LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

Į S T A T Y M A S

2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1709

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šis Įstatymas reglamentuoja kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veiklą ir jos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcininkų interesai.

2. Šiuo Įstatymu siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu Įstatymo priede.

3. Įstatymas taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra viešai platinami Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra platinami tik ne Europos Sąjungos valstybėse, teikiamoms paslaugoms.

4. Įstatymas netaikomas paslaugoms, kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, Europos Sąjungos valstybių centriniams bankams ar institucijoms, vykdančioms valstybės skolos valdymą.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Akcijų paketas – 1/10 arba daugiau visų valdymo įmonės akcijų ar balsavimo teisę suteikiančių akcijų, arba toks akcijų kiekis, kuris leidžia daryti lemiamą įtaką valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant akcijų paketą, atsižvelgiama į balsus, kuriuos asmuo turi pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnį.

2. Dukterinė įmonė – kaip nustatyta Vertybinių popierių rinkos įstatyme.

3. Europos Sąjungos valstybė – Europos Sąjungai ar Europos ekonominei erdvei priklausanti valstybė.

4. Glaudus ryšys – kaip nustatyta Vertybinių popierių rinkos įstatyme.

5. Grynieji aktyvai – skirtumas tarp investicinį fondą sudarančio (ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei priklausančio) turto vertės ir fondo (ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų.

6. Indeksas – statistinis rodiklis, parodantis tam tikros rinkos ar jos dalies kitimą.

7. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo.

8. Investicinės priemonės – vertybiniai popieriai ir investicinės priemonės, numatytos Vertybinių popierių rinkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose.

9. Investicinis fondas – bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas, kurio valdymas perduotas valdymo įmonei.

10. Investicinis vienetas – vertybinis popierius, įrodantis investicinio fondo bendraturčio teisę į investicinio fondo turto dalį.

11. Investicinių priemonių portfelis – investicinių priemonių rinkinys.

12. Išvestinės investicinės priemonės – investicinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių investicinių priemonių.

13. Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių:

1) sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant investicinius vienetus ar akcijas, sukaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius ir (ar) kitą šiame Įstatyme nurodytą likvidų turtą, taip padalijant riziką;

2) vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) patvirtina jų turėtojo teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti.

14. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai – investicinio fondo bendraturčiai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkai.

15. Kontrolė – kaip nustatyta Vertybinių popierių rinkos įstatyme.

16. Nepriekaištinga reputacija – kaip nustatyta Vertybinių popierių rinkos įstatyme.

17. Patronuojanti įmonė – kaip nustatyta Vertybinių popierių rinkos įstatyme.

18. Periodinė ataskaita – investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas, pateikiantis informaciją apie pagrindinius ataskaitinio laikotarpio įvykius.

19. Pinigų rinkos priemonės – likvidžios skolos investicinės priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę galima tiksliai nustatyti bet kuriuo metu.

20. Pradinis kapitalas – minimalus nuosavo kapitalo dydis, kurį privalo sukaupti valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė.

21. Prospektas – investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas, pateikiantis pagrindinę informaciją apie siūlomus vertybinius popierius.

22. Riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos viešai platinami Lietuvos Respublikoje ir kurie negali būti viešai platinami Europos Sąjungos valstybėse šio Įstatymo Europos Sąjungos valstybėms nustatyta tvarka.

23. Sudarymo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai.

24. Turto valdymas:

1) investicinių sprendimų priėmimas ir vykdymas;

2) buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;

3) rinkodaros veikla;

4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1–3 punktuose nurodyta veikla.        

25. Užsienio priežiūros institucija – institucija, kuri užsienio valstybėje valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros srityje atlieka panašias funkcijas kaip Vertybinių popierių komisija.

26. Vadovas – įmonės administracijos vadovas, administracijos vadovo pavaduotojas, valdybos narys.

27. Valdymo įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymas.

28. Vertybiniai popieriai:

1) akcinių bendrovių akcijos, investiciniai vienetai ir depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų;

2) skolos vertybiniai popieriai;

3) kiti perleidžiami vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1–2 punktuose nurodytų vertybinių popierių.

29. Viešas investicinių vienetų arba akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės informavimo priemones, reklamą arba kai kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų.

antrasis SKIRSNIS

valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės LICENCijavimas ir veikla

3 straipsnis. Draudimas be licencijos verstis valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veikla

1. Verstis investicinių fondų ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymu turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.

2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veikla verstis gali tik akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą IKKB. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa AB neprivalomi.

4 straipsnis. Valdymo įmonių veikla

1. Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – šio Įstatymo nustatytų investicinių fondų ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymu bei teikti šias papildomas paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:

1) valdyti kitų asmenų investicinių priemonių portfelius;

2) valdyti pensijų fondų investicinių priemonių portfelius, jeigu įmonė atitinka Papildomo savanoriško pensijų kaupimo ir Pensijų kaupimo įstatymų reikalavimus;

3) valdyti riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektus;

4) konsultuoti investavimo į investicines priemones klausimais;

5) saugoti ir tvarkyti investicinių fondų investicinius vienetus ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių akcijas.

2. Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų paslaugų.

3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turtą ar užsiimti šiame Įstatyme nenumatyta veikla.

5 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licencijos išdavimo tvarka

1. Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, pageidaujanti verstis valdymo įmonės veikla, ar akcinė bendrovė, pageidaujanti veikti kaip investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, Vertybinių popierių komisijai pateikia prašymą. Kartu su prašymu pateikiami duomenys apie bendrovę, jos akcininkus, valdymo organų narius, veiklos planą ir jos plėtrą, pradinį kapitalą bei kiti Vertybinių popierių komisijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyti dokumentai, duomenys ir paaiškinimai.

2. Vertybinių popierių komisija atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų, jame pateikiami ne visi ar tikrovės neatitinkantys dokumentai ir duomenys arba įmonės veiklos planas yra nepakankamai pagrįstas;

2) valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neturinčios valdymo įmonės, pradinis kapitalas yra mažesnis už Vertybinių popierių komisijos nustatytą minimalų dydį arba netenkinami valdymo įmonės kapitalo pakankamumo reikalavimai;

3) bendrovės akcijų paketo turėtojai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų arba nepateikia informacijos apie savo dalyvius, veiklą ir finansinę būklę;

4) bent vienas bendrovės darbuotojas yra vertybinių popierių biržos, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

5) bendrovės valdybos nariai, administracijos vadovas ar jo pavaduotojai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties;

6) bendrovės depozitoriumo valdybos nariai, administracijos vadovas ar jo pavaduotojai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties;

7) bendrovės buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

8) tarp bendrovės ir kito asmens yra glaudus ryšys, kuris gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai atlikti veiksmingą priežiūrą;

9) bendrovė yra glaudžiu ryšiu susijusi su asmeniu iš tokios ne Europos Sąjungos valstybės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti atlikti veiksmingą priežiūrą;

10) bendrovės sudarymo dokumentuose nurodyta, kad kolektyvinio investavimo subjekto akcijos arba investiciniai vienetai nebus platinami Lietuvos Respublikoje.

3. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją Vertybinių popierių komisija pareiškėjui turi pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu.

