LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ANTIDEMPINGO MUITO IMPORTUOJAMAM Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ RUSIJOS FEDERACIJOJE PAGAMINTAM PORTLANDCEMENČIUI TAIKYMO PERŽIŪROS
2004 m. balandžio 23 d. Nr. 4-127
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 62-1776; 2001, Nr. 112-4082) 3 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 404 „Dėl priemonių Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymui įgyvendinti“ (Žin., 2002, Nr. 32-218) 1 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 4-178 „Dėl antidempingo muito taikymo importuojamam į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui peržiūros atlikimo“ (Informaciniai pranešimai, 2003, Nr. 37-322), Ūkio ministerija atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl antidempingo muito importuojamam į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui dydžio sumažinimo“ (Žin., 2002, Nr. 80-3412) Rusijoje pagaminto portlandcemenčio (kodas pagal Lietuvos Respublikos kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2523.29.00.0) importui į Lietuvą nustatyto antidempingo muito taikymo peržiūrą.
Atsižvelgdamas į šio įsakymo priede pateiktas peržiūros išvadas ir į tai, kad pagal Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties (Žin., 2004, Nr. 1-1) pridedamojo Akto 54 straipsnio bei Europos Bendrijos steigimo sutarties 23 straipsnio nuostatas, nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos įvestos antidempingo priemonės netenka galios:
1. Pavedu:
1.1. Prekybos departamento Užsienio prekybos skyriui (toliau – Skyrius) parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas Nr. 1226;
Lietuvos Respublikos ūkio
ministro 2004 m. balandžio 23
d. įsakymo Nr. 4-127
priedas
ANTIDEMPINGO MUITO TAIKYMO IMPORTUOJAMAM Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ RUSIJOS FEDERACIJOJE PAGAMINTAM
PORTLANDCEMENČIUI PERŽIŪROS IŠVADOS
A. Bendroji dalis
Vykdant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 4-178 „Dėl antidempingo muito taikymo importuojamam į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui peržiūros atlikimo“ (Informaciniai pranešimai, 2003, Nr. 37-322) atlikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl antidempingo muito importuojamam į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui dydžio sumažinimo“ (Žin., 2002, Nr. 80-3412) nustatyto antidempingo muito taikymo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamam Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui peržiūra.
Peržiūra pradėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 62-1776; 2001, Nr. 112- 4082) 3 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 1 dalies 4 punktu, institucijos (Ūkio ministerijos) iniciatyva.
Peržiūros tiriamasis laikotarpis: 2002 m. spalio 1 d.-2003 m. balandžio 30 d.
Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpio iki 2002 m. kovo 1 d. duomenys buvo nagrinėjami Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atliktame baziniame antidempingo tyrime dėl šios prekės importo (Konkurencijos tarybos 2001-07-18 nutarimas Nr. 80; Informaciniai pranešimai, 2001, Nr. 80-410) bei Ūkio ministerijos atliktoje peržiūroje dėl antidempingo muito Rusijos Federacijoje pagaminto portlandcemenčio importui taikymo (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 54-244), taip pat atsižvelgiant į tai, kad, įvertinant svarstomos prekės sezoniškumą, yra tikslinga lyginti atitinkamų mėnesių (ar ketvirčių) rodiklius, šioje peržiūroje nustatytas žalos tiriamasis laikotarpis yra 2002 m. sausio 1 d.- 2003 m. balandžio 30 d.
Peržiūros metu nagrinėtas tik vidaus vartojimui skirtas prekės importas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Portlandcemenčio suvartojimo Lietuvoje kiekiai nustatyti sudėjus tiriamos prekės importo į Lietuvos Respubliką vidaus vartojimui kiekį ir Lietuvos vietinio gamintojo panašios prekės pardavimų vidaus rinkoje kiekį atitinkamais laikotarpiais.
Apie pradėtą peržiūrą atitinkamos Rusijos Federacijos institucijos informuotos diplomatiniais kanalais. Ūkio ministro įsakymas pradėti peržiūrą paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Visoms suinteresuotoms šalims suteikta galimybė pranešti apie suinteresuotumą atliekama peržiūra, pateikti prašymus dėl konsultacijų, per kurias suinteresuotosios šalys gali žodžiu išdėstyti argumentus ir paaiškinimus ar surengti susitikimus su priešingais interesais besivadovaujančiomis kitomis suinteresuotomis šalimis.
Per nustatytą laiką apie savo suinteresuotumą atliekama peržiūra pranešė Rusijos ekonominės plėtros ir prekybos ministerija bei Rusijos atviroji akcinė bendrovė „Evrocement“. Ši bendrovė – tai kontroliuojančioji (holdingo) kompanija, gaminanti ir realizuojanti cementą. Kompanija eksportuoja svarstomą prekę į Lietuvą. Peržiūroje AAB „Evrocement“ laikoma tiriamuoju užsienio gamintoju eksportuotoju. Prašymų dėl minėtų konsultacijų Ūkio ministerija negavo.
