LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL VALDYMO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMŲ
2004 m. sausio 15 d. Nr. 3
Vilnius
2. Pripažinti netekusiomis galios Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. liepos 30 d. nutarime Nr. 7 išdėstytas 2 punkto nuostatas.
Patvirtinta
Vertybinių popierių komisijos
2004 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 3
VALDYMO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMŲ TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Valdymo įmonių, veikiančių pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (toliau – įmonės), kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklės (toliau – taisyklės) nustato įmonių, turinčių Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją teikti investicines paslaugas, taip pat įmonių, kurios kreipiasi į Vertybinių popierių komisiją dėl licencijos išdavimo, minimalaus pradinio kapitalo ir kapitalo pakankamumo reikalavimus bei jų skaičiavimo tvarką.
2. Šių taisyklių reikalavimai netaikomi valdymo įmonėms, kurios neteikia pensijų fondų ir individualių portfelių valdymo paslaugų.
3. Šių taisyklių teisinį pagrindą sudaro Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 10 straipsnio 1 punkto 5 papunkčio ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostatos ir 9 straipsnio 1 punkto 4 papunkčio nuostatos.
4. Taisyklės parengtos atsižvelgus į Europos parlamento ir Tarybos 2002 m. sausio 21d. direktyvą 2001/107/EB, Europos Sąjungos Tarybos 1993 m. kovo 15 d. direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, į Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. birželio 22 d. direktyvą 98/31/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, į Europos parlamento ir Tarybos 2000 m. kovo 20 d. direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimo ir veiklos.
5. Kapitalo pakankamumas skaičiuojamas siekiant užtikrinti, kad valdymo įmonės turėtų pakankamai likvidžiojo nuosavo kapitalo savo įsipareigojimams vykdyti.
6. Įmonės privalo laikytis šiose taisyklėse nustatytų pradinio kapitalo ir kapitalo pakankamumo reikalavimų.
7. Įmonės veiklos vidaus kontrolės padalinys turi sukurti efektyvią kontrolės sistemą ir stebėti, ar prisiimta rizika neviršija nustatytų reikalavimų.
8. Įmonių buhalterinės apskaitos bei finansinės atskaitomybės duomenys yra pagrindas kapitalo pakankamumui apskaičiuoti.
9. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip Kolektyvinio investavimo subjektų, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo, Pensijų kaupimo bei Vertybinių popierių rinkos įstatymuose ir Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklėse. Toliau pateikiamos svarbiausios šių taisyklių sąvokos:
9.1. neprekybos knyga – tai visos įmonės balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos, skirtos ilgesnio nei vienerių metų investavimo terminui (įskaitant investicijas į vyriausybės vertybinius popierius, laikant juos iki išpirkimo termino, ir pan.), bei su šiomis pozicijomis susijusios įmokos (komisiniai mokesčiai, palūkanos, dividendai);
9.2. pozicija – tai įmonės turto bei įsipareigojimų ir nebalansinių straipsnių, įtraukiamų į įmonės neprekybos knygą, dydis;
9.3. vertybinio popieriaus rinkos kaina laikoma reguliuojamoje rinkoje paskutinę prekybos dieną oficialiai skelbiama kaina. Jei paskutinę prekybos dieną minimu vertybiniu popieriumi nebuvo prekiaujama, tai ši pozicija turi būti įvertinta priešpaskutinės prekybos dienos atitinkama oficialiai skelbiama kaina ir t. t. Jei vertybiniu popieriumi (kotiruojamoje rinkoje) nebuvo prekiauta 30 paskutinių kalendorinių dienų (į šį laikotarpį neįskaitoma prekybos tuo vertybiniu popieriumi reguliuojamos rinkos biržose sustabdymo trukmė), jis laikomas nelikvidžiuoju turtu.
II. INVESTICINĖS VEIKLOS POLITIKA
10. Įmonės privalo turėti atitinkamą investicinės veiklos politiką, kuri užtikrintų tinkamą ir teisingą pozicijų priskyrimą prie neprekybos knygų, taip pat jos turi numatyti pozicijų perskaičiavimo rinkos kaina metodus ir dažnumą.
11. Įmonės valdyba vertina bei tvirtina veiklos politiką, prireikus ją koreguoja ir informuoja Vertybinių popierių komisiją. Prekybinės bei investicinės veiklos politiką galima keisti ne dažniau kaip vieną kartą per metus.
III. KAPITALO PAKANKAMUMO RODIKLIS IR KAPITALO RIBOJIMAI
13. Įmonių kapitalo pakankamumas išreiškiamas likvidžiojo nuosavo kapitalo ir reikalaujamo kapitalo pakankamumo dydžio santykiu. Laikoma, kad įmonė tenkina kapitalo pakankamumo reikalavimą, jei šis santykis ne mažesnis kaip vienetas. Išreikštas procentais, šis santykis turi būti ne mažesnis kaip 100 procentų.
