Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL MAISTO PRAMONĖS ĮMONĖSE SUSIDARANČIŲ BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. lapkričio 24 d. Nr. 1266
Vilnius
Įgyvendindama Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003), 1 priedo „Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo 2007–2013 metų priemonės“ 6.5.5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo programą (pridedama).
L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS GEDIMINAS KIRKILAS
L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS,
PAVADUOJANTIS L. E.
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 24 d.
nutarimu Nr. 1266
MAISTO PRAMONĖS ĮMONĖSE SUSIDARANČIŲ BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Atliekų tvarkymas Lietuvoje – prioritetinė aplinkos apsaugos sritis, kurios svarba nurodyta Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 (Žin., 1996, Nr. 103-2347).
2. Maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – įgyvendinti Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007 Nr. 122-5003), 1 priedo „Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo 2007–2013 metų priemonės“ 6.5.5 punkto nuostatas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo srityje. Ši programa parengta 2009–2013 metams. Šioje programoje nurodyti veiksmai turi užtikrinti įgyvendinimą Europos Sąjungos teisės aktų, iš kurių paminėtini pagrindiniai, reglamentuojantys biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą:
1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 228);
2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2003/33/EB, kuriuo pagal direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 314);
2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353);
2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 37 tomas, p. 92), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 777/2008 (OL 2008 L 207, p. 9).
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistema apima šiuos atliekų srautus: gamybos atliekas, įskaitant pavojingas atliekas, biologiškai skaidžias atliekas, statybines atliekas, medicinines atliekas, nuotekų dumblą. Šiuo metu tvarkoma tik nedidelė dalis gamybos atliekų, ypač biologiškai skaidžių atliekų.
6. Šalies maisto pramonėje nemažai maisto pramonės įmonių, kurių atliekos tiek pagal fizinę būklę, tiek pagal pobūdį ir cheminę sudėtį skirtingos. Atliekas galima skirstyti taip: gyvūninės kilmės atliekos – skerdyklų, mėsos, žuvų, pieno perdirbimo atliekos; augalinės kilmės atliekos – vaisių ir daržovių perdirbimo atliekos, grūdų perdirbimo atliekos (kepimo ir konditerijos atliekos), spirito, alaus, cukraus, aliejaus gamybos atliekos.
7. Gaminant maisto produktus, visada lieka atliekų, tai – maisto pramonės specifika. Susidarantys atliekų kiekiai yra labai įvairūs, kartais siekia 50 procentų ir daugiau perdirbamos žaliavos. Maisto pramonės atliekos – biologiškai skaidžios atliekos. Jos, veikiamos mikroorganizmų, suyra išskirdamos metaną, anglies dvideginį, sieros vandenilį, merkaptanus ir kita. Taip užteršiamas vanduo, dirvožemis, atmosfera ir sukeliamas šiltnamio efektas (klimato kaita). Taigi jų tvarkymas Europos Sąjungoje griežtai reglamentuojamas. Visose minimose pramonės šakose susidaro skirtingų atliekų ne tik pagal sudėtį, bet ir pagal koncentraciją, pvz., dauguma pieno, alaus, spirito ir cukraus gamybos atliekų skystos, dažnai pulpos pavidalo, jos kartais vertinamos kaip nuotekos, todėl kalbant apie jų tvarkymo galimybes kalbėti apie maisto pramonės (biologiškai skaidžias) atliekas kaip apie visumą nerealu.
8. Maisto pramonės atliekos pasaulyje tvarkomos šiais būdais: produkto gamyba, naudojimas pašarams, pašarų, biodujų, kompostų, energijos gamyba (deginant). Kaip rodo pasaulinė ir Europos Sąjungos valstybių patirtis, ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriais efektyviausias biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas – biodujų gamyba ir likutinių substratų naudojimas. Lietuva – ne išimtis nei klimato sąlygomis, nei ekonomika. Maisto pramonės įmonių biologiškai skaidžios atliekos daugiausia drėgnos, tiesioginiam deginimui netinka, produktų gamyba iš daugumos atliekų neperspektyvi. Lieka šie biologiniai metodai biologiškai skaidžioms atliekoms tvarkyti: anaerobinis, išgaunant biodujas ir likutinius substratus panaudojant tręšimui, ir aerobinis, t. y. kompostavimas, gautą produktą naudojant tręšimui. Pirmuoju metodu gaunama energija ir produktas, atsinaujinanti energija leidžia spręsti ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonomines problemas. Antruoju metodu gaunamas produktas naudojant energiją (aeracijai) ir sprendžiama tik aplinkosaugos problema.