Vadovaujantis Antidempingo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, žinomiems svarstomą prekę importuojantiems Lietuvos ūkio subjektams (UAB „Agroilas“, Elektrėnų g. 10, Kaunas; AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, Savanorių pr. 191A, Vilnius; UAB „Pamario tiekėjai“, Dubysos g. 27, Klaipėda), Rusijos svarstomos prekės gamintojui, eksportuojančiam šią prekę į Lietuvą (AAB „Evrocement“, Malyj Golovin 3-1, Maskva), bei vieninteliam panašios prekės gamintojui Lietuvoje (AB „Akmenės cementas“, J. Dalinkevičiaus g. 2, LT-5464 Naujoji Akmenė) buvo parengti ir pateikti klausimynai, kuriuose nurodyta, kokios informacijos reikia peržiūrai atlikti. Atsakymai į klausimynus gauti iš visų išvardytų importuotojų bei Lietuvos gamintojo. Iš minėto Rusijos svarstomos prekės gamintojo eksportuotojo atsakymo į klausimyną negauta.
Apie suinteresuotosios šalies nebendradarbiavimo su peržiūrą atliekančia institucija ir reikiamos informacijos nepateikimo pasekmes, numatytas Antidempingo įstatyme, suinteresuotosios šalys buvo įspėtos tiek įsakyme pradėti peržiūrą, tiek pateikus joms konkrečius klausimynus.
Kadangi minėtas Rusijos gamintojas eksportuotojas neatsakė į klausimyną ir nepateikė peržiūrai reikalingų duomenų (todėl laikomas nebendradarbiavusiu), peržiūrą atliekanti institucija (Ūkio ministerija), vadovaudamasi Antidempingo įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatomis, atlikdama peržiūrą naudojosi tuo metu prieinama informacija – importuotojų atsakymuose į klausimyną pateiktais duomenimis, tiriamojo Rusijos gamintojo interneto tinklapyje (www. eurocem. ru) rasta informacija, Lietuvos Respublikos muitinės departamento, Statybos produkcijos sertifikavimo centro pateikta ir kita Ūkio ministerijoje turima medžiaga.
Prekės apibrėžimas
Tiriama prekė yra portlandcementis (įprastinis). Portlandcementis yra smulki miltelių pavidalo neorganinė rišamoji medžiaga, gaunama smulkiai sumalus portlandcemenčio klinkerį su gipsu. Be gipso, dar gali būti naudojami ir kiti priedai, pvz.: opoka, šlakas, smėlis, pelenai. Portlandcemenčio klinkeris gaunamas šlapiuoju būdu, deginant iki sukepimo tiksliai dozuotą skystos tešlos (šlamo) pavidalo žaliavų mišinį. Portlandcemenčio gamyboje kaip žaliavos naudojami: klintis, molis ir pirito degenos. Sumaišytas su vandeniu portlandcementis rišasi ir kietėja vykstant hidratacijos reakcijoms bei procesams.
Portlandcemenčio kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2523 29 000.
Portlandcementis naudojamas betono, gelžbetonio gaminių bei konstrukcijų, aplinkos tvarkymo, statybinių skiedinių, asbestinių ir beasbesčių gaminių gamybai ir t. t.
Svarstoma prekė
Šioje peržiūroje svarstoma preke laikoma peržiūros tiriamuoju ir žalos tiriamuoju laikotarpiais į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuotas Rusijos Federacijoje pagamintas portlandcementis, kurio markės yra: PC M 500 D0, PC M 500 D20, PC M 400 D20.
Tiesiogiai konkuruojanti prekė (panaši prekė)
Tiesiogiai konkuruojančia preke laikomas AB „Akmenės cementas“ pagamintas portlandcementis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir žalos tiriamuoju laikotarpiu parduotas Lietuvos rinkoje nepriklausomiems pirkėjams. Tai – portlandcementis, kurio markės: CEM II/A-L 42,5 N, CEM I 42,5 N, CEM I 42,5 R, CEM I 52,5 N (vertinant žalą – papildomai CEM II/A-M 42,5 N ir CEM I 32,5 R).
Duomenys apie AB „Akmenės cementas“ gamybos specialų portlandcementį CEM I ĮST 5300914-07:1996 ir CEM II/A-M ĮST 5300914-07:1996 nenagrinėjami, kadangi šis produktas yra specialus, naudojamas tik beasbesčių gaminių gamyboje ir buvo parduodamas susijusiam pirkėjui.
B. Dempingas
Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 1227 Rusijos Federacija išbraukta iš antidempingo tyrimuose ne rinkos ekonomikos šalimis laikomų valstybių sąrašo, vadovaujantis Antidempingo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kiekvienam tiriamam šios šalies eksportuotojui turi būti nustatytas individualus dempingo skirtumas. Todėl žinomai Rusijos Federacijos svarstomos prekės gamintojai AAB „Evrocement „, eksportuojančiai šią prekę į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, nustatyti individualūs: normalioji vertė, eksporto kaina bei dempingo skirtumas.
Normaliosios vertės nustatymas
Normaliajai vertei nustatyti naudota AAB „Evrocement“ interneto tinklapyje viešai prieinama informacija apie šios gamintojos produkcijos, taip pat ir svarstomos prekės, pardavimų vietinėje rinkoje kainas iš 2003 metų balandžio mėnesio kainoraščio. Jame pateikta atskirai kiekvienos portlandcemenčio markės vienos tonos kaina, į ją įskaitant transportavimo geležinkeliu iki pirkėjo Maskvoje ir Maskvos apskrityje mokestį bei PVM.
