentralizuoti šalies kultūros valdymą, didinti kultūros ir meno paslaugų sklaidą regionuose, gerinti regionų kultūrinį gyvenimą, suteikti jų gyventojams platesnes galimybes tenkinti kultūros poreikius ir ugdyti etnografinių regionų tradicijas. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, būtina:

22.1. sudaryti teisines, finansines, valdymo sąlygas plėtoti regionų kultūrą;

22.2. sumažinti kultūros paslaugų kiekio ir kokybės, kultūros prieinamumo skirtumus tarp regionų ir regionuose (tarp miesto ir kaimo);

22.3. suteikti daugiau galimybių regionų gyventojams naudotis naujomis informacijos technologijomis, sukurti priemones, skirtas kaupti, koordinuoti ir skleisti kultūros, turizmo informacijai regionuose;

22.4. geriau pasinaudoti regionų kultūrinio bendradarbiavimo su Europos Sąjungos ir kitomis valstybėmis privalumais;

22.5. susieti regionų kultūros finansavimą su įvairių tarptautinių fondų, Europos Sąjungos struktūrinės paramos gavimo planavimu ir naudojimu; 22.6. puoselėti regionų etninį ir kultūros paveldo savitumą;

22.7. skatinti kultūros sąveiką su kitomis regionų socialinės ir ekonominės raidos sritimis (turizmu, švietimu, kaimo plėtra, verslu);

22.8. modernizuoti kultūros įstaigų materialinę bazę ir išplėsti veiklos turinį.

V. SPRENDIMAI

23. Regioninių kultūros ir meno įstaigų tinklą tikslinga kurti atsižvelgiant į regionų poreikius, tikrąsias įstaigų veiklos galimybes, laikantis nustatytosios jų steigimo tvarkos, numatant būsimos įstaigos veiklos tikslus, uždavinius ir funkcijas regione. Būtina baigti formuoti įstatymų ir kitų teisės aktų numatytą apskričių bibliotekų tinklą.

24. Valstybės kultūros įstaigose, esančiose regionuose ar jų centruose, tikslinga stiprinti tam tikras kultūros paslaugas, teikiamas regionams. Atsižvelgiant į didelį kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo darbų poreikį, artimiausiais metais keliuose valstybės muziejuose reikėtų įkurti konservavimo ir restauravimo darbų laboratorijas ir mokymo centrus, galinčius aptarnauti regionus.

25. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, sudarant apskričių viršininkų administracijų sąmatas, svarbu numatyti lėšas regionų kultūrai plėtoti.

26. Kultūros ministerijos biudžete parama regionų kultūros plėtrai turėtų būti numatyta kaip viena iš ministerijos vykdomų programų, o lėšos jai vykdyti sukauptos iš įvairioms programoms skiriamų asignavimų.

27. Siekiant kryptingai finansuoti regionų kultūrą, valstybės ir jos įsteigtų fondų parama turėtų būti skiriama tikslinėms regioninėms kultūros programoms, puoselėjančioms etnografinių regionų kultūrines tradicijas, ir jas atitinkantiems projektams. Regioninės kultūros programos turėtų būti remiamos atsižvelgiant į teikiamų projektų kokybę, novacijas ir kofinansavimą.

28. Apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų interesai ir bendradarbiavimas regiono kultūros terpėje turi būti grindžiami partnerystės ir kofinansavimo principais. Savivaldybių tarybos ir apskričių viršininkai turėtų remti regioninius (tarpregioninius) projektus, kurie sudaro sąlygas teikti daugiau geresnių kultūros paslaugų, suteikia regiono gyventojams galimybę jomis naudotis.

29. Visuose regionuose tikslinga įsteigti regionines kultūros ir meno tarybas, parengti bendruosius jų nuostatus, pavesti joms atlikti regioninių kultūros projektų pirminę ekspertinę atranką finansinei paramai gauti.

30. Siekdami remti regioninę kultūrą, apskričių viršininkai turi daugiau naudotis tarptautinių fondų ir programų teikiamomis finansinėmis galimybėmis, esamais regionų (apskričių) tarptautiniais ryšiais, siūlyti tarpregioninius, regioninius kultūros, turizmo projektus.

31. Atsižvelgiant į užsienio valstybių patirtį, kaip pagerinti regionų kultūrinio gyvenimo kokybę, būtina per artimiausius 2 metus išmokyti šalies kultūros, turizmo, verslo, švietimo specialistus rengti bendrus projektus Europos Sąjungos struktūrinei paramai gauti, suteikti jiems reikiamų kvalifikacijos ir vadybos žinių. Dalį kultūros darbuotojų tęstinio mokymo tikslinga perkelti į regionus.

32. Apskričių bibliotekos turi tapti pagrindiniais regionų informacinės visuomenės ugdymo centrais. Kompiuterizuojant muziejus, reikia pradėti kurti vieną Lietuvos muziejų rinkinių informacinę sistemą (LIMIS), jungti muziejų bibliotekas į Lietuvos integralią bibliotekų informacinę sistemą (LIBIS), o muziejų archyvus – į bendrą Lietuvos archyvų fondų sąvadą (LAFS).

33. Būtina diegti naujas informacijos technologijas savivaldybių kultūros centruose ir vietose, kuriose buriasi daugiau jaunimo, veikia jų klubai, aktyvios vietos bendruomenės, tinkamos ir saugios patalpos.

34. Regionų administracinių centrų interneto tinklalapiuose reikia informacinių puslapių apie kultūros, turizmo paslaugas, lankytinus paveldo objektus, rekreacines vietas. Naujas informacijos technologijas būtina panaudoti kultūros ir turizmo paslaugoms teikti.

35. Konkurso būdu derėtų finansuoti tikslines valstybės profesinių meno kolektyvų, regionų administracinių centrų kolektyvų veiklos regionuose programas. Lėšos joms turi būti skiriamos atsižvelgiant į demografinius ir socialinius regionų ypatumus, įvairių gyventojų sluoksnių reikmes, siekiant aktyvinti kultūros sklaidą atsiliekančiuose regionuose, taip pat sudaryti sąlygas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams naudotis kultūra.

36. Būtina remti ir plėtoti regionuose meno, etnokultūros mėgėjų sąjūdį, jų renginius (konkursus, apžiūras, parodas, tyrimus, leidinius ir kita), regionų kultūros visuomeninių organizacijų programas.

37. Numatant prioritetus ir tvarką, regionuose tikslinga pertvarkyti savivaldybių kultūros centrus – nustatyti jų teisinį statusą, atnaujinti patalpas ir materialinę bazę, atestuoti darbuotojus, didinti jų veiklos efektyvumą.

38. Būtina sukurti regionuose kryptingai veikiančią kultūros, turizmo, paveldo institucijų paslaugų infrastruktūrą, skatinti privačias investicijas, siejamas su kultūros paveldo objektais. Reikia rengti bendrus šių sričių regioninius projektus, specialistų seminarus.

39. Tikslinga įsteigti 6 kultūros centrus, puoselėjančius istorinių ir etnografinių Lietuvos kraštų kultūrines tradicijas.

VI. NUMATOMI REZULTATAI

40. Programos įgyvendinimas leis:

40.1. decentralizuoti šalies kultūros valdymą, tolygiau plėtoti kultūrą regionuose, stiprinti jos vaidmenį bendroje regionų ekonominėje ir socialinėje raidoje;

40.2. apskričių viršininkams formuoti ir įgyvendinti kryptingą kultūros plėtrą regionuose;

40.3. stiprinti apskričių viršininkų administracijų ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, veiklos koordinavimą, aiškiau nustatyti jų vietą ir vaidmenį regionų kultūros plėtroje;

40.4. paspartinti kultūros įstaigų atsiradimą regionuose, didinti jų (taip pat visuomeninių organizacijų) vaidmenį regionuose;

40.5. pagerinti sąlygas regionų gyventojams naudotis įvairiomis kultūros ir meno paslaugomis;

40.6. sutvarkyti ir pagal reikmes plėsti regioninių kultūros įstaigų tinklą, teikti atitinkamas kultūros paslaugas (konservavimo, restauravimo darbų, tęstinio mokymo);

40.7. parengti ir įgyvendinti kryptingas, regionų reikmes atliepiančias kultūros programas;

40.8. kooperuoti ir tikslingai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, fondų, kitų finansavimo šaltinių lėšas;

40.9. pagerinti sąlygas gyventojams rasti kultūros informaciją ir ja naudotis;

40.10. kultūros įstaigoms ir jų darbuotojams laiku ir kvalifikuotai pasirengti įsisavinti tarptautinių fondų, Europos Sąjungos struktūrinę paramą;

40.11. plėsti kultūros, turizmo, švietimo, verslo ryšius, regionų ir tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą ir partnerystę, gerinti krašto kultūros įvaizdį.

VII. LĖŠŲ POREIKIS

41. Lėšos šiai programai įgyvendinti numatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektą.

Finansavimo šaltinis – valstybės lėšos ir kitos teisėtai įsigytos lėšos.

VIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

42. Už šios programos įgyvendinimo koordinavimą atsakinga Kultūros ministerija. Ji derins veiksmus su kitomis suinteresuotomis ministerijomis, apskričių viršininkais, valstybinėmis institucijomis, savivaldybėmis, visuomeninėmis organizacijomis, fondais.

______________

Regionų kultūros

plėtros programos

priedas

REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Tikslai (siektini rezultatai)	Priemonės pavadinimas	Atsakingas vykdytojas	Vykdymo terminas	Numatomos išlaidos (tūkst. litų)
1. Sukurti teisines, finansines ir valdymo sąlygas plėtoti regionų kultūrą	1.1. perduoti apskritims Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešųjų bibliotekų steigėjo funkcijas	Kultūros ministerija	2004 metai
	1.2. įsteigti Alytaus, Marijampolės, Utenos, Tauragės, Telšių apskričių viešąsias bibliotekas	Kultūros ministerija, apskričių viršininkai	2004 metai
	1.3. nustatyti konkrečias kultūros padalinių funkcijas apskričių administracijų struktūroje	apskričių viršininkai	2003 metai
	1.4. parengti regioninių kultūros programų rėmimo tvarką, patikslinti šių programų rėmimo nuostatus	Kultūros ministerija	2002 metai
	1.5. parengti tipinius regioninių kultūros ir meno tarybų nuostatus	Kultūros ministerija	2002–2003 metai
	1.6. įsteigti visose apskrityse kultūros ir meno tarybas	Kultūros ministerija, apskričių viršininkai	2002–2003 metai
	1.7. parengti kultūros įstaigų darbuotojų atestavimo tvarką ir juos atestuoti	Kultūros ministerija, savivaldybės	2002–2004 metai
	1.8. parengti tęstinio kultūros darbuotojų mokymo regionuose programą	Kultūros ministerija, apskričių viršininkai	2003 metai
	1.9. numatyti apskričių viršininkų administracijų biudžetinėse sąmatose lėšas regionų kultūrai remti	apskričių viršininkai	nuo 2004 metų
	1.10. numatyti regionų kultūros rėmimą kaip atskirą Kultūros ministerijos programą	Kultūros ministerija	nuo 2003 metų
	1.11. atlikti valstybės, savivaldybių kultūros įstaigų tinklo, funkcijų ir veiklos analizę, numatyti jų reorganizavimo į regionines kultūros įstaigas galimybes	Kultūros ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės	2002–2004 metai
	1.12. įkurti regioninius kultūros centrus: Aukštaitijoje – Rokiškio dvaro rūmų ansamblyje, Suvalkijoje – Paežerių dvaro rūmuose Vilkaviškyje, Dzūkijoje – Liškiavos dominikonų vienuolyno ansamblyje, Rytų Lietuvoje – Švenčionių krašto muziejuje, Mažojoje Lietuvoje – Šilutės Šojaus dvare, Žemaitijoje – Plungės Oginskių dvaro ansamblyje	Kultūros ministerija, apskričių viršininkai	2003–2006 metai
2. Teikti daugiau geresnių kultūros paslaugų regionuose, skatinti gyventojus dalyvauti kūrybinėje veikloje, didinti jų užimtumą	2.1. parengti ir įgyvendinti tikslinę regioninę vaikų ir jaunimo meninio ugdymo, užimtumo rėmimo programą	Kultūros ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės	2002–2003 metai	200*
	2.2. parengti ir įgyvendinti profesionalaus meno sklaidos regionuose rėmimo programą	Kultūros ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės	2003–2004 metai	500
	2.3. rengti regionines kultūros ir meno šventes, knygų, turizmo, amatų muges	apskričių viršininkai, savivaldybės	2003–2006 metai	1200
	2.4. konkurso būdu teikti paramą nevyriausybinėms regionų organizacijoms, viešosioms įstaigoms, vykdančioms kultūros puoselėjimo, etnokultūros ir paveldo išsaugojimo bei populiarinimo programas	Kultūros ministerija, apskričių viršininkai	2003–2006 metai	240
	2.5. parengti ir įgyvendinti regionų kultūros plėtros programas	apskričių viršininkai	2003–2006 metai