4. Licencija gali būti išduodama tik atsiklausus užsienio priežiūros institucijos nuomonės, jei:

1) prašymą pateikęs asmuo yra Europos Sąjungos valstybėje licencijuotos valdymo įmonės, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko, kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė;

2) prašymą pateikęs asmuo yra Europos Sąjungos valstybėje licencijuotą valdymo įmonę, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką, kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja Europos Sąjungos valstybėje licencijuotą valdymo įmonę, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

5. Apie licencijos išdavimą ar panaikinimą Vertybinių popierių komisija praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

6. Steigiamos valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo.

6 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymas

1. Valdymo įmonėje ir investicinėje kintamojo kapitalo bendrovėje, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir administracija.

2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios turto valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymas, atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.

3. Visuotinis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus nepaisydamas to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams priklausančios akcijos.

7 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai

1. Be reikalavimų, kuriuos bendrovės įstatams nustato Akcinių bendrovių įstatymas, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:

1) akcijų pardavimo, išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;

2) investavimo strategija;

3) akcijų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

4) pajamų paskirstymo tvarka;

5) dividendų mokėjimo akcininkams tvarka (išmokų periodiškumas, dividendams skiriama pelno dalis);

6) grynųjų aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės;

7) išlaidų struktūra ir jų padengimo principai, atlyginimo depozitoriumui dydis, taip pat galimos didžiausios bendrovės išlaidos;

8) valdymo įmonės bei depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka.

2. Įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominali akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominalią vertę.

3. Bendrovės administracijos vadovo ir valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka nurodoma tik tuo atveju, jei valdymas neperduodamas valdymo įmonei.

4. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar papildymai registruojami juridinių asmenų registre po to, kai jiems pritaria Vertybinių popierių komisija.

8 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos

1. Visos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios vardinės.

2. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas, obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas išpirkti.

3. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

9 straipsnis. Reikalavimai veiklai ir riziką ribojantys reikalavimai

1. Valdymo įmonė ar tokia investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo:

1) sąžiningai veikti kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių ir rinkos patikimumo interesais;

2) veikti rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu;

3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras;

4) siekti gauti iš kliento informaciją apie jo finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis įmonės paslaugomis, taip pat atsižvelgti į tai, ar klientas yra profesionalus investuotojas;

5) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją;

6) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai;

7) užtikrinti, kad jos valdymo procedūros ir buhalterinių įrašų bei apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis steigimo dokumentuose numatytų sąlygų ir teisės aktų;

8) vykdyti vidaus kontrolę, kontroliuoti savo vadovų ir darbuotojų sudaromus vertybinių popierių sandorius;

9) saugoti atliktų operacijų dokumentus ne mažiau kaip 5 metus nuo operacijų įvykdymo dienos, jei kiti teisės aktai nenustato ilgesnio saugojimo termino;

10) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės interesų konflikto su klientais, klientų tarpusavio interesų konflikto, kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių ir klientų interesų konflikto ar kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių interesų tarpusavio konflikto;

11) užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimantys asmenys turėtų Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir patirtį, būtų nepriekaištingos reputacijos.

2. Valdymo įmonė, turinti teisę teikti paslaugas, numatytas 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose, klientų lėšas į savo valdomus investicinius fondus ar investicines kintamojo kapitalo bendroves gali investuoti tik gavusi išankstinį kliento sutikimą.

3. Valdymo įmonės, turinčios teisę teikti paslaugą, numatytą 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai investuotojams draudžiami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisė nustatyti valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pareigų įgyvendinimo tvarką

Vertybinių popierių komisija nustato:

1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką;

2) vidaus kontrolės vykdymo tvarką;

3) periodinių ataskaitų, kitų ataskaitų, prospektų, pranešimų visuomenei ir Vertybinių popierių komisijai turinį ir pateikimo tvarką;

4) ataskaitų apie investicinės kintamojo kapitalo bendrovės likvidavimą ir investicinio fondo dalijimą turinį ir pateikimo tvarką;

5) grynųjų aktyvų dydžio ir valdymo įmonės kapitalo pakankamumo reikalavimus;

6) pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo dydį (šie dalykai negali būti mažesni negu nustatytieji Europos Sąjungos teisės aktuose), sudėtį bei apmokėjimo tvarką, pradinio kapitalo ir grynųjų aktyvų skaičiavimo tvarką ir principus;

7) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką;

8) šiame Įstatyme nustatytų leidimų ir licencijų išdavimo tvarką.

11 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei

1. Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tai nedelsdama privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai.

2. Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu:

1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ar investicinę kintamojo kapitalo bendrovę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams;

2) Vertybinių popierių komisija su atitinkama ne Europos Sąjungos valstybės, kurioje licencijuotai valdymo įmonei yra pavedama dalis funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija;

3) valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti įgaliotinio veiklą;

4) valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;

5) įgaliotinis turi Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir gali atlikti nurodytas funkcijas;

6) valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista deleguoti.

3. Valdymo įmonė ar šio straipsnio 1 dalyje numatyta investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės kitiems asmenims pavesti tiek savo valdymo funkcijų, jog iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama dalį savo funkcijų pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomų investicinių fondų ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių turtą, ar kitiems asmenims, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar investuotojų interesais.

4. Tai, kad dalį funkcijų pavedama atlikti kitiems asmenims, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuo atsakomybės.

12 straipsnis. Valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimas

1. Asmuo, norintis įsigyti valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinti jau turimą akcijų kiekį tiek, kad jo turimų balsų ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų 1/5, 1/3 ar 1/2 ribą, arba tiek, kad įmonė taptų jo dukterine įmone, turi gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą. Asmens turimi balsai yra skaičiuojami Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas asmuo turi pateikti Vertybinių popierių komisijai jos nustatyto turinio prašymą, o Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos turi pranešti jam apie sutikimą arba atsisakymą leisti įsigyti akcijų paketą.

3. Vertybinių popierių komisija atsisako leisti įsigyti akcijų paketą, jeigu:

1) fizinis asmuo (juridinio asmens – vadovai ir kontroliuojantys asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;

2) fizinis asmuo yra vertybinių popierių biržos, Vertybinių popierių komisijos ar depozitoriumo, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomų investicinių fondų ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių turtą, darbuotojas;

3) juridinis asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius, veiklą ar finansinę būklę;

4) išdavus leidimą, atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti valdymo įmonės licenciją.

4. Atsisakymas leisti įsigyti akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas teismui. Jeigu Vertybinių popierių komisija sutinka leisti įsigyti akcijų paketą, ji nustato ketinimo įvykdymo terminą.

5. Asmuo, prieš mažindamas savo turimą akcijų dalį tiek, kad turimų balso teisių ar kapitalo dalis nukristų žemiau 1/10, 1/5, 1/3 ar 1/2 ribos, arba tiek, kad valdymo įmonė nustotų būti jo dukterine įmone, apie tai taip pat turi pranešti Vertybinių popierių komisijai.

6. Įmonė, sužinojusi apie akcijų paketo, viršijančio šiame straipsnyje nustatytas ribas, įsigijimą ar perleidimą, nedelsdama apie tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai. Metinė informacija apie asmenis, turinčius akcijų paketus, ir tokių paketų dydžius Vertybinių popierių komisijai pateikiama jos nustatyta tvarka.

7. Asmens, įsigijusio akcijų be Vertybinių popierių komisijos sutikimo, kai toks sutikimas buvo reikalingas, turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, kol bus gautas toks sutikimas.

