KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO
2001 M. LIEPOS 2 D. ADMINISTRACINĖS BYLOS Nr. I7K- 311/2001 SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R. Mitkaus, kolegijos teisėjų G. Čekanausko ir D. Raižio, sekretoriaujant D. Banytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei R. Maslauskienei, atsakovo atstovui N. Simanavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskričiai prašymą atsakovui Kauno miesto tarybai dėl norminių aktų teisėtumo ištyrimo,
nustatė:
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskričiai prašė ištirti:
1) ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 2 punktas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai;
2) ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 96 patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2, 9, 10 ir 11 punktai nepneštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsniui, 21 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 1 ir 3 dalims, 17 straipsnio 1 daliai.
Pareiškėjas prašymą pagrindė šiais motyvais. Kauno miesto taryba 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 96 „Dėl Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos“ patvirtino Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarką, o antruoju sprendimo punktu pavedė Kauno miesto valdybai priimti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, visuotinių akcininkų susirinkimams prilygstančius sprendimus, išskyrus sprendimus dėl bendrovių reorganizavimo, likvidavimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, kitų bendrovių steigimo ir akcijų įsigijimo. Sprendimo pirmuoju punktu patvirtintos tvarkos nuostata, kad bendrovėse, kurių akcijų dalis priklauso Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise arba kurių akcijas ji valdo valstybės patikėjimo teise, savivaldybei atstovauja Kauno miesto valdyba ir meras, savo sprendimais ir potvarkiais suteikdami valstybės tarnautojams įgaliojimą naudotis turimų akcijų teikiamomis neturtinėmis teisėmis, taip pat deleguodami valstybės tarnautojus ar nesančius valstybės tarnautojais fizinius asmenis į bendrovių valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą). Sprendimu patvirtintos Atstovavimo tvarkos V skirsnyie nustatyta, kad Kauno miesto valdyba priima sprendimus 9.1-9.6 punktuose numatytais atvejais, o Kauno miesto meras – 11.1-11.3 punktuose numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžiama turto valdytojo sąvoka. Tai valstybinės valdžios ar valdymo institucija, Lietuvos bankas, valstybės įmonė, įstaiga ar organizacija arba savivaldybės taryba, patikėjimo ar nuosavybės teise valdanti, naudojanti valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojanti juo. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių tarybos, turto savininko teises įgyvendindamos pagal įstatymus. Pagal 8 straipsnio 1 dalį savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą nuosavybės teise, o pagal šio straipsnio 2 dalį subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai bei tų subjektų įstatai (nuostatai). Savivaldybių institucijų kompetencija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Šio įstatymo 17 straipsnyje yra apibrėžti tarybos įgaliojimai, 19 straipsnyje -valdybos įgaliojimai, o 21 straipsnyje – mero įgaliojimai. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą viešasis administravimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų veikla, tai tiek savivaldybės taryba, tiek valdyba, tiek meras gali ir privalo veikti bei vykdyti savo funkcijas pagal apibrėžtą kompetenciją. Tiek Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme savivaldybės institucija, kuri turi teisę primti sprendimus dėl savivaldybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, yra įvardijama savivaldybės taryba. Akcinių bendrovių akcijos, kurių savininkė yra savivaldybė, yra savivaldybės finansinis turtas. Savivaldybė, kaip bet kuris kitas akcininkas, turi vadovautis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis akcininko teisėmis. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnį bendrovės steigėju gali būti fizinis arba juridinis asmuo, o kiekvienas steigėjas turi būti bendrovės akcininkas. Atsižvelgus į Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatas, kad savivaldybės turto akcininko funkcijas įgyvendina taryba, tik ši institucija, kaip juridinis asmuo, gali būti bendrovės steigėja ir akcininkė. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 32 dalį, jeigu bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Todėl savivaldybės tarybos, o ne valdybos sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Analogiški teiginiai taikytini ir mero institucijai bei galimybei merui primti sprendimus dėl įgaliojimo vienokiu ar kitokiu būdu balsuoti akcininkų susirinkimuose valstybės tarnautojui, atstovaujančiam savivaldybei.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė išnagrinėti prašymą jame išdėstytais motyvais.
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 2 punktas ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 96 patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2, 9, 10 ir 11 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsniui, 21 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 1 ir 3 dalims, 17 straipsnio 1 daliai.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija laiko, kad skundžiami norminiai aktai prieštarauja įstatymams dėl šių motyvų.