9. Šiuo metu iš 7 Lietuvoje pastatytų biodujų jėgainių sėkmingai dirba 5. Jose įrengtų biodujų reaktorių bendroji talpa – 27 tūkst. kub. metrų. Pagamintos biodujos deginamos kogeneraciniuose įrenginiuose ir vandens šildymo katiluose, kurių elektrinė galia – daugiau nei 2,2 MW, o šiluminė – 7 mW. Panevėžio akcinėje bendrovėje „Sema“ 1992 metais paleistas pirmasis biodujų reaktorius, perdirbantis spirito, mielių ir alkoholinių gėrimų gamybos organines atliekas. Per metus jėgainėje gaminta apie 1,7 mln. kub. metrų biodujų, kurios degintos 7,8 mW galios katile, o pagaminta energija sunaudojama įmonės reikmėms, tačiau įmonė bankrutavo. Žemės ūkio bendrovėje „Vyčia“ 1998 metais paleistoje biodujų jėgainėje įrengti 3 biodujų reaktoriai, galintys per parą perdirbti iki 60 tonų skystųjų organinių atliekų. Per metus biodujų jėgainė pagamindavo iki 400 tūkst. kub. metrų biodujų, kurios degintos dviejuose 185 kW galios kogeneraciniuose elektros ir šilumos energijos gamybos įrenginiuose ir dviejuose 300 kW galios vandens šildymo katiluose. Dalis pagamintos elektros energijos buvo sunaudojama bendrovės reikmėms, o kita – parduodama. Po 2004 metais kilusio gaisro ši jėgainė sustabdyta. Utenoje 1999 metais paleista pirmoji Lietuvoje biodujų jėgainė, perdirbanti miesto nuotekų dumblą. Dviejuose 1000 kub. metrų biodujų reaktoriuose per metus pagaminama iki 600 tūkst. kub. metrų biodujų. Jos deginamos kogeneraciniame įrenginyje, kurio elektrinė galia 275 kW, o šiluminė – 400 kW. Visa pagaminama energija sunaudojama įmonės reikmėms. Įmonėje „Kauno vandenys“ 2000 metais paleista didžiausia biodujų jėgainė, kurioje į biodujas perdirbamas miesto nuotekų dumblas. Joje pagal projektą įrengti du 9 tūkst. kub. metrų talpos biodujų reaktoriai. Per metus pagaminama apie 2 mln. kub. metrų geros kokybės biodujų. Dalis pagamintų biodujų sudeginama dviejuose 1,9 mW galios vandens šildymo katiluose. Biodujų perteklius nuo 2002 metų tiekiamas įmonės „Kauno energija“ katilinei. Šioje katilinėje 2005 metais įrengti penki kogeneratoriai, kurių bendra elektrinė galia 750 kW, o šiluminė – 1050 kW. Pagaminta šiluma tiekiama Lietuvos žemės ūkio universiteto pastatams, o elektra parduodama į 10 kV elektros tinklą. Įmonėje šiuo metu baigiami įrengti du 300 kW elektrinės galios biodujų kogeneratoriai. Uždaroji akcinė bendrovė „Lekėčiai“ (šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė „Saerimner“) 2003 metais paleido biodujų jėgainę kiaulininkystės komplekse. 2000 kub. metrų talpos biodujų reaktoriuje kasdien perdirbama 100 kub. metrų organinių atliekų (apie 90 kub. metrų kiaulių mėšlo ir apie 10 tonų šalutinių gyvūninių produktų iš gyvulių ir paukščių skerdyklų, žuvų perdirbimo įmonių, gyvūnų pašarų, margarino gamyklų). Jėgainėje per dieną pagaminama apie 2500–3000 kub. metrų biodujų, kurios deginamos keturiuose kogeneratoriuose. Kogeneracinės biodujų jėgainės elektrinė galia apie 600 kW, o šiluminė – apie 800 kW. 2003 metais paleista ir biodujų jėgainė akcinėje bendrovėje „Rokiškio sūris“. 