14. Reikalaujamas kapitalo pakankamumo dydis – tai didžiausias skaičius iš šių trijų dydžių:
15. Įmonės likvidusis nuosavas kapitalas niekada negali būti mažesnis kaip vienas ketvirtadalis pagal šių taisyklių nuostatas apskaičiuotų įmonės praėjusių finansinių metų audituotų pridėtinių išlaidų.
16. Vertybinių popierių komisijos leidimu susijungus dviem ar daugiau valdymo įmonių, po susijungimo susikūrusios įmonės nuosavas kapitalas nebūtinai turi siekti pradinio kapitalo dydį. Tačiau tuo laikotarpiu, kai likvidusis nuosavas kapitalas nesiekė pradinio kapitalo dydžio, po susijungimo susikūrusios naujos įmonės likvidusis nuosavas kapitalas negali būti mažesnis už įmonių likvidžiųjų nuosavų kapitalų, buvusių susijungimo metu, bendrą dydį.
IV. REIKALAUJAMAS PRADINIS KAPITALAS
17. Įmonės pradinis kapitalas apskaičiuojamas susumuojant šias kapitalo dalis:
17.1. apmokėtą įstatinį kapitalą – akcininkų įnašus už akcijas, išskyrus įnašus už privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu;
17.4. auditoriaus patvirtintą ankstesnių metų nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) bei auditoriaus nepatvirtintus praėjusių metų nuostolius;
V. LIKVIDUSIS NUOSAVAS KAPITALAS IR APRIBOJIMAI
19. Įmonių likvidusis nuosavas kapitalas apskaičiuojamas taip:
19.1. pradinis kapitalas (pirmo lygio kapitalas) – A; suma A apskaičiuojama pagal šių taisyklių 17 punktą;
19.2. pirminis nuosavas kapitalas – C = A – B. Toliau išvardytų punktų suma – B:
19.3. antro lygio kapitalas – D. Toliau išvardytų punktų suma – D:
19.4. trečio lygio kapitalas – E. Toliau išvardytų punktų suma – E:
19.5. nelikvidusis turtas ir likvidumo koregavimo suma – F, apskaičiuojama pagal šių taisyklių VI skyriaus nuostatas;
20. Įmonės privalo laikytis pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų skaičiavimo reikalavimų ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šių apribojimų:
20.1. Įmonės į likvidųjį nuosavą kapitalą gali įtraukti tik apmokėtą gautos pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos dalį. 2–5 metų laikotarpiui suteikta pasitikėtinė (subordinuota) paskola laikoma trumpalaike paskola, o suteiktoji mažiau kaip 5 metams – ilgalaike pasitikėtine (subordinuota) paskola.
20.2. Įmonė negali grąžinti nei pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos, nei jos palūkanų, jeigu grąžinus įmonės likvidžiojo nuosavo kapitalo suma taptų mažesnė negu 100 proc. reikalaujamo kapitalo pakankamumo dydžio. Norėdama grąžinti pasitikėtinę (subordinuotą) paskolą pirma sutartyje numatyto jos grąžinimo termino, įmonė turi gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą.
20.3. Įmonė turi informuoti Vertybinių popierių komisiją, jeigu paaiškėja, kad, sumokėjus palūkanas ar grąžinus pasitikėtinę (subordinuotą) paskolą, įmonės likvidžiojo nuosavo kapitalo suma taptų mažesnė kaip 120 proc. reikalaujamo kapitalo pakankamumo dydžio.
20.4. Įmonės visų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų suma negali būti didesnė kaip 150 proc. pirminio nuosavo kapitalo dydžio.
20.5. Vertybinių popierių komisijai leidus, trumpalaikių ir ilgalaikių pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų suma gali būti didesnė kaip 150 proc., bet ne didesnė kaip 200 proc. pirminio nuosavo kapitalo dydžio.
VI. NELIKVIDUSIS TURTAS IR LIKVIDUMO KOREGAVIMAS
22. Nelikvidusis turtas – tai toks turtas, kurį sudaro:
22.1.1. ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus tą užstatytos žemės ar pastatų dalį, kurios vertė atitinka gautos paskolos vertę ir gali būti realizuota;
22.1.3. turtas, turimas kitose įmonėse, ir investicijos į kitas įmones, jei negali būti iš karto realizuojamas ir neturi rinkos kainos;
22.1.4. reikšmingų investicijų į kitas finansų ar kredito įstaigas dalis, nurodyta šių taisyklių 22.1 ir 22.2 punktuose;
22.1.5. paskolos ir kitos įmokos (gautinos sumos), kurias gauti (susigrąžinti) numatoma ne anksčiau kaip per 3 mėnesius;
22.1.6. indėliai, kurių atsiėmimo terminas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių (išskyrus mokėjimus, susijusius su būsimųjų (futures) arba pasirinkimo (opcion) sandorių nustatytomis garantinėmis įmokomis);
23. Reikšmingos investicijos į kitas finansų ir kredito įstaigas – tai:
23.1. įmonės investicija į kitą finansų ar kredito įstaigą bei tai įstaigai suteikta pasitikėtinė (subordinuota) paskola, sudaranti daugiau kaip 10 proc. tos įstaigos nuosavo kapitalo. Į nelikvidųjį turtą įtraukiama investicijos dalis, sudaranti daugiau kaip 10 proc. tos įstaigos nuosavo kapitalo ir tai įstaigai suteiktos pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos. Vertybinių popierių komisija gali leisti šios nuostatos netaikyti, jeigu įmonė kitos finansų ar kredito įstaigos akcijų yra įsigijusi laikinai ir jeigu tai yra traktuojama kaip finansinė pagalba, skirta atitinkamai įstaigai reorganizuoti ir gelbėti;
23.2. bendra įmonės investicijų į kitas finansų ar kredito įstaigas, sudarančių mažiau kaip 10 proc. kiekvienos iš tų finansų ar kredito įstaigų nuosavo kapitalo, ir šioms įstaigoms suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų, kurios nėra atimamos pagal 23.1 punktą, suma, sudaranti 10 proc. įmonės nuosavo kapitalo, apskaičiuoto dar neatėmus 23.1 punkte nurodytų dydžių. Į nelikvidųjį turtą įtraukiama investicijų į kitas finansų ar kredito įstaigas ir joms suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų sumos dalis, sudaranti daugiau kaip 10 proc. įmonės nuosavo kapitalo.
