LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PELNO (PAJAMŲ) MOKESČIO APSKAIČIAVIMO
1998 m. sausio 15 d. Nr. 12
Vilnius
Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 6 straipsnio antrąja dalimi (Žin., 1995, Nr. 61-1525; 1996, Nr. 66-1574; 1997, Nr. 17-362, Nr. 27-622, Nr. 66-1594),
PELNO (PAJAMŲ) MOKESČIO APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO UŽ 1997 METUS PAAIŠKINIMAI
1. Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pelno (pajamų) mokesčio
1.1. 1997 m. I ketvirtyje kapitaline investicija laikoma ilgalaikio turto (pastatų, statinių, mašinų, technologinių įrengimų ir kitų pagrindinių priemonių) ir nematerialaus ilgalaikio turto (technologinių licencijų, patentų, prekių ženklų) įsigijimas bei išlaidos nebaigtai statybai per I ketvirtį. Prie kapitalinių investicijų sumos priskiriamos ir dalinių įmokų sumos už ilgalaikio naudojimo turtą, įsigyjamą pagal išperkamosios nuomos sutartis.
Kapitalinėms investicijoms panaudoto apmokestinamojo pelno suma apskaičiuojama taip: iš ataskaitinio laikotarpio kapitalinių investicijų sumos atimami kiti (ne pelno) investicijų šaltiniai, kuriuos sudaro per apyskaitinį laikotarpį (I ketvirtį) apskaičiuoto viso turto nusidėvėjimo pagal mokestinius normatyvus suma ir kapitalinėms investicijoms panaudotų skolintų lėšų likutis (kovo 31 dienai). Skolintomis lėšomis laikomos tik tam turtui įsigyti panaudotos paskolos, o apskaičiuojant kapitalinėms investicijoms panaudotų skolintų lėšų (paskolų) sumą, imamos tik tų nepadengtų paskolų likučių sumos, kurios nebuvo panaudotos ankstesniųjų metų kapitalinėms investicijoms. I ketvirčio apmokestinamasis pelnas, panaudotas investicijoms, apmokestinamas taikant 10 procentų pelno mokesčio tarifą. Ši už I ketvirtį apskaičiuota apmokestinamojo pelno, panaudoto investicijoms, suma kitais mokestiniais laikotarpiais (II–IV ketvirčiais) neperskaičiuojama.
Pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnį (Žin., 1997, Nr. 28-661) nuo 1997 m. balandžio 1 d. apmokestinamajam pelnui, panaudotam investicijoms, taikomas nulinis (0 procentų) pelno mokesčio tarifas. Investicijų apskaičiavimo tvarka buvo paaiškinta finansų ministro 1997 05 15 įsakyme Nr. 71 (Žin., 1997, Nr. 43-1070). Nuo 1997 m. balandžio 1 d. investicija laikoma naujai įsigytas naudojamas ilgalaikis materialus turtas ir nebaigta statyba. Investicija apskaičiuojama tokia tvarka: iš nuosavo naudoto materialaus ilgalaikio turto ir nebaigtos statybos įsigijimo savikainos mokestinio laikotarpio pabaigoje (1997 m. gruodžio 31 d.) atimama nuosavo naudoto materialaus ilgalaikio turto ir nebaigtos statybos įsigijimo savikaina to laikotarpio pradžioje (1997 m. balandžio 1 d.), neįskaitant turto vertės padidėjimo dėl indeksavimo, atlikto Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka, bei kiti (ne pelno) investicijų šaltiniai. Ne pelno investicijų šaltiniais laikoma:
5) naujai įsigytam turtui priskaičiuoto per mokestinį laikotarpį nusidėvėjimo suma (pagal mokestinius normatyvus),
6) skolintos lėšos:
- kreditorinis įsiskolinimas, t.y. ne visas įmonės kreditorinis įsiskolinimas, bet tik tas kreditorinis įsiskolinimas, kuris susidarė dėl įtraukto į investicijų sumą ilgalaikio materialaus turto įsigijimo ar ilgalaikio turto statybos,
- ilgalaikio materialaus turto įsigijimui ar nebaigtai statybai paimtos paskolos (imamos tik tų nepadengtų paskolų likučių sumos, kurios nebuvo panaudotos ankstesniųjų metų kapitalinėms investicijoms).