Kadangi į Lietuvą tiriamuoju laikotarpiu buvo vežtas portlandcementis, kurio markės – PC M 500 D0, PC M 500 D20, PC M 400 D20 (remiantis importuotojų pateiktais duomenimis bei Sertifikavimo centro informacija, laikoma, kad tai atitinka portlandcemenčio markes atitinkamai CEM I 42,5 N, CEM II/A-M 42,5 N, CEM II/A-M 32,5 N), tai normaliajai vertei nustatyti naudotos minėtame kainoraštyje nurodytos būtent šių markių portlandcemenčio kainos: PC M 500 D0 – 950 rublių už toną, PC M 500 D20 – 935 rubliai už toną, PC M 400 D20 – 900 rublių už toną, PC M 500 D20 pakuotas po 50 kg – 1010 rublių už maišą. Koks konkrečiai transportavimo mokesčio dydis įtrauktas į šias kainas, nenurodyta. Yra žinoma, kad Rusijoje parduodant svarstomą prekę vietinėje rinkoje taikomas 20% pridėtinės vertės mokestis, todėl normaliosios vertės koregavimas atliktas įvertinant 20% PVM dydį.
Normalioji vertė nustatyta kiekvienai svarstomos prekės markei eksportuojančios šalies valiuta.
Eksporto kainos nustatymas
Nustatant eksporto kainą buvo naudojami Lietuvos Respublikos muitinės departamento bei importuotojų atsakymuose į klausimynus pateikti duomenys apie Rusijos Federacijoje pagaminto portlandcemenčio importą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją per tiriamąjį laikotarpį.
Eksporto kaina nustatyta pagal visus importuotojų pateiktus duomenis apie į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos Rusijos Federacijoje pagamintos svarstomos prekės grynąją vertę sąskaitose faktūrose eksportuojančios šalies valiuta. Kadangi visų nagrinėtų eksporto į Lietuvą pardavimų valiuta sąskaitose faktūrose buvo JAV doleriai, tai, nustatant eksporto kainą eksportuojančios šalies valiuta, valiutos konvertuotos naudojant Rusijos Federacijos centrinio banko nustatytą oficialų JAV dolerio ir Rusijos rublio kursą sąskaitos išrašymo dieną.
Importuotojų pateiktais duomenimis portlandcemenčio eksporto į Lietuvą sandoriai buvo vykdyti tiek EXW, tiek FCA (Fokino) pristatymo sąlygomis. Kadangi tiriamasis eksportuotojas su peržiūrą atliekančia institucija nebendradarbiavo, duomenų apie tai, kokiu konkrečiu dydžiu ir dėl kokių priežasčių gali skirtis prekės pardavimo kaina minėtomis sąlygomis, Ūkio ministerijai nepateikta. Palyginus importuotojų pateiktus duomenis apie svarstomos prekės vienos tonos vidutines kainas sąskaitose faktūrose artimu laikotarpiu, darytina išvada, kad minėtos galimos papildomos išlaidos svarstomos prekės pardavimo EXW ir FCA (Fokino) sąlygomis kainoms reikšmingos įtakos neturėjo. Atsižvelgiant į tai, nustatyta eksporto kaina nebuvo koreguojama.
Dempingo skirtumo nustatymas
Minėtu būdu apskaičiuotos koreguotos normaliosios vertės palygintos su atitinkamos portlandcemenčio markės nustatytomis kiekvieno sandorio eksporto į Lietuvą kainomis ir, atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu apskaičiuoti dempingo skirtumai yra nevienodi, vadovaujantis Antidempingo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, tiriamajam eksportuotojui individualus dempingo skirtumas nustatytas kaip šių dempingo skirtumų svertinis vidurkis.
Dempingo skirtumas, išreikštas procentais nuo svarstomos prekės eksporto į Lietuvą kainos DAF (Lietuvos siena) sąlygomis tiriamuoju laikotarpiu, yra 8,6%. Vadovaujantis Antidempingo įstatymo nuostatomis, toks dempingo skirtumo dydis yra reikšmingas.
Normaliosios vertės, eksporto kainos apskaičiavimai, jų palyginimas, dempingo skirtumo apskaičiavimas yra konfidencialūs.
C. Žala
Suvartojimas
Portlandcemenčio suvartojimas Lietuvoje augo kasmet, pradedant nuo 2001 metų: 2001 metus lyginant su 2000 metais suvartojimas buvo tolygus, tačiau jau nuo 2002 metų suvartojimas ženkliai auga: 2002 metais, palyginti su 2001 metais, išaugo 18,6%, 2003 metais, palyginti su praėjusiais, – 18,5%. Suvartojimo pokyčius ketvirčiais per metus lemia prekės sezoniškumas, todėl lyginami 2001, 2002 ir 2003 metų atitinkamų ketvirčių duomenys apie portlandcemenčio bendrą suvartojimą.
