LIETUVOS BANKO VALDYBOS
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 145 „Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
2010 m. spalio 21 d. Nr. 03-129
Vilnius
Įgyvendindama 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97), Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 145 „Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 143-5456):
1.1. Išdėstyti preambulę taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, įgyvendindama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) 22, 123, 124 ir 136 straipsnių bei V ir XI priedų reikalavimus ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:“.
1.2. Nurodytu nutarimu patvirtintose Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrosiose nuostatose:
1.2.1. Išdėstyti 1 punktą taip:
„1.Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrosios nuostatos (toliau – Nuostatos) nustato pagrindinius principus, kuriais turi vadovautis bankas, siekdamas užtikrinti, kad banko rizikos vertinimas (valdymas) ir vidaus kapitalo poreikio nustatymas būtų tinkamai organizuotas, veiksmingas ir užtikrintų saugią ir stabilią banko veiklą.“
1.2.2. Papildyti šiuo 22.1.6.1 punktu:
1.2.3. Papildyti šiuo 22.1.6.2 punktu:
1.2.4. Išdėstyti 30 punktą taip:
„30. Koncentracijos rizika. Banke turi būti įdiegta koncentracijos rizikos valdymo politika vadovaujantis Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 (Žin., 2008, Nr. 127-4888; 2010, Nr. 114-5871), VIII skyriuje išdėstytomis nuostatomis. ICAAP metu vertinamas koncentracijos rizikos valdymo veiksmingumas banke.“
1.2.5. Išdėstyti 31 punktą taip:
„31. Likvidumo rizika. Banke turi būti įdiegta veiksminga likvidumo rizikos valdymo sistema, apimanti likvidumo rizikos valdymo strategiją, likvidumo valdymo politiką, priimtinas likvidumo rizikos ribas, likvidumo rizikos mažinimo priemones, kitas šios rizikos valdymo priemones ir procedūras bei procesus. Likvidumo rizikos valdymo strategija turi atitikti bendrą banko veiklos rizikos valdymo strategiją, būti proporcinga banko veiklos pobūdžiui ir sudėtingumui.“
1.2.6. Papildyti šiuo 311 punktu:
„311. ICAAP metu likvidumo rizikos nustatymas, vertinimas ir valdymas turi remtis banke patvirtinta likvidumo rizikos valdymo politika, būti tinkamai reglamentuotas ir organizuotas atsižvelgus į šiuos aspektus:
311.1. bankas turi nuolatos užtikrinti tinkamą likvidumo lygį sudarydamas likvidumo atsargą ir nustatydamas atsvaros pajėgumą. Likvidumo atsargos sudarymas ir likvidumo atsvaros nustatymas turi būti prognozuojamas, planuojamas ir palaikomas tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, siekiant užtikrinti pakankamą kasdienį lygį, atsižvelgus į banko veiklos pokyčius;
311.2. tinkamas likvidumo lygis užtikrinamas pagal visas pagrindines banko veiklos linijas, verslo subjektus, valiutas, kitais, banko nuomone, reikšmingais veiklos aspektais, apskaičiuojant su tuo susijusias sąnaudas ir sudarant tinkamą jų paskirstymo sistemą, įvertinant šių sąnaudų poveikį banko veiklos rezultatams;
311.3. tinkamas likvidumo lygis užtikrinamas vertinant visus reikšmingus esamus ir numatomus pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), susijusius su sutartiniais turto ir įsipareigojimų pasikeitimais, taip pat pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), atsirandančius dėl nebalansinių straipsnių. Vertindamas pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), bankas turi atsižvelgti ir į kitus veiksnius, galinčius turėti poveikį šiems srautams, tai yra į banko strateginės, reputacijos, pajamų, atitikimo ir kitos reikšmingos rizikos pasikeitimą;
