LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL GRŪDŲ PRIEMAIŠŲ NUSTATYMO TVARKOS

1999 m. birželio 23 d. Nr. 275

Vilnius

Siekdamas įdiegti grūdų priemaišų nustatymo tvarką pagal ES komisijos reglamentų Nr. 1908/84 ir Nr. 2731/75 nuostatas,

1. Tvirtinu Grūdų priemaišų nustatymo taisykles (pridedamos).

2. Pavedu visiems ūkio subjektams:

2.1. vertinant superkamų subsidijuojamų rugių kokybę pagal Lietuvos standartą LST 1580:1999 „Rugiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“, rugių priemaišas nustatyti pagal 1 punktu patvirtintas taisykles;

2.2. tiekiamų rugių priemaišas nustatyti pagal Lietuvos standartą LST 1578:1999 „Rugių priemaišų nustatymas“.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                       EDVARDAS MAKELIS

______________

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro 1999 06 23 įsakymu

Nr. 275

Grūdų priemaišų nustatymo taisyklės

1. Taikymo sritis

Šiose taisyklėse aprašytu metodu nustatomos atskiros priemaišų frakcijos ir jų kiekis minkštųjų kviečių, rugių, kvietrugių, miežių ir avižų grūduose, kurie superkami ir tiekiami maisto produktų ir pašarų gamybai, išskyrus salyklui skirtus grūdus.

PASTABA. Tiekiamų kviečių priemaišos nustatomos pagal LST 1545, o tiekiamų rugių – pagal LST 1578.

2. Priemaišų frakcijos ir jų charakteristikos

Grūdų priemaišos yra visos grūdų bandinio sudedamosios dalys, likusios atskyrus pilnaverčius pagrindinės kultūros grūdus.

2.1. Priemaišų frakcijos

2.1.1. Grūdinės priemaišos:

skaldyti grūdai,

sudygę grūdai,

smulkūs grūdai,

kitų javų grūdai,

kenkėjų pažeisti grūdai,

patamsėję ir fuzariozės pažeisti grūdai,

džiovinant pažeisti grūdai.

2.1.2. Šiukšlinės priemaišos:

pašalinės sėklos,

sugedę grūdai,

mineralinės ir organinės priemaišos,

skalsės,

kūlėti grūdai,

negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

2.1.3. Bendras priemaišų kiekis

Bendras priemaišų kiekis – grūdinių bei šiukšlinių priemaišų kiekių suma.

2.2. Atskirų priemaišų frakcijų charakteristika

2.2.1. Skaldyti grūdai

Skaldytiems grūdams priskiriami visi dėl mechaninio poveikio atsiradę nepilnaverčiai grūdai, kurių endosperma yra iš dalies atidengta. Šiai frakcijai taip pat priklauso kūlimo metu pažeisti grūdai ir grūdai be gemalo.

PASTABA. Nustatant priemaišas avižose, visiškai arba iš dalies nulukštenti avižų grūdai priskiriami grūdinėms priemaišoms (skaldytų grūdų frakcijai).

2.2.2. Sudygę grūdai

Sudygusiems grūdams priskiriami visi grūdai, kuriuose plika akimi galima matyti šaknelę arba daigelį. Įvertinant sudygusių grūdų kiekį, būtina atkreipti dėmesį į bendrą bandinio išvaizdą. Grūduose turi būti matomi gemalo pokyčiai, nebūdingi normaliai grūdo būklei.

2.2.3. Smulkūs grūdai

Smulkiems grūdams priskiriami visi grūdai, kurie, atskyrus iš grūdų bandinio kitas priemaišų frakcijas, išbyra per sietą. Taikomas toks sieto pailgų akučių plotis: minkštiesiems kviečiams ir kvietrugiams – 2,0 mm, rugiams ir avižoms – 1,8 mm, miežiams – 2,2 mm. Be to, šiai frakcijai priskiriami šalčio pažeisti ir nesubrendę grūdai. Nesubrendę grūdai yra visiško subrendimo nepasiekę, dažniausiai žalsvo atspalvio grūdai, kurie, spaudžiami pirštais, lengvai deformuojasi.

2.2.4. Kitų javų grūdai

Tiriant maisto produktų gamybai skirtus grūdus, šiai frakcijai priskiriami visi varpinių javų grūdai, nepriklausantys tiriamos kultūros grūdams, išskyrus nurodytus 2.2.8 p.

Tiriant pašarų gamybai skirtus grūdus, šiai frakcijai, be varpinių javų, priskiriamos ir ankštinių bei aliejinių augalų sėklos.