2002 metų I ketvirtį suvartojimas buvo 51,7% didesnis nei 2001 metų I ketvirtį, o 2003 metų I ketvirtį – 2,8% didesnis nei 2002 metų tuo pačiu laiku. 2002 metų II ketvirtį 14,8% didesnis nei 2001 metų II ketvirtį, o 2003 metų II ketvirtį – 10,6% didesnis nei 2002 metų tą patį laikotarpį. 2002 metų III ketvirtį – 17,0% didesnis nei 2001 metų III ketvirtį, o 2003 metų III ketvirtį – 18,6% didesnis nei 2002 metų tą patį laikotarpį. Suvartojimas taip pat augo ir lyginant IV ketvirtį su praėjusių metų laikotarpiu atitinkamai: 2002 m. – 13,6% bei 2003 m. – 39,6%. Todėl darytina išvada, kad portlandcemenčio suvartojimas Lietuvos rinkoje auga.
Kiekiai
Nagrinėjant Rusijos Federacijos kilmės portlandcemenčio importo kiekių natūrine išraiška pokyčius žalos tiriamuoju laikotarpiu, aktualus vienas esminis faktas, į kurį būtina atkreipti dėmesį, tai – antidempingo priemonių galiojimas šiuo laikotarpiu. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl antidempingo muito importuojamam į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui dydžio sumažinimo“ (Žin., 2002, Nr. 80-3412) nuo 2002 m. spalio 1 d. Rusijos Federacijoje pagaminto portlandcemenčio importui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikomas nulinio dydžio antidempingo muitas. Iki tol, nuo 2001 metų sausio mėnesio, šios prekės importui buvo taikomas laikinasis antidempingo muitas, o nuo 2001 metų spalio įsigaliojo Konkurencijos tarybos 2001-07-18 nutarimu Nr. 80 „Dėl antidempingo muito taikymo importuojamam į Lietuvą Baltarusijos Respublikoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui“ (Informaciniai pranešimai, 2001, Nr. 80-410) nustatytas antidempingo muitas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į Rusijos Federacijos kilmės portlandcemenčio importo tendencijas laikotarpiu prieš ir po minėto Vyriausybės nutarimo.
Nuo 2001 metų pradžios iki 2002 m. lapkričio Rusijos Federacijoje pagaminto portlandcemenčio importo į Lietuvą nebuvo. Svarstomą prekę pradėta importuoti 2002 m. lapkričio mėnesį. Atsižvelgiant į sutapimą laiko atžvilgiu, galima daryti prielaidą, kad Rusijos Federacijos kilmės portlandcementis į Lietuvą nebuvo importuojamas dėl tuo laikotarpiu taikomo antidempingo muito. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikotarpiu, kai nebuvo taikoma nė viena antidempingo priemonė (nuo 2001 m. rugpjūčio 18 d. iki 2001 m. spalio 12 d.), ši prekė taip pat nebuvo importuojama.
Turint omenyje tai, kad peržiūros tiriamasis laikotarpis yra 7 mėnesiai, o svarstoma prekė priskiriama prie sezoniškų prekių, o tai, tikėtina, daro įtaką peržiūroje nagrinėjamų rodiklių pokyčiams, analizė atlikta lyginant atitinkamų ketvirčių bei, kur galima, pirmųjų keturių mėnesių duomenis.
Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kai prasidėjo Rusijos Federacijos kilmės portlandcemenčio importas 2002 m. lapkritį, iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (t. y. per kitus 6 mėnesius), šis importas išaugo daugiau nei du kartus. Importo kiekio augimas gali būti sietinas su prekės sezoniškumu (nes tai sutampa su sezono pradžia) ir bendru tiriamos prekės paklausos augimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendro portlandcemenčio importo dalis, tenkanti Rusijos Federacijos kilmės importui, per šį laikotarpį taip pat išaugo nuo 28,7% laikotarpio pradžioje iki 49,9% jo pabaigoje. Todėl darytina išvada, kad Rusijoje pagamintos svarstomos prekės importas į Lietuvą auga.
Rusijos Federacijos kilmės portlandcemenčio importo dalis nuo AB „Akmenės cementas“ panašios prekės gamybos per tiriamąjį laikotarpį išaugo nuo 8,5% iki 18,5%, o dalis nuo suvartojimo išaugo nuo 10,2% iki 21,8%.
Iš to, kad periodu, kai Rusijos Federacijos kilmės importui buvo taikomas muitas, šios šalies kilmės cemento importo nebuvo, o nuo laikotarpio, kai muitas buvo sumažintas iki nulio, šios prekės importas išaugo ir turėjo tendenciją didėti, darytina išvada, kad Rusijos Federacijos kilmės svarstomos prekės importo atsiradimui tiesioginę įtaka turėjo muito panaikinimas.
Vidutiniškai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusijos Federacijos kilmės tiriamos prekės importo dalis nuo viso tiriamos prekės importo tuo laikotarpiu sudarė 34,7%.
Kainos
Tiriamuoju laikotarpiu į Lietuvos muitų teritoriją importuoto Rusijos Federacijos kilmės portlandcemenčio vienos tonos vidutinė kaina buvo beveik 48 litais mažesnė už AB „Akmenės cementas“ vietinėje rinkoje tuo pačiu laikotarpiu parduotos panašios prekės vienos tonos vidutinę kainą. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į faktą, kad Rusijos Federacijos kilmės svarstomos prekės importui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikomas 25% dydžio konvencinis muitas. Įvertinus tai, minėtas skirtumas tiriamuoju laikotarpiu buvo 8,5-14% (arba vidutiniškai 20 litų). Peržiūros tiriamojo laikotarpio pradžioje Rusijos Federacijos kilmės portlandcementis buvo importuojamas vidutiniškai po 112 Lt už toną, o 2003 m. pradžioje jau tik po 109 Lt už toną. Tam galėjo turėti įtakos krentantis dolerio kursas, tačiau balandžio mėnesį (nepriklausomai nuo tolesnio dolerio kurso kritimo) kaina už toną jau siekė 113 litų.