24. Likvidumo koregavimo suma yra lygi 8 proc. neprekybos knygos pozicijų (išskyrus nelikvidžių vertybinių popierių vertę) bei tikėtinų įsipareigojimų (garantijų, akredityvų ir kt.) vertės.
VII. REIKALAUJAMAS ĮMONĖS IŠLAIDŲ DYDIS
26. Reikalaujamas įmonės išlaidų dydis – tai ketvirtadalis praėjusių finansinių metų pridėtinių išlaidų, apskaičiuotų pagal audituotos finansinės atskaitomybės duomenis.
27. Įmonės pridėtinės išlaidos – tai pastovios paslaugų teikimo išlaidos (darbo užmokestis, nuoma, komunalinės paslaugos ir pan.), kurios apskaičiuojamos ir pateikiamos pagal 6 formą.
28. Jei praėjusiais finansiniais metais įmonė investicines paslaugas teikė ne visus 12 mėnesių, tai praėjusių finansinių metų pridėtinių išlaidų suma nustatoma pagal šių taisyklių 27 punktą, atitinkamai jį perskaičiavus, pvz., jei veikla buvo vykdoma tik 2 mėnesius, tai to laikotarpio išlaidų suma dauginama iš 6, ir pan.
29. Jei įmonė praėjusiais metais dar neturėjo atitinkamos licencijos teikti investicines paslaugas, tai praėjusių finansinių metų pridėtinių išlaidų suma nustatoma vadovaujantis verslo plano prognozėmis, kurios turi būti pateiktos Vertybinių popierių komisijai prieš gaunant licenciją.
30. Vertybinių popierių komisija turi teisę valdymo įmonės prašymu nustatyti kitą pridėtinių išlaidų reikalavimų proporciją, jeigu valdymo įmonės veikloje įvyko esminių pasikeitimų.
31. Jeigu valdymo įmonė veikia trumpiau negu vienerius finansinius metus, valdymo įmonės išlaidų reikalavimas turi būti lygus vienam ketvirtadaliui verslo plane numatytų pridėtinių išlaidų dydžio.
VIII. SANDORIO ŠALIES RIZIKA
33. Sandorio šalies rizika – tai rizika, kuria siekiama įvertinti nuostolius, jei kita sandorio šalis ateityje nesugebėtų įvykdyti sutarties įsipareigojimų; prie šio punkto taip pat priskiriama atsiskaitymo rizika atidėto mokėjimo atveju ir neįvykdytų operacijų rizika.
34. Jeigu įmonė sumokėjo už vertybinius popierius arba prekes, bet jie dar neperduoti, arba pateikė vertybinius popierius ne numatytą atsiskaitymo dieną, o anksčiau, arba sudarė tarptautinius sandorius (cross border transaction) ir po numatyto atsiskaitymo ar pateikimo termino praėjo viena ar daugiau dienų, įmonė privalo apskaičiuoti sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį ir turėti pakankamai likvidžiojo nuosavo kapitalo.
35. Sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas vertybinių popierių arba prekių rinkos vertę ar grynųjų pinigų, kurie turi būti sumokėti įmonei, sumą dauginant iš 8 proc. ir iš atitinkamai sandorio šaliai nustatyto koeficiento. 8 proc. ir atitinkamo sandorio šalies koeficiento sandauga yra sandorio šalies rizikos koeficientas, kuris nurodytas 1 lentelėje.