Tuo atveju, kai ilgalaikis materialus turtas įsigyjamas išperkamosios nuomos būdu arba pagal pirkimo – pardavimo sutartį išsimokėtinai, tai investicijomis pripažįstama per mokestinį laikotarpį faktiškai apmokėta to turto dalis. Šiuo atveju, apskaičiuojant apmokestinamojo pelno, panaudoto investicijoms, sumą, taip pat atsižvelgiama į kitus (ne pelno) šaltinius, t. y. tam turtui priskaičiuoto nusidėvėjimo sumą, paimtas paskolas ar gautas subsidijas. Kreditorinis įsiskolinimas, susidaręs dėl šio turto įsigijimo, neatimamas. Nuostata dėl ilgalaikio turto, įsigyto išsimokėtinai, taikoma tik turtui, įsigytam po 1997 m. balandžio 1 dienos.
Apskaičiuojant investiciją bankuose, skolintomis lėšomis laikomos iš bankų ar kitų institucijų paimtos paskolos, gyventojų ir ūkio subjektų sąskaitose laikomos lėšos bei kiti įsipareigojimai.
Jeigu parduodamas ilgalaikis materialus turtas, kurio įsigijimui buvo panaudotas pelnas, apmokestintas pagal nulinį pelno mokesčio tarifą, tai apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant to turto likutinės vertės.
Jeigu apmokestinamasis pelnas, kuris apmokestintas taikant 0 (10) procentų pelno mokesčio tarifą, yra skiriamas dividendams išmokėti, tai šiam apmokestinamajam pelnui turi būti perskaičiuotas pelno mokestis taikant 29 procentų tarifą.
Pateikiame pelno mokesčio apskaičiavimo pavyzdžius:
1.1.1. Įmonės I ketvirčio apmokestinamasis pelnas yra 10000 Lt. Pagal šį ketvirtį galiojančią tvarką apskaičiuota investicijos suma (atėmus ne pelno šaltinius) – 15000 Lt. Visas I ketvirčio apmokestinamasis pelnas, t.y. 10000 Lt, apmokestinamas pagal 10 procentų pelno mokesčio tarifą.
Metinis apmokestinamasis pelnas – 60000 Lt. II – IV ketvirčiuose ilgalaikio materialaus turto įmonė neįsigijo. Metinis apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant tokius tarifus:
10000 Lt – 10 procentų pelno mokesčio tarifą,
5000 Lt (15000 - 10000) – nulinį (0 procentų) pelno mokesčio tarifą,
45000 Lt (60000 - 5000) – 29 procentų pelno mokesčio tarifą.
1.1.2. Įmonė I ketvirtyje turėjo 5000 Lt nuostolio. Pagal šį ketvirtį galiojančią tvarką apskaičiuota investicijos suma (atėmus ne pelno šaltinius) – 15000 Lt.
II – IV ketvirčiuose gauta 85000 Lt pelno ir metinis apmokestinamasis pelnas yra 80000 Lt (85000 – 5000). II – IV ketvirčiuose įmonė įsigijo ir pradėjo naudoti ilgalaikį materialų turtą. Naujos investicijos suma yra 20000 Lt. Ji apskaičiuojama pagal šiuo laikotarpiu galiojančią tvarką (t. y. iš nuosavo naudoto materialaus ilgalaikio turto ir nebaigtos statybos įsigijimo savikainos mokestinio laikotarpio pabaigoje (gruodžio 31 d.) atimama nuosavo naudoto materialaus ilgalaikio turto ir nebaigtos statybos įsigijimo savikaina to laikotarpio pradžioje (balandžio 1 d.) bei kiti (ne pelno) investicijų šaltiniai). Metinis apmokestinamasis pelnas (80000 Lt) apmokestinamas taikant tokius tarifus:
