LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KAI KURIŲ CENTRINIO VALDYMO INSTITUCIJŲ VYKDOMŲ FUNKCIJŲ DECENTRALIZAVIMO IR DEKONCENTRAVIMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO

2003 m. birželio 25 d. Nr. 824

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 468 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepciją (pridedama).

2. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo parengti ir nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepcijos pirmojo etapo įgyvendinimo priemonių planą.

3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 476 „Dėl Apskričių valdymo reformos koncepcijos, Apskričių teritorinės reformos krypčių ir Apskričių teritorinės reformos krypčių pateikimo visuomenei svarstyti priemonių plano“ (Žin., 2001, Nr. 37-1250).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                            VIRGILIJUS BULOVAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. birželio 25 d. nutarimu

Nr. 824

KAI KURIŲ CENTRINIO VALDYMO INSTITUCIJŲ VYKDOMŲ FUNKCIJŲ

DECENTRALIZAVIMO IR DEKONCENTRAVIMO KONCEPCIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepcija (toliau vadinama – Koncepcija) parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 468 punktą – „parengti kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimo ir dekoncentravimo koncepciją ir atitinkamų teisės aktų projektus“.

2. Šioje Koncepcijoje:

2.1. aprašyta esama viešojo administravimo subjektų sistema Lietuvoje – institucinė sąranga, teritoriniai viešojo administravimo subjektai;

2.2. apibrėžti veiksniai, lemiantys būtinumą pertvarkyti viešojo administravimo sistemą;

2.3. nustatyti funkcijų perskirstymo tarp atskirų viešojo administravimo subjektų, taip pat bendro viešojo administravimo sistemos tobulinimo tikslai, pagrindinės kryptys ir etapai.

3. Šioje Koncepcijoje vartojamos pagrindinės sąvokos:

Dekoncentravimas – funkcijų perdavimas iš centrinių valstybinio administravimo subjektų jų teritoriniams padaliniams arba teritoriniam valstybinio administravimo subjektui – apskrities viršininkui: šių subjektų vykdomos funkcijos priartinamos prie gyventojų. Šiuo atveju perduodamos funkcijos išlieka valstybinio administravimo dalimi.

Decentralizavimas – centrinių ir teritorinių valstybinio administravimo subjektų vykdomų funkcijų perdavimas savivaldybių administravimo subjektams.

Valstybinio teritorinio administravimo zona – nustatyta teritorija, kurioje administravimą vykdo teritoriniai valstybinio administravimo subjektai.

Dekoncentruotos administracijos – centrinių valstybinio administravimo subjektų teritoriniai padaliniai.

II. ESAMA VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ SISTEMA LIETUVOJE

4. Dabar veikiančių Lietuvoje viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro:

4.1. centriniai valstybinio administravimo subjektai (ministerijos, įstaigos prie ministerijų, Vyriausybės įstaigos, kitos valstybės institucijos bei įstaigos, vykdančios administravimą visoje valstybės teritorijoje);

4.2. teritoriniai valstybinio administravimo subjektai:

4.2.1. centrinių valstybinio administravimo subjektų teritoriniai padaliniai, vykdantys funkcijas valstybinio teritorinio administravimo zonose. Teritoriniai valstybinio administravimo subjektai pagal zonos, kurioje vykdo administravimą, dydį gali būti skirstomi į:

4.2.1.1. teritorinius padalinius, vykdančius veiklą valstybinio teritorinio administravimo zonose, didesnėse už Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniųjų administracinių vienetų – apskričių – teritorijas (pvz., 8 regionų aplinkos apsaugos departamentai, 5 teritorinės muitinės, 4 valstybinių rezervatų direkcijos);

4.2.1.2. teritorinius padalinius, vykdančius veiklą valstybinio teritorinio administravimo zonose, sutampančiose su Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniųjų administracinių vienetų – apskričių – ribomis (pvz., teritorinės ligonių kasos, apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos, apskričių statistikos valdybos, apskričių archyvai);

4.2.1.3. teritorinius padalinius, vykdančius veiklą valstybinio teritorinio administravimo zonose, mažesnėse už Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniųjų administracinių vienetų – apskričių – teritorijas (pvz., 15 Centrinės hipotekos įstaigos teritorinių skyrių, 28 regioninių parkų direkcijos, 39 visuomenės sveikatos centrų filialai, 43 teritoriniai apskričių Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriai, 46 teritorinės darbo biržos, 52 teritoriniai Valstybinio socialinio draudimo fondo skyriai, 56 aplinkos apsaugos agentūros, 79 policijos komisariatai);

4.2.2. teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, vykdantys veiklą Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose – apskrityse: apskrities viršininkas (jam priskirtoms funkcijoms įgyvendinti yra suformuota apskrities viršininko administracija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas;

4.3. savivaldybių viešojo administravimo subjektai (savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, meras, kiti subjektai, kuriems įstatymai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje).