311.4. vertindamas pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), ypač nepalankiomis sąlygomis, bankas turi atsižvelgti ir įvertinti turto savybes (gebėjimą generuoti likvidų turtą), tuo tikslu būtina atskirti įkeistą ir neįkeistą turtą. Vertindamas turto gebėjimą generuoti pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), bankas turi vertinti sandorių šalių patikimumą, galimus teisinius, reguliavimo arba veiklos apribojimus naudoti šį turtą. Jei turtas yra užsienio valstybėse, bankas turi įvertinti šių valstybių ekonominę ir politinę riziką;
311.5. tinkamas likvidumo lygis užtikrinamas rengiant pinigų srautų (pinigų įplaukų ir išmokų) prognozes nepalankiomis veiklos sąlygomis (atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis). Atliekant testavimą taikomas trijų rūšių nepalankių sąlygų scenarijus: išskirtinai nepalankių sąlygų, rinkos, skirtas konkrečiai rinkai, ir abiejų scenarijų derinys, numatant skirtingus testavimo laikotarpius ir kintančių nepalankių sąlygų laipsnius. Atsižvelgdamas į testavimo rezultatus, bankas, jeigu reikia, turi patikslinti likvidumo rizikos valdymo sistemą ir parengti veiksmingą veiklos tęstinumo planą (veiklos išlikimo veiksmų planą), kuriame išdėstomos priemonės galimoms likvidumo problemoms spręsti. Šie planai reguliariai testuojami ir atnaujinami likvidumo rizikos valdymo politikoje nustatyta tvarka.“
1.3. Nurodytu nutarimu patvirtintose Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrosiose nuostatose:
1.3.2. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrosios nuostatos (toliau – Nuostatos) parengtos atsižvelgus į Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors – CEBS) išleistas Priežiūrinio tikrinimo proceso pagal 2 bloką taikymo gaires (angl. Guidelines on the Application of the Supervisory Review Process under Pillar 2).“
1.3.6. Išdėstyti 16.3 punktą taip:
„16.3. kitos rizikos rūšys (palūkanų normos rizika, įvardyta bankinėje knygoje, nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, įvardyta bankinėje knygoje, koncentracijos rizika, likvidumo rizika (tai yra likvidumo rizikos dydis, šios rizikos vertinimas ir valdymas, įskaitant likvidumo rizikos testavimo nepalankiomis sąlygomis scenarijų analizę, likvidumo rizikos mažinimo priemonių valdymą (likvidumo atsargos dydį, sudėtį ir kokybę) ir veiksmingų veiklos tęstinumo planų sudarymą), reputacijos rizika, strateginė rizika ir kitos;“.
1.3.7. Išdėstyti 16.4 punktą taip:
„16.4. išorės veiksniai, kurie nebuvo aptarti 16.1–16.3 punktuose, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurį atlieka bankai, taikantys vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą arba vidaus modelio metodą banko kapitalo, reikalingo rinkos rizikai padengti, poreikiui apskaičiuoti, taip pat ekonominio ciklo įtaką ir kitą išorės riziką ir veiksnius.“
1.3.8. Papildyti šiuo 161 punktu:
„161. Lietuvos bankas reguliariai atlieka išsamų banko likvidumo rizikos valdymo įvertinimą ir skatina banką taikyti patikimus likvidumo rizikos vertinimo metodus (modelius). Atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į banko vaidmenį finansų rinkose ir į galimą Lietuvos banko sprendimų poveikį finansų sistemos stabilumui kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse.“
1.3.11. Įrašyti 20 punkte vietoj žodžių „ICAAP vertinimo“ žodžius „SREP rezultatų“.
1.3.12. Išdėstyti V skyrių taip:
„V. BENDRADARBIAVIMAS SU ES valstybių narių PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS SREP METU
23. Šio skyriaus nuostatos apibrėžia Lietuvos banko bendradarbiavimą su kitų ES valstybių narių kredito įstaigų priežiūrą vykdančiomis institucijomis (toliau – suinteresuotos priežiūros institucijos) SREP metu, siekiant priimti bendrą sprendimą dėl kiekvienos ES patronuojančios kredito įstaigos arba kredito įstaigos, kurią kontroliuoja ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kapitalo pakankamumo ir konsoliduotai (toliau – bendras sprendimas).