35000 Lt (15000 + 20000)- nulinį (0 procentų) pelno mokesčio tarifą,
45000 Lt (80000 - 35000) – 29 procentų pelno mokesčio tarifą.
1.1.3. Įmonės I ketvirčio apmokestinamasis pelnas sudarė 30000 Lt. I ketvirčio investicijų suma (apskaičiuota pagal šiame ketvirtyje galiojančią tvarką) – 10000 Lt. I ketvirčio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taip:
10000 Lt – taikant 10 procentų pelno mokesčio tarifą,
20000 Lt – taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą.
II–IV ketvirčiuose įmonė papildomai uždirbo 75000 Lt pelno ir metinis apmokestinamasis pelnas sudaro 105000 Lt. II–IV ketvirčiuose įmonė įsigijo ilgalaikį materialų turtą. Naujos investicijos suma, apskaičiuota pagal šiuo laikotarpiu galiojančią tvarką, sudaro 28000 Lt. Metinis apmokestinamasis pelnas (105000 Lt) apmokestinamas taip:
10000 Lt – taikant 10 procentų pelno mokesčio tarifą,
28000 Lt – taikant nulinį (0 procentų) pelno mokesčio tarifą,
67000 Lt (105000 - (10000 + 28000)) – taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą.
1.1.4. Įmonės I ketvirčio apmokestinamasis pelnas sudarė 30000 Lt, ir kadangi šiame ketvirtyje investicijų nebuvo, tai buvo apmokestintas taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą. II–IV ketvirčiuose įmonė įsigijo ilgalaikį materialų turtą. Šios investicijos suma, apskaičiuota pagal šiuo laikotarpiu galiojančią tvarką, sudaro 50000 Lt. Metinis apmokestinamasis pelnas sudaro 90000 Lt ir jis apmokestinamas taip:
50000 Lt – taikant nulinį (0 procentų) pelno mokesčio tarifą,
40000 Lt (90000 - 50000) – taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą.
Tokia pat tvarka apmokestinamos įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, investicijoms panaudotos apmokestinamosios pajamos.
1.2. Nuo 1997 m. liepos 1 d. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 str. ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 27 str. (Žin., 1997, Nr. 61-1442) buvo papildyti nuostata dėl mokestinių metų nuostolių perkėlimo. Į kitus mokestinius metus, bet ne ilgiau kaip trejus mokestinius metus leidžiama perkelti tik mokestinį metų nuostolį, kuris deklaruojamas Juridinių asmenų finansinių rezultatų apyskaitos 110 eil. (pelnas apmokestinimui) ar juridinio asmens teisių neturinčių įmonių Pajamų deklaracijos 6 eil. (pajamos).
Kadangi pelno (pajamų) mokesčio apskaičiavimo laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais, tai į kitus metus (t. y. 1998 m.) leidžiama perkelti mokestinį nuostolį, gautą Juridinių asmenų finansinių rezultatų apyskaitoje bei Pajamų deklaracijoje, sudarytose 1997 m. gruodžio 31 d., t. y. mokestinį nuostolį už 1997 metus, o ne už 1997 m. antrąjį pusmetį.
1.3. Nuo 1997 m. liepos 1 d. (Žin., 1997, Nr. 61-1442), apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas), pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, traukiamos į sąnaudas (Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 10 punktas):
1.3.1. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnyje nurodytos prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumos, panaudotos:
- PVM neapmokestinamoms prekėms gaminti ir paslaugoms teikti (nurodytoms šio įstatymo 4 ir 38 straipsniuose),
- mokėtojo darbuotojams maitinti,
- atlyginti natūra mokėtojo darbuotojams už darbą,
- vaikų darželiams, lopšeliams, reabilitacijos centrams, gyvenamajam plotui (gyvenamiesiems namams), poilsio namams, vasaros stovykloms, skirtoms mokėtojo darbuotojų poreikiams tenkinti, išlaikyti,
- dovanoms, reprezentacijai ir įvairioms pramogoms apmokėti.