1800 kub. metrų talpos reaktoriuje perdirbamos sūrių gamybos metu susidariusios nuotekos. Tokias organines atliekas sunku perdirbti dėl didelio rūgštingumo ir neorganinės kilmės priemaišų. Per metus biodujų jėgainėje pagaminama apie 600–700 tūkst. kub. metrų biodujų, kurios deginamos 330 kW elektrinės ir 480 kW šiluminės galios kogeneratoriuje. Per metus pagaminama apie 700 tūkst. kub. metrų biodujų. Pagaminta elektros ir šiluminė energija sunaudojama įmonės technologiniuose įrenginiuose. Uždaroji akcinė bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ 2007 metais baigė rekonstruoti Panevėžio miesto nuotekų valyklą: atstatyti du 1600 kub. metrų talpos biodujų reaktoriai ir naujas 300 kW elektrinės ir 400 kW šiluminės galios kogeneracinis įrenginys. Veikia uždarosios akcinės bendrovės „Energoresursai“ Lapių biodujų jėgainė, kuri naudoja ne tiesiogiai iš biologiškai skaidžių atliekų metanizuotas, bet sąvartyno biodujas.
10. Vienas svarbiausių informacijos šaltinių atliekų susidarymui ir tvarkymui apibūdinti – valstybinė atliekų tvarkymo apskaita, kurią reglamentuoja Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381). Ši apskaita skirta visiems atliekų tvarkymo srautams apibūdinti, sukaupiamos didelės duomenų bazės, kurios apima keliolika apibendrintų atliekų perdirbimo ir šalinimo būdų, tačiau dažnai, pirminiuose šaltiniuose parenkant šių būdų žymėjimo indeksus, prarandamas technologinis aiškumas, apskaitos rodikliuose nenurodomas atliekų drėgnumas ir kiti fizikiniai ir cheminiai parametrai. Pagal valstybinės atliekų apskaitos duomenis (Aplinkos apsaugos agentūros) 2007 metais žemės ūkio, sodininkystės, akvakultūros, miškininkystės, medžioklės ir žūklės, maisto gaminimo ir perdirbimo įmonėse iš viso susidarė 686589,488 tonos (2006 metais – 213041,9 tonos) biologiškai skaidžių atliekų. Mėsos, žuvų ir kitų gyvūninės kilmės maisto gamybos ir perdirbimo įmonėse 2007 metais susidarė 12929,115 tonos (2006 metais – 33760,5 tonos) biologiškai skaidžių atliekų. Daržovių produktų perdirbimo įmonėse 2007 metais – 946,248 tonos biologiškai skaidžių atliekų. Cukraus gamybos įmonėse 2007 metais susidarė 11869 tonos (2006 metais – 7347 tonos) biologiškai skaidžių atliekų. Pieno pramonės įmonėse 2007 metais – 66516,35 tonos (2006 metais – 114773,9 tonos) biologiškai skaidžių atliekų. Kepimo ir konditerijos pramonės įmonėse 2007 metais susidarė 502,525 tonos (2006 metais – 290,6 tonos) biologiškai skaidžių atliekų. Alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamybos įmonėse – 584164,461 tonos (2006 metais – 47317,6 tonos) biologiškai skaidžių atliekų.
11. Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2007 metais sąvartynuose pašalinta 2687,423 tonos (2006 metais – 1600,5 tonos) biologiškai skaidžių atliekų (D1 šalinimo būdas, t. y. išvertimas ant žemės ar po žeme, pvz., sąvartynuose); sukompostuota arba išgauta biodujų iš 34565,865 tonos (2006 metais – 29615,9 tonos) biologiškai skaidžių atliekų (R3 naudojimo būdas, t. y. organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpiklių, perdirbimas (atnaujinimas, įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus); 3299,5 tonos (2006 metais – 189 tonos) panaudota taršai mažinti (R7 naudojimo būdas, t. y. komponentų taršai mažinti naudojimas); 43689,166 tonos (2006 metais – 63463,4 tonos) panaudota kurui ar kitais būdais energijai gauti (R1 naudojimo būdas, t. y. naudojimas kurui ar kitais būdais energijai gauti); sudeginta 27,505 tonos (2006 metais – 103,9 tonos) (D10 šalinimo būdas, t. y. deginimas sausumoje); 8847 tonos (2006 metais – 8641 tona) sunaudota žemės ūkyje (D2 šalinimo būdas, t. y. apdorojimas žemėje, pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t. t.); 668 tonos (2006 metais – 15509,1 tonos) surinkta į tvenkinius žemės paviršiuje (D4 šalinimo būdas, t. y. surinkimas į tvenkinius žemės paviršiuje, pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į duobes, baseinus, lagūnas); 590361,443 tonos (2006 metais – 90708,4 tonos) apdorota žemėje (R10 naudojimo būdas, t. y. apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę); liko saugoti 93,534 tonos biologiškai skaidžių atliekų (R13 naudojimo būdas, t. y. R1–R12 nurodytais būdais naudoti skirtų atliekų saugojimas, išskyrus laikinąjį saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo). 2007 metais liko nesutvarkyta 679,353 tonos biologiškai skaidžių atliekų (2006 metais – 10378,2 tonos).
12. Pagal galiojančius teisės aktus atliekų susidarymo apskaitą privalo tvarkyti įmonės, kurių veikloje susidaro 100 tonų arba daugiau nepavojingų atliekų per mėnesį (Atliekų tvarkymo taisyklės, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829). Manytina, kad valstybinėje atliekų tvarkymo apskaitoje nėra daugumos mažų ir vidutinių maisto pramonės įmonių duomenų apie biologiškai skaidžių atliekų susidarymą. Gamybos atliekų smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, pagal veiklos sritis susidaro biologiškai skaidžių atliekų: mėsos perdirbimo įmonėse – 3400–4000 tonų per metus; žuvų perdirbimo įmonėse – 1300–1400 tonų per metus; grūdų perdirbimo įmonėse augalinės kilmės atliekų – 1000 tonų per metus; duonos, tešlos pusgaminių ir konditerijos pramonėje – 90900 tonų per metus; alkoholinių gėrimų gamybos pramonėje saladino atliekų – 2000 tonų per metus (2005 metais); skystų mielių atliekų – 400 tonų per metus (2005 metais); salyklo valymo atliekų – 20 tonų per metus (2005 metais).
13. Dauguma maisto pramonės skystų atliekų patenka į nuotekas. Skystas atliekas Europos Sąjungos teisės aktai draudžia šalinti šalinimo įrenginiuose, t. y. sąvartynuose. Lietuvoje nėra skystų biologiškai skaidžių atliekų perdirbimo įmonių, išskyrus akcinę bendrovę „Rokiškio sūris“, kurioje biodujos išgaunamos iš išrūgų. Mėsos, žuvų ir kitose gyvūninės kilmės maisto gamybos ir perdirbimo įmonėse, taip pat ir skerdyklose, privaloma turėti riebalų gaudykles arba atliekant pirminį nuotekų valymą naudoti flotatorius. Gauti flotatai turi iki 30 procentų riebalų. Kai kurios įmonės turi flotatorius, tačiau gautų flotatų nėra kur perdirbti. Iš flotatų galima pagaminti techninius riebalus, biodyzeliną A arba išgauti biodujas. Tokių pajėgumų Lietuvoje nėra. Maisto pramonės įmonės, negalinčios realizuoti (perduoti) surinktų riebalų ir flotatų, juos šalina sąvartynuose arba kitose neleidžiamose vietose. Į nuotekas patenka kraujo, žarnų ir skrandžio turinio, smulkios gyvūninės kilmės atliekų. Jos traktuojamos kaip nuotekos, nusodinta frakcija vadinama nuotekų dumblu, o ištirpę teršalai išvalomi nuotekų valyklose arba patenka į gamtinę aplinką.
