LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
DEKRETAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2010 m. spalio 15 d. Nr. 1K-512
Vilnius
1 straipsnis.
grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. rugsėjo 30 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1045 (toliau – Įstatymas Nr. XI-1045) dėl šių motyvų:
1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo akcentuoti teisiniam reglamentavimui keliami reikalavimai suponuoja ne tik kriterijus, kuriuos turi atitikti kiekvienas priimamas teisės aktas, bet ir reikalavimus jų tarpusavio santykiui: teisės sistema privalo būti darni ir neprieštaringa, o ją sudarantys teisės aktai – tarpusavyje suderinti.
2. Galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 8 dalis keičiama tiek Įstatymu Nr. XI-1045, tiek ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 341, 342, 401 straipsniais ir nauju trečiuoju skirsniu įstatymu Nr. XI-1046 (toliau – Įstatymas Nr. XI-1046), tačiau šiuose dviejuose Įstatymuose yra dėstomos skirtingos keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 8 dalies redakcijos; skirtingai apibrėžiamas asmenų, negalinčių būti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) nariais, ratas. Be to, Įstatymu Nr. XI-1045 naikinama politinių partijų narių, išrinktų į Komisiją, pareiga sustabdyti savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos, o Įstatyme Nr. XI-1046 įtvirtintoje 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje ši pareiga išlieka.
Šie teisės aktai priimti tą pačią dieną ir turi vienodą teisinę galią, todėl įsigaliojus jiems abiems, susidarytų netoleruotina padėtis, kai dėl prieštaringo teisinio reguliavimo tie patys asmens veiksmai taptų ir draudžiami, ir leidžiami (asmens, atitinkančio tam tikrus požymius, tapimas Komisijos nariu), ir privalomi, ir laisvai pasirenkami (asmens, tapusio Komisijos nariu, narystės politinėje partijoje ir dalyvavimo jos veikloje sustabdymas). Ši situacija būtų akivaizdžiai nesuderinama su iš Konstitucijos kylančiu teisinio reguliavimo aiškumo ir neprieštaringumo imperatyvu.
3. Komisija turi įgaliojimus suteikti transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijas, keisti jų sąlygas, sustabdyti arba panaikinti šių licencijų galiojimą, kreiptis į teismą dėl transliuotojo ar retransliuotojo veiklos nutraukimo, kitaip kontroliuoti šių subjektų veiklą ir skirti jiems sankcijas. Šie įgaliojimai viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų atžvilgiu suponuoja griežtus objektyvumo, nešališkumo ir politinio neutralumo reikalavimus Komisijos nariams. Užtikrinti, kad Komisijos nario pareigas užimantys asmenys atitiktų šiuos kriterijus, siekiama įstatymuose nustatytais ribojimais asmenims, kurie dėl užimamų pareigų ar aktyvaus dalyvavimo šalies politiniame gyvenime gali būti suinteresuoti tendencingos informacijos skleidimu ar tam tikroms politinėms jėgoms nepalankios informacijos sklaidos ribojimu. Vienas iš tokių ribojimų – tai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (tiek aktualios, tiek Įstatyme Nr. XI-1046 dėstomos redakcijos) 47 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas įpareigojimas Komisijos nariu paskirtam politinės partijos nariui iki kadencijos Komisijoje pabaigos sustabdyti narystę partijoje ir dalyvavimą jos veikloje.
Panaikinus šį įpareigojimą, kaip to siekiama Įstatymu Nr. XI-1045, būtų sukurtos prielaidos susidaryti situacijai, kai asmuo, kuris dalyvauja politinės partijos veikloje ir todėl galimai yra suinteresuotas tendencingu informacijos apie politinį šalies gyvenimą pateikimu, tuo pat metu turi plačius įgaliojimus šios informacijos rengėjų ir skleidėjų atžvilgiu. Įgaliojimams esant tokios apimties, kad jų realizavimas gali lemti ne tik žymius viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos apribojimus, bet ir visišką jos nutraukimą, šiuos įgaliojimus turinčio asmens suinteresuotumas atitinkamos informacijos sklaida ar nutylėjimu keltų realią grėsmę politiniam pliuralizmui, žodžio laisvei ir nuomonių įvairovei – vertybėms, kurios yra vienas pagrindinių demokratinės valstybės ir pilietinės visuomenės ramsčių.
2 straipsnis.
3 straipsnis.