LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL BŪTINOSIOS MEDICINOS PAGALBOS

1996 m. sausio 12 d. Nr. 35

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 40 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 1543 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nustatymo darbingiems, bet be svarbių priežasčių nedirbantiems asmenims“ nuostatomis,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti:

1.1. Būtinosios medicinos pagalbos teikimo sąlygas ir jos turinį (1 priedas).

1.2. Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką (2 priedas).

2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavesti Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorei I. Degutienei.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                        ANTANAS VINKUS

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

Ministerijos 1996 01 12 įsakymo Nr. 35

1 priedas

BŪTINOSIOS MEDICINOS PAGALBOS TEIKIMO SĄLYGOS IR JOS TURINYS

Būtinąją medicinos pagalbą sudaro medicinos pagalbos priemonės, taikomos siekiant atstatyti ir palaikyti gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas bei išvengti ilgalaikių arba negrįžtamų patologinių organizmo pakitimų.

1. Būtinosios medicinos pagalbos teikimo sąlygos.

1.1. Ligos ir patologinės organizmo būklės, keliančios tiesioginę grėsmę gyvybei.

1.2. Ligos ir patologinės organizmo būklės, kurių atvejais tiesioginė grėsmė gyvybei gali kilti bet kuriuo metu.

1.3. Ūmios ligos ir patologinės organizmo būklės, kurių atvejais ne laiku suteikta medicinos pagalba gali sukelti negrįžtamus arba ilgalaikius patologinius organizmo pakitimus.

1.4. Ligos ir patologinės organizmo būklės, kurių atvejais būtina per trumpiausią laiką palengvinti paciento kančias.

1.5. Ligos ir patologinės būklės, kurioms esant paciento elgesys reikalauja nedelsiant taikyti medicinos pagalbos priemones.

2. Būtinosios medicinos pagalbos turinys (ligų ir patologinių organizmo būklių, kurioms esant medicinos pagalba teikiama nemokamai, sąrašas):

2.1. Ypač pavojingos organizmo būklės:

– klinikinė mirtis

– šokas

– kolapsas

– koma ir prekoma

– gyvybei pavojingi kraujavimai

– sepsis

– asfiksija

– ūmus kvėpavimo nepakankamumas

– ūmus širdies nepakankamumas (kardialinė astma, plaučių edema).

2.2. Kvėpavimo sistemos ligos ir patologinės būklės:

– įvairios kilmės ūmi kvėpavimo takų obstrukcija

– aspiracija į plaučius

– plaučių arterijos tromboembolija

– pūlingi plaučių susirgimai

– plaučių gangrena

– sunki pneumonija

– ūmus kraujavimas iš plaučių

– pneumotoraksas.

2.3. Širdies – kraujagyslių sistemos ligos ir patologinės būklės:

– ūmus miokardo infarktas

– progresuojanti stenokardija su būdingais elektrokardiografiniais pakitimais

– aortos atsisluoksniavimas

– grėsmingi širdies ritmo ir laidumo sutrikimai

– perikarditas

– periferinių kraujagyslių trombozė ir embolija

– hipertenzinė krizė

– širdies tamponada

– ūmus difuzinis miokarditas.

2.4. Virškinimo sistemos ligos ir patologinės būklės:

– ūmus peritonitas

– ūmus apendicitas

– ūmus žarnų nepraeinamumas

– ūmus cholecistitas

– ūmus pankreatitas

– tuščiavidurių virškinimo organų prakiurimas

– kepenų kolika

– kepenų abscesas

– įstrigusi išvarža

– ūmus kepenų nepakankamumas

– stemplės stenozė

– ūmus ezofagitas

– ūmus kraujavimas iš virškinimo trakto

– ūmus paraproktitas

– ūmi hemoroidinių mazgų trombozė

– tiesiosios žarnos iškritimas

– virškinimo organų fistulės ir stomos

– mezenterinių indų trombozė

– blužnies infarktas.

2.5. Šlapimo organų sistemos ligos ir patologinės būklės:

– anurija

– ūmus šlapimo susilaikymas

– ūmus inkstų nepakankamumas

– ūmūs pūlingi inkstų susirgimai

– ūmus glomerulonefritas

– ūmus intersticinis nefritas

– nefrozinis sindromas

– inkstų kolika

– paranefritas

– kraujavimas iš šlapimo takų.

2.6. Lytinių organų ligos ir patologinės būklės:

– prostatos abscesas

– ūmus epididimitas ir orchitas

– sėklidės persisukimas

– parafimozė

– moteriškų vidinių lytinių organų cistos arba auglio persisukimas

– kiaušidės apopleksija

– ūmūs pūlingi moteriškų vidinių lytinių organų uždegimai

– pelveoperitonitas

– išorinių lytinių organų traumos

– gimdos iškritimas.