1 lentelė
Sandorio šalies rizikos koeficientai
| Sandorio šalių tipai |
Sandorio šalies rizikos koeficientas, % |
| 1. Sandorio šalis arba sutartis su sandorio šalimi, už kurią garantuoja ar laiduoja: 1.1. A zonos valstybių vyriausybės ar centriniai bankai 1.2. Europos Sąjungos arba bet kurios kitos valstybės vyriausybės ar centriniai bankai, jei gautina suma yra įvertinta tos šalies valiuta |
0 |
| 2. Sandorio šalis arba sutartis su sandorio šalimi, už kurią garantuoja: 2.1. Europos investicijų bankas ar Tarptautinis plėtros bankas 2.2. regioninė vyriausybė (savivaldybė) ar A zonos valstybių valdymo įstaigos 2.3. kredito įstaigos ar finansų įstaigos, turinčios atitinkamų A zonos valstybių institucijų pripažintas licencijas 2.4. kliringo namai ar biržos, kredito įstaigos bei finansų įstaigos, turinčios bet kurios valstybės, kurioje taikomi Europos Sąjungos kapitalo pakankamumo direktyvos reikalavimai, licenciją |
1,6 |
| 3. Kitos sandorio šalys |
8 |
36. Prie A zonos valstybių taip pat priskiriama Lietuva, Latvija ir Estija (1 priede pateikiamas A zonos valstybių sąrašas).
37. Įmonė privalo kiekvieną dieną nustatyti užstatytų, pirktų ar kitaip įsigytų vertybinių popierių bei biržos prekių rinkos vertę, kuria remiantis yra skaičiuojamas sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis.
38. Įmonės ir konkretaus kliento (sandorio šalies) tarpusavio pozicijos gali būti sumuojamos (užskaitomos) tik tuo atveju, jei abi pusės to pageidauja ir yra pasirašiusios raštišką susitarimą.
39. Sandorio šalies ir atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikį įmonė gali sumažinti suma, atitinkančia turimą užstatą rizikai padengti.
40. Sandorio šalies rizikos (SKP) kapitalo poreikio apskaičiavimas:
40.1. kai įmonė turi įmokų – gautinų sumų, garantinių įmokų, palūkanų, dividendų ir pan., tiesiogiai susijusių su neprekybos knygos pozicijomis, ar įmonei perduotinų vertybinių popierių, biržos prekių arba grynųjų pinigų, kurie jai turi būti sumokėti, tai skaičiuojama taip: SKP = A x R, kur: A – gautinų sumų, vertybinių popierių arba biržos prekių rinkos vertė; R – sandorio šalies rizikos koeficientas (procentais), pateiktas 1 lentelėje;
40.2. kai įmonė sudaro vertybinių popierių ar biržos prekių atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo, vertybinių popierių ar prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, tai skaičiuojama taip: SKP = V x R, kur: R – sandorio šalies rizikos koeficientas (procentais), pateiktas 1 lentelėje; V – vertybinių popierių ar biržos prekių atpirkimo bei skolinimo atveju – tai teigiamas skaičius (neigiamam neskaičiuojama), kuris gaunamas iš vertybinių popierių ar biržos prekių rinkos vertės bei įmonės pasiskolintos sumos atėmus už juos gauto užstato rinkos vertę, o atvirkštinio atpirkimo ir skolinimosi atveju – tai teigiamas skaičius (neigiamam neskaičiuojama), kuris gaunamas iš sumokėtos sumos arba duoto užstato rinkos vertės atėmus gautų vertybinių popierių ar biržos prekių rinkos vertę. Sukauptos palūkanos įtraukiamos į paskolintų ar pasiskolintų sumų bei užstato rinkos vertės apskaičiavimus.
41. Išvestinių vertybinių popierių, kuriais prekiaujama ne biržoje, palūkanų normų bei keitimo kurso sutarčių sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas gautinos sumos ir mokėtinos sumos skirtumą (jei skaičius teigiamas) dauginant iš sandorio šalies rizikos koeficiento, pateikto 1 lentelėje.
42. Bendras sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas sudedant apskaičiuotus įmokų, perduotinų vertybinių popierių, biržos prekių, vertybinių popierių ar biržos prekių atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo, skolinimo bei skolinimosi ir ne biržos išvestinių vertybinių popierių sandorių kapitalo poreikius.
IX. UŽSIENIO VALIUTOS RIZIKA
43. Užsienio valiutos rizika – tai rizika, kuria siekiama įvertinti nuostolius, kuriuos gali patirti įmonė, turinti neprekybos knygos pozicijų, turto ar įsipareigojimų užsienio valiuta, užsienio valiutų keitimo kursui keičiantis jai nepalankia linkme.
44. Įmonės privalo kontroliuoti neprekybos knygų pozicijų, įvertintų (denominuotų) užsienio valiuta, vertės pokyčius. Užsienio valiutos rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas tiek tada, kai užsienio valiutų kursai kinta įmonei palankia linkme, tiek tada, kai kitimas nepalankus.
45. Jeigu įmonės bendra grynoji užsienio valiutų pozicija apskaičiuota pagal toliau pateiktą tvarką ir jos grynosios aukso pozicijos suma yra didesnė kaip 2 proc. įmonės likvidžiojo nuosavo kapitalo, tai užsienio valiutos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendros grynosios užsienio valiutos pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos sumą padauginus iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.
46. Pirmiausiai turi būti apskaičiuojama kiekvienos valiutos grynoji atviroji pozicija. Jei turto straipsniai konkrečia valiuta didesni už įsipareigojimus, tai laikoma, kad įmonė turi grynąją ilgąją poziciją ta valiuta, jei įsipareigojimai didesni už turtą, – tai grynąją trumpąją poziciją ta valiuta. Analogiškai apskaičiuojama grynoji aukso pozicija. Šią poziciją sudaro toliau išvardytų elementų (teigiamų arba neigiamų) suma:
46.1. grynoji valiutos neatidėliotino keitimo (spot) sandorių pozicija. Tai viso turto straipsnių sumos ir visų įsipareigojimų straipsnių, įskaitant ir atitinkama valiuta sukauptas palūkanas arba – aukso atveju – grynąsias aukso neatidėliotino keitimo sandorių pozicijas, sumos skirtumas. Ši pozicija apima grynuosius pinigus, auksą, nuosavybės bei skolos vertybinius popierius ir paskolas;
46.2. grynoji išankstinių sandorių (forward) pozicija. Tai skirtumas tarp visų gautinų sumų ir visų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų keitimo sandorius, įskaitant būsimuosius valiutos ir aukso sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotino keitimo sandorių poziciją;
46.4. grynosios ateinančio laikotarpio pajamos (išlaidos), kurios dar nesukauptos, tačiau jau visiškai apdraustos (hedged); atsiskaitančios įmonės nuožiūra ir kai ji gauna išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą, prie minėtųjų pajamų ar išlaidų taip pat gali būti priskirtos grynosios ateinančio laikotarpio pajamos ar išlaidos, kurios dar nėra įtrauktos į apskaitos dokumentus, bet jau visiškai apdraustos išankstiniais užsienio valiutos sandoriais;
47. Įmonės, skaičiuodamos kiekvienos valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją, turi remtis dabartine valiutos ar aukso verte. Kiekvienos valiutos, išskyrus ataskaitose nurodytąją valiutą, grynosios trumposios ar ilgosios pozicijos ir grynoji ilgoji arba grynoji trumpoji aukso pozicija į nacionalinę valiutą konvertuojama pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
49. Įmonė privalo nedelsdama informuoti Vertybinių popierių komisiją, kai:
49.1. įmonės likvidžiojo nuosavo kapitalo ir reikalaujamo kapitalo pakankamumo dydžio santykis tampa mažesnis kaip 110 proc.;
49.2. įmonės tikėtinų įsipareigojimų suma tampa didesnė kaip 10 proc. įmonės likvidžiojo nuosavo kapitalo dydžio;
49.3. įmonės pradinis kapitalas yra mažesnis už dydį, nustatytą atitinkamų tų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų;
49.4. įmonės nelikvidžiojo turto vertė tampa didesnė kaip 25 proc. pradinio kapitalo ir bent viena įmonės nelikvidžiojo turto sudedamoji dalis tampa didesnė kaip 10 proc. pradinio kapitalo;
49.5. sandorio šalis, su kuria pasirašyta vertybinių popierių ar prekių atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo, skolinimo, skolinimosi ar pardavimo sutartys, nevykdo savo įsipareigojimų;
49.7. įmonės gautos paskolos didesnės už pradinį kapitalą. Į gautas paskolas neįtraukiamos klientų lėšos ir pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos;
50. Informuodama Vertybinių popierių komisiją, įmonė privalo nurodyti priežastis, dėl kurių susidarė 49.1–49.8 punktuose išvardytos situacijos, ir priemones, kurių bus imtasi padėčiai ištaisyti.
51. Jeigu įmonė neprekybos knygoje turi vertybinių popierių, kitų pozicijų ar turto, kurių rizikos, likvidumo ar pan. įvertinimas šiose taisyklėse nenumatytas, ji turi kreiptis į Vertybinių popierių komisiją.
52. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, įmonė privalo per 15 darbo dienų pateikti Vertybinių popierių komisijai šias įmonės vadovo, vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir vykdytojo pasirašytas ataskaitas:
53. Pasibaigus finansiniams metams, per 3 dienas po to, kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą dėl metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo, įmonė turi pateikti Vertybinių popierių komisijai susirinkimo patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę, sprendimą dėl pelno paskirstymo ir nepriklausomo auditoriaus išvadą.
54. Įmonė, globojanti kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos pateikti Vertybinių popierių komisijai metinę konsoliduotą finansinę atskaitomybę su nepriklausomo auditoriaus išvada.
55. Vertybinių popierių komisija gali pareikalauti papildomos informacijos, taip pat kad įmonė kapitalo pakankamumo ataskaitas pateiktų dažniau, negu nurodyta šių taisyklių 52 punkte.
56. Jei įmonė negali laiku pateikti šiose taisyklėse numatytų ataskaitų, apie tai ji privalo iš anksto raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją ir nurodyti nepateikimo priežastis.