13 straipsnis. Pareiga gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą

1. Vertybinių popierių komisijos išankstinis leidimas reikalingas:

1) sudarymo dokumentų patvirtinimui, pakeitimui ar papildymui;

2) depozitoriumo ar valdymo įmonės pasirinkimui ar pakeitimui;

3) investicinį fondą sudarančio turto perdavimui kitai valdymo įmonei;

4) sutarties su depozitoriumu sudarymui ar jos pakeitimui;

5) sutrumpinto ar viso prospekto pakeitimui ar papildymui.

2. Vertybinių popierių komisija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jei tai prieštarautų teisės aktams ar pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus.

3. Jeigu Vertybinių popierių komisija, gavusi atitinkamą prašymą, per 15 dienų nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas duotu.

14 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės auditas

Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės auditui taikomi Audito įstatyme ir Finansų įstaigų įstatyme nustatyti reikalavimai.

15 straipsnis. Draudimai perleisti investicinį fondą sudarantį ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei priklausantį turtą

1. Investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ar įmonės darbuotojams (bei jų sutuoktiniams). Investiciniam fondui ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų asmenų turtą įsigyti.

2. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei šio straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai taikomi ir jos vadovui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ar darbuotojams.

3. Investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punktuose nustatytų priemonių.

4. Investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės sąskaita negali būti sudaromi sandoriai dėl vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo.

5. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti fondo turtą, negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki trijų mėnesių terminui, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jei paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.

16 straipsnis. Turto valdymo sutartis

1. Valdymo įmonės sutartyje su investicine kintamojo kapitalo bendrove dėl turto valdymo turi būti numatyta:

1) investicinės veiklos tikslai ir būdai;

2) atlyginimo valdymo įmonei apskaičiavimo metodika ir jo mokėjimo tvarka;

3) valdybos funkcijos, kurias įsipareigoja atlikti valdymo įmonė;

4) valdymo įmonės įgaliojimai santykiuose su depozitoriumu ir kitomis institucijomis;

5) informacija, kurią valdymo įmonė teiks investicinei kintamojo kapitalo bendrovei;

6) pavedamo valdyti investicijų portfelio sudėtis, rinkos vertė;

7) atsakomybė už įsipareigojimų neįvykdymą;

8) sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2. Sutarties kopija turi būti pateikiama Vertybinių popierių komisijai ir depozitoriumui.

17 straipsnis. Sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas

1. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu turi patvirtinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti.

2. Visuotinis akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jei bendrovės įstatuose numatytas maksimalus atlyginimo valdymo įmonei ir depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma.

18 straipsnis. Poveikio priemonės, taikomos valdymo įmonėms ar investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms

Vertybinių popierių komisija turi teisę taikyti šias poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms:

1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti administracines nuobaudas vadovams ar darbuotojams arba šio Įstatymo nustatytas baudas;

3) panaikinti licencijos galiojimą;

4) sustabdyti investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;

5) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti pirkti vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones;

6) paskirti laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai.

19 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindas

1. Šio Įstatymo nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos esant bent vienam iš šių pažeidimų:

1) valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė Vertybinių popierių komisijai pateikė neteisingą informaciją;

2) Vertybinių popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai;

3) valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija buvo išduota;

4) šiurkščiai ar sistemingai pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.

2. Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį ir pažeidimo bei poveikio pasekmes įmonei ir finansų sistemos saugumui. Poveikio priemonių taikymo klausimas svarstomas iš anksto pranešus apie tai valdymo įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei ir sudarius jai galimybes pasiaiškinti. Atstovo neatvykimas į klausimo svarstymą ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo.

3. Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui – ne daugiau kaip 2 metai nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

4. Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei pritaikytos poveikio priemonės, pranešama tų valstybių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms.

20 straipsnis. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai

1. Neatidėliotinais atvejais, esant duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti investuotojų turto nuvertėjimo ar kitokio netekimo, Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos priežiūrai. Laikinuoju atstovu gali būti skiriamas Vertybinių popierių komisijos darbuotojas.

2. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą kiekvienam su įmonės veikla susijusiam sprendimui. Laikinojo atstovo veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Laikinasis atstovas atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad įmonė gali patikimai veikti;

2) įmonei iškeliama bankroto byla;

3) panaikinama turto valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės licencija.

21 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas

1. Vertybinių popierių komisija turi teisę valdymo įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei išduotos licencijos galiojimą panaikinti:

1) jei šio Įstatymo nustatyta tvarka pritaikoma tokia poveikio priemonė;

2) jei licencijos savininkas pats raštu kreipiasi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

3) jei licencijos savininkas per 12 mėnesių nepradeda ja naudotis ar daugiau kaip 6 mėnesiams nutraukia savo veiklą.

2. Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė negali būti reorganizuota į riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektą ar kolektyvinio investavimo subjektą, kuriam šis Įstatymas nėra taikomas.

22 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės bankroto proceso ypatumai

1. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės bankroto procedūra gali būti vykdoma tik teismo tvarka.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei.

3. Teismas, gavęs Vertybinių popierių komisijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei disponuoti banko sąskaitomis ir vertybiniais popieriais.

4. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti.

23 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės likvidavimas

1. Nuo sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo nutraukiamas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.

2. Likviduojamos bendrovės turtas turi būti parduodamas Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir su akcininkais atsiskaitoma pinigais.

3. Likvidatorius Vertybinių popierių komisijai jos nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie likvidavimo eigą.

TREČIASIS SKIRSNIS

Investicinis fondas

24 straipsnis. Investicinio fondo sudarymas

1. Investicinio fondo taisyklės patvirtinamos valdymo įmonės valdybos sprendimu. Valdymo įmonė investuotojų lėšas į investicinį fondą gali pradėti rinkti tik po to, kai investicinio fondo taisyklėms bei sutrumpintam ir visam prospektui pritaria Vertybinių popierių komisija.

2. Valdybos sprendime dėl investicinio fondo sudarymo turi būti nurodyta:

1) investicinio fondo pavadinimas;

2) depozitoriumo pavadinimas ir buveinė;

3) pradinė suma, skiriama investicinio fondo sudarymui.

3. Kiekvieno investicinio fondo turtas įtraukiamas į apskaitą atskirai ir turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės turto.

25 straipsnis. Investicinio fondo taisyklės

Investicinio fondo taisyklės nustato santykius tarp valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių. Jose turi būti nurodyta:

1) investicinio fondo pavadinimas;

2) valdymo įmonės ir depozitoriumo pavadinimai ir buveinės;

3) investicinio fondo investavimo strategija, investicijų apribojimai ir specializacija geografinėje zonoje arba pramonės šakoje;

4) dalyvių teisės ir pareigos;

5) valdymo įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita bei jo interesais;

6) atlyginimo valdymo įmonei, depozitoriumui ir platintojui apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka;

7) kitų išlaidų, dengiamų iš investicinio fondo, baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika;

8) valdymo įmonės bei depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka;

9) investicinių vienetų pardavimo bei išpirkimo sąlygos ir tvarka;

10) investicinių vienetų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

11) turto įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;

12) išpirkimo ir pardavimo kainos nustatymo tvarka;

13) informacijos apie investicinį fondą skelbimo tvarka;

14) investicinio fondo pajamų skirstymo dažnumas ir metodai;

15) investicinio fondo dalijimo pagrindai ir procedūra;

16) investicinio fondo taisyklių pakeitimo tvarka.