2.7. Nervų sistemos ligos ir patologinės būklės:

– praeinantis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas

– galvos smegenų insultas

– Gijeno – Bare polineuropatija

– difterinė polineuropatija

– encefalitas

– meningoencefalitas

– epileptinė būklė.

2.8. Infekcinės ligos:

– dujinė gangrena

– meningitas

– kitos ligos, įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą pavojingų ir ypač pavojingų infekcinių ligų sąrašą.

2.9. Regos organų ligos ir patologinės būklės:

– staigus regėjimo sutrikimas

– ūmus centrinės tinklainės arterijos arba jos šakų nepraeinamumas

– tinklainės atšoka

– ūmūs priekinio ir užpakalinio akies segmentų uždegimai (keratitas, iridociklitas, chorioiditas, chorioretinitas, retinitas) bei jų komplikacijos (endoftalmitas ir kt.)

– akies obuolio ir akies priedų traumos

– ūmus glaukomos priepuolis

– ašarų maišelio ir orbitos flegmonos, vokų abscesai

– optinio nervo uždegimai.

2.10. Neurochirurginės būklės:

– ūmūs galvos smegenų ir minkštųjų audinių sužalojimai

– smegenų sukrėtimas

– smegenų sumušimas

– smegenų suspaudimas (hematomos, įspaustiniai lūžiai, smegenų edema)

– lėtinės intrakranialinės hematomos, higromos, cistos

– potrauminės likvorinės fistulės

– ankstyvosios ir vėlyvosios galvos smegenų sužalojimų komplikacijos

– galvos smegenų abscesai

– galvos kaulų osteomielitai

– potrauminė smegenų vidinė vandenė

– ūmios stuburo ir nugaros smegenų traumos

– stuburo ir nugaros smegenų augliai

– ūmūs uždegiminiai stuburo procesai (epiduritai, spondilitai, osteomielitai, abscesai)

– ūmios cauda equina kompresijos su dubens organų funkcijos sutrikimais: medialinės disko išvaržos ir kt. kaulų deformacijos

– įstrigusios disko išvaržos

– absceduojantys encefalitai, smegenų abscesai

– okliuzinės hidrocefalijos

– galvos smegenų kraujagyslių aneurizmos

– trauminės karotidokaverninės fistulės

– posthemoraginės-arezorbtyvinės hidrocefalijos

– kraujo išsiliejimai į galvos smegenis ir po galvos smegenų dangalais.

2.11. Apsinuodijimai:

– visi neabejotini ir įtariami ūmūs apsinuodijimai cheminėmis ir biologinėmis medžiagomis nepriklausomai nuo apsinuodijimo aplinkybių ir sunkumo

– ūmios būklės, sukeltos gydymui panaudotų vaistų nepageidautino arba neprognozuojamo veikimo

– nuodingų gyvačių ir vabzdžių įkandimai

– išreikšti ūmūs psichoaktyvių medžiagų nutraukimo sindromai (alkoholinė, opijatinė ir kt. abstinencijos).

2.12. Klausos organo ligos ir patologinės būklės:

– staigus klausos sutrikimas

– kraujavimas iš ausies

– ūmus mastoiditas

– ūmus vidurinis pūlingas otitas

– vidurinės ausies uždegimo intrakranijinės komplikacijos

– išorinės klausomosios landos traumos

– kaušelio hematoma ir abscesas

– būgnelio traumos

– vidurinės ausies traumos

– išorinės klausomosios landos svetimkūniai

2.13. Uoslės organo ligos ir patologinės būklės:

– kraujavimas iš nosies

– nosies furunkulas

– nosies pertvaros hematoma ir abscesas

– ūmus kaktinio sinuso uždegimas ir jo komplikacijos

– švieži nosies kaulų lūžimai

– sinusų traumos

– nosies svetimkūniai.

2.14. Gerklės ligos ir patologinės būklės:

– paratonziliarinis abscesas

– parafaringinis abscesas – retrofaringinis abscesas ir jo komplikacijos

– kraujavimas iš ryklės ir gerklų

– ryklės traumos

– gerklų traumos

– flegmoninis laringitas.

2.15. Kraujodaros ir hemostazės patologija:

– ūmi hemolizė

– ūmi anemija

– ūmi neutropenija ir agranuliocitozė

– ūmūs kraujavimai esant trombocitopenijai

– ūmūs kraujavimai esant įgimtam kraujo krešėjimo veiksnių deficitui

– ūmūs kraujavimai esant įgytiems hemostazės sutrikimams

– diseminuota intravazalinė koagulopatija

– patologiniai kaulų lūžimai ir hiperkalcemija sergant mielomine liga.