III. PAGRINDINIAI VEIKSNIAI, LEMIANTYS BŪTINUMĄ TOBULINTI VIEŠOJO

ADMINISTRAVIMO SISTEMĄ

5. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys viešojo administravimo sistemos pertvarkymą, yra šie:

5.1. Ne visuomet racionaliai vykdomos kai kurios viešojo administravimo subjektų funkcijos (pvz., antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, pagrindinio profesinio mokymo administravimas).

5.2. Užsienio šalių patirtis ir Europos Tarybos institucijų priimami dokumentai skatina regioninės savivaldos principų diegimą ir regioninio valdymo demokratizavimą.

5.3. Iniciatyvos, kylančios iš politinių partijų, visuomeninių organizacijų, atskirų mokslininkų bei jų grupių dėl valdymo pertvarkymo.

6. Nuo 1998 metų keletą kartų buvo siekiama pertvarkyti esamą viešojo administravimo sistemą vykdant funkcijų dekoncentravimą ir decentralizavimą:

6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 26 d. nutarime Nr. 92 „Dėl ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kai kurių įgaliojimų, objektų bei atitinkamų materialinių ir finansinių išteklių perdavimo apskričių viršininkų administracijoms“ (Žin., 1998, Nr. 10-253) nustatyti įgaliojimai, objektai, materialiniai ir finansiniai ištekliai, kurie turi būti perduodami apskritims civilinės saugos, kultūros ir paminklotvarkos, socialinės globos, visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros, miškotvarkos, švietimo srityse. Ne visi šiame nutarime nustatyti įgaliojimai buvo įvykdyti. Ministerijos neperdavė numatytų funkcijų, nes nutarime nebuvo apibrėžti perdavimo terminai.

6.2. Apskričių valdymo reformos koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 476 (Žin., 2001, Nr. 37-1250), nustatyti apskričių valdymo reformos pagrindiniai tikslai ir principai, funkcijų padalijimas tarp apskrities viršininko, savivaldybių, ministerijų bei kitų viešojo administravimo subjektų. Apskričių valdymo reformos koncepcijoje numatytas funkcijų perskirstymas iš dalies atliktas. Ministerijų nuostatos dėl apskričių valdymo reformos koncepcijos įgyvendinimo skirtingos, nėra jos įgyvendinimo priemonių plano.

6.3. 2001 metų pabaigoje pasirinktas dalinis pertvarkymo būdas: remiantis subsidiarumo principu, dalį apskrities viršininko įgaliojimų, kuriuos vykdė jau esantys savivaldybėse apskrities viršininko administracijos teritoriniai padaliniai, perduoti vykdyti savivaldybėms. Įstatymais nuo 2002 m. sausio 1 d. savivaldybėms iš apskričių viršininkų administracijų perduota vykdyti dalies statybos leidimų išdavimo funkcija (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 101-3598), nuo 2002 m. balandžio 1 d. – kai kurios funkcijos žemės ūkio srityje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19, 21 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 110-3984), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 4, 5, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4088).

IV. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SISTEMOS PERTVARKYMO TIKSLAI IR

KRYPTYS

7. Koncepcijoje planuojamais viešojo administravimo sistemos pertvarkymais siekiama šių tikslų:

7.1. atskirti skirtingų valdymo lygių viešojo administravimo subjektų funkcijas ir padalyti jų įgaliojimus remiantis nacionalinių interesų ir savivaldos principų derinimu;

7.2. tobulinti valdymą – jį dekoncentruoti ir decentralizuoti;

7.3. nustatyti optimalius centrinio valdymo institucijų, apskrityse veikiančių institucijų ir savivaldybių institucijų ryšius.

8. Kad būtų pasiekti šios Koncepcijos 7 punkte nurodyti tikslai, reikia tobulinti Lietuvos viešojo administravimo sistemą įvairiomis kryptimis ir atskirais etapais (dekoncentruoti ir decentralizuoti taip pat ir centrinio valdymo institucijų vykdomas funkcijas).

