LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL GALVYDIŠKĖS KAIMO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2012 m. gegužės 2 d. Nr. D1-385

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409; 2012, Nr. 33-1561), 27 punktu:

1. Tvirtinu Galvydiškės kaimo apylinkių gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Kurtuvėnų regioninio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Šiaulių miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikia finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. D1-385

GALVYDIŠKĖS KAIMO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Galvydiškės kaimo apylinkių gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Galvydiškės kaimo apylinkės yra Šiaulių apskrityje, Kelmės rajono savivaldybėje, Šaukėnų seniūnijos teritorijoje. Teritorija yra Kurtuvėnų regioniniame parke, apima Vainagių kraštovaizdžio draustinio dalį. Teritorija šiaurės vakaruose ribojasi su Kurtuvėnų regioninio parko Ilgos kraštovaizdžio ir Pustlaukio geomorfologiniu draustiniais, pietryčiuose ribojasi su Targių geomorfologiniu draustiniu ir Vėžežerio rekreacinio prioriteto zona, šiaurėje, pietuose, pietvakariuose, rytuose ir vakaruose – su ekologinės apsaugos prioriteto zonomis.

Teritorijos plotas – 964 ha. Teritorija įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Galvydiškės kaimo apylinkėse aptinkamos šios Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: 6210 Stepinės pievos, 6410 Melvenynai, 7110 *Aktyvios aukštapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelkės, 9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai.

Galvydiškės kaimo apylinkėse aptinkamos 42 saugomos rūšys, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949) (toliau – Saugomų rūšių sąrašas). Galvydiškės kaimo apylinkėse nustatyta 16 paukščių rūšių, įrašytų Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048), 1 priedą ir (ar) Saugomų rūšių sąrašą. Teritorijoje aptinkamų ir į Saugomų rūšių sąrašą įtrauktų rūšių sąrašas pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Daugumos saugomų gyvūnų rūšių svarba nacionaliniu ir tarptautiniu mastu yra nedidelė dėl mažų jų populiacijų.

Teritorijoje aptinkamos 3 rūšys, kurių apsaugai reikalinga steigti specialias saugomas teritorijas ir kurios nurodytos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495): pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus), vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), didysis auksinukas (Lycaena dispar).

Teritorijoje rastos 2 saugomos augalų bendrijos, įtrauktos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976) – liekninis beržynas (Betulo humilis-Salicetum repentis) ir šakotasis ratainynas (Cladietum marisci). Didžiąją teritorijos dalį užima miškai, kuriuose daug pušynų su eglių priemaiša, nepilnai susivėrusių mišrių pelkinių miškų. Pelkėtuose miškuose aptinkamos šios saugomos rūšys, kurios įtrauktos į Saugomų rūšių sąrašą – statusis atgiris (Huperzia selago), širdinė dviguonė (Listera cordata), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), susiformavusiose šarmingose žemapelkėse (Caricion davallianae) – daugiametis patvenis (Swertia perennis), liekninis beržas (Betula humilis), raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), raiboji gegūnė (Dactylorhiza cruenta), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), tuklė (Pinguicula vulgaris), siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri), smėlėtose pušynuose – siauralapė smiltė (Arenaria saxatilis), smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius) ir vėjalandė šilagėlė. Nemažą teritorijos dalį užima pusamžiai sodinti pušynai. Šonos tvenkinio pakrantėse ties Galvydiškės kaimu yra nedidelių melvenynų fragmentų (Molinietum caeruleae). Pelkiapievėse aptinkamos saugomos drugių rūšys: baltajuostis melsvys (Aricia eumedon) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar).

Pagrindinės Galvydiškės kaimo apylinkių gamtosauginės problemos susijusios su atvirų plotų (pelkių, pievų) užaugimu medžiais ir krūmais, nendrėmis dėl nepakankamo jų naudojimo žemės ūkio tikslais ir natūralių bendrijų neigiamais struktūriniais pokyčiais: monodominantinių, ruderalinių ir nitrofilinių rūšių išplitimu. Galvydiškės kaimo vietovėje išplitusi invazinė rūšis – gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus), kuri išstumia natūralių pievų rūšis. Vėjalandžių šilagėlių dauginimosi sąlygos blogėja dėl augaviečių užpavėsinimo ir storėjančios samanų dangos. Didžiojoje dalyje natūralių buveinių nebevykdoma jas suformavusi žemės ūkio veikla (ganymas, šienavimas). Juodupio ir Šonos slėniuose esančiose vertingose pievose ir pelkėse saugomų augalų augavietės nukenčia nuo periodiško užtvindymo, bebrams patvenkus upelius ir iškasus griovius. Europos Bendrijos svarbos miškų buveinėse saugomų vabzdžių ir grybų rūšių nepalankią apsaugos būklę lemia intensyvūs sanitariniai kirtimai, kurių metu pašalinama negyva mediena. Stepinių pievų buveinės būklę blogina seniai gyventojų iškastos duobės bulvėms saugoti.