24. Bendras sprendimas priimamas laikantis šių nuostatų:
24.1. Bendras sprendimas priimamas per šešis mėnesius (o nuo 2013 m. sausio 1 d. – per keturis mėnesius), kai priežiūros institucija, atsakinga už ES patronuojančios kredito įstaigos ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, jungtinės konsoliduotos priežiūros vykdymą (toliau – konsoliduotos priežiūros institucija), pateikia kitoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms finansinės grupės SREP rezultatus. Priimant bendrą sprendimą atsižvelgiama ir į suinteresuotų priežiūros institucijų atliktus patronuojančios kredito įstaigos kontroliuojamų kredito įstaigų (toliau – kontroliuojamoji kredito įstaiga) SREP rezultatus. Nesusitarus dėl bendro sprendimo priėmimo, konsoliduotos priežiūros institucija kitos suinteresuotos priežiūros institucijos prašymu arba savo iniciatyva gali konsultuotis su Europos bankų priežiūros institucijų komitetu. Gautas atsakymas apsvarstomas dalyvaujant visoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms.
24.2. Suinteresuotoms priežiūros institucijoms priėmus bendrą sprendimą dėl kapitalo pakankamumo, konsoliduotos priežiūros institucija patronuojančiai kredito įstaigai pateikia priimtą sprendimą ir jo pagrindimą.
24.3. Suinteresuotoms priežiūros institucijoms nepriėmus bendro sprendimo per 24.1 punkte nurodytą terminą, sprendimą dėl kapitalo pakankamumo konsoliduotai priima konsoliduotos priežiūros institucija, atsižvelgusi į suinteresuotų priežiūros institucijų atliktus kontroliuojamųjų kredito įstaigų SREP rezultatus. Suinteresuotos priežiūros institucijos sprendimus dėl kontroliuojamųjų kredito įstaigų kapitalo pakankamumo priima atskirai, atsižvelgusios į konsoliduotos priežiūros institucijos nuomonę ir išlygas.
24.4. Jei susiklosto 24.3 punkte nurodyta situacija, konsoliduotos priežiūros institucija parengia dokumentą, kuriame išdėstomi konsoliduotos priežiūros institucijos ir visų suinteresuotų priežiūros institucijų priimti sprendimai dėl kontroliuojamųjų kredito įstaigų kapitalo pakankamumo su visomis nuomonėmis ir išlygomis, ir pateikia visoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms ir patronuojančiam bankui.
24.5. 24.2 punkte nurodytas bendras sprendimas arba pagal 24.3 ir 24.4 punktus priimti sprendimai yra galutiniai ir juos atitinkamoje ES valstybėje narėje vykdo suinteresuota priežiūros institucija.
24.6. 24.2 punkte nurodytas bendras sprendimas arba pagal 24.3 ir 24.4 punktus priimti sprendimai atnaujinami kiekvienais metais arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kai suinteresuota priežiūros institucija pateikia konsoliduotos priežiūros institucijai pagrįstą prašymą atnaujinti sprendimą. Sprendimo atnaujinimas gali būti vykdomas ir dvišaliu pagrindu: tarp konsoliduotos priežiūros institucijos ir prašymą pateikusios priežiūros institucijos.
25. Lietuvos bankas, būdamas konsoliduotos priežiūros institucija, atsakingas už:
25.1. veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą su visomis suinteresuotomis priežiūros institucijomis dėl 23 punkte nurodyto bendro sprendimo priėmimo (pagal 24.1 ir 24.2 punktus), o jei jo nepavyksta priimti (24.3 punktas) – už 24.4 punkte nurodyto dokumento parengimą ir pateikimą;
25.2. patronuojančio banko finansinės grupės SREP rezultatų pateikimą kitoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms;
26. Lietuvos bankas, būdamas suinteresuota priežiūros institucija, atsakingas už:
26.1. bendradarbiavimą su konsoliduotos priežiūros institucija ir kitomis suinteresuotomis priežiūros institucijomis dėl 23 punkte nurodyto bendro sprendimo priėmimo (pagal 24.1 ir 24.2 punktus);
26.2. kontroliuojamosios kredito įstaigos (arba jos finansinės grupės) SREP rezultatų ir sprendimo dėl jos kapitalo pakankamumo parengimą, atsižvelgus į konsoliduotos priežiūros institucijos atliktus patronuojančio banko grupės SREP rezultatus;
26.3. 26.2 punkte nurodytų dokumentų perdavimą konsoliduotos priežiūros institucijai per 24.1 punkte nurodytą terminą;