9. Planuojami pertvarkymai prisidės prie viešojo administravimo sistemos, tinkamai pritaikytos gyventojų poreikiams tenkinti, sukūrimo atsižvelgiant į Europos Tarybos institucijų priimtus dokumentus ir rekomendacijas.

10. Pagrindinės viešojo administravimo sistemos tobulinimo kryptys yra šios:

10.1. centrinių valstybinio administravimo subjektų vykdomų funkcijų dekoncentravimas;

10.2. centrinių ir teritorinių valstybinio administravimo subjektų vykdomų funkcijų decentralizavimas;

10.3. apskrities valdymo demokratizavimas sukuriant savivaldžias atstovaujamąsias institucijas Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose – apskrityse.

11. Viešojo administravimo sistemos tobulinimas vykdomas remiantis subsidiarumo principu: aukštesnio valdymo lygio viešojo administravimo subjektams vykdymo funkcija perduodama tuomet, jeigu ją neracionaliai (neekonomiškai, neefektyviai, nerezultatyviai, nekokybiškai) vykdo žemesnio valdymo lygio viešojo administravimo subjektai.

12. Tikimasi, kad įvykdžius numatomus viešojo administravimo sistemos pertvarkymus:

12.1. sprendimai, kurių reikia gyventojų ir ūkio subjektų veiklai užtikrinti, bus priimami arčiausiai jų esančiose viešojo administravimo įstaigose;

12.2. viešųjų paslaugų teikimas ir jo administravimas bus racionaliai paskirstyti tarp institucijų ir geriau atitiks vietos ir regiono gyventojų poreikius;

12.3. bus aiškiau apibrėžtos apskrities viršininko vykdomos funkcijos ir apskrities viršininko, kaip teritorinio viešojo administravimo subjekto, vieta bendroje Lietuvos viešojo administravimo sistemoje;

12.4. bus sudarytos sąlygos įdiegti Lietuvoje regioninės savivaldos principus, atitinkančius Europos Tarybos institucijų priimtų dokumentų nuostatas ir pasiūlymus dėl regioninio valdymo demokratizavimo.

V. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI

13. Koncepcijos įgyvendinimo etapai yra šie:

13.1. Pirmasis etapas – kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų dekoncentravimas, decentralizavimas ir kai kurių valstybinių funkcijų perskirstymas – 2003-2004 metai.

13.2. Antrasis etapas – kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų decentralizavimas, atsakomybės už kai kurių funkcijų vykdymą perskirstymas tarp apskričių viršininkų ir savivaldybių bei apskrities valdymo demokratizavimas – nuo 2005 m. liepos 1 dienos.

13.3. Trečiasis etapas – tolesnis apskrities valdymo demokratizavimas – terminas priklausys nuo antrojo etapo rezultatų.

14. Pirmojo etapo metu bus vykdomi šie pertvarkymai:

14.1. Profesinio mokymo įstaigos bus pertvarkomos į viešąsias profesinio mokymo įstaigas – daugiaprofilinius profesinio rengimo centrus, kurių steigėjai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bus apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, socialiniai partneriai. Skirtinguose šalies regionuose bus įsteigta apie 10 viešųjų profesinio mokymo įstaigų (iki 2004 m. liepos 1 d.). Profesinio mokymo įstaigas pertvarkyti į viešąsias profesinio mokymo įstaigas – daugiaprofilinius profesinio rengimo centrus tikslinga dėl šių priežasčių:

14.1.1. įkūrus viešąsias įstaigas mokymo įstaigų bazėje, jų darbe steigėjo teisėmis lygiaverčiai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija galės dalyvauti apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, darbdaviams atstovaujančios organizacijos, kiti socialiniai partneriai, mokslo organizacijos, įmonės ir t.t. Taip bus pasidalytos teisės ir atsakomybė už tinkamą specialistų ir darbininkų rengimą, kitas profesinio rengimo funkcijas;

14.1.2. bus geriau užtikrinamas profesinės kvalifikacijos tobulinimas ir persikvalifikavimas atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius regione;

14.1.3. bus geriau atstovaujami darbdavių ir darbuotojų interesai sprendžiant regiono problemas;

14.1.4. viešosioms profesinio mokymo įstaigoms lėšas profesiniam mokymui ir technologinio profilio bendrajam lavinimui skirs Švietimo ir mokslo ministerija „mokinio krepšelio“ principu;

14.1.5. bus vykdomi Europos Sąjungos reikalavimai dėl kvalifikacijų pripažinimo ir skaidrumo, profesinio mokymo programos atitiks regiono plėtros politiką, bus lanksčiau sprendžiami regionams aktualių profesijų mokymo ir gyventojų užimtumo klausimai.

14.2. Pertvarkant Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagoginio psichologinio centro struktūrą, jo skyrių funkcijos bus perduotos savivaldybėse steigiamoms pedagoginėms psichologinėms tarnyboms (iki 2005 m. sausio 1 dienos).

14.3. Apskričių bibliotekų, dalies teatrų ir koncertinių įstaigų steigėjo funkcijos bus perduotos apskričių viršininkams (iki 2004 m. gruodžio 31 dienos). Perdavimą vykdyti įpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 92 „Dėl ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kai kurių įgaliojimų, objektų bei atitinkamų materialinių ir finansinių išteklių perdavimo apskričių viršininkų administracijoms“ (Žin., 1998, Nr. 10-253).

14.4. Tobulinant sveikatos priežiūros įstaigų valdymą ir paslaugų organizavimą, bus stiprinamas apskričių viršininkų vaidmuo organizuojant antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo funkcija toliau paliekama savivaldybių vykdomosioms institucijoms. Didinant apskričių vaidmenį šioje srityje:

14.4.1. pagrindiniu teritoriniu sveikatos priežiūros paslaugų poreikių, įstaigų struktūros ir išdėstymo vienetu bus laikomi regionai ir apskritys;

14.4.2. bus rengiami ir tvirtinami su savivaldybėmis suderinti apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planai;

14.4.3. organizuojant antrinio lygio asmens sveikatos priežiūrą, bus stiprinamos apskričių gydytojų tarnybos, joms bus pavedama kompleksiškai spręsti sveikatos priežiūros problemas, įgyvendinti restruktūrizavimo planus, vertinti paslaugų kokybę, užtikrinti nacionalinio, apskričių ir regionų planų suderinamumą;

14.4.4. siekiant aukštesnės paslaugų kokybės, skirtingo pavaldumo įstaigose bus racionaliau išdėstomos teikiamų paslaugų proporcijos, medicinos įranga, žmonių ir finansiniai ištekliai;

14.4.5. valstybės ir savivaldybių turtas sveikatos priežiūros įstaigoms bus perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.

14.5. Apskričių viršininkams bus perduotos šios funkcijos sveikatos priežiūros srityje:

14.5.1. vykdyti kai kurias apskričių visuomenės sveikatos priežiūros centrų funkcijas (nuo 2004 m. sausio 1 dienos). Perdavimas tikslingas dėl šių priežasčių:

14.5.1.1. apskrities viršininkui yra nustatyti įgaliojimai asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros srityje; jis gali lanksčiau ir operatyviau vadovauti, atsižvelgdamas į problemas, iškylančias vykdant apskrities gyventojų sveikatos priežiūrą;

14.5.1.2. apskričių visuomenės sveikatos priežiūros centrai visuomenės sveikatos priežiūros strategiją įgyvendina apskrities teritorijoje, kaip ir apskričių viršininkai;

14.5.2. organizuoti dalies valstybinių privalomųjų sveikatos programų įgyvendinimą apskrityje;

14.5.3. stebėti ir analizuoti apskrities gyventojų sveikatos problemas, jų atsiradimo priežastis ir teikti analizės išvadas bei siūlymus fiziniams ir juridiniams asmenims;

14.5.4. dalyvauti formuojant apskrities visuomenės sveikatos duomenų bazes;

14.5.5. mokyti visuomenę sveikos gyvensenos ir įtraukti gyventojus į sveikatos problemų sprendimo veiklą;

14.5.6. pagal savo kompetenciją rinkti, kaupti, apdoroti informaciją apie visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, jų socialines, ekonomines ir kitokias priežastis, taip pat apie visus kitus veiksmus, turinčius įtakos visuomenės sveikatos saugai.

14.6. Organizuojant socialines paslaugas, apskričių viršininkams bus priskiriamos socialinių darbuotojų atestavimo organizavimo ir vykdymo funkcijos.

14.7. Savivaldybėms bus suteiktos kai kurios žemėtvarkininkų funkcijos (iki 2005 m. sausio 1 dienos):

14.7.1. nustatyti žemės servitutus įstatymų nustatyta tvarka savivaldybėms perduotuose valdyti patikėjimo teise žemės sklypuose;

14.7.2. priimti sprendimus dėl savivaldybėms perduotos valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės nuomos ar perdavimo naudotis neatlygintinai.

15. Antrojo etapo terminas pasirinktas dėl to, kad po 2004 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų suformuota Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų galimybę pasirengti vykdyti numatytus antrojo etapo pertvarkymus (prireikus – ir patikslinti juos); išrinktų naujų savivaldybių tarybų nariai jau turės pakankamą patirtį ir pasirengimą dirbti apskričių tarybose, suformuotose delegavimo principu. Antruoju etapu bus vykdomi šie pertvarkymai:

15.1. kai kurių žemėtvarkos funkcijų perdavimas savivaldybėms. Perdavimo terminas pagrįstas tuo, kad šios funkcijos vykdyti savivaldybėms gali būti perduotos baigiant žemės reformą, t.y. atkūrus nuosavybės teises į žemę. Įvertinant reorganizavimo darbus, tikslinga šį perdavimą vykdyti antrojo etapo metu;

15.1.1. savivaldybėms bus priskirtos kai kurios žemėtvarkos funkcijos:

15.1.1.1. tvirtinti savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemas;

15.1.1.2. derinti kaimo vietovių žemėtvarkos projektus;

15.1.1.3. nustatyti žemės naudojimo sąlygas savivaldybių nuosavybės teise valdomoje, perduotoje valdyti patikėjimo teise žemėje ir teritorijose, priskirtose savivaldybėms pagal teritorijų planavimo dokumentus;

15.1.1.4. teikti institucijai, administruojančiai valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, pasiūlymus dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;

15.1.2. apskričių viršininkams liks priskirtos valstybinės žemės tvarkymo funkcijos, išskyrus tas, kurios perduodamos savivaldybėms;

15.2. atsakomybės už socialinių paslaugų organizavimą perskirstymas tarp apskričių viršininkų ir savivaldybių:

15.2.1. pertvarkymo terminas pasirinktas dėl to, kad Socialinių paslaugų teikimo reformos įgyvendinimo pirmojo etapo (2002–2004 metai) įvykdytos priemonės sukurs teisines sąlygas racionaliau pasidalyti funkcijas ir atsakomybę organizuojant socialines paslaugas;

15.2.2. apskrities viršininkui bus priskirta atsakomybė už sudėtingesnių ir specializuotų paslaugų organizavimą socialinių paslaugų įstaigose. Šias paslaugas teikti kiekvienoje savivaldybėje nėra būtina, nes jų poreikis nedidelis (pvz., atsakomybė už socialinių paslaugų organizavimą asmenims su proto negalia ar kompleksine negalia, asmenims su sunkia negalia ir panašiai), savivaldybės ir toliau atsakys už paslaugų, susijusių su savivaldybės teritorijos gyventojų poreikiais, organizavimą. Be to, apskričių viršininkams numatoma perduoti dalį atsakomybės už gyventojų aprūpinimą kompensacinės technikos priemonėmis;

15.3. teritorinio valdymo demokratizavimas suformuojant savivaldžią atstovaujamąją apskrities instituciją – apskrities tarybą – su išplėstais įgaliojimais ir suteikiant jai sprendimo teisę dėl kai kurių šiuo metu apskrities viršininko vykdomų funkcijų (taip pat funkcijų, kurias šiuo metu vykdo regionų plėtros tarybos):

15.3.1. pertvarkymo terminas (antruoju etapu) pasirinktas dėl to, kad tuo metu regionų plėtros tarybos jau bus sukaupusios pakankamą patirtį, įgyvendindamos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 123-5558) joms suteiktus įgaliojimus;

15.3.2. apskrityje veiks šie viešojo administravimo subjektai:

15.3.2.1. savivaldybių atstovaujamoji apskrities institucija – apskrities taryba. Apskrities taryba sudaroma delegavimo būdu iš įeinančių į apskritį savivaldybių tarybų atstovų;

15.3.2.2. vykdomoji apskrities institucija – apskrities viršininkas, skiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jis veiks kaip vykdomoji, apskrities tarybos sprendimus įgyvendinanti ir turinti atskirai jam įstatymų suteiktus įgaliojimus vykdyti kai kurias valstybines funkcijas institucija;

15.3.2.3. viešojo administravimo įstaiga – apskrities administracija (įgyvendinanti atstovaujamosios ir vykdomosios apskrities institucijų priimtus sprendimus);

15.3.2.4. kiti viešojo administravimo subjektai – dekoncentruotosios administracijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai;

15.3.3. apskrities viešojo administravimo institucijos, nurodytos šios Koncepcijos 15.3.2.1–15.3.2.3 punktuose, vykdys dviejų grupių funkcijas:

15.3.3.1. ribotai savarankiškas (įgaliojimai priimti sprendimus dėl šių funkcijų suteikti apskrities tarybai);

15.3.3.2. valstybines (įgaliojimai vykdyti šias funkcijas suteikti apskrities viršininkui);

15.3.4. ribotai savarankiškos funkcijos:

15.3.4.1. viešojo administravimo funkcijos: apskrities plėtros planavimas, plėtros programų tvirtinimas ir jų įgyvendinimo priežiūra; teritorijų planavimas;

15.3.4.2. viešųjų paslaugų administravimas: antrinio lygio asmens sveikatos priežiūra; kai kurios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos; švietimo, kultūros, socialinės globos įstaigų administravimas;

15.3.5. valstybinės funkcijos:

15.3.5.1. kontrolės (priežiūros) funkcijos: teritorijų planavimo ir statybų, melioracijos įrenginių valstybinė priežiūra; švietimo įstaigų inspektavimas ir priežiūra;

15.3.5.2. kitos valstybinio administravimo funkcijos: valstybinės žemės tvarkymas; civilinė sauga; mobilizacijos organizavimas, mobilizacinio rezervo rengimas ir panaudojimas; dekoncentruotų administracijų, veikiančių apskrityse, veiklos koordinavimas;

15.3.6. šios Koncepcijos 15.3.2.1 punkte pateikti apskrities tarybos formavimo principai atitinka Europos Tarybos Vietinės ir regioninės demokratijos priežiūros komiteto suformuotus pagrindinius regioninės savivaldos principus, įtvirtintus Helsinkio regioninės savivaldos deklaracijos, priimtos Europos ministrų, atsakingų už vietos ir regionų valdžias, konferencijos, vykusios Helsinkyje 2002 m. birželio 27–28 d., 6 modelyje, – regionai su sprendimų priėmimo įgaliojimais (be įstatymų priėmimo įgaliojimų) ir tarybomis, išrinktomis iš savivaldybių atstovų, taip pat kai kurių užsienio šalių (Lenkijos, Olandijos) praktika;

15.3.7. vykdant teritorinio valdymo demokratizavimą, gali reikėti nustatytąja tvarka inicijuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pakeitimą. Vykdant teritorinio valdymo demokratizavimą, reikėtų priimti Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) pakeitimus.

16. Pirmuoju ir antruoju etapais, vykdant kai kurių centrinio valdymo institucijų vykdomų funkcijų dekoncentravimą ir decentralizavimą, kai kurių valstybinių funkcijų perskirstymą ir atsakomybės už kai kurių funkcijų vykdymą perskirstymą tarp apskričių viršininkų ir savivaldybių, funkcijos turi būti perduodamos ir perskirstomos kartu su finansinėmis lėšomis šioms funkcijoms vykdyti ir administruoti.

17. Trečiuoju etapu bus toliau demokratizuojamas apskrities valdymas:

17.1. bus atsisakoma nuostatos, kad apskrities viršininką skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, paliekant apskrities viršininką kaip vykdomąją, apskrities tarybos sprendimus įgyvendinančią instituciją ir įstaigos vadovą. Šiuo atveju apskrities viršininko vykdomi įstatymų suteikti įgaliojimai (kontrolinių priežiūros funkcijų vykdymas) bus perduodami valstybinio administravimo subjektui. Galimos dvi įgaliojimų perdavimo alternatyvos:

17.1.1. dekoncentruotoms administracijoms;

17.1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo institucijai;

17.2. tolesni pertvarkymai bus vykdomi, atsižvelgiant į planuojamus priimti Europos Sąjungos Tarybos institucijų dokumentus dėl regioninio valdymo. Remiamasi šiomis pagrindinėmis nuostatomis:

17.2.1. kiekviena valstybė turi nuspręsti, ar kurti regioninę valdžią;

17.2.2. valstybėse, kuriose yra regioninės valdžios institucijos, regioninės savivaldos principas pripažįstamas nacionaliniais įstatymais ir/ arba Konstitucija, jeigu tai tikslinga;

17.2.3. regioninė savivalda tose valstybėse, kur ji įvesta, yra demokratinio valdymo dalis, todėl regioninė valdžia turi atitikti minimalius demokratinės sudėties reikalavimus, turėti teisėtą kompetenciją ir gebėti pagal Konstituciją ir įstatymus reglamentuoti bei valdyti viešuosius reikalus savo atsakomybės srityje, dirbdama gyventojų labui ir vadovaudamasi subsidiarumo principu.

______________