LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2008 M. BIRŽELIO 16 D. ĮSAKYMO Nr. 1V-230 „DĖL VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ PRIVALOMŲ PERIODINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2009 m. gruodžio 28 d. Nr. 1V-728

Vilnius

P a k e i č i u Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 71-2752):

1. Išbraukiu 2 punkte žodį „anksti“ ir žodį „laiku“.

2. Įrašau 11.2 punkte po žodžio „sudaro“ žodžius „per kalendorinius metus planuojamų patikrinti“, po žodžių „kompetenciją, ir“ žodžius „iki einamųjų metų vasario 1 d.“

3. Papildau šiuo 15.2¹ punktu:

„15.2¹. nurodžius priežastį, nustato pareigūnui dažnesnį, negu nurodytas aprašo 1 ir (ar) 2 prieduose, sveikatos patikrinimo periodiškumą, ir šią rekomendaciją, kuri galioja iki kito pareigūno sveikatos patikrinimo, įrašo į pareigūno asmens sveikatos istoriją, sveikatos pasą ir sąrašą;“.

4. Išdėstau 1 ir 2 priedus nauja redakcija (pridedama).

Vidaus reikalų ministras                                                 Raimundas Palaitis

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras

Algis Čaplikas

2009 m. gruodžio 23 d

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų

privalomų periodinių profilaktinių

sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo

1 priedas

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministro 2009 m. gruodžio 28 d.

įsakymo Nr. 1V-728 redakcija)

VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ PRIVALOMŲ PERIODINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ

MASTAS IR PERIODIŠKUMAS

Eilės Nr.	Pareigūnai	Sveikatos patikrinimų periodiškumas	Tikrinančių gydytojų pareigybių pavadinimai	Būtinieji tyrimai	Pastabos
1.	Vyrai iki 40 metų amžiaus.	1 kartą per 3 metus.	Šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti gydytojų komanda^1.	1. Digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas^2. 2. Profilaktinė krūtinės ląstos rentgenograma (esant indikacijų). 3. Kūno masės indekso nustatymas. 4. Elektrokardiograma^2. 5. Regos aštrumo nustatymas. 6. Akispūdžio matavimas. 7. Klausos aštrumo nustatymas. 8. Veninio kraujo tyrimas automatizuotu būdu^2. 9. Bendras šlapimo tyrimas^2. 10. Gliukozės kiekio kraujyje nevalgius tyrimas^2. 11. Cholesterolio kiekio kraujyje nustatymas^2.	Šeimos gydytojui arba gydytojui specialistui rekomendavus, pareigūnas gali būti pasiųstas pasitikrinti sveikatos pas kitus gydytojus specialistus, taip pat atlikti papildomus tyrimus.
	Vyresni nei 40 metų vyrai.	1 kartą per 2 metus.
2.	Moterys iki 40 metų amžiaus.	1 kartą per 3 metus.	Šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti gydytojų komanda^1.	1. Ginekologinė apžiūra (esant indikacijų – diagnostinis citologinis tyrimas)^2. 2. Krūtų apžiūra ir apčiuopa. 3. Digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas^2. 4. Profilaktinė krūtinės ląstos rentgenograma (esant indikacijų). 5. Kūno masės indekso nustatymas. 6. Elektrokardiograma^2. 7. Regos aštrumo nustatymas. 8. Akispūdžio matavimas. 9. Klausos aštrumo nustatymas. 10. Veninio kraujo tyrimas automatizuotu būdu^2. 11. Bendras šlapimo tyrimas^2. 12. Gliukozės kiekio kraujyje nevalgius tyrimas^2. 13. Cholesterolio kiekio kraujyje nustatymas^2.
	Vyresnės nei 40 metų moterys.	1 kartą per 2 metus.