AB „Akmenės cementas“ panašios prekės pardavimas vietinėje rinkoje
Lyginant AB „Akmenės cementas“ pardavimų vidaus rinkoje pokyčius 2002 ir 2003 metų pradžioje atitinkamais mėnesiais, pastebimas tiek sumažėjimas, tiek padidėjimas, tačiau vyrauja mažėjimo tendencijos: palyginti su prieš tai buvusių metų atitinkamais mėnesiais, 2003 metų sausio mėnesį parduota 51,1% daugiau, vasarį – 21,2% mažiau, kovą – 11,2% mažiau, balandį – 32,3% mažiau.
Nors Rusijoje pagamintos svarstomos prekės importo 2002 metų I ketvirtį nebuvo, tačiau 2003 metų I ketvirtį šis importas sudarė jau 40,7% viso tuo metu į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežto svarstomos prekės kiekio. 2003 metų I ketvirtį AB „Akmenės cementas“ panašios prekės pardavimai vietinėje rinkoje buvo 5,4% mažesni nei per atitinkamą 2002 metų laikotarpį, nors portlandcemenčio suvartojimas 2003 metų I ketvirtį buvo apie 3% didesnis nei 2002 metais tuo pačiu laiku.
AB „Akmenės cementas“ duomenimis per pirmus keturis 2003 metų mėnesius portlandcemenčio parduota 18% mažiau nei per tą patį laikotarpį 2002 metais, tuo laikotarpiu suvartojimas sumažėjo 3, 9%. Tuo tarpu bendras svarstomos prekės importas, palyginti su 2002 metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 26,8%, o Rusijos Federacijos kilmės svarstomos prekės importo dalis jame sudarė 44,8%.
Kadangi per žalos tiriamojo laikotarpio didžiąją dalį Rusijos Federacijos kilmės svarstoma prekė nebuvo importuota, nebūtų galima teigti, kad AB „Akmenės cementas“ gamybos rodikliai tuo metu buvo veikiami šios prekės importo. Tačiau turimi duomenys apie minėtos kilmės svarstomos prekės importą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu rodo, kad importo pokyčiai 2003 metų pradžioje buvo ganėtinai reikšmingi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad išaugęs Rusijos Federacijos kilmės svarstomos prekės importas turėjo įtakos AB „Akmenės cementas“ panašios prekės pardavimams vidaus rinkoje.
AB „Akmenės cementas“ rinkos dalies pokyčiai per žalos tiriamąjį laikotarpį ketvirčiais buvo: 2002 metų I ketvirtį – 65,2%, II ketvirtį – 75,9%, III ketvirtį – 80,5%, IV ketvirtį – 65,8%, 2003 metų I ketvirtį – 60%. Analizuojant šiuos pokyčius pastebima, kad 2002 metų IV ketvirtį, kai buvo pradėtas importuoti Rusijos Federacijos kilmės portlandcementis, vietinio gamintojo užimama dalis rinkoje pradėjo mažėti.
Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu AB „Akmenės cementas“ rinkos dalis sumažėjo: nuo 67,9% 2002 metų spalio mėnesį iki 56,3% 2003 metų balandžio mėnesį. Minėtu laikotarpiu mažėjimo tendencijos stebimos kiekvieną mėnesį, išskyrus 2003 metų sausio mėnesį. 2002 metų sausio mėnesį į Lietuvą vidaus vartojimui iš viso buvo importuota beveik 4,5 tūkstančio tonų portlandcemenčio, 2003 metų sausio mėnesį Rusijos Federacijos kilmės importo visai nebuvo, o ir kitų šalių kilmės importas buvo labai mažas (tik šiek tiek viršijęs 400 tonų), tuo tarpu AB „Akmenės cementas“ portlandcemenčio pardavimai vidaus rinkoje, nepaisant sumažėjusios gamybos, padidėjo net 51,1%, todėl akivaizdu, kad minėto mėnesio AB „Akmenės cementas“ rinkos dalies padidėjimui esminės įtakos turėjo tik absoliutus svarstomos prekės importo šį mėnesį sumažėjimas.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad svarstomos prekės importas padidėjusiais kiekiais, kurio daugiau nei 40% sudarė Rusijos Federacijoje pagaminta svarstoma prekė, žalos tiriamuoju laikotarpiu turėjo įtakos AB „Akmenės cementas“ rinkos dalies sumažėjimui.
Analizuojant AB „Akmenės cementas“ gamybą pamėnesiui 2002 ir 2003 metų pradžioje, pastebima, kad analogiškais laikotarpiais portlandcemenčio gamybos kiekiai netolygūs. 2003 metų sausio mėnesį AB „Akmenės cementas“ panašios prekės pagamino 26,5% mažiau nei per atitinkamą laikotarpį 2002 metais, o vasario mėnesį atitinkamai – 65,5% daugiau, kovą – 44,3% mažiau, balandį – 14,7% daugiau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net tuomet, kai vietinėje rinkoje pardavimų apimtis didėjo, jų lyginamasis svoris mažėjo.