1 priedas
A zonos valstybės
2 priedas
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaita
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje_____________________________________________________
Valdymo įmonės pavadinimas________________________________________________________
________________________________________________________________________________
_________________________ _____________________ ____________________
Vadovas (Parašas) (Vardas, pavardė)
_________________________ _____________________ ____________________
Vyr. buhalteris (Parašas) (Vardas, pavardė)
_________________________ _____________________ ____________________
Vykdytojas (Parašas) (Vardas, pavardė)
Telefono Nr.______________________________
Ataskaitos pateikimo Vertybinių popierių komisijai data______________________
______________
1 forma
Kapitalo pakankamumo rodiklių ataskaita
| Eil. Nr. |
Rodiklių pavadinimas |
Suma, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
| 1. |
Pradinio kapitalo minimalus dydis (150 000 arba 300 000 eurų ekvivalentas litais) |
|
| 2. |
Sandorio šalies bei užsienio valiutų rizikų kapitalo poreikių suma (2.1+2.2): |
|
| 2.1. |
sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis (4 forma, 5 eilutė) |
|
| 2.2. |
užsienio valiutos rizikos kapitalo poreikis (5 forma, 9 eilutė) |
|
| 3. |
Reikalaujamas išlaidų dydis (6 forma, 5 eilutė) |
|
| 4. |
Didžiausias skaičius iš 1-os, 2-os ar 3-ios eilutės |
|
| 5. |
Likvidusis nuosavas kapitalas (2 forma, 22 eilutė) |
|
| 6. |
Likvidžiojo nuosavo kapitalo perviršis (trūkumas) (iš 5 eilutės rodiklio atimti 4 eilutės rodiklį) |
|
| 7. |
Kapitalo pakankamumo rodiklis (KPR) = 5 eilutės rodiklis, dalijamas iš 4 eilutės rodiklio |
|
______________
2 forma
Likvidžiojo nuosavo kapitalo ataskaita
| Eil. Nr. |
Rodiklių pavadinimas |
Suma, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
|
|
Pradinis kapitalas – pirmo lygio kapitalas: |
|
| 1. |
Apmokėtas įstatinis kapitalas – akcininkų įnašai už akcijas, išskyrus įnašus už privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu |
|
| 2. |
Akcijų priedai |
|
| 3. |
Rezervai (išskyrus perkainojimo rezervą) |
|
| 4. |
Auditoriaus patvirtintas ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) bei auditoriaus nepatvirtinti praėjusių metų nuostoliai |
|
| 5. |
Auditoriaus patvirtintas ataskaitinių metų pelnas |
|
| 6. |
A – Pradinis kapitalas – pirmo lygio kapitalas (1+2+3+4+5) |
|
|
|
Pirminis nuosavas kapitalas: |
|
| 7. |
Supirktos nuosavos akcijos |
|
| 8. |
Nematerialusis turtas |
|
| 9. |
Ataskaitinių metų nuostoliai |
|
| 10. |
B – Suma (7+8+9) |
|
| 11. |
C – Pirminis nuosavas kapitalas (6 minus 10) |
|
|
|
Antro lygio kapitalas: |
|
| 12. |
Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu nominali vertė |
|
| 13. |
Ilgalaikės pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos |
|
| 14. |
Perkainojimo rezervas |
|
| 15. |
D – Suma (12+13+14) |
|
|
|
Trečio lygio kapitalas: |
|
| 16. |
Trumpalaikės pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos |
|
| 17. |
Grynasis ataskaitinio laikotarpio prekybos knygos pelnas |
|
| 18. |
E – Suma (16+17) |
|
| 19. |
Likvidumo koregavimo suma |
|
| 20. |
Nelikvidusis turtas |
|
| 21. |
F – Suma (19+20) |
|
|
|
Likvidusis nuosavas kapitalas: |
|
| 22. |
G – Likvidusis nuosavas kapitalas (11+15+18-21) |
|
______________
3 forma
Taisyklių nustatytų apribojimų patikrinimas
| Eil. Nr. |
Rodiklių pavadinimas |
Suma, litais |
| 1 |
2 |
3 |
| 1. |
Pirminis nuosavas kapitalas (2 forma, 11 eilutė) |
|
| 2. |
Antro lygio kapitalas (2 forma, 15 eilutė) |
|
| 3. |
Ar antro lygio kapitalas viršija 100 % pirminio nuosavo kapitalo (Taip. Ne.) |
|
| 4. |
Skirtumas (3 forma, 2 eilutės rodiklis – 1 eilutės rodiklis) |
|
| 5. |
50 % pirminio nuosavo kapitalo (3 forma, 1eilutė x 50 %) |
|
| 6. |
Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu ir ilgalaikių pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų suma (2 forma, 12 + 13 eilutės) |
|
| 7. |
