LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL TIKROSIOS KARO TARNYBOS KARIŲ PADARYTOS ŽALOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS, VIDAUS REIKALŲ SISTEMOS AR KITOMS INSTITUCIJOMS, KURIOSE KARIAI TARNAUJA, APSKAIČIAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2001 m. gegužės 11 d. Nr. 641
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1928) 9 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 489 „Dėl įgaliojimų suteikimo krašto apsaugos ministrui“,
TVIRTINU Tikrosios karo tarnybos karių padarytos žalos krašto apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos ar kitoms institucijoms, kuriose kariai tarnauja, apskaičiavimo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
krašto apsaugos ministro
2001 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 641
TIKROSIOS KARO TARNYBOS KARIŲ PADARYTOS ŽALOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS, VIDAUS REIKALŲ SISTEMOS AR KITOMS INSTITUCIJOMS, KURIOSE KARIAI TARNAUJA, APSKAIČIAVIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši tvarka nustato, kaip apskaičiuojamas tiesioginės tikrosios žalos, neteisėta kalta tikrosios karo tarnybos karių (toliau karių) veika (veikimu ar neveikimu) padarytos krašto apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos ar kitoms institucijoms (toliau – institucijoms), kuriose kariai tarnauja, dydis.
II. ŽALOS APSKAIČIAVIMAS
2. Sužalojus, sunaikinus ar praradus institucijų, kuriose kariai tarnauja, turtą, žala yra apskaičiuojama, įvertinant turtą atkuriamosios vertės (kaštų) metodu:
2.1. jeigu turtas yra sužalotas ir gali būti pataisomas, žalos dydžiu turi būti laikomos išlaidos, kurios buvo būtinos, grąžinant daiktui jo iki sužalojimo buvusią pirmykštę vertę ir atkuriant buvusią fizinę jo būklę, buvusias jo eksploatacines bei naudingąsias savybes pagal žalos padarymo metu taikytas darbų technologijas bei kainas, atsižvelgiant į daikto nusidėvėjimo laipsnį (amortizaciją);
2.2. jeigu daiktas yra visiškai sunaikintas arba jo pataisyti techniškai nebeįmanoma, skaičiuojant žalos dydį, nustatoma, kiek kainuotų įsigyti buvusios fizinės būklės ir buvusių eksploatacinių bei naudingųjų savybių objektus pagal žalos padarymo metu taikytas darbų technologijas bei kainas, atsižvelgiant į daikto nusidėvėjimo laipsnį (amortizaciją). Daiktas laikomas visiškai sunaikintu ir tuo atveju, jei jo remonto kaina yra didesnė arba lygi 75 procentams jo likutinės vertės;
2.3. žala atkuriamuoju vertės metodu apskaičiuojama remiantis tomis prekių, paslaugų, detalių, medžiagų kainomis bei įkainiais, kuriuos taiko įmonės, atliekančios analogiškus ar panašius darbus arba tiekiančios analogiškas ar panašias detales ar medžiagas institucijoms sutarčių pagrindu;
2.4. skaičiuojant žalos dydį, skaičiuojamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos grąžinant daiktui jo pirmykštę vertę, buvusią iki sužalojimo;
3. Jeigu fiziniams ar juridiniams asmenims iš institucijų, kuriose kariai tarnauja, lėšų buvo nepagrįstai ar neteisėtai išmokėtos piniginės lėšos (įskaitant nepagrįstai ar neteisėtai išmokėtą atlyginimą, specialius priedus, pensijas ir kitą), kurias susigrąžinti įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės, žalos, padarytos institucijoms, dydžiu laikomas neteisėtai ar nepagrįstai išmokėtų piniginių lėšų dydis.
4. Institucijoms, kuriose kariai tarnauja, atlyginus jų karių padarytą žalą trečiajam juridiniam ar fiziniam asmeniui, žalos, padarytos nurodytoms institucijoms, dydžiu laikomas atlygintos žalos dydis, nustatytas teismo sprendimu ar nuosprendžiu, arba teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi.
5. Žalos, padarytos fizinio asmens suluošinimu, kitokiu jo sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, dydžiu laikoma piniginių išmokų suma, nustatyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę karių (asmenų) žūties ar sveikatos sužalojimo atvejais, kitais įstatymais ir teisės aktais, nustatančiais civilinę atsakomybę dėl fizinių asmenų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo.
III. ŽALOS APSKAIČIAVIMO SUBJEKTAI IR ATASKAITA
6. Žalos, padarytos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, dydį nustato atitinkamos institucijos finansų tarnybos.
7. Pavedimą nustatyti padarytos žalos dydį finansų tarnybai turi teisę duoti Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo nustatyta tvarka tarnybinį patikrinimą dėl žalos padarymo paskyręs vadas (viršininkas).
8. Finansų tarnybos vadas (viršininkas), gavęs pavedimą apskaičiuoti padarytos žalos dydį, skiria finansų tarnybos karį(-ius) (valstybės tarnautoją(-us) padarytai žalai apskaičiuoti.
9. Finansų tarnybų kariai (valstybės tarnautojai), kurie gali būti skiriami apskaičiuoti žalą, padarytą institucijoms, turi atitikti šiuos reikalavimus:
11. Žalos apskaičiavimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs asmuo ir atitinkamos finansų tarnybos vadas (viršininkas) arba jo įgaliotas asmuo. Ataskaita tvirtinama institucijos, kuriai padaryta žala, vado (viršininko) ar jo įgalioto asmens parašu bei institucijos antspaudu.
12. Žalos apskaičiavimo ataskaitoje turi būti:
12.2. sunaikinto (sužaloto) turto pavadinimas, jo identifikavimo duomenys, turto buvimo vieta, žalos atsiradimo aplinkybės;
14. Žalos nustatymo ataskaitos registruojamos ir jų antrieji egzemplioriai (kopijos) saugomi įstatymų nustatyta tvarka institucijos apskaitą tvarkančioje tarnyboje.
15. Prie ataskaitos pridedamos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos dokumentų, kuriais buvo remiamasi, sudarant ataskaitą, kopijos.
16. Žalos apskaičiavimo ataskaita yra pakankamu pagrindu institucijai padarytai žalai nustatyti tik tada, kai ji atitinka šios tvarkos 11–14 punktų reikalavimus.