1.3.2. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio paskutinėje dalyje nurodytu atveju į biudžetą grąžinta anksčiau atskaityta ilgalaikio turto pirkimo (importo) PVM suma, kai pasikeičia šio turto paskirtis ir įmonė netenka teisės atskaityti PVM (šių PVM sumų, atskaitytų už įsigytą ilgalaikį turtą, grąžinimo tvarka patvirtinta Vyriausybės 1996 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 546).
1.3.3. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 16 straipsnio nuostatas neatskaitomos pirkimo (importo) PVM sumos, t. y. skirtumas tarp pirkimo (importo) PVM ir pardavimo PVM arba visa pirkimo (importo) PVM suma, kuria Vyriausybės 1996 05 09 nutarimo Nr. 546 1.14 punkte nurodytais atvejais PVM deklaracijoje didinama pardavimo PVM suma (kai prekės parduodamos pigiau negu buvo pirktos arba kai paaiškėja, kad dėl kokių nors priežasčių jos nebus parduotos ar panaudotos PVM apmokestinamoms prekėms gaminti).
1.4. Jeigu įmonė padarė klaidą ir vadovaudamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis nepriskaičiavo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio, tai vėliau išskaičiuota iš šių pajamų taikant 15,25 procentų tarifą šio mokesčio suma yra mažinamos realizavimo pajamos to laikotarpio, kuriame šios pajamos buvo gautos.
1.5. Vadovaujantis Vyriausybės 1993 09 03 nutarimo Nr. 678 2.2 punktu, visos įmonės ir organizacijos turimo materialaus ilgalaikio turto visų rūšių remonto išlaidas priskiria prie gamybos (veiklos) sąnaudų. Kadangi įmonės panaudos būdu gautą turtą apskaito ne balanse kaip nuosavą turtą, bet užbalansinėje 07 sąskaitoje Trečiųjų asmenų turtas įmonėje, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas), pagal panaudos sutartį naudojamo turto remonto sąnaudos iš bendrųjų pajamų (įplaukų) neatimamos.
1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 09 03 nutarime Nr. 678 nustatyta, kad materialaus ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal nusidėvėjimo normatyvus (procentais nuo objektų pradinės (įsigijimo) vertės). Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) ir metų skaičiaus metodus, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objektų pradinės (įsigijimo) vertės, atsižvelgiant į konkrečių objektų naudingo eksploatavimo laiko normą (metais). Todėl pagal šiuos du metodus apskaičiuota nusidėvėjimo suma pripažįstama sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną (pajamas).
1.7. Už valiutą įsigytas turtas apskaitoje pajamuojamas turto pirkimo dienos kursu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (149,150, 253 str.) turto pardavimu laikomas nuosavybės teisių į šį turtą perėjimas iš pardavėjo pirkėjui. Šis momentas nustatomas įstatymu arba pirkimo – pardavimo sutartyje, arba ant įsigijimo dokumentų nurodomose INCOTERMS sąlygose (paaiškintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1995 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. 96 (Žin., 1995, Nr. 21-503).
1.8. Kadangi pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnį, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų pajamų atimamos sąnaudos, tenkančios realizuotai produkcijai, nustatytos ankstesniųjų mokestinių metų klaidos ir netikslumai taisomi tikslinant tų mokestinių metų (kuriais šios klaidos ir netikslumai buvo padaryti) finansinių rezultatų ir pelno mokesčio apyskaitas. Įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, atitinkamai taiso tų mokestinių metų, kuriais buvo padarytos klaidos ir netikslumai, pajamų deklaraciją.