Galvydiškės kaimo apylinkių buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje privatūs miškai sudaro apie 14 % teritorijos, kita žemė yra valstybės nuosavybė.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

3. Gamtotvarkos plano tikslas yra palaikyti ir atkurti gerą apsaugos būklę į Buveinių direktyvos I priedą įrašytų ir teritorijoje saugomų natūralių Europos Bendrijos svarbos buveinių: 6210 Stepinės pievos ne mažiau kaip 1 ha plote, 6410 Melvenynai ne mažiau kaip 0,2 ha plote, 7110 *Aktyvios aukštapelkės ne mažiau kaip 0,5 ha plote, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai ne mažiau 0,5 ha plote, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės ne mažiau kaip 1 ha plote, 7230 Šarmingos žemapelkės ne mažiau kaip 1,5 ha plote, 7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte ne mažiau kaip 1 ha plote, 9010 *Vakarų taiga ne mažiau kaip 98,8 ha plote, 91D0 *Pelkiniai miškai ne mažiau kaip 60 ha plote, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai ne mažiau kaip 20 ha plote. Taip pat palaikyti ir atkurti gerą apsaugos būklę į Buveinių direktyvos II priedą įrašytų Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių – vėjalandės šilagėlės – ne mažiau kaip 50 augalų, pelkinės uolaskėlės – ne mažiau kaip 30 žydinčių augalų. Išsaugoti ir pagausinti saugomų rūšių populiacijas – smiltyninio gvazdiko ne mažiau kaip 100 augalų, liekninio beržo, daugiamečio patvenio, paprastosios tuklės, raudonosios gegūnės, siauralapės gegūnės – ne mažiau kaip 50 augalų, raibosios gegūnės – ne mažiau kaip 20 augalų.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. atkurti ir išsaugoti atvirus natūralių pievų (6210 Stepinės pievos, 6410 Melvelynai) ir pelkių (7110 *Aktyvios aukštapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelkės) buveinių plotus su į Saugomų rūšių sąrašą įrašytų rūšių populiacijomis. Sudaryti kuo geresnes sąlygas saugomų vabzdžių rūšims: didžiajam auksinukui ir baltajuosčiui melsviui;

4.2. išsaugoti vėjalandžių ir pievinių šilagėlių augavietes;

4.3. išsaugoti natūralias miško buveines (9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai) ir padidinti miškų buveinėse negyvos medienos kiekį;

4.4. informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes.

5. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas Gamtotvarkos plano priede.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Ji yra atsakinga už Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir augalų rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos objektų priežiūrą.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija atsakinga už 1.6, 1.7, 1.9–1.12, 2.1, 2.2, 3.1, 3.2, 4 priemonių įgyvendinimo organizavimą, 1.1–1.5, 1.8, 3.3 priemones vykdo kartu su VĮ Šiaulių miškų urėdija.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija konsultuoja VĮ Šiaulių miškų urėdiją ir privačios žemės savininkus dėl buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir buveinėms.

VĮ Šiaulių miškų urėdija ūkio veiklą ir Priemonių plano įgyvendinimo metodus ir terminus derina su Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.

VĮ Šiaulių miškų urėdija atsakinga tik už priemonių įgyvendinimą plotuose, priskirtuose valstybinės reikšmės miškams.

V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ IR LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbams įgyvendinti siūloma prašyti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programą skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose arba pagal analogišką kaimo plėtros priemonę, kuri bus numatyta kitame (2014–2020 m.) finansinio programavimo laikotarpyje.

Reguliariems pievų, pelkių buveinių priežiūros darbams valstybinėje ir privačioje žemėje rekomenduojama prašyti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ skiriamos paramos pievų ir šlapžemių tvarkymui arba pagal analogišką kaimo plėtros priemonę, kuri bus numatyta kitame (2014–2020 m.) finansinio programavimo laikotarpyje.

Priklausomai nuo pasirinktos darbų finansavimo alternatyvos Kurtuvėnų regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Šiaulių miškų urėdijai šiai rengiant paraiškas finansavimui.

VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos buveinių ir joms būdingų rūšių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos, augalų skaičiaus stebėsena.

Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programoje (toliau – VAMP), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603). Todėl, atliekant šiame skyriuje numatytą Gamtotvarkos plano tikslinimą, tikslinga įvertinti VAMP programos nuostatas dėl Gamtotvarkos plano uždaviniuose nurodytų objektų stebėsenos. Stebėseną vykdo Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą ir peržiūros ataskaitos rengimą atsakinga Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino tikslinių gamtos vertybių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Parengtą Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitą Kurtuvėnų regioninio parko direkcija teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Gamtotvarkos planas pirmą kartą peržiūrimas po trejų metų nuo jo patvirtinimo, o vėliau stebėsena vykdoma ne rečiau nei kas trečius metus, parengiant peržiūrėjimo ataskaitą. Paskutinė peržiūrėjimo ataskaita rengiama kitais metais pasibaigus Gamtotvarkos plano įgyvendinimui.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas, lėšų panaudojimas;

12.4. pasiekti tvarkymo rezultatai;

12.5. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas;

12.6. saugomų buveinių ir rūšių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais.