¹ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre šio masto vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) sveikatos patikrinimą gali atlikti vidaus ligų gydytojas, išklausęs darbo medicinos paskaitų ciklą (40 val.) Vilniaus universitete ar Kauno medicinos universitete ir turintis tai patvirtinantį dokumentą, gydytojas chirurgas, gydytojas oftalmologas, moterims – ir gydytojas akušeris ginekologas.

² Būtinasis tyrimas neatliekamas, jeigu šio tyrimo, atlikto ne anksčiau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki sveikatos patikrinimo pirmosios dienos, rezultatai pateikti medicininių dokumentų išraše, išskyrus atvejus, kai yra indikacijų tyrimą pakartoti.

_________________

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų

privalomų periodinių profilaktinių

sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo

2 priedas

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministro 2009 m. gruodžio 28 d.

įsakymo Nr. 1V-728

redakcija)

VIDAUS TARNYBOS SISTEMOS PAREIGŪNŲ, VEIKIAMŲ PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ, PRIVALOMŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ MASTAS IR PERIODIŠKUMAS

Eil. Nr.	Pareigūnai	Sveikatos patikrinimų periodiškumas	Tikrinančių gydytojų specialistų pareigybės pavadinimas	Tyrimai	Pastabos
1.	Pareigūnai, kurie pagal pareigybių aprašymus patruliuoja, saugo asmenis, vykdo mobiliąsias palydas, konvojuoja.	1 kartą per 2 metus.	1. Šeimos gydytojas^1, vidaus ligų gydytojas^2arba darbo medicinos gydytojas. 2. Oftalmologas. 3. Neurologas. 4. Psichiatras.	1. Audiograma (esant indikacijų). 2. Vestibulinės funkcijos ištyrimas. 3. Akipločio ištyrimas. 4. Refrakcijos ištyrimas.
2.	Pareigūnai, kurie pagal pareigybių aprašymus vykdo organizuotas ginkluotas (specialiąsias) operacijas ne karo metu.	1 kartą per 2 metus.	1. Šeimos gydytojas^1, vidaus ligų gydytojas^2 arba darbo medicinos gydytojas. 2. Otorinolaringologas. 3. Oftalmologas. 4. Neurologas. 5. Psichiatras.	1. Audiograma. 2. Vestibulinės funkcijos ištyrimas. 3. Akipločio ištyrimas. 4. Refrakcijos ištyrimas.
3.	Ugniagesiai gelbėtojai, dirbantys kvėpuoti netinkamoje aplinkoje su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatu.	1 kartą per 2 metus.	1. Šeimos gydytojas^1, vidaus ligų gydytojas^2 arba darbo medicinos gydytojas. 2. Odontologas. 3. Otorinolaringologas. 4. Oftalmologas. 5. Neurologas. 6. Psichiatras.	1. Audiograma. 2. Vestibulinės funkcijos ištyrimas. 3. Akipločio ištyrimas. 4. Refrakcijos ištyrimas. 5. Išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimas.
		Po kiekvieno nelaimingą atsitikimą sukėlusio įregistruoto įvykio, kurio metu dirbta kvėpuoti netinkamoje aplinkoje.	Psichologas, psichiatras psichologui rekomendavus.		Sveikatos patikrinimo metu nustatomas prevencinės ar postvencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos poreikis.
4.	Skraidantis aviacijos personalas.	Po 70 valandų skraidymo sraigtasparniais, po 100 valandų – kitais orlaiviais, bet ne rečiau kaip 1 kartą per metus.	1. Šeimos gydytojas^1, vidaus ligų gydytojas^2arba darbo medicinos gydytojas. 2. Psichiatras. 3. Otorinolaringologas. 4. Oftalmologas. 5. Odontologas. 6. Neurologas. 7. Psichologas.	1. Audiograma. 2. Vestibulinės funkcijos ištyrimas. 3. Akipločio ištyrimas. 4. Refrakcijos ištyrimas. 5. Išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimas. 6. Akių dugno ištyrimas.	Po 70 valandų skraidymo sraigtasparniais, po 100 valandų – kitais orlaiviais, po kiekvieno nelaimingą atsitikimą sukėlusio įregistruoto įvykio skrydžio metu nustatomas prevencinės ar postvencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos poreikis. Vertinant aviacijos specialistų sveikatos būklę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-667/3-264 „Dėl licencijuojamų civilinės aviacijos specialistų sveikatos būklės reikalavimų“ (Žin., 2008, Nr. 81-3223).
		Po kiekvieno nelaimingą atsitikimą sukėlusio įregistruoto įvykio skrydžio metu.	Psichologas, psichiatras psichologui rekomendavus.
5.	Narai, dirbantys po vandeniu su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatu.	Po 60 darbo valandų, bet ne rečiau kaip 1 kartą per metus.	1. Šeimos gydytojas^1, vidaus ligų gydytojas^2 arba darbo medicinos gydytojas. 2. Oftalmologas. 3. Otorinolaringologas. 4. Odontologas. 5. Psichiatras. 6. Psichologas. 7. Neurologas.	1. Akipločio ištyrimas. 2. Refrakcijos ištyrimas. 3. Išorinio kvėpavimo funkcijos ištyrimas. 4. Akių dugno ištyrimas.	Po 60 valandų darbo, po kiekvieno nelaimingą atsitikimą sukėlusio įregistruoto įvykio dirbant po vandeniu su autonominiu atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatu nustatomas prevencinės ar postvencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos poreikis.
		Po kiekvieno sukėlusio nelaimingą atsitikimą įregistruoto įvykio dirbant po vandeniu.	Psichologas, psichiatras psichologui rekomendavus.
6.	Laivų įgulų nariai ir kitas plaukiojantis personalas.				Tikrinami vadovaujantis Laivyno darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).
		Po kiekvieno nelaimingą atsitikimą sukėlusio įregistruoto avarinio įvykio jūroje.	Psichologas, psichiatras psichologui rekomendavus.		Po kiekvieno nelaimingą atsitikimą sukėlusio įregistruoto avarinio įvykio jūroje nustatomas prevencinės ar postvencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos poreikis.
7.	Pareigūnai, turintys tarnybinį šaunamąjį ginklą.	Po kiekvieno tarnybinio šaunamojo ginklo panaudojimo pataikius į žmogų.	Psichologas, psichiatras psichologui rekomendavus.	Atliekami psichologiniai testai.	Nustatomas prevencinės ar postvencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos poreikis, jei konstatuojama, kad ginklas buvo panaudotas teisėtai.
8.	Pareigūnai, atliekantys objektų patikrą, kurios tikslas – aptikti, nustatyti ir neutralizuoti ginklus ir (ar) šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas ir (ar) užtaisus.	1 kartą per 2 metus.	1. Šeimos gydytojas^1, vidaus ligų gydytojas^2 arba darbo medicinos gydytojas. 2. Otorinolaringologas. 3. Oftalmologas. 4. Neurologas. 5. Psichiatras.	1. Audiograma. 2. Vestibulinės funkcijos ištyrimas. 3. Akipločio ištyrimas. 4. Akių dugno ištyrimas. 5. Refrakcijos ištyrimas.	Kartą per kalendorinius metus pareigūnams, nukenksminusiems sprogiąsias medžiagas, nustatomas prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos poreikis.
9.	Pareigūnai, vykdantys tarnybines pareigas aplinkoje, kurioje veikia sveikatai kenksmingi veiksniai ir medžiagos, dirbantys pavojingą darbą.				Papildomo tikrinimo periodiškumas ir mastas nustatytas vadovaujantis Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).

¹ Šeimos gydytojas atlieka sveikatos patikrinimą pagal minėto aprašo 1 priede nustatytą sveikatos patikrinimo apimtį.

² Šeimos ar vidaus ligų gydytojas turi būti išklausęs darbo medicinos paskaitų ciklą (40 val.) Vilniaus universitete ar Kauno medicinos universitete ir turėti tai patvirtinantį dokumentą.

_________________