14. Pieno perdirbimo įmonės neturi tinkamos gamybinių atliekų utilizavimo sistemos, išskyrus akcinę bendrovę „Rokiškio sūris“. Akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ skystas koncentruotas atliekas (baltymines išrūgas) metanizuoja anaerobiniame reaktoriuje. Nors monosubstratas nėra optimalus biodujų gavybai, per metus akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ gauna apie 700 tūkst. kub. metrų biodujų, kurias naudoja 330 kW elektros ir 480 kW šilumos energijos galios kogeneratoriuje. Kitose pieno perdirbimo įmonėse įdiegta įranga, pvz., ultrafiltracija ar atvirkštinė osmozė, tik iš dalies sprendžia atliekų utilizavimo problemą.
15. Šiuo metu kvalifikuotai (pagal teisės aktų reikalavimus) atliekas tvarko uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo sanitarija“ ir „Saerimner“, anksčiau tai darydavo ir žemės ūkio bendrovė „Vyčia“. Biologiškai skaidžių atliekų susidaro visose maisto pramonės įmonėse, perdirbančiose augalinės ir gyvūninės kilmės žaliavas. Pvz., cukraus gamybos įmonių biologiškai skaidžios atliekos išvežamos į laukus ir naudojamos kaip trąšos nedarant didesnės žalos aplinkai; skerdyklų, mėsos perdirbimo įmonių atliekos pavojingos aplinkai, t. y. paviršiniams ir gruntiniams vandenims. Tokia pat padėtis spirito ir bioetanolio gamybos įmonėse. Jų atliekos – žlaugtai – beveik netvarkomos (neperdirbamos).
16. Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2007 metais pradėjo rinkti informaciją apie susidarančias gyvūninės kilmės atliekas. Atlikta 2007 metų I pusmečio analizė parodė, kad atliekų apskaitos duomenys neatitinka tokių pat ES atliekų susidarymo duomenų. Šiuo metu esama gyvūninės kilmės atliekų apskaita netinkama šių atliekų tvarkymui detaliai planuoti, kadangi atliekų susidarymo vertinimai pagal skirtingus duomenų šaltinius ir, palyginti su ES vidurkiais ir produkcijos išeigomis, smarkiai skiriasi. Lietuvoje 2007 metais paskersta: 6315 avių (50 kg), 827000 kiaulių (90 kg), 3000 arklių (400 kg), 2760000 vištų dedeklių, 28800000 vištų broilerių, 336000 kalakutų, iš viso 266263 galvijai, iš jų – iki 12 mėnesių (vidutinis svoris 200 kg) – 33934, 12–30 mėnesių (vidutiniškai 350 kg) – 136845, daugiau kaip 30 mėnesių (vidutiniškai 400 kg) – 95484.
17. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos registro duomenimis (valstybinės veterinarinės priežiūros objektų sąrašas), dabar Lietuvoje šalutinius gyvūninius produktus tvarko viena 1 kategorijos perdirbimo įmonė, dvi 2 kategorijos perdirbimo įmonės, aštuonios 3 kategorijos perdirbimo įmonės, viena biodujų gamybos įmonė, dvidešimt 3 kategorijos tarpinių tvarkymo įmonių, dvi 1 ir 2 kategorijų tarpinės tvarkymo įmonės, keturios perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų laikymo įmonės, dešimt gyvūnų augintinių ėdalo gamybos įmonių, dvylika techninių produktų gamybos įmonių, viena kompostavimo įmonė, viena deginimo įmonė ir trisdešimt šeši žvėrelių ūkiai.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
18. Šios programos tikslas – sudaryti sąlygas tinkamai tvarkyti visas šalies maisto pramonės įmonėse susidarančias biologiškai skaidžias atliekas, kad nekiltų pavojaus aplinkai ir visuomenės sveikatai.