Faktiniai AB „Akmenės cementas“ gamybos pokyčiai: 2003 metais, palyginti su praėjusių metų atitinkamais laikotarpiais, I ketvirtį AB „Akmenės cementas“ panašios prekės gamyba sumažėjo 20,7%, II ketvirtį – sumažėjo 5,8%, o III ketvirtį padidėjo 3,2%.
AB „Akmenės cementas“ duomenimis per žalos tiriamąjį laikotarpį išaugo pardavimai eksportui. Tai leidžia daryti išvadą, kad prarandamas pozicijas vidaus rinkoje AB „Akmenės cementas“ kompensuoja eksportuodama tiriamąją prekę.
AB „Akmenės cementas“ ir Rusijoje pagamintos svarstomos prekės kainų palyginimas
Kadangi svarstoma prekė sezoniška, tai tikėtina, kad tiek kainos, tiek pardavimo kiekiai gali būti veikiami sezoniškumo. Nagrinėjant, kokią įtaką Rusijos Federacijos kilmės importuojamos svarstomos prekės vienos tonos vidutinė mėnesio kaina galėjo padaryti AB „Akmenės cementas“ panašios prekės kainoms, buvo analizuojamos AB „Akmenės cementas“ kainų kitimo tendencijos lyginant tiriamojo laikotarpio kainas su prieš tai buvusių metų atitinkamų mėnesių vidutinėmis kainomis.
Lyginant pamėnesiui tiriamojo laikotarpio Rusijos Federacijos kilmės svarstomos prekės vidutines kainas (kai jau sumokėtas konvencinis muitas) su AB „Akmenės cementas“ panašių prekių vidutinėmis kainomis, pastebima, kad importo kainos mažesnės: 2002 metų spalio mėnesį Rusijos Federacijos kilmės svarstomos prekės importo nebuvo, lapkričio mėnesį kaina mažesnė 20,81 Lt, gruodžio – 13,05 Lt, 2003 metų sausio mėnesį nagrinėjamo importo nebuvo, vasario mėnesį vidutinė kaina buvo 18,38 Lt mažesnė, kovo – 22,27 Lt, balandžio – 19,09 Lt.
Dėl pigaus portlandcemenčio importo augimo pastebimas AB „Akmenės cementas“ vietinėje rinkoje parduodamos panašios prekės vidutinės kainos mažėjimas, ypač 2003 metų vasario-balandžio mėnesiais (kai importuota ir Rusijos Federacijos kilmės svarstoma prekė). Šiuo laikotarpiu ji buvo mažesnė už šios prekės kainas atitinkamais 2002 metų mėnesiais: vasarį mažesnė 1,7%, kovą – 1, 4%, balandį – 4,9%.
2003 metų sausio mėnesį, kai Rusijos Federacijos kilmės cemento importo nebuvo, AB „Akmenės cementas“ pardavimo kaina nors ir sumažėjo, palyginti su praėjusiu mėnesiu (tam įtakos galėjo turėti sezonas), tačiau jos lygis buvo aukštesnis nei prieš tai buvusių metų sausio mėnesį. O vėlesniais 2003 metų mėnesiais (kai tuo pačiu metu į Lietuvą buvo importuojamas ir Rusijos Federacijos kilmės cementas, kurio vidutinė kaina, skaičiuojant nuo kainos, kai sumokėtas konvencinis muitas, buvo apie 12-14% žemesnė už Lietuvos gamintojo) AB „Akmenės cementas“ nagrinėjama pardavimo vietinėje rinkoje kaina krito žemiau 2002 metų atitinkamų mėnesių kainų lygio. Tai leidžia daryti prielaidą, kad AB „Akmenės cementas“ pardavimų vietinėje rinkoje kainoms galėjo turėti įtakos importuojamos Rusijos Federacijos kilmės svarstomos prekės žemos kainos.
Nagrinėjant AB „Akmenės cementas“ vidutines kainas atitinkamais 2001-2003 metų ketvirčiais, pastebima, kad 2002 metų I-III ketvirčiais vidutinės AB „Akmenės cementas“ pardavimo vietinėje rinkoje kainos, palyginti su praėjusių metų atitinkamais laikotarpiais, arba padidėjo (I ketvirtį – 8,9%, II ketvirtį 3, 9%), arba buvo panašios (III ketvirtį padidėjo tik 0,6%), nepaisant to, kad tiek 2002 metų II ketvirtį, tiek tų pačių metų III ketvirtį bendro svarstomos prekės importo vidutinės kainos mažėja (2002 metų I ketvirtį bendro svarstomos prekės importo vidutinė kaina padidėjo 4,2%, II ketvirtį – sumažėjo 9,7%, III ketvirtį – sumažėjo 1,7%, lyginant su atitinkamais 2001 metų laikotarpiais). Tačiau laikotarpiu, kai pradėtas importuoti Rusijos Federacijos kilmės portlandcementis, 2002 metų IV ketvirtį, AB „Akmenės cementas“ minėta kaina sumažėjo 1,7%, palyginti su tuo pačiu 2001 metų laikotarpiu, ir toliau turėjo tendenciją mažėti: 2003 metų I ketvirtį sumažėjo 1,8%, palyginti su 2002 metų tuo pačiu laikotarpiu, 2003 metų II ketvirtį sumažėjo 11,6%, palyginti su tuo pačiu 2002 metų laikotarpiu, bei 2003 metų III ketvirtį sumažėjo 13,4%, palyginti su 2002 metų tuo pačiu laikotarpiu. Iš analizės duomenų, liudijančių, kad, nesant Rusijos Federacijos kilmės importo, AB „Akmenės cementas“ pardavimų vidaus rinkoje kainos buvo didinamos, o prasidėjus minėtam importui AB „Akmenės cementas“ kainos sumažėjo, darytina prielaida, kad Rusijos Federacijos kilmės svarstomos prekės importas žemomis kainomis darė neigiamą įtaką AB „Akmenės cementas“ pardavimo kainoms ir neleido joms kilti arba išlikti to paties lygio, o tai, tikėtina, galėjo atsitikti nesant minėto importo žemomis kainomis.