Ar privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu ir ilgalaikių pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų suma didesnė nei 50% pirminio nuosavo kapitalo (Taip. Ne.) |
|
| 8. |
Skirtumas (3 forma, 6 eilutė – 5 eilutė) |
|
| 9. |
150 % pirminio nuosavo kapitalo (3 forma, 1 eilutė x 150 %) |
|
| 10. |
Pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų suma (2 forma, 13 + 16 eilutės) |
|
| 11. |
Ar pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų suma didesnė nei 150 % pirminio nuosavo kapitalo (Taip. Ne.) |
|
| 12. |
Skirtumas (3 forma, 10 eilutė – 9 eilutė) |
|
| 13. |
25 % pradinio kapitalo (2 forma, 6 eilutė x 25 %) |
|
| 14. |
10 % pradinio kapitalo (2 forma, 6 eilutė x 10 %) |
|
| 15. |
Nelikvidusis turtas: |
|
| 15.1. |
ilgalaikis materialusis turtas |
|
| 15.2. |
atsargos |
|
| 15.3. |
turtas, turimas kitose įmonėse, ir investicijos į kitas įmones, jei neturi rinkos kainos (neprekybos knygos nelikvidūs vertybiniai popieriai) |
|
| 15.4. |
reikšmingų investicijų į kitas finansų ir kredito įstaigas dalis |
|
| 15.5. |
paskolos ir kitos įmokos, kurias gauti (susigrąžinti) numatoma ne anksčiau kaip per 3 mėnesius (priklauso įnašai į biržos garantinį fondą) |
|
| 15.6. |
indėliai, kurių atsiėmimo terminas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių (išskyrus mokėjimus, susijusius su būsimųjų arba pasirinkimo sandorių nustatytomis garantinėmis įmokomis) |
|
| 15.7. |
antrinių įmonių nuostoliai |
|
| 16. |
Ar įmonės nelikvidusis turtas didesnis nei šios formos 13 eilutės vertė (Taip. Ne) |
|
| 17. |
Skirtumas (3 forma, 15 eilutė – 13 eilutė) |
|
| 18. |
Ar individuali nelikvidžiojo turto sudedamoji dalis viršija šios formos 15 eilutės vertę (Taip. Ne.) |
|
| 19. |
Skirtumas: |
|
| 19.1. |
3 forma, 15.1 eilutė – 14 eilutė |
|
| 19.2. |
3 forma, 15.2 eilutė – 14 eilutė |
|
| 19.3. |
3 forma, 15.3 eilutė – 14 eilutė |
|
| 19.4. |
3 forma, 15.4 eilutė – 14 eilutė |
|
| 19.5. |
3 forma, 15.5 eilutė – 14 eilutė |
|
| 19.6. |
3 forma, 15.6 eilutė – 14 eilutė |
|
| 19.7. |
3 forma, 15.7 eilutė – 14 eilutė |
|
______________
4 forma
Atsiskaitymų ir sandorio šalies rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas
| Eil. Nr. |
Rodiklių pavadinimas |
Suma, Lt |
Koeficientas, % (iš taisyklių 1 lentelės) |
Kapitalo poreikis, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| 1. |
Atsiskaitymų rizika: |
|
|
|
| 1.1. |
kai po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos neatsiskaityta per 5–15 dienų |
|
8 |
|
| 1.2. |
kai po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos neatsiskaityta per 16–30 dienų |
|
50 |
|
| 1.3. |
kai po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos neatsiskaityta per 31–45 darbo dienas |
|
75 |
|
| 1.4. |
kai po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos neatsiskaityta per 46 ir daugiau darbo dienų |
|
100 |
|
| 2. |
Atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikis (1.1+1.2+1.3+1.4) |
|
|
|
| 3. |
Sandorio šalies rizika: |
|
|
|
| 3.1. |
grynųjų pinigų ar vertybinių popierių sumos, tiesiogiai susijusios su neprekybos knygos pozicijomis (turi būti įtrauktos įmonei perduotinų vertybinių popierių, biržos prekių ar grynųjų pinigų, įmokų, garantinių įmokų, palūkanų, dividendų ir pan. pozicijos, pagal šių taisyklių 40.1 punktą, išvardyti pozicijas) |
|
|
|
|
|
1 pozicija (pavadinimas) |
|
|
|
|
|
2 pozicija (pavadinimas) |
|
|
|
|
|
3 pozicija (pavadinimas) ir t. t. |
|
|
|
| 3.2. |
atpirkimo ar paskolintų vertybinių popierių ar biržos prekių sandorių suma pagal šių taisyklių 40.2 punktą |
|
|
|
| 3.3. |
atvirkštinio atpirkimo ar pasiskolintų vertybinių popierių ar biržos prekių sandorių suma pagal šių taisyklių 40.2 punktą |
|
|
|
| 3.4. |
ne biržos išvestinių vertybinių popierių sandorių suma pagal šių taisyklių 41 punktą |
|
|
|
| 4. |
Sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis (3.1+3.2+3.3+3.4+3.5) |
|
|
|
| 5. |
Atsiskaitymų ir sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis (2+4) |
|
|
|
Pastaba. Kapitalo poreikis apskaičiuojamas atitinkamos pozicijos sumą padauginus iš 4 skiltyje nurodyto koeficiento.