19. Šios programos uždaviniai:
19.1. tobulinti teisinę bazę, reglamentuojančią maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų apskaitą, surinkimą, vežimą, saugojimą, naudojimą ir šalinimą, ypač daug dėmesio skirti šių teisės aktų įgyvendinimo kontrolei;
19.2. skatinti produktų (kompostų) gamybą iš maisto pramonėje susidarančių biologiškai skaidžių atliekų;
19.3. naudoti maisto pramonėje susidarančių biologiškai skaidžių atliekų energetinius išteklius ir išsaugoti maisto medžiagas;
IV. LAUKIAMI PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
20. Įgyvendinus šios programos priemones, nurodytas priede, bus sudarytos sąlygos įdiegti maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemą, kuri padės labai sumažinti taršą, biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo ir šalinimo keliamus pavojus ir užtikrins ekonomiškai efektyvų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą.
21. Bus mokomi atliekų tvarkytojai ir juos kontroliuojančių institucijų darbuotojai, taigi gerės atliekų tvarkymo sistemos efektyvumas ir kontrolė.
22. Visuomenės informavimo ir švietimo maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo klausimais priemonės skatins atliekų prevenciją, mažins visuomenės pasipriešinimą bendros biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemos plėtrai.
23. Bus pasirengta biodujų gamybai iš stambių atliekų turėtojų substratų su santykinai nedidele kooperacija.
V. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI
26. Šią programą vertins joje nurodytos valstybės institucijos (pagal kompetenciją) periodiškai kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus ir baigus ją vykdyti pagal šiuos kriterijus:
26.1. kiek maisto pramonėje susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo projektų įgyvendinta;
26.2. kaip maisto pramonės įmonėse susidarančias biologiškai skaidžias atliekas tvarkančiose įmonėse laikomasi nustatytųjų reikalavimų, normatyvų ir leidimuose įrašytų sąlygų;
26.3. kiek iš viso sumažėjo nesutvarkytų maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų, keliančių pavojų aplinkai;
26.4. kiek surengta konferencijų, seminarų, kitokių renginių maisto pramonės įmonėse susidarančias biologiškai skaidžias atliekas perdirbančių įmonių darbuotojams apmokyti, kiek išleista informacinių leidinių;
VI. Baigiamosios nuostatos
27. Šioje programoje nustatytos priemonės įgyvendinamos iš bendrųjų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, pagal valstybės finansines galimybes skirtų jas įgyvendinančioms institucijoms, ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis.
28. Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija ir Ūkio ministerija atsakingos už šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių kontrolę ir vertinimą. Žemės ūkio ministerija atsakinga ir už šios programos įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną.
29. Atsakingi vykdytojai, nurodyti priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Žemės ūkio ministerijai informaciją apie šios programos priemonių vykdymą. Žemės ūkio ministerija kasmet iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie šios programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus.