	2.6. sukurti regionų muziejuose kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo centrus, remti regionams skirtas jų veiklos programas	Kultūros ministerija	2003–2004 metai
3. Sukurti kultūros įstaigose naujas darbo ir naudojimosi informacijos technologijomis vietas, vykdyti priemones, skirtas kultūros, turizmo informacijos kaupimui ir sklaidai	3.1. plėsti ir išlaikyti kompiuterizuotas darbo vietas kultūros įstaigų darbuotojams ir lankytojams	Kultūros ministerija, savivaldybės	2003–2006 metai	2500
	3.2. toliau diegti LIBIS programą viešosiose bibliotekose ir jų filialuose	Kultūros ministerija	2002–2006 metai	300
	3.3. sukurti vieną Lietuvos muziejų informacinę sistemą (LIMIS)	Kultūros ministerija, savivaldybės	2003–2006 metai	100
	3.4. jungti muziejų bibliotekas į Lietuvos integralią bibliotekų informacinę sistemą (LIBIS)	Kultūros ministerija, savivaldybės	2003–2006 metai	100
	3.5. įjungti muziejų archyvus į Lietuvos archyvų fondų sąvadą (LAFS)	Kultūros ministerija, Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	2003–2006 metai	100
	3.6. remti svarbių regionų kultūrai knygų, regionų kultūros, turizmo informacinių leidinių, CD ir vaizdo priemonių leidybą	Kultūros ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas	2003–2006 metai	500
	3.7. nustatyti regionų kultūros statistikos kaupimo tvarką, sukurti elektronines duomenų bazes	Kultūros ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apskričių viršininkai	2003–2004 metai	50
	3.8. sukurti regionuose kultūros, turizmo paslaugų, lankytinų paveldo objektų, rekreacijos vietų, maršrutų duomenų elektroninę bazę	apskričių viršininkai, savivaldybės, turizmo informaciniai centrai, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos	2002–2003 metai	250
	3.9. įrengti lankytinų kultūros ir turizmo objektų lauko informacijos ženklus	Kultūros ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, apskričių viršininkai	2003–2004 metai	50
	3.10. sukurti regionų kultūros interneto puslapius, teikti kultūros ir turizmo paslaugas internetu	apskričių viršininkai	2003 metai	30
	3.11. atlikti regionų kultūros plėtros, gyventojų kultūrinių poreikių tyrimus	Kultūros ministerija, apskričių viršininkai	2003–2004 metai
4. Siekti, kad daugėtų regionų bendradarbiavimo projektų, skatinti naudotis tarptautinių finansavimo šaltinių, Europos Sąjungos struktūrine parama	4.1. parengti ir įgyvendinti apskrityse projektus, skatinančius Baltijos jūros valstybių kultūros mainus, regionų bendradarbiavimą	apskričių viršininkai, savivaldybės	2003–2006 metai	300
	4.2. mokyti kultūros, turizmo darbuotojus vadybos, rengti juos naudotis tarptautinių finansavimo fondų, Europos Sąjungos struktūrine parama	Kultūros ministerija, apskričių viršininkai	2003–2004 metai	90
	4.3. rengti bendrus regioninius seminarus kultūros, turizmo, verslo specialistams	Kultūros ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, apskričių viršininkai	2003–2004 metai	60
	4.4. parengti regionams kultūros ir meno projektų rengimo rekomendacijas, informaciją apie užsienio kultūros fondų teikiamą paramą	Kultūros ministerija	2003 metai	4
5. Modernizuoti kultūros įstaigas regionuose, sudaryti sąlygas teikti gyventojams geros kokybės kultūros paslaugas, imtis kultūrinės veiklos	5.1. optimizuoti miestų ir rajonų kultūros centrų tinklą, parengti ir įgyvendinti aukščiausiosios ir pirmosios kategorijų kultūros centrų modernizavimo programas	Kultūros ministerija, savivaldybės	2003–2006 metai
	5.2. parengti ir įgyvendinti muziejų modernizavimo programas	Kultūros ministerija, savivaldybės	2003–2006 metai
	5.3. įgyvendinti bibliotekų renovavimo ir modernizavimo programą	Kultūros ministerija, savivaldybės	2003–2013 metai	313361,1* *

*Kultūros ministerijos lėšų poreikis numatytas vieneriems metams.

**Bendra programai įgyvendinti skirtų lėšų suma.

______________