Finansinėje atskaitomybėje ankstesniųjų mokestinių metų klaidos ir netikslumai pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 19 straipsnį taisomos sudarant paskesnę finansinę atskaitomybę (balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą), o koregavimų priežastys ir sumos pateikiamos paaiškinamajame rašte.
Jeigu nustatoma, kad turi būti papildomai sumokėtas pelno (pajamų) mokestis, tai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.
1.9. Parduodant materialų ilgalaikį turtą ir nebaigtą statybą pigiau negu jo likutinė vertė, realizavimo pajamas sudarys suma, ne mažesnė už to turto likutinę vertę. Paaiškiname, kad ši nuostata taikoma tik apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas). Šiuo atveju kelių mokestis ir pridėtinės vertės mokestis skaičiuojami nuo sąskaitoje nurodytos sumos.
1.10. Jei įmonės veikla yra išperkamoji nuoma (lizingas), tai jos realizacines pajamas, nuo kurių daromi atskaitymai į Kelių fondą, sudaro išperkamo turto vertės dengimo sumos. Atskaitymų tarifas – 0,3 procento (kaip prekybinei veiklai). Palūkanos (skirtumas tarp bendros kontrakto vertės ir turto vertės) laikomos nerealizacinėmis pajamomis, nuo kurių atskaitymai į Kelių fondą neskaičiuojami. Ši nuostata galioja tik tada, kai sutartyje yra aiškiai išskirta palūkanų suma.
1.11. Nuo 1997 m. balandžio 26 d. statybos įmonės atskaitymus į Kelių fondą skaičiuoja nuo realizavimo pajamų, gautų už savo jėgomis atliktus statybos ir montavimo darbus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 04 21 nutarimas Nr. 376 (Žin., 1997, Nr. 36-879).
1.12. Nuo 1997 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 06 02 nutarimo Nr. 778 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo įgyvendinimo“ 1 priedo 1.1–1.3 punktuose nurodytų dydžių atskaitymus į Kelių fondą turi mokėti įmonės, kurių realizavimo pajamos iš šiuose punktuose nurodytų veiklos rūšių sudaro daugiau nei 50 procentų visų realizavimo pajamų. Įmonės, kurios nepriskiriamos 1.1–1.4 punktuose nurodytosioms arba kurių pagrindinės veiklos realizavimo pajamos sudaro mažiau nei 50 procentų visų realizavimo pajamų, turi mokėti 1.5 punkte nurodyto dydžio atskaitymus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 05 29 nutarimas Nr. 530 (Žin., 1997, Nr. 49-1170).
Pavyzdžiui:
1. Liepos mėn. įmonė uždirbo 20000 Lt iš prekybinės veiklos ir 10000 Lt iš transporto paslaugų, iš viso 30000 Lt realizavimo pajamų. Prekybinės veiklos pajamos sudaro 66 procentus (20000:30000x100) realizavimo pajamų, o transporto veiklos pajamos – 33 procentus (10000:30000x100) realizavimo pajamų, todėl įmonė atskaitymus į Kelių fondą nuo visų realizavimo pajamų (30000 Lt) skaičiuos taikydama 0,3 procentų dydžio tarifą (pagal 1.2 punktą): 30000x0,3:100=90 Lt.
2. Rugpjūčio mėn. įmonės realizacines pajamas sudarė 40000 Lt: 10000 Lt (25 proc.) prekybinės veiklos pajamų, 15000 Lt (37,5 proc.) transporto veiklos pajamų, 15000 Lt (37,5 proc.) kitų pajamų (tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugos). Atskaitymai į Kelių fondą skaičiuojami taikant 0,5 procentų dydžio tarifą (pagal 1.5 punktą): 40000x0,5:100=200 Lt.
2. Dėl užsienio valstybių įmonių pelno (pajamų) mokesčio prie šaltinio
2.1. Nuo 1997 m. balandžio 1 d. užsienio valstybių įmonių iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas ir už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais apmokestinamos 15 procentų pelno mokesčiu.