26 straipsnis. Investicinio fondo dalyvių teisės

Investicinio fondo dalyvis turi šias teises:

1) bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus;

2) šio Įstatymo ir investicinio fondo taisyklių nustatyta tvarka gauti investicinio fondo pajamų dalį;

3) gauti likusią dalijamo investicinio fondo dalį;

4) gauti teisės aktų nustatytą informaciją apie fondą;

5) kitas šio Įstatymo ir investicinio fondo taisyklių nustatytas teises.

27 straipsnis. Atlyginimas ir kitos išlaidos iš investicinio fondo lėšų

1. Atlyginimas valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokamos iš investicinio fondo lėšų.

2. Iš investicinio fondo lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse numatytų fondo išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės sąskaita.

28 straipsnis. Investicinio fondo pelno paskirstymas

1. Investicinio fondo dalyviams dividendai (išmokos grynaisiais pinigais) mokami tik tuo atveju, jei tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų periodiškumas, pelno dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, ir išmokėjimo tvarka.

2. Investicinio fondo pelnas paskirstomas per šio investicinio fondo depozitoriumą.

29 straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas

Valdymo įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:

1) perdavus valdymą kitai valdymo įmonei;

2) panaikinus valdymo įmonės licenciją;

3) pradėjus priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą;

4) iškėlus valdymo įmonei bankroto bylą;

5) kitais teisės aktų arba investicinio fondo taisyklių nustatytais atvejais.

30 straipsnis. Investicinio fondo padalijimas

1. Investicinis fondas turi būti dalijamas jo taisyklėse nustatytais atvejais.

2. Priėmus sprendimą dėl dalijimo, investicinių vienetų išpirkimas ir platinimas nutraukiamas.

3. Jei dalijimo metu išaiškėja, kad investicinio fondo padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, likusias prievoles privalo įvykdyti valdymo įmonė.

4. Patenkinus kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį turtą, turi būti padalyti investicinio fondo bendraturčiams proporcingai jų dalims.

5. Jei esama teisme nagrinėjamų ieškinių dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio fondo sąskaita, fondas gali būti dalijamas tik įsiteisėjus sprendimams tokiose bylose.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DepozitoriumaS

31 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui

1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. Depozitoriumu gali būti tik komercinis bankas, turintis Lietuvos Respublikoje buveinę arba skyrių ir teisę teikti investicines paslaugas, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ar Europos Sąjungos valstybių centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, jeigu jie turi teisę saugoti pinigines lėšas.

2. Depozitoriumas turi teisę savo funkcijas ar jų dalį perduoti kitiems depozitoriumams, bet tai jo neatleidžia nuo atsakomybės.

32 straipsnis. Depozitoriumo pareigos

1. Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir:

1) užtikrinti, kad investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal teisės aktų ir sudarymo dokumentų reikalavimus;

2) užtikrinti, kad investicinių vienetų ar akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal teisės aktų ir sudarymo dokumentų reikalavimus;

3) vykdyti valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja teisės aktų ir sudarymo dokumentų reikalavimams;

4) užtikrinti, kad atlyginimas už perleistą turtą per nustatytą laiką būtų pervestas į fondo sąskaitą ar atitektų investicinei kintamojo kapitalo bendrovei;

5) užtikrinti, kad investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal teisės aktų ir sudarymo dokumentų reikalavimus.

2. Depozitoriumas privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai ir valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės stebėtojų tarybai ar valdybai visus pastebėtus teisės aktų ar sudarymo dokumentų pažeidimus.

3. Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatytas sudarymo dokumentuose.

4. Depozitoriumas atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ar valdymo įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko.

33 straipsnis. Valdymo perdavimas depozitoriumui

Jei valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą pasibaigia, o kitai valdymo įmonei valdymas neperduodamas, jį laikinai perima kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas. Valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės valdyti turtą pasibaigimą. Tokiu atveju depozitoriumas turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jei ko kita nenumato įstatymai arba sudarymo dokumentai. Depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti likviduojamas (padalijamas).

34 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės atskyrimas nuo depozitoriumo

1. Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veikla, išskyrus šio Įstatymo 33 straipsnyje nustatytą atvejį.

2. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės administracijos vadovas, valdybos narys ar darbuotojas negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės valdomo investicinio fondo (investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) turtą, vadovu, valdybos nariu ar darbuotoju, kurio funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla.

3. Depozitoriumo, saugančio investicinio fondo (kintamojo kapitalo investicinės bendrovės) turtą, vadovas, valdybos nariai, tarybos nariai ar darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/4 tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės (kintamojo kapitalo investicinės bendrovės) stebėtojų tarybos narių.

35 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas

1. Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jei tam pritarė Vertybinių popierių komisija.

2. Jei depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo, Vertybinių popierių komisija, siekdama užtikrinti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei nutraukti sutartį ir pakeisti depozitoriumą.

PENKTASIS SKIRSNIS

investavimo taisyklės

36 straipsnis. Investavimo objektai

1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti tik:

1) vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, kuriais prekiaujama rinkose, pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą laikomose reguliuojamomis ir veikiančiomis Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje;

2) vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, kuriais prekiaujama kitoje Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybėje esančioje reguliuojamoje rinkoje, veikiančioje pagal nustatytas taisykles, pripažintoje ir visuomenei prieinamoje;

3) vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, kurie yra įtraukti į kitoje valstybėje (išskyrus Europos Sąjungos valstybes) esančios vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą arba kuriais prekiaujama ten esančioje reguliuojamoje rinkoje, veikiančioje pagal nustatytas taisykles, pripažintoje ir visuomenei prieinamoje, jei ši birža arba rinka yra nurodyta sudarymo dokumentuose;

4) išleidžiami nauji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į vertybinių popierių biržos oficialųjį sąrašą ar reguliuojamos rinkos prekybos sąrašą ir jeigu bus įtraukta į sąrašą ne vėliau kaip per vienus metus nuo išleidimo (jei tokia birža ar rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje, ji turi būti nurodyta sudarymo dokumentuose);

5) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos;

6) indėliai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti kredito įstaigose, kurių registruota buveinė yra Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažesnė nei Europos Sąjungoje;

7) šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės investicinės priemonės;

8) šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės.

2. Į pinigų rinkos priemones, kuriomis nėra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jei šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės:

1) išleistos arba garantuotos Europos Sąjungos valstybės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos investicijų banko, ne Europos Sąjungos valstybės ar vieno iš federacinę valstybę sudarančių subjektų ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė;

2) išleistos subjekto, kurio vertybiniais popieriais prekiaujama šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose;

3) išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti už nustatytus Europos Sąjungoje;

4) išleistos Vertybinių popierių komisijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro mažiausiai 10 milijonų eurų, kuri rengia konsoliduotą finansinę atskaitomybę ir atlieka įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent viena iš jos grupei priklausančių įmonių yra įtraukta į biržos prekybos sąrašus, ar kuri naudojama banko paskolomis finansuojamų vertybinių popierių išleidimui, o investicijos į tokias priemones apsaugotos ne mažiau, negu nurodyta 1–3 punktuose.