______________
5 forma
Užsienio valiutų rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas
| Eil. Nr. |
Rodiklių pavadinimas |
Suma, valiuta |
Keitimo kursas |
Suma, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| 1. |
Grynosios ilgosios pozicijos konkrečia valiuta, išvardyti: |
|
|
|
| 1.1. |
ilgoji pozicija (valiutos pavadinimas) |
|
|
|
| 1.2. |
ilgoji pozicija (valiutos pavadinimas) |
|
|
|
| 1.3. |
ilgoji pozicija (valiutos pavadinimas) |
|
|
|
| 2. |
Grynųjų ilgųjų užsienio valiutos pozicijų suma (1.1+1.2+1.3+…) |
|
|
|
| 3. |
Grynosios trumposios pozicijos konkrečia valiuta, išvardyti: |
|
|
|
| 3.1. |
trumpoji pozicija (valiutos pavadinimas) |
|
|
|
| 3.2. |
trumpoji pozicija (valiutos pavadinimas) |
|
|
|
| 3.3. |
trumpoji pozicija (valiutos pavadinimas) |
|
|
|
| 4. |
Grynųjų trumpųjų užsienio valiutos pozicijų suma (3.1+3.2+3.3+…) |
|
|
|
| 5. |
Bendra grynoji įmonės užsienio valiutų pozicija (tai didesnioji iš sumų, gautų sudėjus grynąsias ilgąsias ir grynąsias trumpąsias pozicijas, t. y. antros arba ketvirtos eilutės suma) |
|
|
|
| 6. |
2 % likvidžiojo nuosavo kapitalo (2 forma, 22 eilutė x 2 %) |
|
|
|
| 7. |
Grynosios užsienio valiutų pozicijos perviršis, didesnis kaip 2 % likvidžiojo nuosavo kapitalo (skirtumas, gautas iš 5 eilutės rodiklio atėmus 6 eilutės rodiklį) |
|
|
|
| 8. |
Aukso grynosios pozicijos perviršis, didesnis kaip 2 % likvidžiojo nuosavo kapitalo |
|
|
|
| 9. |
Užsienio valiutos rizikos kapitalo poreikis |
|
|
|
Pastaba. Užsienio valiutos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendros grynosios užsienio valiutos pozicijos ir aukso grynosios pozicijos perviršių sumą padauginus iš 8 proc.
______________
6 forma
Reikalaujamo išlaidų dydžio apskaičiavimas
| Eil. Nr. |
Rodiklių pavadinimas |
Suma, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
| 1. |
Įmonės praėjusių finansinių metų audituotų išlaidų bendra suma |
|
| 2. |
Įmonės praėjusių finansinių metų šios išlaidos: |
|
| 2.1. |
darbuotojų premijos iš pelno, išskyrus tuos atvejus, kai jos garantuotos darbo sutartyje |
|
| 2.2. |
pelno paskirstymas |
|
| 2.3. |
palūkanos, sumokėtos arba mokėtinos klientams bei kitoms sandorio šalims už jų lėšas |
|
| 2.4. |
palūkanos, sumokėtos arba mokėtinos už paskolas, iš kurių yra finansuojama įmonės investicinė veikla |
|
| 2.5. |
įmokos (kiti mokesčiai), mokamos kliringo bankams, biržoms bei tarpininkams už jų teikiamas paslaugas |
|
| 2.6. |
užsienio valiutų keitimo nuostoliai |
|
| 2.7. |
kitos kintamosios išlaidos |
|
| 2.8. |
ypatingi išlaidų straipsniai, kurių įtraukimą arba neįtraukimą į išlaidas raštu nustato Vertybinių popierių komisija |
|
| 3. |
Šios formos 2.1 + 2.2 + 2.3 + 2.4 + 2.5 + 2.6 + 2.7 + 2.8 eilučių rodiklių suma |
|
| 4. |
Įmonės praėjusių finansinių metų pridėtinės išlaidos (1eilutės rodiklis – 3 eilutės rodiklis) |
|
| 5. |
Įmonės reikalaujamas išlaidų dydis (šios formos 4 eilutės rodiklį dalyti iš 4) |
|
______________
7 forma
Neprekybos knygos vertybinių popierių bei biržos prekių pozicijos
| Eil. Nr. |
Rodiklių pavadinimas |
Valstybė |
Vertybinių popierių skaičius, vnt. |
Įsigijimo vertė, Lt |
Rinkos kaina, Lt |
Rinkos vertė, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| 1. |
Likvidūs vertybiniai popieriai: |
|
|
|
|
|
| 1.1. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 1.2 |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 1.3. |
(pavadinimas ir kodas) ir t. t. |
|
|
|
|
|
| 2. |
Likvidžių vertybinių popierių suma |
|
|
|
|
|
| 3. |
Nelikvidūs vertybiniai popieriai: |
|
|
|
|
|
| 3.1. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 3.2. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 3.3. |
(pavadinimas ir kodas) ir t. t. |
|
|
|
|
|
| 4. |
Nelikvidžių vertybinių popierių verčių suma |
|
|
|
|
|
| 5. |
Biržos prekės: |
|
|
|
|
|
| 5.1. |
(pavadinimas) |
|
|
|
|
|
| 5.2. |
(pavadinimas) |
|
|
|
|
|
| 5.3. |
(pavadinimas) ir t. t. |
|
|
|
|
|
| 6. |
Biržos prekių verčių suma |
|
|
|
|
|
| 7. |
Bendra suma (2+4+6) |
– |
– |
|
– |
|
______________