Maisto pramonės įmonėse susidarančių
biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo
programos
priedas
MAISTO PRAMONĖS ĮMONĖSE SUSIDARANČIŲ BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Programos uždaviniai |
Problemos ir jų sprendimo būdai |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
| 1. Tobulinti teisinę bazę, reglamentuojančią maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų apskaitą, surinkimą, vežimą, saugojimą, naudojimą ir šalinimą, ypač daug dėmesio skirti šių teisės aktų įgyvendinimo kontrolei |
1.1. Pagal Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginius reikalavimus, patvirtintus aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 (Žin., 2007, Nr. 23-902), numatomame per metus panaudoti komposte ribojamas sunkiųjų metalų kiekis ir neatsižvelgiant į dirvožemio kokybę ir auginamą kultūrą bendrojo azoto ir fosforo kiekiai. Būtina nustatyti azoto ir fosforo santykį, kalio kiekį, taip pat Salmonella sp. ir E. coli kiekius |
1.1.1. Parengti Komposto, skystųjų ir kietųjų organinių trąšų naudojimo žemės ūkyje normas ir tręšimo taisykles |
2009–2010 metai |
Žemės ūkio ministerija |
| 1.1.2. Pakeisti biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginius reikalavimus |
2009 metų |
Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija |
||
| 1.2. Pagal galiojančius teisės aktus atliekų susidarymo pirminę apskaitą turi vykdyti įmonės, kurių veikloje susidaro 100 tonų ar daugiau nepavojingų atliekų per mėnesį. Mažose ir vidutinėse įmonėse susidaro daug neapskaičiuotų biologiškai skaidžių atliekų ir nekontroliuojama, kaip tos atliekos sutvarkomos. Daug biologiškai skaidžių atliekų šalinama sąvartynuose, o tai draudžiama |
1.2.1. Pakeisti Atliekų tvarkymo taisykles, kiek tai susiję su apskaita |
2009 metų |
Aplinkos ministerija |
|
| 2. Skatinti produktų gamybą iš maisto pramonėje susidarančių biologiškai skaidžių atliekų |
2.1. Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad būtina konkretizuoti kompostų, pagamintų iš biologiškai skaidžių atliekų, kokybės reikalavimus ir suskirstyti kompostus į kategorijas |
2.1.1. Parengti Kompostų sertifikavimo taisykles |
2009 metų |
Žemės ūkio ministerija |
| 3. Naudoti maisto pramonėje susidarančių biologiškai skaidžių atliekų energetinius išteklius ir išsaugoti maistines medžiagas |
3.1. Biologiškai skaidžios atliekos naudojamos ir šalinamos neatsižvelgiant į biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo prioritetus. Biodujų gamybos likutiniai substratai turi būti efektyviai naudojami žemės ūkyje ir energetiniam miškui auginti. Būtina sukurti Komposto, skystųjų ir kietųjų organinių trąšų naudojimo rėmimo programą |
3.1.1. Parengti Komposto, skystųjų ir kietųjų organinių trąšų naudojimo žemės ūkyje ir energetiniam miškui auginti rėmimo taisykles |
2009 metų |
Žemės ūkio ministerija |
| 3.2. Atliekiniai energijos ištekliai leidžia ne tik gauti elektros energiją iš biologiškai skaidžių atliekų, bet ir vykdyti aplinkosaugos ir Europos Sąjungos reikalavimus. Siekiant remti elektros energijos gamybą iš biodujų, būtina nustatyti elektros energijos supirkimo kainą, kuri skatintų investicijas į šias energijos gamybos technologijas. Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo kainos gali būti diferencijuojamos pagal energijos šaltinius ir instaliuotą energetinę galią |
3.2.1. Nustatyti elektros energijos, pagamintos iš biodujų, supirkimo kainas |
2009 metų |
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija |
|
| 4. Stiprinti biologiškai skaidžių atliekų perdirbėjų administracinius gebėjimus, gerinti jų informacinį ir metodinį aprūpinimą |
4.1. Tik nedidelė dalis biologiškai skaidžių atliekų Lietuvoje naudojama biodujų ir komposto gamybai. Tam trūksta žinių, kompetencijos, įgūdžių. Būtina gerinti biologiškai skaidžių atliekų turėtojų ir perdirbėjų žinias ir įgūdžius |
4.1.1. Rengti biologiškai skaidžių atliekų tvarkytojams mokymą, seminarus ir konferencijas |
2009–2013 metai |
Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija |
| 4.2. Biologiškai skaidžias atliekas naudoti biodujų ir komposto gamybai trukdo informacijos stoka. Būtina skleisti geros praktikos pavyzdžius informacinėmis priemonėmis |
4.2.1. Pasirengti teikti informaciją apie biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą: geri biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo pavyzdžiai spaudoje, specialios televizijos laidos apie atliekų tvarkymą |
2009–2013 metai |
Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija |