LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KELIŲ EISMO SAUGUMO SISTEMOS

1994 m. liepos 7 d. Nr. 569

Vilnius

Siekdama tobulinti kelių eismo saugumo sistemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Susisiekimo ministerijos parengtai Lietuvos Respublikos kelių eismo saugumo sistemai (pridedama).

2. Sudaryti šią Lietuvos kelių eismo saugumo komisiją:

Jonas Biržiškis	–	susisiekimo ministras (komisijos pirmininkas);
Aldona Baranauskienė	–	Statybos ir urbanistikos ministerijos sekretorė;
Stasys Čipkus	–	Finansų ministerijos sekretorius – Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas;
Adolfas Gylys	–	Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Savivaldybių skyriaus vedėjas;
Rimantas Kairelis	–	socialinės apsaugos ministro pavaduotojas;
Rimantas Kliauga	–	Susisiekimo ministerijos Kelių transporto departamento direktorius;
Romualdas Krukauskas	–	Ryšių ir informatikos ministerijos sekretorius – Informatikos departamento direktorius;
Petras Liubertas	–	Vidaus reikalų ministerijos sekretorius – Policijos departamento generalinis komisaras;
Alvydas Mačiulis	–	Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas transporto ir ryšių klausimais;
Česlovas Norkus	–	Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius – Medicinos įstaigų aprūpinimo ir aptarnavimo departamento direktorius;
Ramutis Oleka	–	Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos vyriausiasis komisaras;
Romualdas Pusvaškis	–	Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius;
Gintaras Striaukas	–	Automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius;
Vidmantas Žukauskas	–	Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas.

3. Patvirtinti Lietuvos kelių eismo saugumo komisijos nuostatus (pridedama).

4. Įpareigoti Susisiekimo ministeriją:

4.1. per mėnesį sudaryti prie Lietuvos kelių eismo saugumo komisijos nuolatinę ekspertų darbo grupę, kuri teiktų komisijai kvalifikuotus pasiūlymus ir rengtų jos dokumentus;

4.2. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti valstybinės kelių eismo saugumo 1994–1995 metų programos projektą.

5. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 11 d. nutarimo Nr. 90 „Dėl autotransporto priemonių vairuotojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo Respublikoje tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 9-258) 3 punktą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                              JONAS BIRŽIŠKIS

PATVIRTINTA

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 569

Lietuvos Respublikos kelių eismo saugumo sistema

Bendroji dalis

1. Lietuvos Respublikoje kelių eismo saugumu (toliau vadinama – eismo saugumu) rūpinasi valstybė.

2. Eismo saugumo sistemos tikslas yra skatinti valstybines institucijas, visuomenines organizacijas, juridinius ir fizinius asmenis dirbti eismo saugumo srityje bei koordinuoti šį darbą.

3. Svarbiausias eismo saugumo sistemos uždavinys yra įgyvendinti valstybės politiką eismo saugumo srityje, numatyti veiklos kryptis ir priemones eismo saugumui gerinti bei kontroliuoti, kaip jos įgyvendinamos.

4. Eismo saugumo priemonės numatomos kompleksinėse eismo saugumo programose, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, ministerijų bei kitų valstybinių institucijų dokumentuose.

Eismo saugumo sistemos teisiniai pagrindai

5. Eismo saugumo sistemos teisinius pagrindus sudaro:

5.1. įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti normatyviniai aktai, reglamentuojantys valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo srityje, kontrolės organizavimo principus ir atsakomybę už teisinių normų pažeidimus;

5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos kompleksinės eismo saugumo programos, numatančios priemones autoavarijose žūvančių ir sužeidžiamų žmonių skaičiui mažinti.

Eismo saugumo veiklos koordinavimas

6. Eismo saugumo veiklos prioritetines kryptis, įstatymų, valstybinių programų, kitų normatyvinių aktų eismo saugumo klausimais projektus svarsto ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei valstybinių institucijų veiklą eismo saugumo srityje koordinuoja Lietuvos kelių eismo saugumo komisija.

7. Komisija yra prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta nuolatinė institucija, į kurios sudėtį įeina suinteresuoti kelių eismo saugumu ir eismo sąlygų gerinimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų ir kitų valstybinių institucijų atstovai. Komisijos pavedimu jos pirmininkas gali kviesti dalyvauti komisijos darbe įgaliotus kitų valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų, mokslo ir mokymo įstaigų, masinės informacijos priemonių atstovus, taip pat patarėjus ir ekspertus.

Eismo saugumo sistemos tarnybų funkcijos

8. Lietuvos Respublikos eismo saugumo sistemos veikloje dalyvauja Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės, kitos valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos, juridiniai ir fiziniai asmenys.

9. Susisiekimo ministerija:

9.1. formuoja valstybės politiką eismo saugumo srityje, nustato prioritetines veiklos kryptis;

9.2. kartu su kitomis valstybinėmis institucijomis rengia valstybines saugaus eismo programas, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl jų finansavimo;

9.3. organizuoja ir koordinuoja valstybinių institucijų ir kitų organizacijų veiklą vykdant saugaus eismo programas, kontroliuoja jų vykdymą;

9.4. analizuoja avaringumo situaciją Lietuvos Respublikoje, rengia pasiūlymus eismo saugumui didinti;

9.5. rengia eismo saugumą reglamentuojančius dokumentus ir organizuoja jų vykdymą;

9.6. tvirtina kelių projektavimo ir tiesimo normas;

9.7. tiria kelio sąlygų įtaką avaringumui ir įgyvendina eismo saugumą garantuojančias technines priemones, kontroliuoja, ar kelių tiesimo ir remonto technologija, jų būklė ir priežiūra atitinka normas;

9.8. organizuoja autoavarijų metu ar kitaip sugadintų transporto priemonių techninę ekspertizę ir nustato jos atlikimo bei nuostolių įvertinimo tvarką;

9.9. tvirtina kelių transporto priemonių (toliau vadinama – transporto priemonės), jų sudedamųjų dalių, papildomos įrangos bei eksploatacinių medžiagų techninius reikalavimus, homologijos nustatymo ir sertifikavimo tvarką;

9.10. organizuoja transporto priemonių valstybines technines apžiūras;

9.11. nustato transporto priemonių vairuotojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką;

9.12. koordinuoja transporto priemonių vairuotojų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą;

9.13. nustato kvalifikacinius reikalavimus transporto priemonių vairuotojams bei reikalavimus transporto priemonių vairuotojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigoms;

9.14. suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, tvirtina transporto priemonių vairuotojų egzaminų metodinius reikalavimus ir tvarką, nustato transporto priemonių kategorijas, pagal kurias išduodami vairuotojų pažymėjimai;

9.15. kartu su kitomis institucijomis organizuoja eismo saugumo propagavimą ir agitaciją.

10. Vidaus reikalų ministerija:

10.1. organizuoja transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo reguliavimą ir priežiūrą, taip pat prevencinį darbą su kelių eismo dalyviais;

10.2. kontroliuoja, ar gatvių ir kelių tiesimas bei remontas, jų būklė ir priežiūra atitinka saugaus eismo reikalavimus;

10.3. tvirtina transporto priemonių registravimo tvarką ir organizuoja jų registravimą;

10.4. organizuoja dalyvaujančių eisme transporto priemonių techninės būklės kontrolę;

10.5. organizuoja eismo saugumą ir aplinkosaugą reglamentuojančių dokumentų reikalavimų vykdymo kontrolę;

10.6. kaupia duomenis apie autoavarijas, tiria, analizuoja ir apibendrina jų priežastis, teikia pasiūlymus avaringumui mažinti;

10.7. organizuoja pažymėjimų, suteikiančių teisę vairuoti auto- bei mototransporto priemones, išdavimą ir apskaitą;

10.8. pagal savo kompetenciją organizuoja įstatymų taikymą kelių eismo taisyklių pažeidėjams;

10.9. organizuoja autoavarijų vietose būtinus jų padarinių likvidavimo veiksmus, pirmosios pagalbos suteikimą nukentėjusiesiems;

10.10. dalyvauja propaguojant eismo saugumą;

10.11. rengia įstatymų ir normatyvinių aktų eismo saugumo klausimais projektus.

11. Švietimo ir mokslo ministerija:

11.1. organizuoja ir kontroliuoja saugaus eismo pagrindų mokymą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose, rengia saugaus eismo mokymo programas, metodines priemones, rūpinasi jų leidyba ir aprūpina jomis mokymo įstaigas, organizuoja pedagogų mokymą eismo saugumo srityje;

11.2. išduoda leidimus (sutikimus) steigti (veiklai tęsti) transporto priemonių vairuotojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigas pagal Susisiekimo ministerijos ekspertizės išvadas;

11.3. propaguoja ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose saugaus elgesio keliuose ir gatvėse pagrindus.

12. Sveikatos apsaugos ministerija:

12.1. organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems autoavarijose;

12.2. tiria traumatizmą keliuose ir siūlo priemones jam mažinti;

12.3. nustato vairuotojų profesinės atrankos metodiką ir sveikatos tikrinimo reikalavimus, organizuoja vairuotojų profesinę atranką ir sveikatos tikrinimą;

12.4. tobulina svaigiųjų gėrimų ir narkotinių medžiagų poveikio kontrolės metodiką, numato ir įgyvendina profilaktines priemones eismo dalyvių girtavimui mažinti;

12.5. rūpinasi eismo dalyvių mokymu teikti pirmąją medicinos pagalbą.

13. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

13.1. tiria nelaimingus atsitikimus su transporto priemonėmis, kurias vairavo asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, reglamentuoja ir kontroliuoja jų darbo sąlygas;

13.2. tvarko profesijų, susijusių su kelių transportu, registrą;

13.3. organizuoja saugaus eismo pagrindų mokymą suaugusiųjų profesinio mokymo centruose.

14. Savivaldybės:

14.1. sprendžia eismo organizavimo klausimus miestuose ir gyvenvietėse, savivaldybių reguliavimo sričiai priskirtuose keliuose;

14.2. rūpinasi savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų kelių ir gatvių priežiūra;

14.3. yra atsakingos už eismo valdymo sistemų kūrimą ir techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, priežiūrą bei tobulinimą;

14.4. sprendžia transporto parkavimo klausimus;

14.5. rūpinasi transporto infrastruktūros objektų statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu;

14.6. rengia priemonių eismo saugumui didinti ir eismo sąlygoms gerinti programas, rūpinasi jų įgyvendinimu;

14.7. analizuoja situaciją keliuose, koordinuoja visų eismo saugumu suinteresuotų įstaigų bei organizacijų darbą;

14.8. rūpinasi, kad būtų vykdomos valstybinės eismo saugumo programos;

14.9. organizuoja eismo saugumo agitaciją ir propagandą, rūpinasi saugaus eismo kampanijų sėkmingu organizavimu.

15. Kitos valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos, juridiniai ir fiziniai asmenys:

15.1. pagal savo kompetenciją dalyvauja rengiant normatyvinius dokumentus, mokymo, agitacines ir kitas švietimo eismo saugumo klausimais priemones, rūpinasi pagal savo kompetenciją ir veiklos pobūdį valstybinių eismo saugumo programų įgyvendinimu;

15.2. organizuoja ir įgyvendina priemones, skirtas eismo dalyvių žinioms plėtoti ir kvalifikacijai kelti, transporto priemonių tolesnei būklei gerinti;

15.3. padeda eismo saugumu suinteresuotoms valstybinėms institucijoms įgyvendinti jų uždavinius.

Eismo saugumo sistemos veiklos sąveika

16. Stengiantis užtikrinti sklandžią eismo saugumo sistemos veiklą, būtina, kad valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos, juridiniai ir fiziniai asmenys glaudžiai bendradarbiautų šioje srityje.

17. Rengiant eismo saugumą reglamentuojančių dokumentų projektus, pagrindinė institucija, vykdanti ir koordinuojanti šį darbą, yra Susisiekimo ministerija, bendradarbiaujanti su Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybėmis, įtraukianti į šią veiklą visuomenines organizacijas, masinės informacijos priemones ir kitas suinteresuotas organizacijas, juridinius bei fizinius asmenis.

18. Vidaus reikalų ministerija tvarko statistikos duomenis apie autoavarijas (šių duomenų pagrindiniai vartotojai yra Susisiekimo ministerija, savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos suinteresuotos institucijos).

19. Transporto priemones registruoja ir duomenų banką formuoja bei naudojimosi juo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija, o kiti pagrindiniai vartotojai yra Susisiekimo ministerija, teisėsaugos organai, Krašto apsaugos ministerija, techninių apžiūrų centrai.

20. Valstybinių techninių apžiūrų atlikimą organizuoja ir duomenų banką formuoja Susisiekimo ministerija. Apžiūrų atlikimą kontroliuoja Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Duomenų banku naudojasi ir dalyvaujančių eisme transporto priemonių techninę būklę kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija.

21. Pagrindinė vairuotojų rengimo, jų kvalifikacijos kėlimo institucija yra Susisiekimo ministerija. Vairuotojų pažymėjimus išduoda ir duomenų banką kaupia Vidaus reikalų ministerija.

22. Importuojamų, mūsų šalyje gaminamų, perdirbamų ir naudojamų transporto priemonių, jų sudedamųjų dalių, papildomos įrangos bei eksploatacinių medžiagų techninius reikalavimus, homologijos nustatymo ir sertifikavimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama su Vidaus reikalų ministerija, mokslo ir mokymo įstaigomis bei techninių apžiūrų centrais.

23. Transporto ir pėsčiųjų eismo keliuose ir miestų gatvėse priežiūrą ir kontrolę organizuoja Vidaus reikalų ministerija ir savivaldybės.

24. Susisiekimo ministerija kartu su kitomis suinteresuotomis valstybinėmis institucijomis bei organizacijomis analizuoja eismo saugumo situaciją keliuose, miestuose, gyvenvietėse ir rengia eismo saugumo užtikrinimo, eismo sąlygų gerinimo programas.

25. Autoavarijų padarinių likvidavimą ir pagalbos suteikimą nukentėjusiesiems organizuoja Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudamos su Ryšių ir informatikos ministerija, Susisiekimo ministerija bei savivaldybėmis.

26. Vaikų saugaus elgesio keliuose ir gatvėse pagrindų privalomą mokymą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.

27. Eismo saugumo informaciją, agitaciją, propagandą organizuoja bei koordinuoja Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, bendradarbiaudamos su Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybėmis, pritraukdamos masinės informacijos priemones ir kitas suinteresuotas organizacijas.

Eismo saugumo priemonių finansavimas

28. Eismo saugumo priemonės finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, draudimo kompanijų skiriamų lėšų, juridinių ir fizinių asmenų savanoriškų įnašų.

29. Šioms priemonėms finansuoti gali būti steigiamas visuomeninis kelių eismo saugumo fondas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 569

Lietuvos kelių eismo saugumo komisijos nuostatai

Bendrojidalis

1. Lietuvos kelių eismo saugumo komisija (toliau vadinama – komisija) yra sudaryta prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2. Komisijos tikslai yra šie:

nustatyti prioritetines kryptis ir priemones eismo saugumui gerinti;

koordinuoti ministerijų, savivaldybių, kitų valstybinių institucijų veiklą eismo saugumui užtikrinti;

kontroliuoti, kaip atliekami pavedimai šioje srityje.

3. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais normatyviniais aktais bei šiais nuostatais.

Komisijos funkcijos

4. Komisija vykdo šias funkcijas:

4.1. dalyvauja rengiant valstybines eismo saugumo programas, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šių programų ir priemonių eismo saugumui gerinti įgyvendinimo, kontroliuoja kaip jos vykdomos;

4.2. analizuoja eismo saugumo būklę Lietuvos Respublikoje, įstatymų ir kitų normatyvinių aktų, reglamentuojančių veiklą eismo saugumo srityje, veiksmingumą ir vykdymą, pareiškia valstybinėms institucijoms savo nuomonę apie jų veiklos veiksmingumą ir teikia pasiūlymus, kaip gerinti būklę;

4.3. bendradarbiauja eismo saugumo srityje su atitinkamomis tarptautinėmis ir kitų valstybių organizacijomis;

4.4. numato eismo saugumo propagandos priemones, skelbia apie savo veiklą per masines informacijos priemones;

4.5. planuoja mokslo tiriamuosius darbus;

4.6. steigia visuomeninį kelių eismo saugumo fondą;

4.7. kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei savo darbo ataskaitą.

Komisijos teisės

5. Komisija turi teisę:

5.1. gauti iš valstybinių institucijų, savivaldybių, juridinių asmenų informaciją, kaip vykdomos eismo saugumo programos bei kitos eismo saugumą garantuojančios priemonės;

5.2. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, valstybinėms institucijoms, savivaldybėms pasiūlymus, kad būtų panaikinti arba sustabdyti normatyviniai aktai, trukdantys įgyvendinti eismo saugumo priemones;

5.3. spręsti kitus su eismo saugumu susijusius klausimus.

Komisijos sudėtis ir darbo organizavimas

6. Komisijos pirmininku skiriamas susisiekimo ministras.

7. Į komisiją įeina Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ryšių ir informatikos ministerijos, Statybos ir urbanistikos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos sekretoriai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Savivaldybių skyriaus vedėjas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas transporto ir ryšių klausimais, Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos vyriausiasis komisaras, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto departamento direktorius, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas, Automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina komisijos personalinę sudėtį, o narių kandidatūras jai pateikia atitinkamų ministerijų, valstybinių institucijų vadovai.

9. Komisiją reorganizuoja, papildo ar likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10. Komisijai vadovauja komisijos pirmininkas, kuris:

10.1. vadovauja komisijos posėdžiams;

10.2. organizuoja komisijos darbą;

10.3. komisijos pavedimu kviečia dalyvauti jos darbe kitų valstybinių tarnybų, mokslo ir mokymo bei kitų įstaigų, visuomeninių organizacijų, masinių informacijos priemonių atstovus.

11. Komisija gali pavesti nagrinėti problemas ir parengti išvadas darbo grupėms, kurios sudaromos komisijos pirmininko pasiūlymu.

Šių darbo grupių vadovus komisijos pirmininko pasiūlymu komisija skiria iš savo narių.

12. Komisija nustato ir tvirtina savo posėdžių darbo reglamentą.

13. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių.

14. Komisijos nutarimai yra laikomi priimtais, jeigu jiems pritarė daugiau kaip pusė visų komisijos narių.

15. Techninį ir organizacinį komisijos aptarnavimą užtikrina Susisiekimo ministerija.

16. Komisijos nustatytas užduotis, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas eismo saugumo programas, atitinkamos institucijos realizuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

______________