3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris būtinas tiesioginei jos veiklai.

4. Į šio straipsnio 1 dalyje nenumatytus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų.

5. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti investuojamas į pinigus.

37 straipsnis. Investicijų portfelio diversifikavimas

1. Į vieno emitento vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.

2. Į vieno emitento vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, su sąlyga, kad tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms investicinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne biržos rinkoje, jeigu jų emitentą prižiūri priežiūros institucija).

3. Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

4. Bendra investicijų į vieno asmens išleistus vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ar indėlius bei įsipareigojimų, atsirandančių iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

5. Investicijos į Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybės ar jų savivaldybių, kitos valstybės ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė, išleistus arba garantuotus vieno emitento vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Vertybinių popierių komisija gali leisti investuoti į šioje dalyje numatytus vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jei tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

6. Investicijos į obligacijas, išleistas tokios Europos Sąjungos valstybėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams patenkinti ir iš kurio – emitento nemokumo atveju – obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.

7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio 1–6 dalyse nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius bei įsipareigojimus, atsirandančius iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

8. Į įmonių, priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, išleistus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.

38 straipsnis. Draudimas įgyti esminę įtaką emitentui

1. Valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors emitento akcijos kartu su valdomų kolektyvinio investavimo subjektų turimomis to emitento akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių emitento visuotiniame akcininkų susirinkime.

2. Kolektyvinio investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:

1) 10 procentų visų balso teisių nesuteikiančių emitento akcijų;

2) 10 procentų visų emitento skolos vertybinių popierių;

3) 25 procentus kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų;

4) 10 procentų vieno emitento išleistų pinigų rinkos priemonių.

3. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyto draudimo galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu bendra tų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuojama.

4. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos vertybiniams popieriams ar pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar garantavo valstybė ar savivaldybės.

39 straipsnis.       Indekso investicinio fondo ar indekso investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai

1. Indekso investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas toks fondas ar bendrovė, kurių sudarymo dokumentuose numatyta investavimo strategija atspindi Vertybinių popierių komisijos pripažintą akcijų ar skolos vertybinių popierių indekso sudėtį. Vertybinių popierių komisija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas šias sąlygas:

1) indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio sudėtis yra pakankamai diversifikuota;

2) indeksas gerai atspindi rinkos, su kuria susietas, padėtį;

3) indeksas ir jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai.

2. Į vieno emitento akcijas ar skolos vertybinius popierius gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Vertybinių popierių komisijai sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas ar skolos vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų.

40 straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus

1. Leidžiama investuoti į investicinius vienetus ir akcijas tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:

1) yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažesnė, negu nustatyta Europos Sąjungoje, o Vertybinių popierių komisija bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija;

2) subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažesnė, negu nustatyta pagal šį Įstatymą;

3) subjektai apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;

4) ne daugiau kaip 10 procentų jų aktyvų gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

2. Į kiekvieną iš 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų. Bendra investicijų į riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektus ir tokius kolektyvinio investavimo subjektus, kurių nereglamentuoja šis Įstatymas, suma negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

3. Susijusiais laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių yra tie patys asmenys ar kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.

41 straipsnis. Investavimas į išvestines priemones

1. Leidžiama investuoti tik į išvestines investicines priemones (įskaitant ir tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

1) jomis prekiaujama 36 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose arba ne biržos rinkose;

2) jos susietos su 36 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos, kaip nurodyta sudarymo dokumentuose, kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę investuoti;

3) kita šalis ne biržos sandoriuose atitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytus kriterijus ir yra prižiūrima priežiūros institucijos;

4) ne biržos rinkose prekiaujamas priemones kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte.

2. Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:

1) taip valdyti riziką, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką ir jos įtaką bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;

2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių išvestinių investicinių priemonių riziką;

3) Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių investicinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių investicinių priemonių sandoriais susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.

3. Vertybinių popierių komisija nustato tvarką, kuria valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti būdus ir investicines priemones, susijusias su vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, jog leidžiama nukrypti nuo sudarymo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

4. Pagal sandorius su išvestinėmis investicinėmis priemonėmis priimti įsipareigojimai negali būti didesni už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į išvestinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams panaikinti, ir į tai, kad išvestinė investicinė priemonė įeina į vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines investicines priemones gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų, bet su sąlyga, kad nebus viršytos 37 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos 37 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į susietas su indeksu išvestines priemones skaičiuojamos atskirai.

5. Įsipareigojimų rizika sandoriuose su išvestinėmis investicinėmis priemonėmis negali būti didesnė kaip 5 procentai grynųjų aktyvų, o tuo atveju, jei kita sandorio šalis yra 37 straipsnio 6 dalyje numatyta kredito įstaiga – ne didesnė kaip 10 procentų.

42 straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją

1. Kolektyvinio investavimo subjekto prospektuose ir reklaminėje medžiagoje investavimo strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:

1) didelė grynųjų aktyvų dalis investuota ne į vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones arba jei investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;

2) tikimasi, kad portfelio sudėtis ar investavimo strategija sukels didelius grynųjų aktyvų vertės pasikeitimus.

2. Investuotojo prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.

43 straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas

1. Kolektyvinio investavimo subjektas gali nesilaikyti šiame skirsnyje nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis pasinaudoja turimų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neatitikimas turi būti pašalintas kiek įmanoma greičiau, ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

2. Įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo licencijos gavimo gali neatitikti 37, 39 ir 40 straipsnių reikalavimų.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO TVARKA

44 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų pardavimas

1. Investuotojas investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas su valdymo įmone ar investicine kintamojo kapitalo bendrove sutartį.

2. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar akcijas pereina už juos sumokėjus. Jei papildomų investicinių vienetų ar akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas.

45 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų kaina

1. Investicinių vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus.

2. Kainą, nurodytą 1 dalyje, galima padidinti pardavimo (ar išpirkimo) išlaidas atitinkančia suma (jeigu tai numatyta sudarymo dokumentuose) tik tuo atveju, jeigu šia suma nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė. Mažinti išperkamųjų akcijų (vienetų) išpirkimo kainą išpirkimo sąnaudų suma galima tik tuo atveju, jeigu šiomis sąnaudomis nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė ir nebuvo padidinta pardavimo kaina.

46 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais bei sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.

47 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas

Valdymo įmonė ar kintamojo kapitalo bendrovė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas reikalavimo pateikimo dienos kaina. Atsiskaityti už išpirktus investicinius vienetus ar akcijas privalu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareikalavimo išpirkti.

48 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymas

1. Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė, investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ir Vertybinių popierių komisija.

2. Sustabdyti išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus.

3. Išpirkimas gali būti sustabdomas, jei:

1) tai būtina siekiant apsaugoti dalyvių interesus nuo galimo kolektyvinio investavimo subjekto nemokumo ar išpirkimo kainos kritimo esant nepalankiai vertybinių popierių rinkos padėčiai ir sumažėjus investicinių priemonių portfelio vertei;

2) nepakanka pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų vertybinių popierių pardavimas būtų nuostolingas;

3) tokią poveikio priemonę šio Įstatymo nustatyta tvarka pritaiko Vertybinių popierių komisija.

4. Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą priėmimo momento draudžiama:

1) priimti išpirkimo paraiškas;

2) atsiskaityti už investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos išpirkti buvo pareikalauta iki nutarimo sustabdyti išpirkimą priėmimo.

5. Apie išpirkimo sustabdymą nedelsiant turi būti pranešama asmenims, per kuriuos vykdomas išpirkimas, taip pat Vertybinių popierių komisijai, o tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami užsienio valstybėse – ir užsienio priežiūros institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės informavimo priemones.

49 straipsnis. Išpirkimo atnaujinimas

1. Jei sprendimą sustabdyti išpirkimą priėmė Vertybinių popierių komisija, teisę jį atnaujinti turi tik Vertybinių popierių komisija ar teismas, panaikinęs tokį sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė.

2. Apie sprendimą atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi būti pranešama tokia pat tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą.

50 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimo ypatumai

1. Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Jų vertybinių popierių emisija Vertybinių popierių komisijoje neregistruojama. Platinti leidžiama gavus licenciją ir leidimą platinti vertybinius popierius.

2. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų.

3. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino.

4. Tik visiškai apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

Informacija, kurią Valdymo įmonė ar kintamojo kapitalo investicinė bendrovė turi pateikti visuomenei

51 straipsnis. Pareiga parengti prospektus ir periodines ataskaitas

Valdymo įmonė (kiekvienam investiciniam fondui) ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo paskelbti:

1) visą prospektą;

2) sutrumpintą prospektą;

3) kiekvienų finansinių metų ataskaitą;

4) kiekvienų finansinių metų pirmųjų šešių mėnesių (toliau – pusmečio) ataskaitą.

52 straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų turinys

1. Visame ir sutrumpintame prospektuose turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojas galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Visame prospekte turi būti aiškiai ir lengvai suprantamai paaiškintas rizikos pobūdis.

2. Sutrumpinto prospekto struktūra ir dėstymo forma turi būti lengvai suprantama vidutiniam investuotojui. Sutrumpintas Europos Sąjungos valstybėje licencijuotos valdymo įmonės investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės prospektas, išverstas į lietuvių kalbą, Lietuvos Respublikoje gali būti naudojamas kaip reklamos priemonė, nereikalaujant jokių papildomų duomenų.

3. Metų ataskaitoje turi būti pateikta finansinė atskaitomybė, pranešimas apie metų veiklą ir kita informacija, iš kurios investuotojai galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti pusmečio ataskaitoje.

4. Sudarymo dokumentai pateikiami kaip viso prospekto priedai. Sudarymo dokumentų pridėti nebūtina, jei kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams pranešama, kad jų pageidavimu šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai, arba bus pranešta, kur Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti.

5. Jei visame ar sutrumpintame prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektai turi būti pataisomi ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo. Pakeitimai gali būti pateikiami prieduose, nurodant, kas pakeista, ir senajame prospekte aiškiai išbraukiant neteisingą informaciją arba pateikiant naują prospektą.

6. Apskaitos duomenys, esantys metų ataskaitoje, turi būti audituoti. Auditoriaus išvada, įskaitant išlygas, turi būti pateikiama kaip metų ataskaitos priedas. Auditoriaus išvadoje turi būti nurodyta, ar skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal sudarymo dokumentus, taip pat išvardyti visi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai.

7. Vertybinių popierių komisija nustato kitus reikalavimus visam prospektui, sutrumpintam prospektui, metų ir pusmečio ataskaitų turiniui bei jų pateikimo Vertybinių popierių komisijai tvarką.

53 straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka

1. Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti paskelbiamos ir pateikiamos Vertybinių popierių komisijai tokiais terminais:

1) metų ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos;

2) pusmečio ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

2. Sutrumpinto prospekto kopija investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams turi būti nemokamai pateikiama iki sutarties sudarymo. Viso prospekto, naujausios metų ataskaitos bei po jos parengtos pusmečio ataskaitos kopijos turi būti nemokamai duodamos to pageidaujantiems investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams.

3. Metų ir pusmečio ataskaitos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių prašymu jiems pateikiamos nemokamai.

4. Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti prieinamos visuomenei vietose, nurodytose visame ir sutrumpintame prospektuose.

54 straipsnis. Kainos skelbimas

Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai jas parduoda arba išperka, bet ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jei Vertybinių popierių komisija sutinka, kad skelbiant rečiau investuotojams žalos nebus padaryta, kainos gali būti skelbiamos vieną kartą per mėnesį.

55 straipsnis. Reikalavimai viešam siūlymui

Viešai siūlant įsigyti investicinių vienetų arba akcijų, turi būti nurodoma, kad yra parengti prospektai, taip pat vietos, kur visuomenė gali juos gauti arba su jais susipažinti. Reklamoje galima naudoti tik prospektuose ir periodinėse ataskaitose pateiktą informaciją.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA UŽSIENIO VALSTYBĖSE

56 straipsnis. Lietuvos Respublikos valdymo įmonių teisė teikti paslaugas užsienio valstybėse

1. Šis straipsnis nustato reikalavimus, kurių turi laikytis valdymo įmonė, steigdama filialą Europos Sąjungos valstybėje arba tokioje valstybėje teikdama paslaugas nesteigdama filialo. Ne Europos Sąjungos valstybėje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas nesteigdama filialo šio straipsnio nustatyta tvarka, jei Vertybinių popierių komisijos susitarimai su užsienio priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą. Jei valdymo įmonė jau turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.

2. Valdymo įmonė, prieš įsteigdama filialą užsienio valstybėje, turi apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai, kartu pridėdama veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis ir numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo struktūrą, adresą užsienio valstybėje, kur galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo vadovų vardus bei pavardes.

3. Vertybinių popierių komisija šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją per 3 mėnesius turi perduoti užsienio priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Vertybinių popierių komisija turi teisę neleisti įsteigti filialą ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti numatytą informaciją tik tuo atveju, jei numatomo filialo struktūra ar įmonės finansinė padėtis neatitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.

4. Valdymo įmonė, norėdama teikti paslaugas užsienio valstybėje nesteigdama filialo, turi apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai, nurodydama užsienio valstybę. Kartu įmonė turi pateikti veiklos planą, nurodantį numatomas teikti paslaugas. Tokį pat pranešimą Vertybinių popierių komisijai reikia pateikti ir tuo atveju, kai ketinama per tarpininkus vykdyti investicinių vienetų ar akcijų platinimą. Vertybinių popierių komisija per vieną mėnesį šį pranešimą turi perduoti užsienio priežiūros institucijai kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir apie tai pranešti valdymo įmonei.

5. Jei keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota informacija, apie tai ji turi pranešti Vertybinių popierių komisijai ir užsienio priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, esant šio straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui, Vertybinių popierių komisija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Vertybinių popierių komisija turi pranešti užsienio priežiūros institucijai apie pasikeitimus įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ar kitos perduotos informacijos pasikeitimus. Jei keičiasi įmonės, teikiančios paslaugas neįsteigus filialo, veiklos planas, apie tai ji privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai ir užsienio priežiūros institucijai.

57 straipsnis. Lietuvos Respublikos valdymo įmonių veiklos užsienyje priežiūra

1. Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip užsienyje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos valdymo įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei užsienio priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus pažeidimus, Vertybinių popierių komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti užsienio priežiūros institucijai.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę paprašyti, kad užsienio priežiūros institucija atliktų valdymo įmonės filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą, apie tai iš anksto pranešusi užsienio priežiūros institucijai.