Tačiau taip pat reikia pabrėžti, kad visu žalos tiriamuoju laikotarpiu svarstoma prekė žemomis kainomis buvo importuojama ir iš kitų šalių. Todėl peržiūros metu buvo vertinti ir kiti veiksniai, galėję turėti įtakos vietinio gamintojo padėties pablogėjimui. Tarp jų – svarstomos ir panašios prekių suvartojimo vietinėje rinkoje pokyčiai, bendro svarstomos prekės importo kitimo tendencijos bei konkrečiai Baltarusijos ir Latvijos kilmės svarstomos prekės importo galima įtaka vietinio gamintojo padėčiai rinkoje.
Nagrinėjant viso svarstomos prekės importo į Lietuvą kiekius per laikotarpį nuo 2002 metų pradžios, kiekvienų metų liepos- sausio mėnesiais pastebimos mažėjimo tendencijos. Panašiu laikotarpiu, t. y. rugsėjo-sausio mėnesiais, vyrauja ir kito rodiklio – suvartojimo – mažėjimas. Tačiau šie rodikliai greičiausiai yra veikiami svarstomos prekės sezoniškumo.
Tiek Baltarusijos kilmės, tiek Latvijos kilmės portlandcementis į Lietuvą buvo importuojamas visu šiuo laikotarpiu. 2002 metų pradžioje dominavo Latvijos kilmės svarstomos prekės importas, sudarydamas daugiau nei 80% viso importuojamo kiekio. Beveik visą likusią importo dalį sudarė Baltarusijoje pagamintas portlandcementis. Tačiau per laikotarpį nuo 2002 metų sausio iki tiriamojo laikotarpio pradžios padėtis pasikeitė: iki 2002 metų spalio Baltarusijos kilmės importo dalis išaugo beveik iki 99%, tuo tarpu Latvijos kilmės prekės importo dalis tesiekė truputį daugiau nei 1%. Tačiau 2002 metų lapkričio mėnesį, pradėjus importuoti ir Rusijos Federacijos kilmės portlandcementį, jis tuo metu sudarė 28,7% viso importo, o tiriamojo laikotarpio pabaigoje Rusijos Federacijos kilmės portlandcemenčio importas jau sudarė 49,9%, tuo tarpu Baltarusijos kilmės importo dalis sumažėjo iki 43,9%, o Latvijos kilmės portlandcemenčio importas padidėjo iki 6,3% viso importo.
Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Baltarusijos kilmės svarstomos prekės importo vidutinė kaina (sumokėjus konvencinius muitus) buvo iki 26 litų mažesnė nei AB „Akmenės cementas“. Latvijos kilmės svarstomos prekės importas žalos tiriamuoju laikotarpiu sudarė 21,9% bendro svarstomos prekės importo kiekio, o kaina kai kuriais mėnesiais, palyginti su AB „Akmenės cementas „, mažesnė net iki 50 litų už toną. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Latvijos kilmės portlandcemenčio importui netaikomi nei konvenciniai, nei autonominiai muitai.
Kitų šalių kilmės svarstomos prekės importas nedarė didelės įtakos svarstomos prekės importo kiekių ir kainų kitimo tendencijoms, nes per laikotarpį nuo 2002 metų pradžios iki tiriamojo laikotarpio pabaigos kas mėnesį nesiekė nei 0,5% (išskyrus porą atvejų, kai jų importas sudarė 4,3% ir 9,1%) viso importuojamo svarstomos prekės kiekio, be to, šio importo portlandcemenčio vidutinė vienos tonos kaina buvo tris ir daugiau kartų didesnė nei dominuojančių šalių importo.
Atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, kad AB „Akmenės cementas“ vietinėje rinkoje parduodamo portlandcemenčio kiekių bei kainų mažėjimui įtakos turėjo ir kitų (nei Rusijos) šalių kilmės portlandcemenčio importas.
Peržiūros metu nagrinėti ir kiti Lietuvos gamintojo veiklos rodikliai – gamybos pajėgumų panaudojimo, atsargų kaupimo, prekės eksporto, darbuotojų skaičiaus pokyčiai. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kokios yra AB „Akmenės cementas“ pastangos atsigauti po dempingo importo praeityje padaryto poveikio (bendrovės duomenimis 2002 metų pradžioje AB „Akmenės cementas“ patobulino technologiją, įdiegdama anglies deginimą vienoje sukamojoje krosnyje. Šis išlaidų mažinimo projektas leidžia bendrovei maksimaliai mažinti gaminamo cemento savikainą. Šios investicijos turėtų atsipirkti maždaug per 4 metus).
Peržiūroje taip pat atsižvelgta į konkurenciją tarp trečiųjų šalių eksportuotojų, t. y. įvertinta tai, kad svarstomos prekės Rusijos kilmės (taip pat ir Baltarusijos kilmės) importui visą žalos laikotarpį taikyti 25 % konvenciniai muitai, o, pavyzdžiui, Latvijos kilmės svarstomos prekės importui jie nebuvo taikomi.
Svarstomos prekės importo dempingo kainomis poveikis panašios prekės gamybai turėtų būti įvertintas palyginant AB „Akmenės cementas“ ir Rusijos Federacijos gamintojo gamybos procesus, gamintojų parduodamų prekių kiekius ir gaunamą pelną. Tačiau tiriamasis užsienio šalies gamintojas su tyrimą atliekančia institucija nebendradarbiavo ir reikalingų duomenų nepateikė.
Iš informacijos internete žinoma, kad tiriamajai Rusijos kompanijai priklauso mažiausiai keturios cemento gamyklos („Malcovskij portlandcement“, „Michailovcement“, „Lipeckcement“ ir AB „Savinskij cementnyj zavod“). Vien tik „Malcovskij portlandcement“ per metus gali pagaminti 4 milijonų tonų svarstomos prekės. Todėl įvertinant Rusijos gamyklų pajėgumus tiekti cementą ir atsižvelgiant į tai, kad jų gamyboje naudojami energijos ištekliai yra pigesni nei naudojami Lietuvoje, darytina išvada, kad yra galimybė, jog Rusijos Federacijos kilmės svarstoma prekė ir toliau bus importuojama į Lietuvą žema kaina.
D. Išvados
Nuo 2001 metų Rusijos Federacijos kilmės svarstomos prekės importas į Lietuvą buvo ribojamas antidempingo priemonėmis. Galima daryti prielaidą, kad būtent dėl to jis nebuvo vykdomas. Tam įtakos galėjo turėti ir tai, kad 2001 metais keitėsi svarstomos prekės sertifikavimo standartai bei procedūros, dėl to prekės atitikties sertifikatų galiojimas NVS šalių portlandcemenčio gamintojams buvo sustabdytas. Tikėtina, kad būtent dėl šio fakto 2001 metų vasario-birželio mėnesiais ši prekė nebuvo importuota į Lietuvą.
Faktas, kad sumažinus Rusijos Federacijoje pagamintos svarstomos prekės importui taikytą antidempingo muitą iki nulio, ši prekė vėl pradėta importuoti ir gana dideliais kiekiais, leidžia daryti išvadą, kad galbūt 2001-2002 metais taikytas 22 litų už toną antidempingo muitas buvo viena iš priežasčių, minėtu laikotarpiu sustabdžiusi nagrinėjamą importą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vietinio gamintojo – AB „Akmenės cementas“ padėties pablogėjimas peržiūros laikotarpiu (palyginti su laikotarpiu, kai nagrinėjamas importas nebuvo vykdomas) ir Rusijos tiriamojo eksportuotojo daromas dempingas sutampa laiko atžvilgiu, galima daryti išvadą, jog yra priežastinis ryšys tarp Rusijos Federacijos kilmės svarstomos prekės importo ir AB „Akmenės cementas“ tuo laikotarpiu patirto pelningumo sumažėjimo.
Tačiau taip pat reikia pažymėti, kad peržiūros metu nagrinėtu laikotarpiu AB „Akmenės cementas“ savo prekę (peržiūros metu laikomą panašia preke) vietinėje rinkoje pardavė tik vienintelei šios prekės platintojai Lietuvoje AB „Cemeka“, pagal sutartį platinančiai šį portlandcementį rinkoje. Taigi įvertinus tai, kad platintojas prekės kainą padidina savo pelno dydžiu ir kitomis išlaidomis, galutinį vartotoją Lietuvos gamintojo pagaminta nagrinėjama prekė pasiekdavo aukštesne kaina nei parduoda pati AB „Akmenės cementas“. Todėl Lietuvos gamintojo prekių kaina vietinėje rinkoje galutiniams vartotojams tampa nekonkurencinga ne tik dėl tiriamos prekės importo žemesnėmis kainomis, bet ir dėl paties gamintojo vykdytos pardavimų politikos. Tai silpnina Rusijos Federacijos kilmės svarstomos prekės importo dempingo kainomis fakto ir AB „Akmenės cementas“ dėl šio importo patirtos žalos priežastinį ryšį.
Vertindama šalies interesus, kadangi nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare visos Lietuvos įvestos antidempingo priemonės neteks galios, Ūkio ministerija siūlo Vyriausybei jos 2002 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl antidempingo muito importuojamam į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui dydžio sumažinimo“ (Žin., 2002, Nr. 80-3412) nustatytą muitą panaikinti.
_____________