2.2.5. Kenkėjų pažeisti grūdai

Kenkėjų pažeistiems grūdams priskiriami grūdai, augimo metu pažeisti graužiančių ir čiulpiančių (blakės vėžliuko, kvietinio uodagumbio) vabalų, o laikymo metu – aruodinių kenkėjų.

2.2.6. Patamsėję ir fuzariozės pažeisti grūdai

Patamsėjusiems grūdams priskiriami grūdai, dėl aplinkos poveikio praradę savo natūralią spalvą su ruda arba rudai juoda luobele virš nepažeisto ir nesudygusio gemalo. Jei tokių grūdų kiekis neviršija 8%, jie nelaikomi priemaišomis.

Fuzariozės pažeistiems grūdams priskiriami grūdai, brendimo metu pažeisti Fusarium grybeliu. Tokie grūdai pasižymi puria, trupančia endosperma, netekę blizgesio, dažniausiai susiraukšlėję, menki. Kai kurių grūdų paviršiuje gali būti rausvos, rausvai avietinės, oranžinės dėmės.

2.2.7. Džiovinant pažeisti grūdai

Džiovyklos pažeistiems grūdams priskiriami grūdai, kurių arba apdegęs paviršius, arba endospermos spalva skerspjūvyje dėl pakenkimo tapusi gelsva arba kremine.

2.2.8. Pašalinės sėklos

Šiai frakcijai priskiriamos visos tiek kultūrinių, tiek ir laukinių augalų sėklos, išskyrus varpinių javų sėklas. Joms priklauso piktžolių, pašarams tinkamų ankštinių ir aliejinių augalų (maisto produktų gamybai skirtuose grūduose) ir kenksmingųjų augalų sėklos. Kenksmingųjų augalų sėkloms priskiriamos sėklos, kurios gali pakenkti žmonėms ir gyvuliams (nuodingosios sėklos), taip pat sėklos, kurios trukdo grūdų valymui ir malimui bei blogina grūdų perdirbimo produktų kokybę.

Tiriant pašarų gamybai skirtus grūdus, pašarams tinkamos sėklos (ankštinių ir aliejinių augalų) priskiriamos kitų javų grūdų frakcijai (2.2.4).

2.2.9. Sugedę grūdai

Sugedusiems grūdams priskiriami visi supuvę, supeliję, bakterijų pažeisti arba dėl kitų priežasčių netinkami maistui ir pašarams grūdai. Jiems būdinga aiškiai pakitusi luobelės ir endospermos spalva, specifinis kvapas. Sugedusiems grūdams taip pat priskiriami grūdai, sugedę džiovinant arba savaime kaistant. Sugedę džiovinant arba savaime kaistantys grūdai yra tokie visiškai subrendę grūdai, kurių luobelė yra nuo pilkai rudos iki juodos spalvos, o endospermos spalva skerspjūvyje – nuo gelsvai pilko iki rusvai juodo atspalvio.

2.2.10. Mineralinės ir organinės priemaišos

Mineralinėms ir organinėms priemaišoms priskiriamos visos priemaišos, kurios sijojant bandinį lieka ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto (išskyrus kitų javų arba labai stambius tiriamos kultūros grūdus) ir kurios išbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą. Ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto likusios neiškultos varpos priskiriamos šiai frakcijai, neišlukštenant iš jų grūdų.

Šiai frakcijai taip pat priskiriami akmenėliai, smėlio ir žemės grumsteliai, šiaudų dalelės, varpažvyniai ir kitos panašios priemaišos, kurios išbyra per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą ir lieka ant 1,0 mm pločio pailgų akučių sieto.

2.2.11. Skalsės

Skalsės yra pailgi 6 – 30 mm dydžio, juodai violetinės spalvos rageliai (sklerocijos), parazitinio grybo (Claviceps purpurea Tul.) žiemojanti forma.

2.2.12. Kūlėti grūdai

Kūlėti grūdai yra kietųjų kūlių (Tilletia tritici, Tilletia contraversa) pažeisti grūdai, pripildyti rusvai juoda sporų mase. Jie turi būdingą trimetilamino kvapą (panašų į silkių sūrymo).

2.2.13. Negyvi vabzdžiai ir jų dalys

Tai visi trachėjomis kvėpuojantys nariuotakojai gyvūnai be gyvybės požymių (arba jų dalys), esantys grūduose.

PASTABA. Grūdai su dviem arba daugiau pažeidimų priskiriami tai frakcijai, kuri turi daugiau žalos grūdų perdirbimui bei perdirbimo produktų kokybei.

3. Metodo esmė

Visos priemaišų frakcijos, išvardintos 2.2 punkte, atskiriamos nuo pagrindinės kultūros sijojant ar atrenkant rankomis.

4. Įranga

4.1. Bandinių dalytuvas.

4.2. Svarstyklės, kurių svėrimo paklaida ne didesnė kaip ± 0,01 g.

4.3. Sietai su pailgomis akutėmis, kurių plotis 1,0 mm, 1,8 mm, 2,0 mm, 2,2 mm ir 3,5 mm. Sietai gali būti pritvirtinti prie vibracinio stalo, taip pat gali būti naudojami Steinecker tipo sietai – kratikliai arba kiti, atitinkantys standarto reikalavimus, prietaisai.

5. Bandinių ėmimas

Bandiniai priemaišų nustatymui imami pagal LST 1570 ir žemės ūkio ministro 1999 06 01 įsakymu Nr. 239 patvirtintas taisykles.

6. Priemaišų nustatymas

0,1 g tikslumu pasveriama (50 – 100) g laboratorinio grūdų bandinio ir sijojama pusę minutės per du 3,5 mm pločio pailgų akučių ir 1,0 mm pločio pailgų akučių sietus.

Norint užtikrinti tolygų sijojimą, rekomenduojama naudoti mechaninius sijotuvus (vibracinį stalą su įmontuotais sietais arba sietą – kratiklį). Sijojant rankomis, sietas intensyviai (atliekant du judesius per sekundę) kratomas horizontalia kryptimi, išilgai akučių. Siete įstrigę grūdai arba jų priemaišos pridedami prie viršutinės mėginio dalies, likusios ant sieto.

Priemaišos, kurios, sijojant mėginį, lieka ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto ir kurios išbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą, pasveriamos ir priskiriamos mineralinėms ir organinėms priemaišoms. Jei priemaišose, likusiose ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto, yra kitų javų grūdų arba ypatingai stambių tiriamos kultūros grūdų, jie išrenkami ir sudedami į mėginį, likusį ant 1,0 mm akučių sieto. Sijojant 1,0 mm pločio pailgų akučių sietu, reikia atidžiai stebėti, ar nėra mėginyje gyvų vabzdžių kenkėjų.

Mėginys, likęs ant 1,0 mm pločio pailgų akučių sieto, išpilamas ir lygiai paskleidžiamas ant stalo plonu sluoksniu, iš jo pincetu arba kauline mentele išrenkami skaldyti grūdai, sudygę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų, šalčio pažeisti ir nesubrendę grūdai, patamsėję ir fuzariozės, džiovyklos pažeisti grūdai, pašalinės sėklos, sugedę, kūlėti grūdai, skalsės, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

Jei mėginyje randama neišlukštentų grūdų, jie rankomis išimami iš varpažvynių, kurie priskiriami mineralinėms ir organinėms priemaišoms. Nustatant priemaišas avižose, rasti dvigubi avižų grūdai atskiriami vienas nuo kito.

Mėginyje esantys akmenėliai, smėlio ir žemės grumsteliai, šiaudų dalelės, varpažvyniai yra išrenkami ir priskiriami mineralinėms ir organinėms priemaišoms.

Po to tas pats mėginys pusę minutės sijojamas sietu, kurio pailgų akučių plotis minkštiesiems kviečiams ir kvietrugiams – 2,0 mm, rugiams ir avižoms – 1,8 mm, miežiams – 2,2 mm. Išbyrėjusi per sietą frakcija priskiriama smulkiems grūdams. Šalčio pažeisti ir nepribrendę grūdai taip pat priskiriami smulkių grūdų frakcijai.

7. Rezultatų pateikimas

7.1. Priemaišos, nustatytos pagal 6-ajame skyriuje pateiktą metodiką, pasveriamos 0,01 g tikslumu ir jų kiekis išreiškiamas procentais. Kokybės dokumente įrašomas suapvalintas iki 0,1 % priemaišų kiekis. Atskirai pažymima, ar grūduose yra gyvų vabzdžių kenkėjų.

7.2. Nustatant atskirų priemaišų frakcijų kiekį, atliekami du lygiagretūs tyrimai. Priemaišų kiekis yra šių tyrimų rezultatų aritmetinis vidurkis.

7.3. Tikslumas

7.3.1. Pakartojimas

Dviejų lygiagrečių tyrimų rezultatų, gautų vieno analitiko tiriant to paties bandinio du mėginius toje pačioje laboratorijoje, nuokrypis neturi viršyti 10 % vidutinės rezultato vertės.

7.3.2. Atitikimas

Dviejų atskirų tyrimų rezultatų, gautų tuo pačiu metodu tiriant to paties bandinio du mėginius skirtingose laboratorijose arba skirtingų analitikų, nuokrypis neturi viršyti 20 % vidutinės rezultato vertės.