Kauno miesto taryba 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 (b. l.7) 2 punktu pavedė Kauno miesto valdybai priimti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimams prilygstančius sprendimus, išskyrus sprendimus dėl bendrovių reorganizavimo, likvidavimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, kitų bendrovių steigimo ir akcijų įsigijimo.
Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pasakyta, kad turto valdytojas – valstybės valdžios ar valdymo institucija, Lietuvos bankas, valstybės įmonė, įstaiga ar organizacija arba savivaldybės taryba, patikėjimo ar nuosavybės teise valdanti, naudojanti valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojanti juo. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių tarybos, turto savininko teises įgyvendindamos pagal įstatymus. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnyje yra išvardyti savivaldybės tarybos įgaliojimai. Šio straipsnio 21 punktas numato, kad savivaldybės taryba priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, o 22 punkte įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės taryba priima sprendimus dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise. Įstatymų leidėjas Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 25 punkte numatė išimtį, kai savivaldybės taryba gali pavesti savivaldybės valdybai spręsti klausimą, priskirtą savivaldybės tarybos kompetencijai. Tokios išimties buvimas leidžia daryti išvadą, jog visi atvejai, kai savivaldybės taryba gali pavesti kitoms vietos savivaldos institucijoms spręsti savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtus klausimus, turi būti specialiai aptarti įstatyme. Priešingu atveju savivaldybės taryba galėtų bet kurį savo kompetencijos klausimą pavesti spręsti savivaldybės valdybai arba merui. Pagal prašymo padavimo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrovės steigėju gali būti fizinis arba juridinis asmuo, o kiekvienas steigėjas turi būti bendrovės akcininkas. Akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybei bendrovėje atstovauja savivaldybės institucija. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas fizinis arba juridinis asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams, o pagal 17 straipsnio 1 dalį akcininkas turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį akcininkų susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo analizė leidžia daryti išvadą, kad tik savivaldybės tarybos sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Kauno miesto savivaldybės taryba neteisėtai 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 (b. l.7) 2 punktu pavedė Kauno miesto valdybai priimti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimams prilygstančius sprendimus, todėl yra pagrindas šį punktą pripažinti prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai ir laikyti jį panaikintu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d. 2 p.).
Kauno miesto taryba 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 (b. l.7) 1 punktu patvirtino Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarką. Tvarkos 2 punktas numato, kad bendrovėse, kurių akcijų dydis priklauso savivaldybei nuosavybės teise arba kurių akcijas ji valdo valstybės patikėjimo teise, savivaldybei atstovauja Kauno miesto valdyba ir meras, savo sprendimais ir potvarkiais suteikdami valstybės tarnautojams įgaliojimą naudotis turimų akcijų teikiamomis neturtinėmis teisėmis, taip pat deleguodami valstybės tarnautojus ar nesančius valstybės tarnautojais fizinius asmenis į bendrovių valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybą), bei nustatė reikalavimus deleguojamiems asmenims. Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 9 punkte yra numatyti Kauno miesto valdybos įgaliojimai, kai savivaldybei priklauso daugiau kaip 1/10 akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų. Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 10 punkte numatyta, kad Kauno miesto valdyba įgalioja valstybės tarnautojus atstovauti bendrovėse, kuriose savivaldybei nuosavybės teise priklauso mažiau nei 1/10 akcijų, ir priimti sprendimus, priskirtus jos kompetencijai. Tvarkos 11 punkte numatyti Kauno miesto mero įgaliojimai atstovaujant savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse.
Aukščiau išdėstyta Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo analizė leidžia daryti išvadą, kad ir bendrovėse, kuriose savivaldybė valdo nuosavybės teise ne visas akcijas arba valdo akcijas valstybės patikėjimo teise, savivaldybei atstovauja taryba ir tik ji gali įgalioti savivaldybės tarnautoją atstovauti savivaldybei. Kauno miesto taryba neteisėtai perdavė savo kompetencijai priskirtus įgaliojimus Kauno miesto valdybai ir merui, todėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 96 patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2, 9, 10 ir 11 punktai pripažintini prieštaraujančiais Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsniui, 21 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 1 ir 3 dalims, 17 straipsnio 1 daliai ir laikytini panaikintais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 str. 1 d. 2 p.).
Kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 88 str. 2 p., 115 str. 1 d. 2 p.,
nusprendė:
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 96 2 punktą pripažinti prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 daliai, 17 straipsnio 1 daliai ir laikyti jį panaikintu.
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 96 patvirtintos Atstovavimo savivaldybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkos 2, 9, 10 ir 11 punktus pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsniui, 21 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 1 ir 3 dalims, 17 straipsnio 1 daliai ir laikyti juos panaikintais.
Šis sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.