Nuo 1997 m. liepos 1 d. užsienio valstybių įmonių iš Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių įmonių gaunamos pajamos už konsultavimo, tarpininkavimo ir rinkotyros paslaugas apmokestinamos prie pajamų šaltinio 15 procentų fizinių asmenų pajamų mokesčiu (1997 06 24 įstatymo Nr. VIII-291 redakcija). Apmokestinimo tvarkai taikomi finansų ministro 1997 05 15 įsakymu Nr. 71 patvirtinti Pelno (pajamų) mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo paaiškinimai (toliau – Paaiškinimai) (Žin., 1997, Nr. 43-1070).
2.2. Nuo 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių išmokėtos užsienio valstybių įmonėms sumos už teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų vardais apmokestinamos taikant 10 procentų tarifą.
2.3. Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse palūkanos, kaip atskira pajamų rūšis, apmokestinamos pagal straipsnio „Palūkanos“ nuostatas. Šios nuostatos gali suteikti teisę apmokestinti užsienio valstybių rezidentams išmokamas palūkanas, jeigu tai numato vidaus mokesčių įstatymai. Kadangi Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje bei Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje palūkanas apmokestinti nenumatyta, Lietuvos Respublikos įmonių užsienio bankams ar kitoms įmonėms už suteiktus kreditus mokamos palūkanos 15 procentų pelno (pajamų) mokesčiu prie pajamų šaltinio neapmokestinamos.
Šiuo mokesčiu apmokestinama tik už išperkamąją nuomą išmokėtoji suma, kurią sudaro apskaičiuota turto vertės ir bendros kontrakto vertės skirtumo suma (palūkanos), nes finansiniam tarpininkavimui priskiriama finansinė išperkamoji nuoma.
Jeigu turtas įsigyjamas ne pagal išperkamosios nuomos, bet pagal pirkimo-pardavimo sutartį (turto nuosavybės teisė iš karto pereina jo pirkėjui), tačiau už įsigytą turtą pirkėjas atsiskaito dalimis (perka išsimokėtinai) ir už tai moka palūkanas, tai nuo šių išmokamų palūkanų 15 procentų mokestis neišskaičiuojamas.
2.4. Jei Lietuvos Respublikos įmonė už suteiktas paslaugas ar teises, kurios apmokestinamos prie pajamų šaltinio, skolinga užsienio įmonei, o užsienio įmonė skolinga Lietuvos Respublikos įmonei, tai, įvykdžius tarpusavio užskaitą, Lietuvos Respublikos įmonės padengtoji kreditorinio įsiskolinimo suma apmokestinama pelno (pajamų) mokesčiu prie pajamų šaltinio.
2.5. Tuo atveju, kai užsienio įmonė, kuriai Lietuvos Respublikos įmonė skolinga už suteiktas paslaugas ar teises (kurios apmokestinamos prie pajamų šaltinio), paveda išmokėti įsiskolinimo sumą kitų šalių (su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis) įmonėms, šios išmokamos sumos apmokestinamos tos užsienio šalies, kurios įmonei yra skolinga Lietuvos įmonė, rezidentų apmokestinimo tvarka.
Pvz., Lietuvos Respublikos įmonė X skolinga Austrijos (su kuria nėra sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis) įmonei Y už pagal sutartį suteiktas konsultavimo paslaugas. Austrijos įmonė Y paveda šią įsiskolinimo sumą išmokėti Norvegijos (su kuria Lietuvos Respublika yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį) įmonei Z. Tačiau Lietuvos įmonė, išmokėdama Norvegijos įmonei Z įsiskolinimo sumą, turi išskaičiuoti 15 procentų mokestį prie pajamų šaltinio, nes konsultavimo paslaugų sutartis yra pasirašyta su Austrijos įmone Y ir paslaugas suteikė taip pat Austrijos įmonė Y.