1 PASTABA. Jei dviejų tyrimų rezultatų nuokrypis viršija nurodytą 7.3 punkte, būtina atkreipti dėmesį, kurias frakcijas nustatant gauti didžiausi rezultatų skirtumai. Jei šis skirtumas susijęs su sudygusių grūdų, sugedusių grūdų, pašalinių sėklų arba mineralinių ir organinių priemaišų nustatymu, netikslumų priežastimi gali būti ne klaidingas priemaišų kiekio nustatymas, o neteisingas mėginio ėmimas arba dalijimas. Tokiu atveju atliekamas trečias tyrimas ir galutinis rezultatas išreiškiamas kaip trijų tyrimų rezultatų vidurkių vertė.

2 PASTABA. Jei skirtumas tarp pirminio ir kontrolinio tyrimų rezultatų neviršija leistinų nuokrypių, galutiniu rezultatu laikomas pirminio tyrimo rezultatas. Jei šis skirtumas viršija leistinus nuokrypius, galutiniu rezultatu laikomas kontrolinio tyrimo rezultatas.

7.4. Rezultatų apskaičiavimas

Bandinių dalytuvu imama 50 – 100 g laboratorinio grūdų bandinio ir pasveriama.

1      Mėginio masė: A = ….………… g.

Sijojama pusę minutės 3,5 mm ir 1,0 mm pločio pailgų akučių sietais.

Išrenkami likę ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto ypatingai stambūs arba neišlukštenti pagrindinės kultūros grūdai bei kitų varpinių javų grūdai ir sudedami į mėginį, likusį ant 1,0 mm pločio pailgų akučių sieto.

2      Pasveriamos priemaišos, likusios ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto ir išbyrėjusios per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą.

3      Mėginys, likęs ant 1,0 mm pločio pailgų akučių sieto, išpilamas ir paskleidžiamas ant stalo plonu sluoksniu.

Grūdai, likę su varpažvyniais, iš jų išlukštenami rankomis.

Iš mėginio išrenkamos atskirų frakcijų priemaišos ir pasveriamos.

4        Šiukšlinių priemaišų frakcijų kiekiai procentais apskaičiuojami pagal formulę:

Atskirų šiukšlinių priemaišų frakcijų kiekiai:

Priemaišos, likę ant likusių ant 3,5 mm sieto ir

išbyrėję per 1,0 mm sietą                                           B₁ =       ………… g     …………. %;

Kenksmingosios augalų sėklos                                  B₂ =       ………… g     …………. %;

Skalsės                                                                       B₃ =       ………… g     …………. %;

Kūlėti grūdai                                                              B₄ =       ………… g     …………. %;

Piktžolių, ankštinių ir aliejinių augalų sėklos,

mineralinės ir organinės priemaišos, negyvi

vabzdžiai ir jų dalys                                                    B₅ =     ………… g   ………….... %;

Sugedę grūdai                                                            B₆ =       ………… g ……….........%;

Šiukšlinių priemaišų kiekis B =B₁+B₂+B₃+B₄+B₅+B₆ =                                …………. %;

5 Grūdinių priemaišų funkcijų kiekiai procentais apskaičiuojami pagal formulę:

Skaldyti grūdai                                                          C₁ =       ………… g     …………. %;

Sudygę grūdai                                                           C₂ =       ………… g     …………. %;

Džiovinant pažeisti grūdai                                         C₃ =       ………… g     …………. %;

Patamsėję grūdai                                                        C₄ =       ………… g     …………. %;

(kai tokių grūdų daugiau kaip 8%, pažymėti jų

kiekį,viršijantį 8%)                                                     C₅ =                               …………. %;

Kitų javų grūdai, kenkėjų, fuzariozės, šalčio

pažeisti grūdai, nesubrendę, smulkūs grūdai             C₆ =       ………… g     …………. %;

Grūdinių priemaišų kiekis C = C₁+ C₂+C₃+C₅+C₆ =                                    …………. %;

6 Bendras priemaišų kiekis apskaičiuojamas: D = B + C =                            …………. %.

PASTABA. Šiukšlinių ir grūdinių priemaišų kiekis taip pat gali būti nustatomas, neskaičiuojant atskirų frakcijų kiekių. Tokiu atveju visos grūdinių arba šiukšlinių priemaišų frakcijos sveriamos kartu.

Šiukšlinių priemaišų mėginyje masė MB = ………… g;

Grūdinių priemaišų mėginyje masė MC= ………… g.

Grūdinių ir šiukšlinių priemaišų kiekis išreiškiamas procentais:

Šiukšlių priemaišų kiekis

grūdinių priemaišų kiekis

_____________