2.16. Endokrininės sistemos patologinės būklės:

– diabetinė ketoacidozė

– ūmi hipoglikemija

– tireotoksinė krizė

– hipotireozinė krizė

– hiperparatireozinė krizė

– ūmus antinksčių nepakankamumas.

2.17. Alerginės reakcijos:

– seruminė liga su anafilaktinėmis reakcijomis

– Kvinkės edema

– ūmi generalizuota dilgėlinė

– Lajelo sindromas (toksinė epidermio nekrolizė)

– Stivens- Džonsono sindromas

– ūmus generalizuotas dermatitas

– generalizuotos medikamentinės toksikodermijos.

2.18. Reumatologinės situacijos – reumatinė karštinė:

– reumato ataka

– poūmis sepsinis endokarditas

– ūmus artritas

– reumatoidinio artrito paūmėjimas

– sisteminių vaskulitų paūmėjimas

– sisteminių jungiamojo audinio ligų (sisteminės raudonosios vilkligės, sisteminės sklerodermijos, dermatomiozito) paūmėjimas

– ankilozuojančio spondilito ir spondiloartropatijų (psoriazinio artrito, Reiterio ligos, enterogeninių artritų) paūmėjimas

– podagros priepuolis

– gyvybiškai svarbių organų funkcijos nepakankamumas, išsivystęs dėl reumatinių ligų.

2.19. Traumos ir nelaimingi atsitikimai:

– kaulų lūžimai ir išnirimai

– plačios, kraujuojančios žaizdos

– trauminė galūnių arba jų segmentų ir kitų kūno dalių amputacija

– trauminis vidaus organų pakenkimas su įtariamu vidiniu kraujavimu

– sąnarių raiščių plyšimas

– terminiai bei cheminiai odos, gleivinių ir vidaus organų nudegimai

– skendimas

– pasikorimas

– sunkūs ir daugybiniai sumušimai

– ilgalaikio suspaudimo sindromas

– elektros trauma, lydima odos nudegimų, kraujotakos arba kvėpavimo sutrikimo, traukulių

– žaibo sukelti pakenkimai

– politrauma

– nušalimai.

2.20 Kitos ligos ir patologinės būklės:

– gelta

– profuzinis vėmimas

– profuzinis viduriavimas

– ūmi spindulinė liga

– ūmūs vietiniai spinduliniai pakenkimai

– dekompresijos liga

– saulės smūgis

– šiluminis smūgis

– įvairių lokalizacijų chirurginė infekcija (infiltratai, pūlynai, pūliniai ir kt.)

– pūliniai ir pūlynai veido-žandikaulių srityje

– visų rūšių komplikuoti uždegimai veido – žandikaulių srityje

– išreikšti bei gyvybei pavojingi vandens, elektrolitų ir šarmų-rūgščių balanso sutrikimai

– bendras organizmo atšalimas

– svetimkūniai vidaus organuose, kūno ertmėse ir minkštuose audiniuose

– kitos ligos ir būklės, išvardytos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 18 ir 19 straipsniuose.

______________

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

Ministerijos 1996 01 12 įsakymo Nr. 35

2 priedas

BŪTINOSIOS MEDICINOS PAGALBOS TEIKIMO TVARKA

1. Būtinąją medicinos pagalbą privalo teikti:

1.1. medicinos ir farmacijos specialistai nelaimingo atsitikimo arba ūmaus susirgimo atveju;

1.2. mobilios skubiosios medicinos pagalbos tarnybos;

1.3. visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos;

1.4. kitos įstaigos ir pareigūnai, Lietuvos Respublikos teisės aktų įpareigoti teikti būtinąją medicinos pagalbą.

2. Būtinoji medicinos pagalba visais atvejais teikiama nemokamai.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei medicinos ir farmacijos specialistai teikia būtinąją medicinos pagalbą pagal savo kompetenciją, kuri apibrėžta normatyviniuose dokumentuose.

Jeigu teikiantys skubią medicinos pagalbą specialistai nustato, kad pacientą būtina pervežti į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, šį transportavimą turi organizuoti siunčiantis specialistas ar siunčianti įstaiga. Gydytojas, nukreipiantis pacientą į kitą medicinos pagalbos įstaigą, privalo užpildyti siuntimą (F 027).

Kai asmuo atvyksta be nukreipimo į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, hospitalizavimo klausimą sprendžia šios įstaigos priėmimo skyriaus gydytojas. 4. Būtinosios medicinos pagalbos apimtį ir teikimo trukmę nustato gydytojų konsiliumas (ne mažiau kaip 2 gydytojai).

______________