Jei Norvegijos įmonė Z perėmė Austrijos įmonės Y įsipareigojimus ir Lietuvos įmonė X pasirašė su Norvegijos įmone Z konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, tai pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, pasirašytą su Norvegija, bus apmokestinamos tik tos sumos, kurios išmokamos už Norvegijos įmonės Z pagal sutartį suteiktas konsultavimo paslaugas. Sumos, išmokamos Norvegijos įmonei Z už Austrijos įmonės Y suteiktas konsultavimo paslaugas, apmokestinamos taikant 15 procentų tarifą.
2.6. Apyskaitos forma Nr. 1 pateikiama teritoriniam mokesčių administratoriui visais atvejais, kai yra apmokestinimo objektas ir prievolė išskaityti mokestį, t. y. ir tuo atveju, jei nustatytoms apmokestinti prie pajamų šaltinio išmokamoms sumoms pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį taikomas mažesnis negu 15 procentų mokesčio tarifas.
2.7. Lietuvos Respublikos įmonės, išmokančios sumas užsienio valstybių įmonėms, turi išskaičiuoti iš šių sumų pelno (pajamų) mokestį. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje (1997 06 24 įstatymo Nr. VIII-290 redakcija) nustatyta, kad įmonių sąnaudomis nelaikomos užsienio valstybių įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus išmokėtos sumos, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka jos nėra apmokestintos prie pajamų šaltinio.
Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos įmonė pati savo lėšomis sumoka užsienio valstybės įmonės pelno (pajamų) mokestį, tai į apmokestinamąjį pelną (pajamas) mažinančias sąnaudas (vadovaujantis Juridinių asmenų pelno mokesčio ar Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinuoju įstatymais) gali traukti užsienio valstybei išmokamą sumą, tačiau į sąnaudas netraukiama įmonės lėšomis sumokėta pelno (pajamų) mokesčio suma. Šiuo atveju mokestis virš sandoryje nurodytos sumos apskaičiuojamas taip pat kaip ir išskaitant, t. y. išmokama suma dauginama iš mokesčio tarifo, t. y. 29(24) ar 15(10) procentų. Pvz., išmokama 1000 Lt, tačiau mokestis neišskaičiuojamas, o mokamas įmonės pelno sąskaita. Mokestis apskaičiuojamas taip: 1000x29%=290 Lt.
2.8. Nuo 1997 m. liepos 1 d. užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose (teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje), iš Lietuvos Respublikos ūkio subjektų gaunamos pajamos apmokestinamos 29 (24) procentų pelno (pajamų) mokesčiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 08 04 nutarimu Nr. 888 „Dėl užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčių tarifo valstybėse arba zonose, iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių gautų apmokestinamųjų pajamų rūšių“ buvo nustatyta šių valstybių (zonų) sąrašas ir apmokestinamųjų pajamų rūšys (Žin., 1997, Nr. 74-1922).
Vyriausybė 1997 11 27 nutarimu Nr. 1301 (Žin., 1997, Nr. 109-2776) iš dalies pakeitė 1997 08 04 nutarimą Nr. 888. Šio nutarimo nuostata, kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, išmokėdamas užsienio valstybės ūkio subjektui, įregistruotam (įsikūrusiam, esančiam) lengvatinio mokesčių tarifo valstybėje arba zonoje, ar jo filialui sumas už išsiųstas prekes iki 1997 m. liepos 1 d., neišskaičiuoja 29 (24) procentų mokesčio, taikoma nuo 1997 m. rugpjūčio 9 dienos.
Nuostata, kad 29 (24) procentų mokestis neišskaičiuojamas iš sumų, išmokamų už medžiagas, kurias Lietuvos Respublikos ūkio subjektas toliau perdirba arba naudoja gamybai, taikoma nuo Vyriausybės 1997 11 27 nutarimo Nr. 1301 įsigaliojimo (nuo 1997 m. gruodžio 4 d.).