13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinimas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jeigu pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų raidą.

14. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet ir papildymas naujais duomenimis. Pasiūlymai pakeisti Gamtotvarkos planą turi būti apsvarstyti su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis.

15. Saugomų buveinių augalų rūšinė įvairovė ir joms būdingų rūšių populiacijų indeksas (dažnumo analizė) turi būti nustatoma ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Jei tam tikros buveinės mažėja ar didėja kitų saugomų buveinių sąskaita, turi būti atlikti tyrimai, išaiškinti pokyčiai ir (esant būtinumui) nustatytas kitoks stebėjimų dažnumas.

_________________

Galvydiškės kaimo apylinkių Gamtotvarkos

plano

priedas

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹
1. Atkurti ir išsaugoti atvirus natūralių pievų (6210 Stepinės pievos, 6410 Melvelynai), pelkių (7110 Aktyvios aukštapelkės, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelkės) buveinių plotus su į Saugomų rūšių sąraše įrašytų rūšių populiacijomis. Pagerinti ekologines sąlygas saugomų vabzdžių rūšims: didžiajam auksinukui ir baltajuosčiui melsviui	1.1. iškirsti ir pašalinti medžius ir krūmus – 1–5, 7–13, 15, 22–27 tvarkymo plotai	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų urėdija³	I–II	I
	1.2. iškirsti ir pašalinti medžių ir krūmų atžalas – 1–5, 8, 10, 12, 13 tvarkymo plotai	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų urėdija³	I, III vėliau ne rečiau kaip kas 3 metai	I
	1.3. šviesinti medyną, iškertant pomiškį, traką, vėliau pagal poreikį ir atžalas – 20, 21 tvarkymo plotas	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų urėdija³	II–IV vėliau ne rečiau kaip kas 3 metai	II
	1.4. šienauti ir išvežti žolę iš pelkių ir pievų – 6, 7, 8, 15, 16, 22–27 tvarkymo plotai	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų urėdija³	II–X	I
	1.5. išpjauti ir pašalinti nendres – 9 ir 11 tvarkymo plotai	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų urėdija³	II–IV vėliau – kas dvejus metus	I
	1.6. naikinti ruderalinę ir nitrofilinę augaliją – 14, 17, 18 tvarkymo plotai	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	II–IV vėliau – kas dvejus metus	I
	1.7. naikinti gausialapio lubino židinius iškasant ir šienaujant – 23–25 tvarkymo plotai	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	II–IV vėliau ne rečiau kaip kas 3 metus	I
	1.8. naikinti gausialapio lubino židinius lėkščiuojant ir šienaujant – 26, 27 tvarkymo plotai	VĮ Šiaulių miškų urėdija^3,Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	II–IV du kartus per metus, vėliau – kas dvejus metus	I
	1.9. rekultivuoti teritoriją užpilant bulvių duobes smėliu – 19 tvarkymo plotas	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	V	II
	1.10. vykdyti kasmetines bebrų apskaitas, sekti šeimų gausumo dinamiką ir pasiskirstymą	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	I–X	I
	1.11. organizuoti bebrų skaičiaus reguliavimą	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	I–X	I
	1.12. Organizuoti pasitarimą dėl naujų Vainagių – Lygumų medžiotojų būrelio žvėrių šėrimo ir medžioklės bokštelių pastatymo vietų	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	I	I
2. Išsaugoti vėjalandžių ir pievinių šilagėlių augavietes	2.1. pažymėti vėjalandžių ir pievinių šilagėlių augavietes tvarkymui (100 ha)	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	II–X	I
2. Išsaugoti vėjalandžių ir pievinių šilagėlių augavietes	2.2. praardyti miško paklotę aplink potencialias vėjalandžių ir pievinių šilagėlių augavietes, prireikus iškirsti jaunas pušis, egles ir tankiai sužėlusius viržius	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	II–X	I
3. Išsaugoti natūralias miško buveines (9010 Vakarų taiga, 9080 Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai) ir padidinti miškuose negyvos medienos kiekį	3.1. atnaujinti natūralių miško buveinių plotų inventorizacijos duomenis, atsižvelgiant į medynų amžių, ir parengti atitinkamus pasiūlymus dėl gamtotvarkos plano patikslinimo	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	V	II
	3.2. surengti individualias konsultacijas miško savininkams apie paramos gavimą pagal KPP² miškų priemones	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	I–X	II
	3.3. palikti (pažymėti 200 ha) natūraliai susidarančius virtuolius ir stačius sausuolius, nesukeliančius masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmės	VĮ Šiaulių miškų urėdija³, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	I–X	I
4. Informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes	įrengti pažintinius stendus, kurie supažindintų lankytojus su gamtotvarkos darbais	Kurtuvėnų regioninio parko direkcija	IV	II

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios;

² KPP– Kaimo plėtros 2007–2013 m. programa;

³ Tik už priemonės įgyvendinimą plotuose, priskirtuose valstybinės reikšmės miškams.

_________________