3. Vertybinių popierių komisija valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas užsienio valstybėje, licencijos panaikinimo atveju nedelsdama apie tai praneša užsienio priežiūros institucijai.

58 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų platinimas užsienio valstybėje

1. Investicinius vienetus ar akcijas užsienio valstybėje norinti platinti valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai.

2. Vertybinių popierių komisija nedelsdama užsienio valstybės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros institucijai praneša apie valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės licencijos panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymą ar laikinojo Vertybinių popierių komisijos atstovo veiklos priežiūrai paskyrimą.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UŽSIENIO VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

59 straipsnis. Užsienio valdymo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje

1. Europos Sąjungos valstybėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jei užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė įmonės veiklos planą, nurodydama numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo struktūrą, adresą, kur galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo vadovų vardus bei pavardes. Gavusi tokį pranešimą, Vertybinių popierių komisija pasiruošia atlikti priežiūrą ir prireikus praneša valdymo įmonei, kokių veiklos reikalavimų, nustatytų bendrųjų interesų sumetimais, ji privalės laikytis.

2. Filialas gali būti įsteigtas, kai valdymo įmonė gauna 1 dalyje numatytą Vertybinių popierių komisijos pranešimą, o jei pranešimo negauna – kai praeina du mėnesiai nuo dienos, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė 1 dalyje numatytą informaciją. Nuo šio momento valdymo įmonė turi teisę platinti savo valdomų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus atitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus arba akcijas ir teikti kitas paslaugas, išskyrus atvejį, kai Vertybinių popierių komisija per tą laiką nustato, kad egzistuoja 61 straipsnio 3 dalyje nustatytas pagrindas to neleisti.

3. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams steigti.

4. Europos Sąjungos valstybėje licencijuota valdymo įmonė gali pradėti teikti valdymo paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, suėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė jos veiklos planą. Nuo šio momento valdymo įmonė turi teisę platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus arba akcijas ir teikti kitas paslaugas, išskyrus atvejį, kai Vertybinių popierių komisija per tą laiką nustato, kad egzistuoja 61 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai. Vertybinių popierių komisija turi teisę nurodyti valdymo įmonei, kokių veiklos reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės laikytis. Šioje dalyje nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, kai valdymo įmonė investicinių vienetų ar akcijų platinimą vykdo per tarpininkus.

5. Jei keičiasi informacija apie valdymo įmonę, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai iš anksto ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Valdymo įmonė, teikianti paslaugas nesteigdama filialo, privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie veiklos plano pasikeitimą.

6. Valdymo įmonė, licencijuota ne Europos Sąjungos valstybėje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tokia pat tvarka, kokia nustatyta Europos Sąjungos valstybėse licencijuotoms įmonėms, jei Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą, kuris gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

60 straipsnis. Užsienio valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūra

1. Užsienio valdymo įmonės, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktais dėl bendrųjų interesų nustatytų veiklos reikalavimų. Jų filialų organizacinė struktūra turi atitikti tuos Vertybinių popierių komisijos nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama apriboti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, klientų ir valdymo įmonės, taip pat jų vadovų ar valdymo organų narių tarpusavio interesų konfliktų galimybę.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę iš užsienio valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, reikalauti tokių pat šio Įstatymo pagrindu nustatytų ataskaitų kaip ir iš Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių. Papildomai Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti statistiniais tikslais sudaromų filialo veiklos ataskaitų.

3. Užsienio priežiūros institucija ar jos įgalioti asmenys, iš anksto pranešę Vertybinių popierių komisijai, turi teisę rengti užsienio valdymo įmonės filialo patikrinimus.

4. Jei Lietuvos Respublikoje veikianti užsienio valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi jai nurodyti pašalinti pažeidimus. Jei pažeidimai nepašalinami per nustatytą laiką, Vertybinių popierių komisija apie tai turi pranešti užsienio priežiūros institucijai. Jei ir po to pažeidimai nepašalinami, Vertybinių popierių komisija, apie tai pranešusi užsienio priežiūros institucijai, turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

1) skirti valdymo įmonės darbuotojams ar vadovams administracines nuobaudas ar šio Įstatymo nustatytas baudas;

2) uždrausti sudaryti naujus sandorius ir teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonių taikymo tvarkos Vertybinių popierių komisija neprivalo laikytis, jei užsienio valdymo įmonė pažeidžia su bendraisiais interesais susijusius veiklos reikalavimus. Apie priemones, kurių ėmėsi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša užsienio priežiūros institucijai. Jei pažeidžiami kiti reikalavimai, kurių nesilaikymas kelia grėsmę investuotojų ir paslaugų gavėjų interesams, Vertybinių popierių komisija turi teisę nesilaikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos ir apie priemones, kurių ėmėsi, nedelsdama privalo pranešti užsienio priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai priemonės pritaikytos Europos Sąjungos valstybėje licencijuotai valdymo įmonei – ir Europos Bendrijų Komisijai.

6. Vertybinių popierių komisija, gavusi informaciją apie užsienio valdymo įmonės licencijos panaikinimą, nedelsdama turi imtis įstatymų nustatytų priemonių jos veiklai Lietuvos Respublikoje nutraukti.

61 straipsnis. Teisė platinti užsienio investicinius vienetus ar akcijas

1. Investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje norinti platinti užsienio valstybėje licencijuota valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai.

2. Kartu su pranešimu turi būti pateikiama:

1) užsienio priežiūros institucijos patvirtinimas, kad įmonė ar bendrovė atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, keliamus kolektyvinio investavimo subjektams;

2) sudarymo dokumentai;

3) visas ir sutrumpintas prospektai;

4) naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jei tokia parengta po metų ataskaitos;

5) tvarka, pagal kurią Lietuvos Respublikoje bus platinami ir išperkami investiciniai vienetai arba akcijos.

3. Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas praėjus dviem mėnesiams po šio straipsnio 2 dalyje nustatytos informacijos perdavimo, išskyrus atvejį, kai Vertybinių popierių komisija per tą laiką nusprendžia, kad:

1) nustatoma investicinių vienetų arba akcijų platinimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams arba negarantuoja teisingo lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimo ar informacijos pateikimo;

2) ne Europos Sąjungos valstybėje licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės priežiūra neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų ar Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, užtikrinančių tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

4. Jei pažeidžiama platinimo ar išpirkimo tvarka, Vertybinių popierių komisija turi teisę uždrausti platinti investicinius vienetus arba akcijas.

62 straipsnis. Užsienio valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės skelbiama informacija

1. Investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje platinanti užsienio valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo tokia pat tvarka, kokia nustatyta jos registruotos buveinės valstybėje, lietuvių kalba ar kita kalba, kurią nustatė Vertybinių popierių komisija, skelbti visą prospektą, sutrumpintą prospektą, jų pakeitimus, metų ir pusės metų ataskaitas bei sudarymo dokumentus.

2. Jei užsienio kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas gali suklaidinti, Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad kartu būtų skelbiamas jo paaiškinimas.

dešimtasis SKIRSNIS

Riboto platinimo Kolektyvinio investavimo subjektai

63 straipsnis. Riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektų ypatumai

1. Riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektams netaikomos šio Įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 58 straipsnis.

2. Riboto platinimo kolektyvinio investavimo subjektas į vieno emitento vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali investuoti iki 20 procentų grynųjų aktyvų, išskyrus 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Vertybinių popierių komisijai sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas ar skolos vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

valdymo ĮmoniŲ, investiciniŲ kintamojo kapitalo bendroviŲ IR DEPOZITORIUMŲ veiklos valstybinė PRIEŽIŪRA

64 straipsnis. Vertybinių popierių komisija

1. Valdymo įmonių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir depozitoriumų veiklą prižiūri Vertybinių popierių komisija.

2. Vertybinių popierių komisija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo Įstatymu ir Vertybinių popierių rinkos įstatymu, ji turi šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises ir pareigas.

3. Vertybinių popierių komisijos veiksmai ar neveikimas skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

65 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos funkcijos prižiūrint valdymo įmonių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir depozitoriumų veiklą

Vertybinių popierių komisija:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame Įstatyme jos kompetencijai priskirtus teisės aktus;

2) išduoda valdymo įmonėms ir investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms licencijas ir jas panaikina, taiko kitas poveikio priemones;

3) tvirtina investicinių fondų taisykles, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių įstatus ir jų pakeitimus;

4) tikrina valdymo įmonių ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių bei depozitoriumų veiklą;

5) duoda valdymo įmonėms ir investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms bei depozitoriumams privalomus vykdyti nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo;

6) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį Įstatymą privalo būti nepriekaištingos reputacijos;

7) bendradarbiauja su užsienio priežiūros institucijomis ir keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija;

8) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

66 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos narių ir darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją

1. Vertybinių popierių komisijos nariai ir darbuotojai privalo Vertybinių popierių rinkos įstatymo 56 straipsnio nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami šio Įstatymo nustatytas funkcijas. Išsamų konfidencialios informacijos turinį nustato Vertybinių popierių komisija.

2. Vertybinių popierių komisijos teisė perduoti konfidencialią informaciją Vertybinių popierių rinkos įstatymo 57 straipsnio nustatyta tvarka yra taikoma ir informacijai, gautai atliekant šio Įstatymo nustatytas funkcijas.

67 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisė atlikti patikrinimus

1. Vertybinių popierių komisija, siekdama nustatyti, kaip valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės bei depozitoriumai laikosi šio Įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus.

2. Norėdami patikrinti, Vertybinių popierių komisijos darbuotojai gali, pranešę įmonės administracijai, be leidimo įeiti į valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar depozitoriumo patalpas, tikrinti, laikinai paimti dokumentus (privalo palikti jų apyrašą) ar juos kopijuoti, taip pat pateikti klausimus, raštu arba žodžiu apklausti šių įmonių vadovus, valdymo organų narius ar darbuotojus.

68 straipsnis. Piniginės baudos už Įstatymo pažeidimą

Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi Vertybinių popierių rinkos įstatymo 62 straipsnio nustatyta tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:

1) juridiniams asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veikla, bet neturintiems šio Įstatymo numatytos licencijos – iki 200 tūkstančių litų;

2) valdymo įmonėms ir investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, pažeidusioms šio Įstatymo reikalavimus – iki 100 tūkstančių litų.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

69 straipsnis. Įstatymo taikymas veikiančioms valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, uždariesiems investiciniams fondams ir finansų maklerio įmonėms

1. Valdymo įmonėms ir investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, jeigu jos atitinka šio Įstatymo reikalavimus, pagal Investicinių bendrovių įstatymą išduoti veiklos leidimai iki 2003 m. gruodžio 31 d. pakeičiami šiame Įstatyme nustatytomis licencijomis. Valdymo įmonių ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, neatitinkančių šio Įstatymo reikalavimų, veiklos leidimai panaikinami nuo 2003 m. gruodžio 31 d. Šis Įstatymas taikomas valdymo įmonių ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, dėl kurių likvidavimo sprendimai buvo priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, likvidavimo procedūroms, vykdomoms po šio Įstatymo įsigaliojimo.

2. Šio Įstatymo įsigaliojimo dieną veikusios valdymo įmonės jo pagrindu nustatytų pradinio nuosavo kapitalo ir kapitalo pakankamumo reikalavimų privalo laikytis nuo 2004 m. sausio 1 d.

3. Šio Įstatymo įsigaliojimo dieną veikusių uždarųjų investicinių fondų veiklos leidimai negalioja nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos ir šie fondai ima veikti pagal Akcinių bendrovių įstatymą.

4. Finansų maklerio įmonės turi teisę gauti šio Įstatymo nustatytą valdymo įmonės licenciją, jei atsisako finansų maklerio įmonės licencijos.

70 straipsnis. Nuostatos, susijusios su naryste Europos Sąjungoje

1. Nuostatos dėl Europos Sąjungos valstybių įmonių teisės teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos įmonių teisės teikti paslaugas kitose Europos Sąjungos valstybėse įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare. Kol Lietuvos Respublika nėra Europos Sąjungos narė, valdymo įmonėms ar investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, licencijuotoms Europos Sąjungos valstybėse, taikomi tokie pat reikalavimai kaip įmonėms, kurių buveinė yra ne Europos Sąjungos valstybėse.

2. Vertybinių popierių komisija Europos bendrijų Komisiją turi informuoti:

1) kad Lietuvos Respublikoje už kolektyvinio investavimo subjektų priežiūrą yra atsakinga Vertybinių popierių komisija;

2) kurioms Lietuvos Respublikos institucijoms galima perduoti su kolektyvinio investavimo subjektų veikla susijusią konfidencialią informaciją;

3) kurios kredito įstaigos atitinka 37 straipsnio 6 dalyje išvardytus reikalavimus, taip pat nurodyti tokių kredito įstaigų išleidžiamas obligacijas ir priemones, užtikrinančias obligacijų savininkų interesus;

4) kokia tvarka valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turi skaičiuoti įsipareigojimus, atsirandančius iš sandorių su išvestinėmis priemonėmis;

5) apie atvejus, kai licencija yra išduodama valdymo įmonei, kuri yra asmens, savo buveinę įkūrusio ne Europos Sąjungos valstybėje, dukterinė įmonė arba kuri tokia tampa;

6) apie atvejus, kai Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms trukdoma teikti paslaugas ar platinti investicinius vienetus ne Europos Sąjungos valstybėse;

7) apie atvejus, kai Vertybinių popierių komisija neleidžia Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms steigti filialo Europos Sąjungos valstybėje arba Europos Sąjungos valstybėje licencijuotoms valdymo įmonėms pritaiko poveikio priemones;

8) kuriuos indeksus Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi 39 straipsnio 1 dalimi, pripažino.

71 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šio Įstatymo 70 straipsnio 2 dalis įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare.

2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1581);

2) Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo 2 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 57-1336);

3) Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo 3, 6, 9, 10, 13, 17, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 42-1142);

4) Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 98-2811);

5) Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo 1, 7, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4080; 2002, Nr. 5).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                   ROLANDAS PAKSAS

Lietuvos Respublikos

2003 m. liepos 4 d.

įstatymo Nr. IX-1709

priedas

ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (su paskutiniais pakeitimais, nustatytais 2002 m. sausio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2001/107/EB ir 2001/108/EB).

______________